Byla 2-14785-886/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant pareiškėjams V. V. ir J. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. V. ir J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad politinio kalinio J. V. įkalinimo metu nuo 1946-01-31 iki 1953-06-01 jo vaikai V. V., gim. 1936-08-15, ir J. V., gim. 1940-10-15, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakių apskr., Plokščių vls., ( - ), kadangi turėjo slapstytis.

3Pareiškėjai pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjų tėvas, J. V. 1946-01-31 buvo suimtas LTSR Vidaus Reikalų liaudies komisariato (MKVD) Šakių apsk., skyriaus ir buvo laikomas LTSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 3, Kauno mieste. LTSR MVD kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. spalio 11-12 d. nuosprendžiu, už tai, kad gyvendamas vokiečių okupuotoje Lietuvos TSR teritorijoje, 1941 m. liepos mėn. pranešė vokiečių policijai apie ( - ) gyventoją, kad jis savo name slėpė raudonarmiečius, po vokiečių pasitraukimo J. V. įstojo į būrį „Vanagai“, buvo ginkluotas šautuvu, vieną kartą dalyvavo apylinkės tarybos sekretoriaus užpuolime, už tai buvo nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str., ir 58-11 str., dešimčiai metų pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir turto konfiskavimu. Tėvas J. V., bausmę atliko Irkutsko srityje laikotarpyje nuo 1946-02-25 iki 1956-04-12. Iki tėvo suėmimo šeimos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Šakių apsk., Plokščių vls., ( - ). Tėvai gyveno nuosavoje sodyboje. Tėvo suėmimo metu šeimoje buvo mama N. V. ir vaikai, t. y. pareiškėjai - V. V., J. V. ir brolis S. V. (mirė 2001 m.). Suėmus tėvą, visa šeima buvo priversta palikti namus ir slapstytis, nes namuose likti buvo nesaugu, vyko vežimai ir buvo vežamos kalinių šeimos. Tėvas būdamas Kauno kalėjime, per pažįstamus įspėjo mamą bėgti iš namų. 1946 m. vasario pradžioje pareiškėjus išsivežė mamos brolis A. Ž. į Griškabūdžio vls., Šakių r., Smilgių k. Pas dėdę gyveno iki 1947 m. pavasario, tačiau sužinojus apie planuojamus vežimus pabėgo. Dėdės šeimą išsivežė. Iš Smilgių kaimo pabėgo į Liukų k., Šakių r., pas tėvo brolį P. V.. Pas jį gyveno apie pusę metų. Kaime surastoje tuščioje troboje, nes žmonės buvo išvežti, prie miško gyveno beveik nekūrenamoje troboje iki 1948 m. pavasario. Sužinoję apie apleistus ūkinius pastatus Šakių r., Juniškių k., apsigyveno juose. Gyveno pusbadžiu, motina padėdavo kaime ūkininkams, pareiškėjai rinko rugių varpas, bulves, uogavo, grybavo, dažnai buvo priversti prašyti išmaldos, nes neturėjo ką valgyti. Pareiškėjų žiniomis, šeima dar gyveno Tumšų k., Šakių r., iki 1949 m. rudens pas pažįstamus Lubinus, kurie leido gyventi klėtelėje. Vėliau sužinojo apie vienišą moterį, Bunžų k., Šakių r., kuri juos priėmė. Ten gyveno iki 1952 m. Sužinojus apie vežimus bėgo slėptis į miškus. Slapstėsi iki 1953 m. vasaros. Auškadarinių k. 1953 m. birželį, mamai pasiūlė stoti į kolūkį, sakė įstojus neveš. Mamai įstojus į kolūkį nustojo slapstytis. Tėvą iš įkalinimo paleido 1956 m. balandžio 12 d. Tėvas J. V. mirė 1978-10-01, mama N. V. mirė 1986-08-14. Dėl tėvo J. V. reabilitavimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąjį Teismą, kuris 1990-08-13 pažymėjime Nr. 8-13150/90 nurodė, kad J. V. buvo neteisėtai represuotas ir yra reabilituotas. Kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, kuri 2014-05-21 raštais Nr. 38R-n-506 ir Nr. 38R-n-507 nurodė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad tėvo įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes tik pareiškėjams, nes kiti šeimos nariai yra mirę. Juridinis faktas nustatytinas asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pripažinimo tikslu.

4Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (22 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad aplinkybę, kad pareiškėjų tėvas J. V. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1946-02-25 iki 1956-04-12 įrodo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 1990-08-13 pažymėjimas Nr. 8-13150/90. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas buvo.

5Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (24-25 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2014-05-21 raštus Nr. 38R-n-506 ir Nr. 38R-n-507, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjų tėvas J. V. buvo politinis kalinys. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl sprendimo priėmimo teismo nuožiūra.

6Pareiškimas tenkintinas.

7Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444, 445 straipsniai).

8Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą.

9Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006).

10Pareiškėjai V. V., gim. 1936-08-15, ir J. V., gim. 1940-10-15, yra J. V. ir N. V. vaikai (gimimo liudijimai, 12-13 b.l.). Pareiškėjų tėvas J. V. mirė 1978-10-01, o motina N. V. – 1986-08-14 (mirties liudijimai, 14-15 b.l.). Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2014-08-28 pažymėjimo Nr. P2-1814 dėl J. V. matyti, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-1 saugomos baudžiamosios bylos Nr. 8474/3 duomenimis, J. V., Kazio, gim. 1902 m., gimęs ir gyvenęs Šakių aps., Plokščių vls., ( - ), 1946-01-31 buvo suimtas LTSR vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Šakių aps. skyriaus ir laikomas LTSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) kalėjime Nr. 3 Kauno m. LTSR MVD kariuomenės Karo Tribunolo 1946 m. spalio 11-12 d. nuosprendžiu už tai, kad gyvendamas vokiečių okupuotoje Lietuvos TSR teritorijoje, 1941 m. liepos mėn. pranešė vokiečių policijai apie ( - ) gyventoją, kad jis savo name slėpė raudonarmiečius, po vokiečių pasitraukimo J. V. įstojo į būrį „Vanagai“, buvo ginkluotas šautuvu, būrio sudėtyje vieną kartą dalyvavo apylinkės tarybos sekretoriaus užpuolime, nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. ir 58-11 str. 10 metų pataisos darbų lagerio su teisių suvaržymu 5 metams ir viso jam priklausiusio turto konfiskavimu. Fondo Nr. K-l Baudžiamųjų bylų abėcėlinės kartotekos Nr. 2 kortelėje yra duomenų, kad J. V. 1947-04-12 buvo išvežtas į MVD Sevvostlagą. 1956-04-12 buvo paleistas iš Angarlago atlikęs bausmės terminą ir išvyko į Šakių r. TSRS Aukščiausiojo teismo plenumo 1966-03-25 nutarimu nutarta 1946-10-12 nuosprendį J. V. atžvilgiu panaikinti, nesant nusikaltimo sudėties (11 b.l.).

11Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-08-13 pažymėjimo Nr. 8-13150/90 matyti, kad V. J., K., gimęs 1906 metais, gyvenęs ( - ), Plokščių vls., Šakių apskr., buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-1 a str. dešimčiai metų laisvės atėmimo vietoje - Irkutsko srityje išbuvo nuo 1946 m. vasario 25 d. iki 1956 m. balandžio 12 d. Pagal Lietuvos Respublikos 1900 m. gegužės 2 d. „Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo“ įstatymo 1-ąjį straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teises. Šis pažymėjimas yra pagrindas įskaityti jame nurodytą laiką į visų rūšių darbo stažą bei mokėti V. J., Kazimiero arba jo įpėdiniams kompensaciją ir grąžinti turtą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kompensaciją išmoka miesto ar rajono, kuriame asmuo gyveno iki represavimo finansų organai. Konfiskuoto turto grąžinimo arba jo vertės atlyginimo klausimus sprendžia miestų ar rajonų savivaldybių, kurių teritorijoje buvo turtas, vykdomieji organai (10 b.l.).

12Lietuvos gyventojų genocido i rezistencijos tyrimo centras 2014-05-21 raštais Nr. 38R-n-506 ir Nr. 38R-n-507 nurodė, kad pareiškėjų tėvas J. V. buvo politinis kalinys ir išaiškino pareiškėjams teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tėvo įkalinimo metu negalėjimo legaliai gyventi ankstesnėje gyvenamojoje vietoje (9-10 b.l.).

13Teismo posėdžio metu pareiškėjas išsamiai ir nuosekliai papasakojo aplinkybes, kaip jo šeima (mama su dviem vaikais) po tėvo įkalinimo pabėgo iš namų, keitė gyvenamąsias vietas, slapstėsi pas gimines, pažįstamus, gyveno apleistuose negyvenamuose namuose. Slapstėsi, siekdami išvengti jų suėmimo ir išvežimo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jo šeima negalėjo gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Šakių apsk., Plokščių vls., ( - ). Liudytojas J. Ž..

14Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje išvardintos nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupės: 1) okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvas represuoti asmenys: a) politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys; b) tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys; c) perkeltieji asmenys; d) kiti represuoti asmenys; 2) buvę beglobiai vaikai; 3) kiti nukentėję asmenys. Įstatymo 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant asmenys pripažįstami tremtiniais (šio straipsnio 1 dalis) ir tremtiniams prilygintais asmenimis (šio straipsnio 2 dalis). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami „bent vieno iš tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.“

15Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą politiniai kaliniai, beglobiai vaikai turi teisę į nukentusiųjų asmenų valstybines pensijas. Pareiškėjai pateikė Lietuvos gyventojų genocido i rezistencijos tyrimo centro 2014-05-21 raštus Nr. 38R-n-506 ir Nr. 38R-n-507, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjų tėvas J. V. buvo politinis kalinys (9-10 b.l.), tačiau pareiškėjų tėvo statusas nesuteikia jiems teisės į valstybinę pensiją. Juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjai jų tėvo, politinio kalinio, įkalinimo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes turėjo slapstytis, nustatymu pareiškėjai siekia įgyti teisę į nukentusiųjų asmenų valstybines pensijas.

16Pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydami pripažinti jiems nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą. Tokiam statusui pripažinti nepakako duomenų, kad pareiškėjai būdami nepilnamečiai ir jų šeima, tėvo įkalinimo metu, negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje įrašyti, todėl pareiškėjams buvo pasiūlyta kreiptis į teismą.

17Teismas pažymi, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

18Pareiškėjai 1946 m. buvo nepilnamečiai, pareiškėjas V. V. 10 metų amžiaus, pareiškėja J. V. 6 metų amžiaus. Jų tėvas J. V. 1946-01-31 suimtas ir 1946 metų spalio mėnesio 11-12 d. nuteistas dešimčiai metų pataisos darbų lagerio su teisų suvaržymu penkeriems metams ir viso jam priklaususio turto konfiskavimu, atliekant bausmę Irkutsko srityje. J. V. atliko bausmę laikotarpiu nuo 1945-02-25 iki 1956-04-12 (10, 11 b.l.). 1944-1952 m. buvo pokario metas, šalis buvo valdoma autoritarinio Josifo Stalino režimo, buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tuo laikotarpiu okupacinė valdžia visokiais būdais siekė susidoroti su pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyviais. Pareiškėjai negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – ( - ), Plokščių vls., Šakių apsk., įrodė savo pačių paaiškinimai ir liudytojo parodymais.

19Visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai, būdami nepilnamečiai, kartu mama, jų tėvo, politinio kalinio J. V. įkalinimo metu negalėjo gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, ( - ), Plokščių valsčiuje, Šakių apskrityje, ir turėjo slapstytis, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo. Ši išvada yra pagrįsta pareiškėjų paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais ir liudytojo parodymais, todėl priešiningos išvados tikimybei teismas neturi pagrindo. Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

20Juridinę reikšmę turintis faktas sukurs pareiškėjams teisines pasekmes, nes jie galės įgyti nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, ir galės įgyvendint teisę į nukentėjusių nuo okupacijos asmenų valstybinę pensiją (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

21Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš pareiškėjų nepriteistinos, nes jos neviršija kiekvienam pareiškėjui tenkančios minimalios 10 Lt dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

22Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,

Nutarė

23Pareiškimą tenkinti.

24Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. V. (asmens kodas ( - ) ir J. V. (asmens kodas 440010150242), būdami nepilnamečiai, jų tėvo, politinio kalinio J. V. įkalinimo metu laikotarpiu nuo 1946-01-31 iki 1953-06-01, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje.

25Juridinis faktas nustatytinas, pareiškėjams siekiant įgyti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Ievai... 2. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad... 3. Pareiškėjai pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 4. Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 5. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 6. Pareiškimas tenkintinas.... 7. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių... 8. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo... 9. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 10. Pareiškėjai V. V., gim. 1936-08-15, ir J. V., gim. 1940-10-15, yra J. V. ir... 11. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-08-13 pažymėjimo Nr. 8-13150/90... 12. Lietuvos gyventojų genocido i rezistencijos tyrimo centras 2014-05-21 raštais... 13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas išsamiai ir nuosekliai papasakojo... 14. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų,... 15. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1... 16. Pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 17. Teismas pažymi, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų... 18. Pareiškėjai 1946 m. buvo nepilnamečiai, pareiškėjas V. V. 10 metų... 19. Visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą,... 20. Juridinę reikšmę turintis faktas sukurs pareiškėjams teisines pasekmes,... 21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš pareiškėjų... 22. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,... 23. Pareiškimą tenkinti.... 24. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai V. V. (asmens... 25. Juridinis faktas nustatytinas, pareiškėjams siekiant įgyti nuo okupacijų... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...