Byla 2A-62-619/2016
Dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Tanagra“ ir „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje veikiančio per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą - apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams „If P&C Insurance AS“, UAB „Tanagra“, trečiasis asmuo A. P. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo,

2Kolegija išnagrinėjusi skundą n u s t a t ė :

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų „If P&C Insurance AS“, UAB „Tanagra“ solidariai 15572,71 EUR (53769,44 Lt), 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo UAB „Tanagra“ 14336,78 EUR (49502,06 Lt) ir 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad AB bankas SNORAS 2011 m. balandžio 13 d. atsakovui UAB „Tanagra“ pateikė užsakymą suremontuoti automobilio Spyker, valst. Nr. FCP 979, dalis. Automobilis autoserviso paslaugų teikimo metu buvo apgadintas atsakovo UAB „Tanagra“ darbuotojui nuvairuojant automobilį į automobilių plovyklą. Automobilis apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimo sutartimi. Atsakovo UAB „Tanagra“ atsakomybė apdrausta „IF P&C Insurance“ AS. Ieškovas transporto priemonės draudėjui AB bankas SNORAS išmokėjo 29909,49 EUR (103271,50 Lt) dydžio išmoką, kadangi nukentėjusiam asmeniui už žalą atsakingas asmuo UAB „Tanagra“ ir jo draudikas „If P&C Insurance AS“ atlygino tik nuostolių dalį - atitinkamai 14336,78 EUR (49 502,06 Lt) ir 14191,38 EUR (49000 Lt) išmokas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatyta, kad atsakovas UAB „Tanagra“ automobilį sugadino ne automobilio valdymo metu, o remonto paslaugų teikimo metu. Taip pat nustatė, kad atsakovo UAB „Tanagra“ draudikas suteikė draudimo apsaugą 250000 Lt sumai. Ieškovo nuomone, išmokėjęs draudėjui išmoką, jis įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš už žalą atsakingo atsakovo UAB „Tanagra“ ir jo civilinės atsakomybės draudiko (CK 6.1015 str.).

4Atsakovas UAB „Tanagra“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 13 d. įgaliotas AB bankas SNORAS atstovas perdavė automobilį remontuoti įgaliotam atsakovo UAB „Tanagra“ atstovui – A. P.. Automobilio perdavimas įformintas CK 6.192 str. 3 d. nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad perdavus automobilį, atsakovui UAB „Tanagra“ perėjo teisė valdyti automobilį ir visa su tuo susijusi praradimo ar žuvimo rizika (CK 6.657 str.). Konstatavus, kad atsakovas žalos padarymo metu buvo teisėtas automobilio valdytojas, laikytina kad atsakovas buvo apdraustas ta pačia apimtimi, pagrindais ir tvarka kaip ir automobilio savininkas AB bankas SNORAS. Tuo tarpu draudimo sutartyje ir tuo metu galiojusiame Draudimo įstatyme atsakovas UAB „Tanagra“ pastaruoju atveju įvardijamas kaip apdraustasis, t.y. asmuo, kurio turtinis interesas yra apdraustas pagal AB bankas SNORAS ir ieškovo draudimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas neturi regreso teisės nei į atsakovą UAB „Tanagra“, nei į jo draudiką.

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovas „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje vykdantis veiklą per „If P&C Insurance AS“ filialą prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl BAB bankui SNORAS priklausančio automobilio sugadinimo yra išmokėjęs 56542,68 EUR (195230,56 Lt) draudimo išmoką. Pagal ieškovo ir AB bankas SNORAS sudarytą automobilio draudimo sutartį draudimo apsauga galioja visiems valdytojams. Draudimo taisyklių Nr. 021 1.4 p. numatyta, kad apdraustaisiais vadinami transporto priemonės savininkai ir teisėti jos valdytojai. Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad ieškovas buvo apdraudęs ne tik transporto priemonės savininko, bet ir visų automobilį teisėtu pagrindu valdžiusių asmenų interesus. Turto draudimo atveju draudikas neįgyja subrogacijos teisės į apdraustuosius asmenis, tai reiškia, kad ieškovas neturi reikalavimo teises nei į vieną iš atsakovų. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas atsakovo „If P&C Insurance AS“ atžvilgiu skaičiuotinas nuo 2011 m. gegužės 20 d., pranešimo, kuriuo BAB bankas SNORAS informuotas, apie atsakovo sprendimą iš dalies tenkinti pretenziją ir išmokėti 49000 Lt draudimo išmoką, gavimo, t.y. vėliausiai nuo 2011 m. gegužės 27 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas laikytinas suėjusiu 2012 m. gegužės 27 d.

6II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkino, priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Tanagra“ ir „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą 15572,71 EUR (53769,44 Lt) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą 362,51 EUR (1251,67 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Tanagra“ 14336,79 EUR (49502,06 Lt) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 788 EUR (2720,83 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovų po 4,64 EUR (16,02 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas AB „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjo BAB bankas SNORAS turto apgadinimo dėl trečiųjų asmenų kaltės, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš už žalą atsakingų asmenų. Pažymėjo, kad atsakovų argumentai, jog žala padaryta trečiojo asmens automobiliui dėl šio automobilio valdymo atmesti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu turinčiu prejudicinę galią šioje byloje. Minėtame sprendime konstatuota, jog automobilis remonto paslaugas teikiančiai įmonei dėl jos vykdomos ūkinės veiklos buvo perduotas su tikslu jį suremontuoti rangos sutarties pagrindu, o ne valdyti. Aplinkybė, jog atsakovo darbuotojas prieš atliekant dažymo darbus automobilį vairavo į plovyklą negali būti kvalifikuojama kaip automobilio valdymas. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, vertindamas ieškovo ir BAB bankas SNORAS sudarytą draudimo sutartį sprendė, kad šiuo atveju autoserviso darbuotojo automobilio nuvairavimas į plovyklą negali būti kvalifikuojamas transporto priemonės valdymu įprastinėmis transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis kaip, kad buvo numatyta transporto priemonių draudimo sutartyje, o turi būti traktuojamas kaip įvykis įvykęs remonto paslaugų teikimo metu. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra sąlygų, kurios subrogaciją draustų ar ji būtų negalima, todėl sprendė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos subrogacijos taisyklės ir ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus. Konstatavo, kad tarp BAB bankas SNORAS ir UAB „Tanagra“ susiklostė rangos teisiniai santykiai (CK 6.645 str.). Įvertinęs atsakovo UAB „Tanagra“ veiksmus sprendė, kad atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, siekiant apsaugoti užsakovo jam perduotą turtą, o tai neatitinka protingumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (CK 6.657 str.). Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie paneigtų kaltę ir ginčijo tik ieškovo teisę į subrogaciją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimus (CK 6.62 str. 2 d., 6.251 str. 1 d.). Atsakovo prašymą taikyti ieškinio senaties terminą atmetė motyvuodamas tuo, kad skaičiuoti senaties terminą nuo atsakovo nurodomo termino nėra pagrindo, kadangi vyko ginčai dėl draudimo išmokos dydžio ir jiems pasibaigus 2014 m. kovo 21 d. pagrįstai ieškovas pareiškė atsakovams papildomus ir reikalavimus ir atsisakius juos tenkinti iš karto kreipėsi į teismą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Tanagra“ ir „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas UAB „Tanagra“ žalos padarymo metu buvo ne transporto priemonės valdytojas. Šiuo atveju neaiškios draudimo sutarties ir draudimo taisyklių sąvokos turėtų būti aiškinamos asmens, kurio interesai galimai buvo apdrausti naudai.
  2. Aplinkybė, kaip kitoje byloje buvo aiškinama sąvoka valdymas atsakovo UAB „Tanagra“ draudimo liudijime, aktuali tik sprendžiant kokia apimtimi atsakovas „If P&C Insurance AS“ pagal išduoto draudimo sąlygas yra atsakingas už UAB „Tanagra“ padarytą žalą ir neturi prejudicinės galios. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo išduotame draudimo polise ir taisyklėse nurodyta sąlyga „valdytojas“ aiškintina tapačiai su atsakovo „If P&C Insurance AS“ taisyklėse numatyta sąvoka valdymas. Šiuo atveju sąvoka valdytojas turi būti aiškinama ieškovo ir BAB bankas SNORAS sudarytos draudimo sutarties kontekste.
  3. Ieškovas buvo apdraudęs ne tik transporto priemonės savininko, bet ir visų automobilį teisėtu pagrindu valdžiusių asmenų interesus, tame tarpe ir UAB „Tanagra“.
  4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ir kad jį skaičiuoti nuo 2011 m. gegužės 20 d. nėra pagrindo. Aplinkybė, kad tarp atsakovų vyko ginčas dėl draudimo išmokos, nebuvo objektyvi kliūtis ieškovui reikšti ieškinį atsakovams dėl žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė kokiu būdu atsakovo 2011 m. birželio 27 d. rašte dalies prievolės pripažinimas nukentėjusiam įtakoja ieškinio senaties termino skaičiavimo eigą.
  5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 15572,71 EUR (53769,44 Lt) žalą priteisė solidariai iš atsakovų. Asmuo savo teisę dėl žalos atlyginimo į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko. Toje apimtyje kiek atsakovo UAB „Tanagra“ atsakomybė yra apdrausta atsakovo „If P&C Insurance AS“, atsakovas UAB „Tanagra“ nėra laikytinas tinkamu atsakovu, todėl jo dalyje ieškinys turėjo būti atmestas.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino įstatymų apibrėžtą sąvoką „valdytojas“. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas vertino ne ieškovo ir ne atsakovo draudimo sutarčių sąvoką „valdytojas“, o įstatymo nuostatomis apibrėžtą sąvoką „transporto priemonės valdytojas“. Draudimo sutartyse ši sąvoka vartojama bendrąja reikšme. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai jog ankstesnėje byloje sąvoka valdytojas buvo aiškinama kitame kontekste, kuris lemtų kitokį negu, kad įstatyme apibrėžtą sąvokos aiškinimą. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ankstesnėje byloje pateikti išaiškinimai turi res judicata galią ir jais turi būti vadovaujamasi šioje byloje. Abiejose bylose pagrįstai teismai sprendė, kad draudiminis įvykis įvyko ne transporto priemonės valdymo metu, o remonto paslaugų teikimo metu.
  2. Pagal ieškovo ir BAB bankas SNORAS sudarytą turto draudimo sutartį, jokie atsakovo UAB „Tanagra“ turtiniai interesai nebuvo apdrausti. Turto draudimo sutartimi apdraudžiami tik turto savininko turtiniai interesai. Dėl apdrausto turto žala gali būti padaryta tik turto savininkui, o ne tretiesiems asmenims. Atsakovas sugadinęs svetimą turtą nepatyrė jokių turtinių praradimų. Atsakovui sugadinus svetimą turtą kilo civilinė atsakomybė šią žalą atlyginti, tačiau tokios atsakovo civilinės atsakomybės ieškovas pagal draudimo sutartį nedraudė. Ieškovo sutartyje numatyta sąlyga, kad „apdraustaisiais vadinami draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės savininkai ir teisėti valdytojai“ negali būti interpretuojama taip, kad pagal draudimo sutartį būtų draudžiama teisėtų valdytojų civilinė atsakomybė. Kita vertus ši sąlyga neturi jokios įtakos byloje, nes atsakovas nebuvo transporto priemonės valdytojas. Atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad ieškovo ir BAB bankas SNORAS draudimo sutartis būtų aiškinama jo naudai, nes nėra šios sutarties šalis.
  3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad 2011 m. gegužės 20 d. BAB bankui SNORAS adresuotame pranešime atsakovas „If P&C Insurance AS“ ne atmetė nukentėjusio asmens reikalavimą, o priešingai – jį patenkino pripažindamas, jog įvykis yra draudiminis ir kad draudiko pareiga mokėti išmoką yra vykdytina. Tai, kad tarp šalių vyko teisminiai ginčai dėl išmokos dydžio nėra pagrindas pripažinti, kad prasidėjo ieškinio senaties eiga. Minėtas ginčas buvo sprendžiamas dalyvaujant tiems patiems asmenims ir teisių pažeidimo klausimas nebuvo žinomas nei vienai šaliai. Taigi, net teismui pripažinus, kad senaties terminas praleistas, teismas būtų turėjęs atnaujinti jį ex officio. Kadangi UAB „Tanagra“ išliko atsakinga už padarytą žalą iki pat ieškinio pareiškimo, t.y. 3 metų senatis po įvykio dar nebuvo suėjusi, atsakovas „If P&C Insurace AS“ išliko atsakingas už draudiminį įvykį.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

13Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir jo draudiko, įgyvendinimo.

14Pažymėtina, kad pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui yra subrogacija. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. Viešoji policijos apsaugos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-415/2012).

15Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad už žalą atsakingas asmuo yra atsakovas UAB „Tanagra“. Apeliantai neginčija ir draudimo išmokos dydžio. Tačiau apeliaciniu skundu atsakovai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog šiuo atveju ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovus. Apeliantų įsitikinimu, ieškovas buvo apdraudęs ne tik transporto priemonės savininko bet ir visų teisėtų automobilio valdytojų interesus, tame tarpe ir atsakovo UAB „Tanagra“ interesus, kadangi draudiminio įvykio metu atsakovas UAB „Tanagra“ buvo teisėtas automobilio valdytojas, todėl jam galiojo tokios pat apimties draudimo apsauga kaip ir automobilio savininkui, o tokiu atveju subrogacija negalima. Kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

16Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Tanagra“ kėbulinio serviso automobilių remonto darbų užsakymo sutartimi perėmė iš AB bankas SNORAS jam priklausantį automobilį Spyker C8, Laviolette, kuris pasiruošimo remonto darbams metu buvo apgadintas UAB „Tanagra“ darbuotojo. Vilniaus m. apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10310-734/2012 tarp tų pačių šalių, kurioje UAB „Tanagra“ reikalavo iš savo civilinės atsakomybės draudiko „IF P&C Insurane AS“ 42351,30 EUR (146230.56 Lt) neišmokėtos draudimo išmokos. Minėtoje byloje UAB „Tanagra“ įrodinėjo, jog automobilis buvo sugadintas ne automobilio valdymo metu, bet autoserviso paslaugų teikimo metu. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu c.b. Nr. 2-10310-734/2012 konstatavo, kad iš nukentėjusio asmens BAB bankas SNORAS, UAB „Tanagra“ automobilį perėmė rangos sutarties pagrindu, o tai yra susiję su ieškovo veikla ir nėra duomenų, kad automobilis buvo perduotas panaudos ar nuomos pagrindais. Vilniaus apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka taip pat pripažino, kad automobilio nuvairavimas į plovyklą yra sudėtinė ir neatskiriama ieškovo teikiamos paslaugos procedūros dalis, ir šis procesas nėra visiškai tapatus transporto priemonės valdymui kelyje už autoserviso teritorijos, t.y. normaliomis transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis.

17Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo šioje byloje remtis minėtoje byloje nustatytais faktais kaip prejudiciniais. Nors apeliantai teisingai nurodo, jog minėtoje byloje buvo analizuojami draudiminiai santykiai tarp atsakovų, tuo tarpu šioje byloje vertinamos tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusio asmens BAB bankas SNORAS sudaryta draudimo sutartis, tačiau kolegijos vertinimu, tai nėra pagrindas nesiremti minėtoje byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis. Atkreiptinas dėmesys, abiejose byloje vertinamas tas pats draudiminis įvykis, todėl ta pati faktinė situacija, kolegijos vertinimu, negali būti traktuojama skirtingai, neatsižvelgiant į tai kokios draudimo sutarties kontekste ji analizuojama. Sutiktina ir su atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, jog teismai minėtoje byloje „valdymo“ sąvoką aiškino ne siejant ją su konkrečia draudimo sutartimi, o bendrąją prasme, vadovaudamiesi įstatyme ir doktrinoje apibrėžta „valdymo“ sąvoka. Kolegijos vertinimu, apeliantai įrodinėdami, jog atsakovo UAB „Tanagra“ darbuotojas draudiminio įvykio metu buvo transporto priemonės valdytoju ir jam galiojo tokia pati draudiminė apsauga kaip ir transporto priemonės savininkui siekia paneigti vieną subrogacijos tikslų – užtikrinti, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Taip pat tokia apeliantų pozicija kritiškai vertintina ir atsižvelgus į aplinkybę, jog dalį nuostolių atsakovai jau yra padengę.

18Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju subrogacija yra galima, kadangi atsakovas UAB „Tanagra“ automobilį apgadino ne įprastinio jo eksploatavimo metu, t.y. ne būdamas transporto priemonės valdytoju, o teikdamas remonto paslaugas. Todėl ieškovas išmokėjęs likusią dalį draudimo išmokos ir perėmęs nukentėjusio asmens BAB bankas SNORAS reikalavimo teises, turi teisę reikalauti iš žalą padariusio asmens ir jo draudėjo visiško nuostolių atlyginimo.

19Dėl solidarios atsakovų atsakomybės

20Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas ir tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas dalį nuostolių priteisė solidariai iš žalą padariusio asmens ir jo draudiko. Apeliantų įsitikinimu, atsakovas UAB „Tanagra“ nėra tinkamas atsakovas dalyje dėl 15572,71 EUR (53769,44 Lt) žalos atlyginimo. Kolegija sutinka su šiais apeliantų argumentais.

21Pažymėtina, jog kai asmuo apdraudžia savo civilinę atsakomybę, sudarydamas civilinės atsakomybės draudimo sutartį (CK 6.254 straipsnio 1 dalis), tokio asmens (draudėjo pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį) padarytą žalą atlygina draudikas pagal civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas. Nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką sumokėjęs draudikas turi teisę nukreipti savo reikalavimą dėl draudimo išmokos grąžinimo atsakingo už žalą asmens draudikui pagal civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tokiu atveju sprendžiant dėl šio draudiko atsakomybės apimties reikšmingos tampa civilinės atsakomybės draudimo sutarties nuostatos, nustatančios draudiko atsakomybės ribas.

22Nagrinėjamu atveju atsakovo „If P&C Insurance AS“ atsakomybės ribas pagal draudimo sutartį sudaryta su atsakovu UAB „Tanagra“ nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ankščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-10310-734/2012, kurioje UAB „Tanagra“ reikalavo iš savo civilinės atsakomybės draudėjo „IF P&C Insurane AS“ 42351,30 EUR (146230.56 Lt) neišmokėtos draudimo išmokos. Minėtoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu konstatavo, kad „IF P&C Insurane AS“ draudimo išmoką turėjo išmokėti vadovaudamasis draudimo liudijimo 1 arba 2 punktu ir draudimo taisyklių 2010 draudimo apsaugos sąlygą Nr. 206, t.y. civilinės atsakomybės kylančios dėl žalos turtui, esančiam pas draudėją (b.l. 60). Iš atsakovo draudimo poliso matyti, kad atsakomybė dėl žalos turtui, esančiam pas draudėją draudžiama 72405 EUR (250000 Lt) sumai su 289,62 EUR (1000 Lt) franšizės išskaita. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiam asmeniui BAB bankas SNORAS už žalą atsakingas asmuo ir jo draudikas išmokėjo iš viso 56542,68 EUR (195230,56 Lt) t.y. atsakovas „IF P&C Insurane AS“ išmokėjo 14191,38 EUR (49000 Lt), atsakovas UAB „Tanagra“ išmokėjo 42351,30 EUR (146230,56 Lt), kurią vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu priteisė iš atsakovo „IF P&C Insurane AS“. Taigi, atsakovas „IF P&C Insurane AS“ iš viso yra padengęs 56542,68 EUR (195230,56 Lt) sumą, iš 72115,38 EUR (249000 Lt) draudimo vertės, t.y. už žala atsakingo asmens UAB „Tanagra“ civilinė atsakomybė dar draudžiama 15572,71 EUR (53769,44 Lt) apimtyje. Būtent šios sumos priteisimo ieškovas reikalavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ją solidariai iš atsakovų.

23Kolegija sutinka apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju reikalavimo dėl 15572,71 EUR (53769,44 Lt) žalos, kuri dar apima atsakovo UAB „Tanagra“ civilinės atsakomybės draudimo vertę, nukreipimas solidariai tiek į žalą padariusį asmenį, tiek į jo draudiką nėra pagrįstas. Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo – draudėjas. Taip įgyvendinama žalą patyrusio nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kurią išmokėdamas draudimo išmoką žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę (Draudimo įstatymo 108 straipsnis), taip pat užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytą žalą asmens, draudimo apsauga.

24Tokio reikalavimo tenkinimas, kolegijos vertinimu, paneigia civilinės atsakomybės draudimo sutarties paskirtį – perkelti neigiamų turtinių padarinių, galinčių kilti žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), atsiradimo riziką trečiajam asmeniui – jo draudikui. Pagal vieno draudiko subrogacinį reikalavimą kitas draudikas, apdraudęs žalą padariusio (atsakingo) asmens civilinę atsakomybę, turi atsakyti pagal draudimo sutarties sąlygas, t. y. neviršijant draudimo sutarties ribų. Konkrečiu atveju tai yra 72405 EUR (250000 Lt) su 289,62 EUR (1000 Lt) franšizės išskaita. Tuo tarpu kai atlygintina žala viršija draudimo sumą (draudimo sutarties vertę), žalą atlygina draudėjas tiek, kiek neapima draudimo sutarties vertė, šiuo atveju t.y. ta suma kurios ieškovas reikalavo tik iš atsakovo UAB „Tanagra“. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo reikalaujamą sumą dėl 15572,71 EUR (53769,44 Lt) žalos atlyginimo, priteisė solidariai tiek iš žalą padariusio asmens, tiek iš jo draudiko, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas 15572,71 EUR (53769,44 Lt) priteisiant tik iš atsakovo „IF P&C Insurane AS“.

25Dėl ieškinio senaties

26Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.

27Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas, siekdamas, kad nuo jo reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovas negalėtų gintis ieškinio senatimi (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), turi pareikšti ieškinį teismui per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

28Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK 1.127 straipsnio nuostatos. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, ieškinio senaties termino pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Kai draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, pateikia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenziją, kurioje reikalaujama grąžinti sumokėtas sumas, o šis ją tenkinti, ieškinio senaties terminas draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymą tenkinti jo pretenziją dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

29Apeliantų įsitikinimu, ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamu atveju sietina su „If P&C Insurance AS“ 2011 m. gegužės 20 d. pranešimu (b.l. 65). Tačiau kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame pranešime atsakovas iš esmės neatsisakė išmokėti AB bankui SNORAS draudimo išmokos, o pripažino įvykį draudžiamuoju ir sutiko sumokėti mažesnę nei reikalaujama draudimo išmoką. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiai teisinei situacijai, kuomet 2011 m. balandžio 14 d. įvykus draudiminiam įvykiui, visų pirma dalį žalos padengė dėl žalos atsakingas asmuo ir jo civilinės atsakomybės draudikas, ir 2012 m. gruodžio 11 d. ieškovui padengus tik likusią žalos dalį, konstatavimas, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę sužinojo dar 2011 m. gegužės 20 d., neatitiktų teisingumo protingumo ir sąžiningumo principo. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovams jau atlyginus žalos dalį vyko teisminiai ginčai, kuriuose iš esmės buvo sprendžiami klausimai dėl įvykusio draudiminio įvykio traktavimo kaip paslaugų teikimo ar transporto priemonės valdymo, nuo kurio iš esmės priklausė, į kurį iš atsakovų, kokia apimtimi ieškovas turi reikalavimo teisę ir apskritai ją turi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas gavęs iš atsakovo 2014 m. balandžio 11 d. atsisakymą grąžinti išmokėtas sumą iš karto kreipęsis į teismą ieškinio senaties termino nepraleido.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš dalies tenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai perskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).

32Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1150,52 EUR (3972,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų, t.y. 887,69 EUR (3065 Lt) žyminio mokesčio ir 262,83 EUR (907,50 Lt) už suteiktas teisines paslaugas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas tik toje dalyje, kurioje iš atsakovų solidariai priteista 15572,71 EUR (53769,44 Lt) suma, kas sudaro 52,07 proc. ieškinio reikalavimų ir yra apmokama 462,22 EUR (1595,95 Lt) žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, kad ši minėta suma priteistina tik iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ ir ieškinio reikalavimai šioje dalyje jo atžvilgiu tenkinami pilnai, o atsakovo UAB „Tanagra“ atžvilgiu ieškinio reikalavimai šioje dalyje atmetami, ieškovui iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ priteistina 462,22 EUR (1595,95 Lt) žyminio mokesčio ir 65,71 EUR (226,87 Lt) bylinėjimosi išlaidų už ieškovui suteiktas teisines paslaugas, iš viso 527,93 EUR (1822,82 Lt). Atitinkamai iš atsakovo UAB „Tanagra“ ieškovui priteistina likusi žyminio mokesčio dalis 425,50 EUR (1469,17 Lt), ir 131,42 EUR (453,75 Lt) bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, iš viso 556,92 EUR (1922,92 Lt). Atsakovas UAB „Tanagra“ bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai nepriteistinos.

