Byla 2A-448-436/2015
Dėl neturtinės žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12244-8003/2014 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl neturtinės žalos priteisimo, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovas R. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas. Savo neturtinės žalos dydį, nepataisomus išgyvenimus grindė tuo, kad 2012 11 27 pateikė prašymą Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokurorui M. S., kuriuo prašė leidimo skambinti savo artimiesiems. Per įstatymų numatytą 20 darbo dienų terminą, prokuroras į jo prašymą neatsakė. Tokiais savo veiksmais prokuroras M. S. parodė nepagarbą Lietuvos įstatymams, jam kaip Lietuvos piliečiui ir jo šeimai. Laisvėje yra likusi R. M. vieniša mama, jo sugyventinė auginanti jų mažametį sūnų ir močiutė, serganti sunkia onkologine liga. Pasimatyti ir skambinti artimiesiems yra kiekvieno piliečio socialinė teisė ir yra būtina tinkamai psichologinei ir emocinei piliečio ir artimųjų būsenai bei tvirtiems socialiniams ryšiams palaikyti. Neatsakydamas į jo prašymą per nustatytą terminą, prokuroras nusižengė Lietuvos įstatymams bei darė jam ir jo šeimai psichologinį spaudimą, laikė jį nežinioje ir vertė kęsti dvasines nepakeliamas kančias.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad R. M. į Kauno tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2013-06-28. Prašymą dėl leidimo skambinti sugyventinei E. R. ir mamai R. M. ieškovas R. M. prokurorui pateikė 2013-11-28. Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras M. S. 2014-01-16 nustatė R. M. leidimų skambinti sugyventinei E. R. tvarką. Leidimas skambinti R. M. įteiktas 2014-01-20 (b.l. 13). Kauno apygardos prokuratūros ONKTS prokuroras M. S. 2014-01-16 tenkino E. R. prašymą dėl leidimo pasimatyti su sugyventiniu R. M., (b.l. 27), o taip pat tenkino A. M. prašymą dėl daugkartinių pasimatymų su anūku (b.l. 29). 2013-07-25 Kauno apygardos prokuratūros nutarimu (b.l. 30) ankstesni R. M. ir E. R. prašymai dėl telefoninių skambučių ir pasimatymų buvo atmesti, pripažinus, jog R. M. kontaktai su E. R. gali turėti neigiamos įtakos ikiteisminio tyrimo sėkmei ir jo visapusiškumui.

7Sprendime teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, nustatyta CK 6.272 straipsnio 1-3 dalyse. Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, tuo tarpu nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

8Ieškovas šioje byloje teikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodytos jam artimų asmenų ligos, sveikatos sutrikimai, tačiau susipažinus su pateiktais medicininiais dokumentais, nustatyta, jog šie medicininiai dokumentai (b.l. 62-69) yra išduoti ne laikotarpiu nuo ieškovo prašymo leisti skambinti pateikimo 2013-11-27 iki leidimo skambinti išdavimo 2014-01-16, o visiškai kitu metu nei nurodytas laikotarpis ( 2014-04-04, 2007 m., 2010 m., 2005 m., 2006 m.). Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog iš teismui pateiktų įrodymų, neįmanoma nustatyti, kokiu būdu keletą metų atgal buvusios nuteistojo artimųjų ligos galėjo sąlygoti neva tai ieškovui kilusią neturtinę žalą (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita) būnant suėmime, neturint galimybės paskambinti artimiesiems, Kauno apygardos prokurorui M. S. delsiant pateikti suimtajam R. M. atsakymą.

9Medicininių dokumentų išrašas (b.l. 100) patvirtina aplinkybes, jog ieškovui yra nustatyta nemiga ir padidintas jautrumas, tačiau šios diagnozės nustatytos 2014-09-08, todėl negali būti susijusios su prokuroro delsimu leisti ieškovui paskambinti artimiesiems nuo ieškovo prašymo leisti skambinti pateikimo 2013-11-27 iki leidimo skambinti išdavimo 2014-01-16, kadangi nuo 2014-01-16 ieškovui yra leista nuolat bendrauti su artimaisiais (b.l. 27, 29). Iš Kauno tardymo izoliatoriaus rašto dėl R. M. asmens sveikatos priežiūros (b.l. 101) nustatyta, jog ieškovas nuolat kreipiasi į gydytojus dėl įvairių nusiskundimų, tačiau laikotarpiu, kuriuo jam buvo delsiama išduoti leidimą skambinti artimiesiems į medikus dėl sveikatos sutrikimų, galėjusių sąlygoti neturtinės žalos kilimą, ieškovas nesikreipė.

