Byla 2-1499/2014
Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cathedral Square Hotel“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 4 950 106,16 Lt už atliktus darbus ir 394 731,08 Lt palūkanų; pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą KEMPS Nr.00004 778 424 Lt sumai; pripažinti atsakovo 2012 m. spalio 25 d. raštu atliktą delspinigių įskaitymą niekiniu; priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Cathedral Square Hotel“ 5 344 837,24 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims; o 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, tenkinęs atsakovo UAB „Cathedral Square Hotel“ atskirąjį skundą, panaikino 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

5Ieškovas dar kartą pateikė teismui prašymą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas. Nurodė, kad pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6295-467/2013 pagal ieškovo UAB „Lietuvos melioracija“ ieškinį atsakovui UAB „Cathedral Square Hotel“ dėl skolos priteisimo, areštavus atsakovui UAB „Cathedral Square Hotel“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bendrai 791 640,09 Lt sumai, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje byloje ieškinio reikalavimas yra didelis, atsakovo turtinę padėtį pablogino nurodytos laikinosios apsaugos priemonės, nors ir taip visas atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas bankui; 2012 m. balansas patvirtina atsakovą veikus nuostolingai; finansinėje atskaitomybėje neatskleista faktinė reali bendrovės padėtis.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė ieškovo UAB „Molesta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria atsakovo UAB „Cathedral Square Hotel“ atskirasis skundas buvo patenkintas ir panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, kuria atsakovo UAB „Cathedral Square Hotel“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, konstatavęs, jog atsakovas yra moki įmonė, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims, kitokiais veiksmais siekia apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog atsakovo turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-6295-467/2013, dar labiau sumažėjo, todėl atsirado reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6295-467/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB „Cathedral Square Hotel“ taikymo nėra įsiteisėjusi. Be to, vien minėta nutartis ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kitoje civilinėje byloje nekeičia atsakovo finansinės būklės ir tai nesudaro teisinio pagrindo atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismų praktikoje pripažinta, kad didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; šioje byloje ieškinio suma labai didelė, kitoje byloje atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl sumažėja atsakovo turtas, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, taigi egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
  2. Teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl atsakovo finansinės padėties, kuri yra pablogėjusi. Atsakovas pateikdamas ne visus įrodymus apie savo turtinę padėtį klaidina teismą, nenurodo, kad visas turtas apsunkintas hipoteka. Taigi atsakovas neturi realaus turto teismo sprendimo įvykdymui, o pateikti duomenys neatspindi realios situacijos, be to patvirtina nuostolingą veiklą.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi panaikinta 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria buvo areštuotas atsakovo turtas 791 640,09 Lt sumai. Lietuvos apeliacinis teismas šią Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliantas pakartotiniame prašyme nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
  2. Prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali padidinti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo riziką nėra absoliuti; svarbu įvertinti šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansines galimybes.
  3. Atsakovo finansinė padėtis gera, apeliantas klaidina teismą, jog pateikti finansinės atskaitomybės duomenys netikslūs.
  4. Civilinę bylą išnagrinėjus iš esmės, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu RUAB „Molesta“ ieškinys atmestas.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas netenkinamas.

13Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

14CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, pirmiausia teismas turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jei preliminariai (prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Teismų praktikoje laikoma, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012, kt.).

15Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-67-104/2014 pagal ieškovo UAB „Molesta“ ieškinį atsakovui „Cathedral Square Hotel“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir palūkanų priteisimo yra iš esmės išnagrinėta ir šio teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Nors toks teismo sprendimas ir neįsiteisėjęs (ieškovas padavė apeliacinį skundą), galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovo reikalavimai preliminariai nepagrįsti ir jam palankaus teismo sprendimo tikimybė yra mažesnė, nei nepalankaus teismo sprendimo. Nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atitinkamai kiti skundo argumentai neturi esminės reikšmės priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirąjį skundą apeliantas iš esmės motyvavo atsakovo turtinės padėties pablogėjimu dėl civilinėje byloje Nr. 2-6295-467/2013 (naujas bylos Nr. 2-1210-467/2014) pagal UAB „Lietuvos melioracija“ ieškinį atsakovui UAB „Cathedral Square Hotel“ dėl 791 640,09 Lt skolos priteisimo, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau, LITEKO duomenimis nustatyta, kad šia nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi.

16Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai