Byla 2S-866-368/2016
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-7015-772/2016, kuria atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių naujienos“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-7015-772/2016, kuria atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Kreditorius UAB „Šiaulių naujienos“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko P. L. 1308,23 Eur sumą, priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 10 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad su skolininku 2014 m. birželio 16 d. buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis, kuri vėliau tapo neterminuota. Pagal minėtą sutartį skolininkui buvo perduotos naudoti negyvenamosios patalpos, esančios adresu ( - ), biuro veiklai. Pažymėjo, kad nuo pat sutarties sudarymo skolininkas ne tik, kad nuolat vėluodavo ir vėluoja apmokėti, bet iš esmės visiškai neapmoka kreditoriaus išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų už nuomą, komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius, nesilaikydamas sutartyje numatytų prievolių ir, nemokėdamas mokesčių, naudojasi nuomojamomis kreditoriaus patalpomis. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko P. L. 1240,60 Eur skolą, 67,63 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 10 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2016 m. liepos 14 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas skolininko P. L. prašymas dėl teismo įsakymo vykdymo atidėjimo. 2016 m. liepos 18 d. nutartimi teismas skolininko prašymą patenkino, atidėjo Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. procesinio sprendimo (teismo įsakymo) vykdymą iki 2016 m. spalio 15 d. 2016 m. liepos 21 d. kreditorius UAB „Šiaulių naujienos“ pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – prašė teismo skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti skolininkui P. L. priklausantį turtą 1308,23 Eur sumai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. d. nutartimi kreditoriaus UAB „Šiaulių naujienos“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko P. L. turtui netenkino. Teismas nurodė, kad pats kreditorius, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui, pripažįsta, jog skolininko turtinė padėtis yra sunki, todėl patenkinus kreditoriaus prašymą, skolininko materialinė padėtis dar labiau pablogėtų, taip pat padidėtų ir teismo sprendimo vykdymo išlaidos. Teismas vertino, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, deklaratyvūs kreditoriaus teiginiai dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Nurodė, jog vien didelė skolos suma negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, be to, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų paneigtas procesinio sprendimo atidėjimo vykdymas, toks kreditoriaus prašymas būtų daugiau pagrįstas jį pateikus po 2016 m. spalio 15 d.

6III. Atskirojo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7

  1. Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, apeliantas (kreditorius) UAB „Šiaulių naujienos“ prašo teismo nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pripažino, kad skolininko turtinė padėtis yra itin sunki, rėmėsi savo iniciatyva surinktais, o ne skolininko pateiktais, įrodymais apie skolininko materialinę padėtį, ir, dar tenkindamas skolininko prašymą dėl 2016 m. birželio 22 d. teismo įsakymo vykdymo atidėjimo, konstatavo blogą skolininko turtinę padėtį, taigi iš esmės jau konstatavo teismo įsakymo neįvykdymo grėsmę, tačiau apelianto (kreditoriaus) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, nors kreditorius savo prašymą grindė tiek faktinėmis aplinkybėmis dėl skolininko sunkios materialinės padėties, tiek aktualia teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis laikytina ne tik, kad nepagrįsta iš esmės, bet ir akivaizdžiai prieštaringa.
    2. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs apelianto (kreditoriaus) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai neužtikrino kreditoriaus interesų, nors teismas turi užtikrinti ir siekti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros. Teismo argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygotų papildomų vykdymo išlaidų atsiradimą ir tai galimai dar labiau pablogintų skolininko turtinę padėtį yra tik paties skolininko nerūpestingo, neadekvataus ar net nesąžiningo veikimo ir sutartinių įsipareigojimų prisiėmimo, tačiau nevykdymo pasekmė ir apeliantas (kreditorius) už tai nėra ir negali būti atsakingas ir dėl to negali nukentėti apelianto interesai realiai atgauti jam teismo jau priteistą skolą.
    3. Teismo išvada, jog pritaikius skolininko atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, būtų paneigtas procesinio sprendimo atidėjimo vykdymas, yra visiškai nepagrįsta, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas (kreditorius) neįgytų teisės išieškoti skolą iš skolininko anksčiau nei nuo 2016 m. spalio 15 d., kadangi nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolos išieškojimo veiksmai neatliekami, o tik surandamas ir, esant pagrindui, suvaržomas skolininko turtas, užkertant kelią skolininkui tą turtą paslėpti, apsunkinti ar iššvaistyti. Be to, po 2016 m. spalio 15 d. jau prasidės skolos išieškojimo procesas ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikimas tuo metu būtų visiškai nepagrįstas, absurdiškas bei nelogiškas, nes antstolis vykdymo veiksmus atliktų jau įsiteisėjusio teismo įsakymo pagrindu.
  1. Atsiliepimas į apelianto (kreditoriaus) UAB „Šiaulių naujienos“ atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negautas.
Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apelianto (kreditoriaus) UAB „Šiaulių naujienos“ atskirasis skundas netenkintinas. 5. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių

10dėl šaliai priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Šiam tikslui pasiekti nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia individualios šalių ginčo, t. y. bylos, aplinkybės.

116. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (kreditoriaus) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

127. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, ir turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar jų pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje nustatyta, kad kreditorius UAB „Šiaulių naujienos“, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog skolininkas nuo 2014 m. birželio 16 d. patalpų nuomos sutarties sudarymo su kreditoriumi vėluoja mokėti ir visiškai neapmoka kreditoriaus išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų už nuomą, komunalinius patarnavimus ir kitus mokesčius, todėl, kreditoriaus nuomone, 1308,23 Eur skola, kuri buvo priteista Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. įsakymu, skolininkui P. L., kaip fiziniam asmeniui, laikytina didele. Kreditorius pabrėžė, jog sunkią skolininko finansinę padėtį patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartis dėl teismo įsakymo vykdymo atidėjimo, teismo iniciatyva surinkti įrodymai, iš kurių matyti, kad skolininkas neturi jokio savo vardu registruoto turto, per laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. liepos mėnesio negavo jokių išmokų ar pašalpų, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie skolininko ir jo įmonės įmokas bei gaunamas pajamas, kad skolininkas turėtų kokio kilnojamojo turto ar piniginių lėšų banko sąskaitose. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, kreditorius nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl, kreditoriaus manymu, būtina skubiai imtis priemonių tam, kad būtų užkirstas kelias skolininkui iššvaistyti ir/ar paslėpti jam priklausantį turtą, kurio turėjimo faktą skolininkas teismui galėjo nutylėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto (kreditoriaus) teiginiais, kad skolininko materialinė padėtis yra sunki, tai patvirtina priimtas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. teismo įsakymas dėl skolos priteisimo (b. l. 38); skolininko prašymas atidėti teismo įsakymo vykdymą (b. l. 41); išrašas iš VĮ Registrų centras apie tai, kad nekilnojamojo turto skolininkas neturi (b. l. 42); tačiau skolininkas yra darbingas, savarankiškai dirbantis nuo 2009 metų (b. l. 43), skolos neginčija, pripažįsta savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir byloje nėra jokių duomenų dėl atsakovo nesąžiningumo ar realios grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, priimtas teismo įsakymas bus neįvykdytas. Apeliantas (kreditorius) nepateikė teismui savo teiginius dėl skolininko ketinimų paslėpti ar iššvaistyti jam priklausantį turtą (CPK 178 straipsnis) pagrindžiančių įrodymų, todėl tokie teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Kreditoriui neįrodžius, kad nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo (teismo įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. neįrodžius prieš tai minėtos antrosios sąlygos egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs grėsmės priimto teismo įsakymo įvykdymui kaip būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties.

138. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. priimtas teismo įsakymas jau yra įsiteisėjęs, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. nutartimi atidėtas vykdymo terminas (iki 2016 m. spalio 15 d.) suėjęs. Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu gali būti pradedamas skolos išieškojimo procesas ir vykdomas priverstinis skolos išieškojimas (CPK 584 straipsnis 1 dalis).

149. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatyminio pagrindo, atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

16Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai