Byla e2-137-793/2019
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo į buto priklausinį ir Nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. J., ieškovo atstovui advokatui Rimantui Tumėnui, atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei Gintarei Čiakienei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Valstybinės miškų urėdijos, atstovaujamos Kretingos regioninio padalinio, atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Valstybinių miškų urėdija, atstovaujama Kretingos regioninio padalinio, G. M., D. M., R. J., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į buto priklausinį ir Nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti įrašą, jog butui Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam pastate, unikalus Nr. ( - ), 1A1p, adresu ( - ), priklauso 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-1, 2, 3 (toliau – ir ginčo patalpos); pripažinti ieškovui R. J. nuosavybės teisę į buto Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausinį – 8,52 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-l, 24,39 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2, 47,74 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-3; įregistruoti rūsio patalpas, pažymėtas indeksu R-l, R-2, R-3, buto Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausiniu. Nurodo, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 95,21 kv. m. butas Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), su rūsiu ir 31/100 dalių sandėlio, unikalus Nr. ( - ), esantis pastate ( - ), 1A1p, unikalus Nr. ( - ). 1992 m. spalio 9 d. buvo atlikta buto Nr. ( - ), esančio ( - ), inventorizacija. Gyvenamojo namo buto techniniame pase nurodyta, jog yra rūsys. Kadastro duomenų byloje pridėtas rūsio patalpų R-1, R-2, R-3 planas. 1983 m. vasario 15 d. kadastrinių matavimų duomenimis ginčo patalpos priskirtos butui Nr. ( - ), esančiam ( - ). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2005 m. spalio 26 d. sprendimu nustatyta naudojimosi rūsiu, esančiu ( - ), tvarka, ieškovui priskiriant naudotis rūsio, esančio ( - ), patalpas R-1, R-2, R-3. Teismas sprendime konstatavo, jog ieškovas, taip pat tretieji asmenys G. M. ir D. M. bei Lietuvos valstybė yra bendrosios dalinės nuosavybės rūsio, esančio ( - ), bendraturčiai. Iš internetinės spaudos ieškovas sužinojo, jog atsakovė pradėjo buto Nr. ( - ), esančio ( - ), kaip nereikalingo turto, perdavimo VĮ „Turto bankas“ procedūrą. Nurodo, jog esant tokiai situacijai 2017 m. spalio mėn. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pastate, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), esančių butų (patalpų) sąrašo gavimo. 2017 m. spalio 19 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktame rašte nurodyta, jog butui Nr. ( - ), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė, priklauso 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos R-1, R-2, R-3. Tuo tarpu VĮ „Registrų centras“ 2017 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad butas Nr. ( - ) yra su rūsiu. Buto Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro duomenų byloje nurodyta, kad yra rūsys, taip pat pridėtas rūsio patalpų, pažymėtų indeksais R-1, R-2, R-3, 2008 m. rugpjūčio 27 d. planas. Tokiu būdu, atsakovei perdavus butą Nr. ( - ), VĮ „Turto bankas“, būtų perduotos ir 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-1, R-2, R-3, taip pažeidžiant ieškovo nuosavybės teises. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ 1992 m. gruodžio 18 d., įregistravęs ginčo patalpas ieškovo vardu, tas pačias ginčo rūsio patalpas 1999 m. kovo 29 d. įregistravo Lietuvos Respublikos vardu, turto patikėjimo teise jas valdo atsakovė, neatsižvelgiant į tai, kad 1992 m. spalio 9 d. butas, ( - ), buvo inventorizuotas ir ginčo patalpos buvo priskirtos būtent šiam butui. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog turi būti panaikintas VĮ „Registrų centras“ įrašas, jog 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-1, R-2, R-3, esančios ( - ), priklauso butui Nr. ( - ). Ieškovui privatizuojant butą adresu ( - ), konkrečios rūsio patalpos buvo įtrauktos kaip buto priklausinys buto techninės apskaitos byloje, todėl jis, kaip daugiabučio namo buto savininkas, įgijo nuosavybės teise negyvenamąsias rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-3, kaip priklausinius (2 t., e. b. l. 45-51).

62.

7Atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime nurodė, jog ginčą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į buto priklausinį, nekilnojamojo turto įrašo panaikinimo prašo spręsti teismo nuožiūra. Teigia, jog ginčo patalpos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos apskaitoje egzistuoja kaip vienas turto vienetas, neskirstant jo į gyvenamąsias patalpas ir rūsį, todėl VĮ „Turto bankas“ perduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše ginčo patalpos yra nurodytos kaip vienas turtinis vienetas. 1992 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydamas butą, esantį ( - ), ieškovas įsigijo ir dalį rūsio, esančio ( - ). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pastate yra trys gyvenamosios patalpos ir dvi negyvenamosios, kurios nuosavybės teise priklauso skirtingiems savininkams. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 122 straipsnį ieškovas turėjo teisę reikalauti jam priklausančią rūsio patalpų dalį atidalyti iš bendrosios nuosavybės ir įteisinti savo vardu, tačiau to nepadarė. Kadangi ieškovas teigia, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai 1999 m. kovo 6 d. raštu Nr. 95 kreipėsi į registratorių dėl ginčo patalpų įregistravimo buto, esančio ( - ), priklausiniu, jis turėjo teisę kelti klausimą dėl ginčo patalpų priklausinio įregistravimo buto Nr. ( - ) priklausiniu teisėtumo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog turi būti taikomas dešimties metų ieškinio senaties terminas (1 t., e. b. l. 130-132).

83.

9Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, VĮ „Turto bankas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Patvirtino, jog ginčo patalpomis nedisponuoja ir jų nevaldo, taip pat sutinka su VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Iš ieškovo buto, esančio ( - ), privatizavimo dokumentų negalima padaryti išvados, kad ginčo patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3 teisės aktų nustatyta tvarka buvo suteiktos ar perleistos ieškovo nuosavybėn, kaip pagalbinės paskirties patalpos, jo gyvenamųjų patalpų poreikių patenkinimui. Trečiojo asmens nuomone, ieškovo teisių apimtis į ginčo patalpas yra nustatyta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2005 m. spalio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-6738-342/2005. Ginčo patalpų, esančių ( - ), teisinė registracija atlikta pagal galiojančius, nepanaikintus, nepripažintus neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios dokumentus, todėl ieškovo reiškiami reikalavimai dėl ginčo patalpų, pripažinimo jo buto, esančio ( - ), priklausiniais, neturėtų būti tenkinami (2 t., e. b. l. 81-83).

104.

11Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo ieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra. Pagal 1992 m. lapkričio 30 d. sutartį Nr. 4-2723 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų urėdija perdavė R. J. butą Nr. ( - ), kurio bendras plotas 95,21 kv. m. su rūsiu ir 31/100 sandėlio, plane pažymėto 2I1p. Sutartyje konkrečios rūsio patalpos nebuvo nurodytos, buto Nr. ( - ) techninės inventorizacijos byloje nurodytas rūsys „yra“, konkrečios rūsio patalpos neeksplikuotos. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1997 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 22/k ir 1997 m. sausio 31 d. priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo buvo perimta iš buvusios Miškų ūkio ministerijos Kuršių nerijos urėdija, prijungiant ją prie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, su turimu turtu, pastatas nuo 1997 m. lapkričio 17 d. buvo perregistruotas kaip valstybinė nuosavybė valdoma patikėjimo teise Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai. Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pateikė 1999 m. kovo 6 d. prašymą Nr. 95 perregistruoti nekilnojamąjį turtą, kuriame nurodė, kad po privatizacijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklauso girininkijos raštinė, 2 kambariai, bendro ploto 24,20 kv. m., butas Nr. ( - ) bendro ploto 23,13 su rūsiais, pažymėtais plane R-1, R-2, R-3. Atsižvelgiant į tai, nuo 1999 m. kovo 22 d. negyvenamoji patalpa – administracinės patalpos, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir butas su rūsiu 80,65 kv. m., pažymėtu R-1, R-2, R-3, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, turto patikėjimo teise Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai (1 t., e. b. l. 74-76).

125.

13Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, R. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, todėl jokių prieštaravimų teismo sprendimui, patenkinančiam ieškinio prašymus, nereiškia (2 t., e. b. l. 14).

146.

15Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Valstybinių miškų urėdija, atstovaujama Kretingos regioninio padalinio, G. M. ir D. M. atsiliepimų į ieškinį teismui nepateikė.

167.

17Ieškovas R. J. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teigia, jog prasidėjus privatizavimui ieškovas įsigijo butą Nr. ( - ) su rūsiu, esantį ( - ). Ieškovui įsigyjant butą, vienas kambariukas buvo atjungtas ir buvo valdomas urėdijos (girininkijos). Paaiškino, kad rūsiais naudojosi visą laiką, kadangi ten buvo katilinė, vandens mazgai. Nurodė, jog po ieškovo butu yra du rūsiai. Kai pastatas nuosavybės perėjo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, tada ieškovui buvo pasiūlyta nusistatyti naudojimosi rūsiais tvarką, kas ir buvo padaryta 2005 m. teismo sprendimu. Sužinojęs, kad atsakovė siekia perduoti VĮ „Turto bankas“ butą (2017 m.) Nr. ( - ), paaiškėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priskirti ir visi trys ginčo rūsiai.

188.

19Ieškovo atstovas advokatas Rimantas Tumėnas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Teigia, jog 1992 m. lapkričio 30 d. sutartimi ieškovas nusipirko butą su rūsiu, esantį ( - ). 1997 m. sausio 28 d. įsakymu ir 1997 m. sausio 31 d. priėmimo-perdavimo aktu atsakovė įteisino butą Nr. ( - ), ( - ), kuris pagal ankstesnius dokumentus turėjo priklausyti ieškovui. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovas 1999 m. kovo 6 d. pateikė VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl ginčo rūsių R-1, R-2 ir R-3 priklausymo butui Nr. ( - ), adresu ( - ). Rūsio patalpomis atsakovė niekada nesinaudojo. Ginčo rūsiai be jokio teisėto pagrindo buvo įregistruoti kaip priklausinys butui ( - ). Nuosavybės teisė į ginčo rūsius turi būti nustatyta ieškovui, kadangi pagal pirkimo-pardavimo sutartį R. J. butą pirko kartu su rūsiais, todėl kiti asmenys į ginčo patalpas pretenduoti negali. Nesutinka, kad turi būti taikoma ieškinio senatis.

209.

21Atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Gintarė Čiakienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, jog pagal kadastro duomenų išrašą butui Nr. ( - ), esančiam ( - ), priklauso rūsio patalpos, plane pažymėtos R-1, R-2 ir R-3. Paaiškino, kad ginčas dėl nurodyto įrašo niekada nebuvo keliamas. 1997 m. visas turtas, įskaitant pastatą, esantį ( - ), buvo perduotas atsakovei. 1997 m. sausio 31 d. priėmimo-perdavimo aktu atsakovei buvo perduota Kuršių nerijos miško parko girininkija, ir nurodyto akto pagrindu atsirado įrašas kadastro duomenų byloje apie objektą, esantį ( - ). 1999 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklauso rūsiai, plane pažymėti R-1, R-2, R-3 ir kitas turtas. Iš esmės pripažino, kad ieškovas turi teisę į dalį ginčo patalpų, bet ne į visas. Ieškovas neįrodė, kad duomenys, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyta, jog rūsio patalpos R-1, R-2, R-3 priklauso valstybei, yra neteisėti. Ieškovas, žinodamas, kad ginčo patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė, galėjo imtis veiksmų, kad būtų nustatytos rūsio dalys, tačiau to nepadarė.

2210.

23Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, atstovė I. J. ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, jog ieškovui įsigijus butą, esantį ( - ), su rūsiu, konkrečios R. J. priskirtinos rūsio patalpos nebuvo nurodytos. Rūsiai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl turėtų būti laikomi butų priklausiniais. 1999 m. VĮ „Registrų centras“ pateikti dokumentai, pagal kuriuos atlikti įrašai, atitiko pateiktus duomenis. Ar pateikti duomenys yra teisingi, VĮ „Registrų centras“ netikrina ir nesprendžia. Kadangi po privatizacijos atsakovei priklausė visas pastatas, įskaitant ir rūsius, todėl pagal pateiktus duomenis, ginčo rūsiai buvo įregistruoti kaip atsakovės nuosavybė. Paaiškino, jeigu bendraturčiai susitartų, kokios konkrečios patalpos yra priskiriamos kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise, tokio susitarimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ tokius duomenis galėtų įregistruoti.

2411.

25Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Valstybinės miškų urėdijos, atstovaujamos Kretingos regioninio padalinio, atstovas advokatas Giedrius Gvildys teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko. Teigia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnis nustato nuosavybės atsiradimo pagrindus. Šiuo atveju teismo sprendimu ginčo patalpos buvo pripažintos kaip bendroji dalinė nuosavybė ir buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka, tame tarpe ir ieškovui R. J. Atsižvelgiant į tai, mano, jog atsakovei nepagrįstai priskirtos ginčo rūsio patalpos. Ieškovas visą laiką ginčo patalpomis naudojosi, todėl jam teismo sprendimu ir nustatyta būtent, ginčo patalpų naudojimosi tvarka. Dalinė nuosavybė negali virsti asmenine nuosavybe raštelio pagrindu.

2612.

27Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, G. M., D. M., R. J., trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiško reikalavimo atsakovės pusėje, VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

28Teismas konstatuoja:

29ieškinys tenkintinas iš dalies.

3013.

31Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. J. 1992 m. lapkričio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso butas, adresu ( - ), 95,21 kv. m. su rūsiu, taip pat 31/100 sandėlio (1 t., e. b. l. 19-20). 1997 m. sausio 28 d. Steigėjo įsakymo Nr. 22/k ir 1997 m. sausio 31 d. priėmimo perdavimo-perdavimo akto pagrindu, butas, esantis ( - ), 23,13 kv. m., su rūsiu 80,65 kv. m., pažymėtu R-1, R-2, R-3, įregistruotas Lietuvos Respublikai, kurį turto patikėjimo teise valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (1 t., e. b. l. 18). Lietuvos Respublikai nuosavybės teise taip pat priklauso administracinės patalpos, adresu ( - ), kurias turto patikėjimo teise valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (1 t., e. b. l. 21). Tretiesiems asmenims D. M. ir G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), 9/100 sandėlio ir 1148/4201 neįrengtos palėpės, adresu ( - ) (1 t., e. b. l. 22-23, 38).

3214.

33Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti įrašą, jog butui Nr. ( - ), adresu ( - ), priklauso 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-1, 2, 3; pripažinti ieškovui R. J. nuosavybės teisę į buto Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausinį – rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-l, R-2, R-3 ir įregistruoti rūsio patalpas, pažymėtas indeksu R-l, R-2, R-3, buto Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausiniu. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, teigdama, jog ieškovas neįrodė, kad duomenys, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyta, jog rūsio patalpos R-1, R-2, R-3 priklauso valstybei, yra neteisėti.

34Dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

3515.

36Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai yra registruojami nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos esmę, tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota asmens daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007).

3716.

38Teisinius santykius dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą išregistravimo reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punktas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nurodyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas.

3917.

40Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.47 straipsnyje išvardinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai.

4118.

42Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1992 m. lapkričio 30 d. sutartimi, sudaryta tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų urėdijos ir R. J., R. J. įsigijo butą, esantį ( - ) (buvęs adresas ( - )) (95,51 kv. m.) su rūsiu ir 31/100 sandėlio, plane pažymėto 2J1p. (1 t., e. b. l. 24). Sutartyje konkrečios ieškovui atitenkančios rūsio patalpos (jų plotas), nebuvo nurodytos. 1992 m. spalio 9 d. Gyvenamojo namo, buto techniniame pase Nr. 274 ( - ), 2008 m. rugpjūčio 27 d. Patalpos (buto) kadastro duomenų byloje, atliktoje pagal 1983 m. vasario 15 d. kadastrinių duomenų nustatymą, 2006 m. sausio 13 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodyta, jog butas, esantis adresu ( - ), yra su rūsiu konkrečiai nedetalizuojant, kokios rūsio patalpos (jų plotas) minėtam butui priskirtos (1 t., e. b. l. 19, 33-34, 35). 1983 m. kovo 17 d. Neringos miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 33 naujai pastatytą 2-jų butų gyvenamąjį namą su girininkijos kontora ( - ) nuspręsta perduoti Valstybinam Kuršių nerijos miško parkui žinybiniu (3 t., e. b. l. 177). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 22/k Miškų ūkio ministerijos Kuršių nerijos urėdija prijungta prie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos su 35 etatiniais vienetais ir 1997 m. valstybinio biudžeto asignavimais, turimomis piniginėmis lėšomis bei turtu (3 t., e. b. l. 173). 1997 m. sausio 31 d. Kuršių nerijos urėdijos perdavimo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai aktu atsakovei perduotas visas Kuršių nerijos urėdijos turimas turtas (3 t., e. b. l. 170-172). Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kuršių nacionalinio parko direkcijos 1999 m. kovo 6 d. prašymo Nr. 95, skirto Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Klaipėdos filialo gyventojų aptarnavimo biurui, matyti, jog atsakovė prašė padaryti inventorizacijos bylose šiuos įrašus, t. y., jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklauso girininkijos raštinė, 2 kambariai, bendro ploto 24,20 kv. m., butas Nr. ( - ), bendro ploto 23,13 kv. m. su rūsiais plane pažymėtais R-1, R-2, R-3 ir 60/100 dalis garažo patalpų; butas Nr. ( - ) privatizuotas R. J. 95,21 kv. m. bendro ploto su rūsiu ir 31/100 sandėlio; butas Nr. ( - ) privatizuotas M. D., bendras plotas 53,59 kv. m. ir 9/100 sandėlio (1 t., e. b. l. 25). Vadovaujantis nurodytu 1999 m. kovo 6 d. prašymu Nr. 95, 1997 m. sausio 28 d. įsakymu bei 1997 m. sausio 31 aktu VĮ „Registrų centras“ atlikti įrašai, jog Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso ne tik butas, esantis ( - ), bet ir rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3, kuriuos turto patikėjimo teise valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija (1 t., e. b. l. 18).

4319.

44Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą reikšmingas yra byloje esantis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2005 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje N. 2-6738-342/2005, kurio buvo patenkintas R. J. ieškinys dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad šalys (R. J., M. D., Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) yra bendrosios dalinės nuosavybės rūsio, esančio ( - ), bendraturčiai. Nurodyta, jog tarp šalių yra nusistovėjusi faktiška naudojimosi rūsiu tvarka, ir kiekvienas naudojasi rūsio dalimi lygia jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Atsižvelgiant į tai, ieškovui R. J. priskirta naudotis rūsio, esančio ( - ), patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-3, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai – R2-1, o M. D. – R1-3, R1-4 (1 t., e. b. l. 39-40).

4520.

46Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog tiek 1992 m. lapkričio 30 d. sutartyje, tiek 1992 m. spalio 9 d. Gyvenamojo namo, buto techniniame pase Nr. 274, tiek 2008 m. rugpjūčio 27 d. Patalpos (buto) kadastro duomenų byloje, tiek 2006 m. sausio 13 d. bei 2017 m. gruodžio 7 d. VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodyta, jog butas, esantis adresu ( - ), yra su rūsiu, tačiau konkrečiai nedetalizuojant, kokios rūsio patalpos (jų plotas) minėtam butui priskirtos. Visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. J. nuosavybės teise priklauso ne tik butas, esantis ( - ), bet ir rūsys. Tuo tarpu sprendimo 18 punkte minėtas 1999 m. kovo 6 d. prašymas, kurio pagrindu VĮ „Registrų centras“ atliko įrašus, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklauso ne tik 2 kambariai, bendro ploto 24,20 kv. m., butas Nr. ( - ), bendro ploto 23,13 kv. m., bet ir rūsiai plane pažymėti R-1, R-2, R-3, laikytinas nepagrįstu jokiais įrodymais ir tokiu būdu pažeidžiančiu ieškovo, kaip teisėto rūsio patalpos (-ų) savininko teises. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad R. J. neturi nuosavybės teisės į rūsio patalpas, įrodymai, patvirtinantys ieškovo nuosavybę į rūsį, yra galiojantys, nėra nuginčyti, todėl laikytini teisėtais ir pagrįstais. Be to, kaip minėta sprendimo 19 punkte, 2005 m. spalio 26 d. teismo sprendime padaryta išvada, jog rūsio patalpomis tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys naudojasi pagal žodinį susitarimą, ir jos yra bendroji dalinė nuosavybė. Tuo tarpu jokių aplinkybių, kad ginčo patalpos nuosavybės teise priklausytų Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, nenurodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apariamame teismo sprendime atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija patiektame atsiliepime nurodė, jog rūsio patalpos, pažymėtos R-2, priklauso naudojimuisi atsakovei, kadangi virš šio rūsio patalpų yra Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai priklausantis butas. Jokių argumentų, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso viso ginčo rūsio patalpos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija nepateikė.

4721.

48Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog VĮ „Registrų centras“ esantis įrašas, kuriuo butui adresu ( - ), priklauso 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3, įregistruotas nepagrįstai, nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog, būtent, visos trys ginčo rūsio patalpos nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurias turto patikėjimo teise valdo atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Byloje nustatytų ir teismo įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą ieškovo reikalavimą dėl Nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimo tenkinti – naikintinas VĮ „Registrų centras“ esantis įrašas, jog butui, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam pastate, unikalus Nr. ( - ), 1A1p, priklauso 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-1, 2, 3.

49Dėl ieškinio senaties taikymo.

5022.

51Atsakovė prašo taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą. Teigia, nors ieškovas nurodo, jog atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai 1999 m. kovo 6 d. raštu Nr. 95 kreipėsi į registratorių dėl ginčo patalpų įregistravimo buto, esančio ( - ), priklausiniu, tačiau jis anksčiau niekada nekėlė klausimo dėl ginčo patalpų priklausinio įregistravimo buto Nr. ( - ) teisėtumo, todėl praleido ieškinio senaties terminą.

5223.

53Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti.

5424.

55Ieškovo teigimu, jis iš internetinės spaudos sužinojo, kad atsakovė pradėjo buto Nr. ( - ), kaip nereikalingo turto, perdavimo VĮ „Turto bankas“ procedūrą. Atsižvelgiant į tai, 2017 m. spalio mėn. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl pastate, adresu ( - ), esančių patalpų sąrašo gavimo. 2017 m. spalio 19 d. VĮ „Registrų centras“ pateiktame sąraše nurodyta, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai nuosavybės teise priklauso 80,65 kv. m. rūsio patalpos, plane pažymėtos R-1, R-2, R-3 (1 t., e. b. l. 38). Kadangi R. J. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. ( - ) taip pat pažymėtas su rūsiu, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į buto priklausinį ir Nekilnojamojo turto registro įrašo panaikinimo (ieškinys teisme gautas 2017 m. gruodžio 19 d.).

5625.

57Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. (27.18-02)-6K-1707118 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 163 projekto derinimo“ atsakovei pateikė teisės akto projektą Nr. 17-13936 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo. Aptariame projekte nurodyta, kad į parduodamo turto sąrašą įtraukiamas ir butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 23,13 kv. m., ( - ) (1 t., e. b. l. 133-136). Be to, teismui patikrinus ieškovo pateiktą internetinę nuorodą, iš kurios jis sužinojo apie parduodamą turtą, nustatyta, kad iš tiesų 2017 m. spalio 11 d. paskelbtas straipsnis apie pradėtą buto, esančio ( - ), 23,13 kv. m. perdavimo VĮ „Turto bankas“ procedūrą.

5826.

59Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms nesutiktina su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos prašymu taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog ginčo tarp šalių, kad ieškovas jau ilgą laiką naudojasi rūsiais, plane pažymėtais R-1, R-2, R-3, nėra. R. J. nuosavybės teisę į butą Nr. ( - ), ( - ), su rūsiu patvirtina byloje esantys dokumentai. Be to, pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2005 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje N. 2-6738-342/2005 buvo patenkintas R. J. ieškinys dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo ir R. J. priskirta naudotis rūsio, esančio ( - ), patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-3,. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės darytina išvada, jog ieškovui anksčiau nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės gynimo. R. J. ginčo patalpomis naudojosi ir jokio ginčo dėl to tarp šalių nebuvo. Nepaisant to, ieškovui sužinojus (2017 m. spalio 19 d.), jog nekilnojamojo turto registre yra įrašas, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija turto patikėjimo teise valdo ne tik butą, esantį ( - ), bet ir rūsius, plane pažymėtus R-1, R-2, R-3, R. J. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo.

6027.

61Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas nepraleido kreipimosi į teismą ieškinio senaties termino, todėl atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.

62Dėl nuosavybės teisės pripažinimo.

6328.

64Ieškovas ieškiniu taip pat prašo pripažinti R. J. nuosavybės teisę į buto Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausinį – 8,52 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-l, 24,39 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2, 47,74 kv. m. rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-3; įregistruoti rūsio patalpas, pažymėtas indeksu R-l, R-2, R-3, buto Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausiniu. Ieškovo teigimu, 1992 m. spalio 9 d. buvo atlikta buto Nr. ( - ), esančio ( - ), inventorizacija. Gyvenamojo namo buto techniniame pase nurodyta, jog yra rūsys. Buto Nr. ( - ), esančio ( - ), kadastro duomenų byloje nurodyta, kad yra rūsys, taip pat pridėtas rūsio patalpų R-1, R-2, R-3 2008 m. rugpjūčio 27 d. planas, sudarytas pagal 1983 m. vasario 15 d. kadastrinių matavimų duomenimis, kuriuose nurodyta, jog ginčo patalpos priskirtos butui Nr. ( - ), esančiam ( - ). Atsižvelgiant į tai, teigia, kad privatizuojant butą konkrečios rūsio patalpos buvo įtrauktos kaip buto priklausinys buto techninės apskaitos byloje, nurodant konkretų rūsio patalpų plotą bei detalizuojant rūsio patalpų žymėjimą plane. Tokiu būdu jis, kaip daugiabučio namo buto savininkas, įgijo nuosavybės teisę į rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-3.

6529.

66Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių teisės klausimų yra nuosavybės teisių įgijimo į ginčo patalpas klausimas. Esant pareikštam ieškinio reikalavimui dėl nuosavybės teisių ieškovui į ginčo objektą pripažinimo, teismas vadovaujasi CK 4.47 straipsniu, kuriame įvardyti nuosavybės teisės į daiktą įgijimo pagrindai (sandoris arba kitas įstatymuose įvardytas nuosavybės įgijimo pagrindas). Asmuo, reiškiantis reikalavimą dėl nuosavybės teisių į ginčo daiktą pripažinimo, turi įrodyti aplinkybes, sudarančias kurį nors iš įstatyme įvardytų nuosavybės teisių į tą daiktą įgijimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

6730.

68Teismo sprendimo 18 punkte jau nustatyta, jog 1992 m. lapkričio 30 d. sutartimi, sudaryta tarp Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų urėdijos ir R. J., R. J. įsigijo butą, esantį ( - ) (95,51 kv. m.) su rūsiu ir 31/100 sandėlio, plane pažymėto 2J1p (1 t., e. b. l. 24). Minėtoje sutartyje konkrečios ieškovui atitenkančios rūsio patalpos detalizuotos nebuvo. 1992 m. spalio 9 d. Gyvenamojo namo, buto techniniame pase Nr. 274 nurodyta, kad bute Nr. ( - ), ( - ), yra rūsys, tačiau nei konkretus rūsio patalpų plotas, ar žymėjimas nenurodytas (1 t., e. b. l. 33-34). Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 23/2547 esantys Patalpos (buto) kadastro duomenys, sudaryti 2008 m. rugpjūčio 27 d. remiantis 1983 m. vasario 15 d. kadastriniais duomenimis, taip pat patvirtina, jog bute, adresu ( - ), yra rūsys, nenurodant konkrečių rūsio patalpų priskyrimo nurodytam butui (1 t., e. b. l. 35). VĮ „Registrų centras“ 2017 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog ieškovui R. J. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, adresu ( - ) (1 t., e. b. l. 19-20). Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog R. J. turi nuosavybės teisę į rūsį, tačiau nepaisant to, byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas turi nuosavybės teisę į visas ginčo rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-2, R-3. Kadangi rašytinė bylos medžiaga patvirtina, nors R. J. nuosavybės teise priklauso butas adresu ( - ), su rūsiu, tačiau aptartuose dokumentuose nesant duomenų, kokią (-ias) konkrečią (-ias) ginčo rūsio patalpas ieškovas įsigijo 1992 m. lapkričio 30 d. sutartimi, teismas neturi teisinio pagrindo visas ginčo patalpas pripažinti R. J. nuosavybe.

6931.

70Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus R. J. argumentus, kad 1983 m. vasario 15 d. kadastrinių matavimų duomenimis ginčo patalpos priskirtos butui Nr. ( - ), esančiam ( - ). Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų Nr. 23/2547 (registro Nr. 50/133691) rūsio patalpų plano, sudaryto pagal 1983 m. vasario 15 d. kadastrinių matavimų duomenis matyti, jog rūsio patalpos, pažymėtos indeksais R-1, R-2, R-3 yra pastate 1A1p, adresu ( - ) (2 t., e. b. l. 190). Jokių žyminių, jog ginčo patalpos būtų priskirtos konkrečiai butui, esančiam ( - ), nėra.

7132.

72Spendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo rūsio patalpas taip pat svarbi aplinkybė, jog Nekilnojamo turto registro išrašas patvirtina, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), su rūsiu, kuriuos turto patikėjimo teise valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Šiuo atveju pripažinus ieškovui nuosavybės teisę į visas ginčo patalpas būtų pažeistos kito savininko nuosavybės teisės.

7333.

74Nagrinėjamu atveju reikšmingas yra ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2005 m. spalio 26 d. teismo sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi rūsiais tvarka, ieškovui R. J. priskiriant naudotis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksais R-1, R-2, R3. Minėtame teismo sprendime konstatuota, jog „Šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės rūsio, esančio ( - ) bendraturčiai“. Pažymėtina, jog teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis rūsio patalpomis, nepatvirtina R. J. nuosavybės teisės į ginčo patalpas.

7534.

76Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnis) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

7735.

78Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta pirmoji alternatyva, t. y. pagal R. J. ieškinį teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi rūsiais tvarka. Pažymėtina, jog ieškovui siekiant įgyti nuosavybės teisę į visas ginčo patalpas, jis turi teisę pasinaudoti CK 4.80 straipsniu, nustatančiu atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Aplinkybę, jog ieškovas turi galimybę dėl jo nuosavybės teisės į rūsio patalpas pripažinimo patvirtino ir trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ atstovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kuriais nurodė, jeigu bendraturčiai susitartų, kokios konkrečios patalpos yra priskiriamos kiekvienam bendraturčiui nuosavybės teise, tokio susitarimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ tokius duomenis galėtų įregistruoti.

7936.

80Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus šį reikalavimą, taip pat netenkintinas ir R. J. prašymas įregistruoti rūsio patalpas, pažymėtas indeksais R-1, R-3, R3, buto Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausiniu.

81Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.

8237.

83Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

84Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

8538.

86Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

8739.

88Ieškovas už ieškinį sumokėjo 448,00 Eur žyminį mokestį, o už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – 38,00 Eur (1 t, e. b. l. 10, 65). Už Nekilnojamojo turto registro išrašų gavimą R. J. patyrė 8,97 Eur išlaidų, o už advokato paslaugas sumokėjo 1 500,00 Eur (1 t., e. b. l. 50, 4 t., e. b. l. 139-141). Iš viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 994,97 Eur. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Valstybinių miškų urėdija, atstovaujama Kretingos regioninio padalinio, už advokato paslaugas sumokėjo 786,50 Eur (4 t., e. b. l. 142-145, 169-171). Atsakovė ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė.

8940.

90Įvertinus ieškovo reikalavimų turinį darytina išvada, kad patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ieškovo R. J. naudai priteistina 997,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9141.

92Kadangi nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė miškų urėdija, atstovaujama Kretingos regioninio padalinio, buvo ieškovo pusėje, todėl, atsižvelgiant į ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos trečiajam asmeniui priteistini 393,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

93Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

94ieškinį tenkinti iš dalies.

95Panaikinti valstybės įmonėje „Registrų centras“ esantį įrašą, jog butui, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), esančiam pastate, unikalus Nr. ( - ), 1A1p, priklauso 80,65 kv. m. rūsio patalpos, pažymėtos indeksu R-1, 2, 3.

96Kitą ieškinio dalį atmesti.

97Priteisti iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, juridinio asmens kodas 193064642, 997,49 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt septynis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. J., asmens kodas ( - ) naudai.

98Priteisti iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, juridinio asmens kodas 193064642, 393,25 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris Eur 25 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, Valstybinei miškų urėdijai, atstovaujamai Kretingos regioninio padalinio, juridinio asmens kodas 164298560, naudai.

99Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

100Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 6. 2.... 7. Atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime nurodė,... 8. 3.... 9. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės... 12. 5.... 13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo... 14. 6.... 15. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo... 16. 7.... 17. Ieškovas R. J. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį... 18. 8.... 19. Ieškovo atstovas advokatas Rimantas Tumėnas ieškinį palaikė ir prašė jį... 20. 9.... 21. Atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė Gintarė... 22. 10.... 23. Trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“, nepareiškiančio savarankiškų... 24. 11.... 25. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovo... 26. 12.... 27. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovo... 28. Teismas konstatuoja:... 29. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 30. 13.... 31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui R. J. 1992 m. lapkričio 30 d.... 32. 14.... 33. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo panaikinti įrašą, jog butui Nr. ( -... 34. Dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.... 35. 15.... 36. Nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos... 37. 16.... 38. Teisinius santykius dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotos daiktinės... 39. 17.... 40. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau... 41. 18.... 42. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1992 m. lapkričio 30 d. sutartimi,... 43. 19.... 44. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą reikšmingas yra byloje esantis... 45. 20.... 46. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog... 47. 21.... 48. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių,... 49. Dėl ieškinio senaties taikymo.... 50. 22.... 51. Atsakovė prašo taikyti dešimties metų ieškinio senaties terminą. Teigia,... 52. 23.... 53. Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo... 54. 24.... 55. Ieškovo teigimu, jis iš internetinės spaudos sužinojo, kad atsakovė... 56. 25.... 57. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017... 58. 26.... 59. Esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms nesutiktina su Kuršių nerijos... 60. 27.... 61. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad... 62. Dėl nuosavybės teisės pripažinimo.... 63. 28.... 64. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo pripažinti R. J. nuosavybės teisę į... 65. 29.... 66. Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių teisės klausimų yra nuosavybės... 67. 30.... 68. Teismo sprendimo 18 punkte jau nustatyta, jog 1992 m. lapkričio 30 d.... 69. 31.... 70. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus R. J. argumentus, kad 1983 m.... 71. 32.... 72. Spendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo į ginčo rūsio... 73. 33.... 74. Nagrinėjamu atveju reikšmingas yra ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos... 75. 34.... 76. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du... 77. 35.... 78. Nagrinėjamu atveju buvo pasirinkta pirmoji alternatyva, t. y. pagal R. J.... 79. 36.... 80. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu ieškovo reikalavimas... 81. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo.... 82. 37.... 83. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d.... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.... 85. 38.... 86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 87. 39.... 88. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 448,00 Eur žyminį mokestį, o už prašymą... 89. 40.... 90. Įvertinus ieškovo reikalavimų turinį darytina išvada, kad patenkinta 50... 91. 41.... 92. Kadangi nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 93. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 94. ieškinį tenkinti iš dalies.... 95. Panaikinti valstybės įmonėje „Registrų centras“ esantį įrašą, jog... 96. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 97. Priteisti iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos,... 98. Priteisti iš atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos,... 99. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d.... 100. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...