33Atsakovas UAB „Tanagra“ už apeliacinį skundą sumokėjo 322,64 EUR (1114 Lt) žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas dalyje ir ieškinio reikalavimas atsakovo UAB „Tanagra“ atžvilgiu dėl solidariai priteistinos 15572,71 EUR (53769,44 Lt) sumos atmestas, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (52,07 proc.) apeliantui UAB „Tanagra“ iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 168 EUR (580,06 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

34Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 651,65 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atsakovo „If P&C Insurance AS“ atžvilgiu atmestas, ieškovui iš atsakovo „If P&C Insurance AS“ priteistina 325,82 EUR advokato išlaidų, o iš apelianto UAB „Tanagra“ ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 156,17 EUR advokato išlaidų.

35Apeliantas „If P&C Insurance AS“ nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 579,24 EUR (2000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas šio apelianto atžvilgiu atmestas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

38„Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

39Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ j.a.k. 110051834, buv. J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, j.a.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilnius 15572,71 EUR (53769,44 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 527,93 EUR (1822,82 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

40Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, buv. J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, iš atsakovo UAB „Tanagra“, j.a.k. 222042160, buv. Ukmergės g. 294, Vilnius, 14336,78 EUR (49 502,06 Lt) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2014-05-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 556,92 EUR (1922,92 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

41Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

42Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Tanagra“, j.a.k. 222042160, buv. Ukmergės g. 294, Vilnius, ir „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, j.a.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilnius po 4,64 EUR (16 Lt) bylinėjimosi išlaidų“.

43Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ j.a.k. 110051834, buv. J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, iš atsakovo UAB „Tanagra“ j.a.k. 222042160, buv. Ukmergės g. 294, Vilnius 156,17 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

44Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ j.a.k. 110051834, buv. J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „If P&C Insurance AS“ filialą, j.a.k. 302279548, buv. Žalgirio g. 88, Vilnius 325,83 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme.

45Priteisti atsakovui UAB „Tanagra“ j.a.k. 222042160, buv. Ukmergės g. 294, Vilnius iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ j.a.k. 110051834, buv. J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius 168 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija išnagrinėjusi skundą n u s t a t ė :
  1. Ginčo... 3. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo... 4. Atsakovas UAB „Tanagra“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas „If P&C Insurance AS“ Lietuvoje... 6. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo AB... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Tanagra“ ir „If P&C Insurance... 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos... 14. Pažymėtina, kad pagal CK 6.1015 straipsnį draudimo santykiuose draudėjo... 15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad už žalą atsakingas asmuo yra atsakovas... 16. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB „Tanagra“ kėbulinio serviso... 17. Kolegija atmeta apeliantų argumentus, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo... 18. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 19. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės... 20. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas ir tuo pagrindu, jog... 21. Pažymėtina, jog kai asmuo apdraudžia savo civilinę atsakomybę, sudarydamas... 22. Nagrinėjamu atveju atsakovo „If P&C Insurance AS“ atsakomybės ribas... 23. Kolegija sutinka apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju reikalavimo... 24. Tokio reikalavimo tenkinimas, kolegijos vertinimu, paneigia civilinės... 25. Dėl ieškinio senaties... 26. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas... 27. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 28. Sprendžiant ieškinio senaties termino pradžios klausimą, taikytinos CK... 29. Apeliantų įsitikinimu, ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1150,52 EUR (3972,50 Lt)... 33. Atsakovas UAB „Tanagra“ už apeliacinį skundą sumokėjo 322,64 EUR (1114... 34. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinės instancijos teisme patyrė... 35. Apeliantas „If P&C Insurance AS“ nurodė, kad apeliacinės instancijos... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti... 38. „Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 39. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ j.a.k. 110051834, buv.... 40. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, buv.... 41. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 42. Priteisti valstybei iš atsakovų UAB „Tanagra“, j.a.k. 222042160, buv.... 43. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ j.a.k. 110051834, buv.... 44. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ j.a.k. 110051834, buv.... 45. Priteisti atsakovui UAB „Tanagra“ j.a.k. 222042160, buv. Ukmergės g. 294,...