10Teismo nuomone šioje byloje yra svarbu tai, jog paties ieškovo R. M. veiksmai nulėmė ikiteisminio tyrimo veiksmus jo atžvilgiu ir taip prisidėjo priėjo įvardijamos galimai padarytos neturtinės žalos. Ieškovo elgesys suteikė pagrindą baudžiamajam persekiojimui pradėti, o pradėtas baudžiamasis persekiojimas iš esmės visada sukelia tam tikrus nepatogumus, neigiamas emocijas bei rūpesčius. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pats ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios patyrė neigiamus padarinius, galėjusius sąlygoti jo sveikatos pablogėjimus, emocinę depresiją ir kt., ką ieškovas įvardija kaip prokuroro veiksmais jam padarytą neturtinę žalą.

11Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio, todėl valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovo nurodomą neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnis).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

14Apeliacinis skundas grindžiami argumentais, kad:

  1. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimą, visiškai neanalizavo atsakovo kaltės, nesirėmė pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Šiuo atveju Kauno apygardos prokuroras M. S. nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, per įstatymo nustatytą 20 dienų terminu neatsakydamas į ieškovo prašymą paskambinti artimiesiems, o tai sukėlė nepatogumus, sukrėtimą, netikrumo jausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Šioms aplinkybėms įrodyti ieškovas prašė iškviesti ir apklausti liudytojus A. B. ir S. O., bet teismas šį ieškovo prašymą nepagrįstai atmetė. Tokiais veiksmais prokuroras parodė nepagarbą Lietuvos įstatymams, ieškovui, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui ir jo šeimai. Laisvėje yra likusi ieškovo vieniša mama, jo sugyventinė, auginanti bendrą mažametį vaiką, ir močiutė , serganti sunkia nepagydoma onkologine liga. Teismas šiuos įrodymus vertino nepaaiškinamai nelogiškai.
  2. Pasimatyti ir skambinti artimiesiems yra kiekvieno piliečio socialinė teisės ir yra būtina tinkamai psichologinei ir emocinei piliečio ir artimųjų būsenai bei tvirtiems socialiniams ryšiams palaikyti. Prokuroras laiku neatsakydamas ieškovui į jo prašymą, darė ieškovui ir jo šeimai psichologinį spaudimą, laikė ieškovą nežinioje ir vertė kęsti nežmoniškas kančias. 2013 m. gruodžio pradžioje ieškovas kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus psichologinę tarnybą dėl patiriamų dvasinių kančių. Be to, ieškovas buvo suimtas pakankamai ilgą laiką, dėl ko pašlijo jo vaiko sveikata, atsirado psichologiniai išgyvenimai, nes vaikas negalėjo pasimatyti ar bent jau pabendrauti telefonu su sulaikytuoju ir artimu žmogumi – savo tėčiu, be to atsakymas iš prokuroro buvo gautas net po reikšmingų ir kiekvienai šeimai svarbių švenčių – Šv. Kalėdų.
  3. Teismo išvada, kad ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios patyrė neigiamus padarinius, galėjusius sąlygoti jo sveikatos pablogėjimą, yra visiškai nepaaiškinama, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Tai patvirtina aplinkybė, kad nors ieškovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, tačiau šiuo metu byla perduota nagrinėti į teismą, bet duomenų, kad ieškovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra.
  4. Ieškovas prašo priteisti 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri, jo vertinimu, atitiktų konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą ir teismų praktiką.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Kauno apygardos prokuratūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė nei žalos, nei priežastinio ryšio, todėl atsakovei neatsirado pareiga atlyginti ieškovo nurodomą neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2012 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00286-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. Ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai duomenų, kad šias nusikalstamas veikas be kitų asmenų galimai padarė ir R. M., pastarasis 2013 m. birželio 27 d. buvo sulaikytas. 2013 m. birželio 28 d. R. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. 2013 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas R. M. 2013 m. lapkričio 27 d. prašymas dėl leidimo skambinti artimiesiems. Be to, 2013 m. gruodžio 18 d. į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymais dėl leidimo bendrauti su suimtuoju R. M. kreipėsi A. M. bei R. M. sugyventinė E. R.. Prokuroras atsižvelgdamas į tai, kad šie prašymai yra susiję, juos nagrinėjo kartu ir apie priimtą sprendimą R. M. bei jo artimuosius informavo 2014 m. sausio 16 d.
  2. Prokuroras, įvertinęs visą surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, sulaikyto asmens ir asmenų su kuriais jis siekia bendrauti galimą poveikį ikiteisminiam tyrimui ir jo sėkmei, sprendžia ar sulaikytam asmeniui gali būti suteikta teisė į neribojamą skaičių telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu, sugyventiniu, ar ne. Šias aplinkybes R. M. prašymą nagrinėjęs prokuroras turėjo įvertinti, kadangi 2013 m. liepos 04 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas R. M. prašymas leisti bendrauti su artimaisiais nebuvo tenkintas. Vadinasi, 2013 m. lapkričio 27 d. R. M. prašymo nagrinėjimas užtruko ir dėl objektyvių priežasčių. Teiginiai, kad neatsakydamas per nustatytą laiką prokuroras darė spaudimą ieškovo šeimai yra deklaratyvaus pobūdžio.
  3. Pareiga įrodyti neturtinę žalą ir jos dydį kaip jau minėjome tenka ieškovui. Ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos deliktinei valstybės atsakomybei kilti, taip pat įrodymais nepagrindus patirtų neigiamų pasekmių ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti atmetamas. Šiuo konkrečiu atveju R. M. neįrodė, kad jo sveikatos ir psichinės būklės pablogėjimas išimtinai yra susijęs su prokuroro veiksmais, nagrinėjant jo 2013 m. lapkričio 27 d. prašymą, kad tai yra tik šių veiksmų pasekmė. Taip pat R. M. neįrodė, kad jam buvo padaryta ir kitokio pobūdžio žala, kuri savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.
  4. Teismas įvertinęs paties ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus pagrįstai konstatavo, kad nuo prašymo pateikimo (2013 m. lapkričio 27 d.) iki leidimo skambinti išdavimo (2014 m. sausio 16 d.), R. M. į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, galėjusių sąlygoti žalos kilimą, nesikreipė. Tai, kad serga artimieji ir buvo apribotas bendravimas su jais yra vienas iš nepatogumų, kurį iš esmės sąlygojo paties ieškovo veiksmai, kurie buvo pagrindas jo baudžiamajam persekiojimui pradėti. Teismo sprendime padarytos išvados paties ieškovo elgesys suteikė pagrindą baudžiamajam persekiojimui pradėti, kad pats ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios patyrė neigiamus padarinius yra teisėtos ir pagrįstos. Tokių išvadų padarymas teismo sprendime nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo kaip teigia ieškovas apeliaciniame skunde.
  5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.273 str. numatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ įgaliojo atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, tas valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Taigi, šiuo konkrečiu atveju civilinėje byloje pagal ieškinį dėl neturtinės žalos, padarytos galimai neteisėtais prokuroro veiksmais, atlyginimo atsakovu turi būti valstybė, o ne prokuratūra ar prokuroras. Prokuratūra, prokurorai civiliniame procese dėl žalos atlyginimo veikia kaip valstybės atstovai, tačiau negali būti proceso šalimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas ir dėl to, kad atsakovu byloje pasirinktas ne tas asmuo. Teismas ieškovui aiškino dėl netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo tinkama, tačiau ieškovas nesutiko, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžęs, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, t. y. civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007).

21Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 59–61). Patikslintas ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad 2012 m. balandžio 18 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00286-12 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 199 str. 2d., 260 str. 3 d. Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo pareikšti įtarimai ir jis 2013 m. birželio 27 d. sulaikytas. 2013 m. birželio 28 d. R. M. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Jam esant Kauno tardymo izoliatoriuje, apeliantas 2013 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė prašymą dėl leidimo skambinti artimiesiems. Prokuroras apie priimtą sprendimą ieškovą informavo 2014 m. sausio 16 d. Apelianto vertinimu, Kauno apygardos prokuroras M. S. nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą neatsakė į ieškovo prašymą paskambinti artimiesiems, o tai sukėlė nepatogumus, sukrėtimą, netikrumo jausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės, dėl ko ieškovui atsirado neturtinė žala, kurią ieškovo vertinimu turi atlyginti Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

22Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 7 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas, vadovaujantis CPK 45 straipsniu, ieškovui ir jo atstovei pasiūlė netinkamą šalį pakeisti tinkama, t.y. LR generalinę prokuratūrą pakeisti valstybe, tačiau ieškovo atstovė nesutiko ir pasiliko prie patikslintame ieškinyje nurodyto atsakovo. Taigi, tesimas bylą toliau nagrinėjo iš esmės ir ieškinį kaip neįrodytą atmetė.

23Taigi, apelianto vertinimu, Kauno apygardos prokuroras M. S. prokuroras delsė išduoti leidimą paskambinti artimiesiems laikotarpiu nuo 2013-11-27 iki 2014-01-16, t.y. jis nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą neatsakydamas į ieškovo prašymą paskambinti artimiesiems, o tai sukėlė nepatogumus, sukrėtimą, netikrumo jausmą, sumažėjo jo bendravimo galimybės.

24Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas R. M. 2013 m. lapkričio 27 d. prašymas dėl leidimo skambinti artimiesiems (b. l. 24–25). Lietuvos Respublikos „Suėmimo vykdymo įstatymo“ 23 str. įtvirtina suimtųjų teisė į neribojamą skaičių telefoninių pakalbių su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu, tačiau telefoninį pokalbį tardymo izoliatoriaus administracija gali leisti tik norinčio paskambinti telefonu suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Prokuroras (bylai esant teisme - teismas) sprendimą leisti ar neleisti telefoninius pokalbius suimtajam priima vadovaudamasis įstatymo jam suteikta diskrecijos teise. Taigi, tik prokuroras, įvertinęs visą surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, sulaikyto asmens ir asmenų, su kuriais jis siekia bendrauti galimą poveikį ikiteisminiam tyrimui ir jo sėkmei, sprendžia, ar sulaikytam asmeniui gali būti suteikta teisė į neribojamą skaičių telefoninių pokalbių su giminaičiais, sutuoktiniu, sugyventiniu, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. liepos 04 d. Kauno apygardos prokuratūroje taip pat buvo gautas R. M. ir jo sugyventinės E. R. prašymai leisti bendrauti su artimaisiais, tačiau 2013 m. liepos 25 d. nutarimu jau tada šie prašymai nebuvo tenkinti. Abu prašymai taip pat buvo susiję ir prokuroras juos nagrinėjo bendrai (b. l. 30). Pakartotinai su prašymu dėl leidimo skambinti artimiesiems apeliantas kreipėsi 2013 m. lapkričio 27 d., o netrukus – 2013 m. gruodžio 18 d. į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymais dėl leidimo bendrauti su suimtuoju apeliantu kreipėsi apelianto močiutė A. M. bei R. M. sugyventinė E. R. (b. l. 26, 28). Kaip matyti iš prokuroro atsakymų, jis turėjo atsižvelgti į tai, kad šie visi trys prašymai yra susiję, juos prokuroras nagrinėjo bendrai ir apie priimtą sprendimą tiek apeliantą, tiek jo artimuosius informavo 2014 m. sausio 16 d. (b. l. 13, 27, 29). Taigi, visas šias aplinkybes R. M. prašymą nagrinėjęs prokuroras turėjo įvertinti.

25Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str. ld.). Pareiga įrodyti neturtinę žalą ir jos dydį kaip jau minėjome tenka ieškovui. Ieškovui neįrodžius, kad egzistuoja visos privalomos sąlygos deliktinei valstybės atsakomybei kilti, taip pat įrodymais nepagrindus patirtų neigiamų pasekmių ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti atmetamas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju R. M. neįrodė, jog jo sveikatos ir psichinės būklės pablogėjimas išimtinai yra susijęs su prokuroro veiksmais, nagrinėjant jo 2013 m. lapkričio 27 d. prašymą, kad tai yra tik šių veiksmų pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo išvada. Taip pat pažymėtina, kad R. M. neįrodė, jog jam buvo padaryta ir kitokio pobūdžio žala, kuri savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą.

26Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad nuo prašymo pateikimo (2013 m. lapkričio 27 d.) iki leidimo skambinti išdavimo (2014 m. sausio 16 d.), R. M. į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, galėjusių sąlygoti žalos kilimą, nesikreipė. Tai, kad serga artimieji ir buvo apribotas bendravimas su jais yra vienas iš nepatogumų, kurį iš esmės sąlygojo paties ieškovo veiksmai, kurie buvo pagrindas jo baudžiamajam persekiojimui pradėti. Teismo sprendime padarytos išvada, kad paties ieškovo elgesys suteikė pagrindą baudžiamajam persekiojimui pradėti, kad pats ieškovas savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios patyrė neigiamus padarinius, yra teisėta ir pagrįsta. Tokių išvadų padarymas teismo sprendime nereiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, kaip teigia ieškovas savo apeliaciniame skunde. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų, papildomų argumentų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino šalių paaiškinimus, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad jokių objektyvių duomenų, jog žala buvo ir ji kilo būtent dėl to, kad prokuroras M. S. delsė išduoti leidimą paskambinti artimiesiems laikotarpiu nuo 2013-11-27 iki 2014-01-16, teismui nepateikė.

27Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997-12-19 sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007-12-18 sprendimas byloje Marini v. Albania).

28Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovas R. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Sprendime teismas nurodė, kad valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią... 8. Ieškovas šioje byloje teikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodytos jam... 9. Medicininių dokumentų išrašas (b.l. 100) patvirtina aplinkybes, jog... 10. Teismo nuomone šioje byloje yra svarbu tai, jog paties ieškovo R. M. veiksmai... 11. Teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, daro išvadą, kad ieškovas... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 14. Apeliacinis skundas grindžiami argumentais, kad:
  1. Teismas... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Kauno apygardos... 16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra... 21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 7 d. vykusio parengiamojo... 23. Taigi, apelianto vertinimu, Kauno apygardos prokuroras M. S. prokuroras delsė... 24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. lapkričio 28 d. Kauno... 25. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 26. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos... 27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo... 28. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 30. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....