Byla 2S-1439-264/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. N. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1639-571/2013 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovams A. V. ir M. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti lengvojo automobilio Hummer H3 pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti lengvąjį automobilį HUMMER H3, VIN kodas ( - ), valstybinis numeris ( - ), turto saugotoja paskiriant ieškovę. Nurodė, kad ruošiasi nutraukti santuoką su atsakovu A. V., šeimos turtas nepadalintas. Atsakovai yra draugai, jie sudarė ginčijamą sandorį, siekiant sumažinti dalintino turto vertę. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas M. N. gali perleisti automobilį kitam asmeniui ir tada teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi prašymą tenkino; taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą automobiliui HUMMER H3, VIN kodas ( - ), valstybinis numeris ( - ), VĮ „Regitra“ 2013-04-17 duomenų bazėje esančiais duomenimis registruotą atsakovo A. V. vardu, ieškovės teismui pateiktais duomenimis 2013-04-03 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjo A. V. parduotą M. N., uždraudžiant automobilį perleisti kitiems asmenims, automobilio saugotoja paskiriant ieškovę Ž. V.. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į prašyme nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovas M. N. atskiruoju skundu (b. l. 20-21) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-04-17 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nurodo, kad verčiasi automobilių pirkimo–pardavimo verslu ir būdamas Vokietijoje sužinojo, jog Vokietijos pilietis E. A. ieško įsigyti automobilį HUMMER H3. Žinodamas, jog A. V. tokį patį automobilį seniai pardavinėja, 2013-04-03 pirkimo–pardavimo sutartim įsigijo minėtą HUMMER H3 iš A. V. už 10.000 Lt. Automobilį pirko pardavimui, jo būklė atitiko pirkimo kainą, reikėjo keisti daug detalių. 2013-04-10 apeliantas sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ginčo automobilį pardavė E. A.. Kadangi automobiliui reikėjo pakeisti daug detalių, todėl su pirkėju susitarė, jog automobilį Lietuvoje perduos V., kuris su apeliantu susisieks (kad jis pasirūpintų reikiamų automobiliui pakeisti detalių nupirkimu/pakeitimu ir automobilį perduotų pirkėjui). Grįžęs iš Vokietijos 2013-04-17 apeliantas automobilį perdavė su juo susisiekusiam V. Apie priimtą skundžiamą teismo nutartį apeliantas sužinojo 2013-04-19, todėl neturi galimybių ją įvykdyti. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad sudarydamas automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su A. V. apeliantas buvo nesąžiningas, kadangi įsigydamas automobilį nežinojo, jog pardavėjas neturi teisės jį perleisti. Pagal sutartį pirko pardavėjui A. V. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Tokiam sandoriui sudaryti įstatymas nenustato rašytinio kito sutuoktinio sutikimo, automobilis buvo pardavinėjamas seniai, todėl apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad Ž. V. nepritaria jo pardavimui. Neregistravo įsigyto automobilio savo vardu, kadangi jį įsigijo su tikslu parduoti. Automobilių pirkimas pardavimas yra apelianto darbas, per mėnesį nuperka ir parduoda jų ne vieną, o keliolika, todėl žmonos ar savo tėvo apie kiekvieną nupirktą automobilį neinformuoja. Kad A. ir Ž. rimtai ketina nutraukti santuoką nežinojo.

8Ieškovė Ž. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 47-49) prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nors atsakovas tvirtina, jog jis verčiasi automobilių pirkimo–pardavimo verslu, tačiau prie skundo nėra pridėjęs jokio tai įrodančio dokumento. Jis yra artimas ieškovės šeimai asmuo ir turėjo žinoti, kad vykstant ginčams tarp sutuoktinių ir būnant faktiškai išsituokusiems asmenims, perleidžiant santuokoje įgytą turtą turi būti įsitikinęs, jog yra kito sutuoktinio sutikimas. Sutuoktiniai buvo sutarę, jog po santuokos nutraukimo šis automobilis turi atitekti ieškovei. Kad ginčo automobilis buvo blogos būklės, reikėjo keisti daug detalių, apeliantas įrodymų nepateikė, jokių mašinos gedimų nebuvo. Ši versija sugalvota tik tam, kad pateisint sumažintą pardavimo kainą, nors tokių metų mašina kainuoja apie 40000 Lt. Atsakovas prideda 2013-04-10 pirkimo sutartį, kurioje pardavėjas M. N., nors teismui priimant skundžiamą nutartį, VĮ Regitra bazėje ginčo automobilis buvo registruotas A. V. vardu. Taip pat skunde minimas rištinis Vidmantas, tačiau nei jo pavardės, nei kur jis gyvena neparašyta. Pats apeliantas skunde pripažįsta, kad jam žinoma, jog V. nesutaria daugiau nei metus laiko, todėl apdairus ir rūpestingas žmogus taip nesielgtų. Atsakovai buvo įspėti Ž. V., kad nebandytų nieko daryti su ta mašina, nes ji paskirta turto saugotoja. Prie skundo apeliantas pridėjo 2013-04-17 nutarimą „Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“, kuriame nurodyta, kad apklaustas M. N., parodė, kad jis 2013-04-03 iš jam pažįstamo asmens A. V. pirko automobilį Humer H3, kurį kartu su A. V. VĮ „ Regitra“ Marijampolės filiale užregistravo savo vardu, tačiau tokių įrodymų neprideda. 2013-04-03 pirkimo–pardavimo sutartis surašyta vieno ir to paties asmens ranka ir šalių pavardės surašytos to paties žmogaus ranka. 2013-04-10 sutartyje vokiečių kalba neteisingai nurodyta, kad parduotoji transporto priemonė su visais priklausiniais yra jo laisvai disponuojama nuosavybė ir tretieji asmenys neturi jokių teisių, nors tuo metu ji buvo Marijampolės policijos komisariate.

9IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12Byloje nagrinėtinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovams, yra pagrįsta ir teisėta.

13Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).

14Iš bylos medžiagos, ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu lengvojo automobilio Hummer H3 2013-04-03 pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, ir taikyti restituciją. Šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčo automobilio areštą. Marijampolės rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi tokį ieškovės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu. Apeliantas ginčydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį, skundą grindžia argumentais, kad 2013-04-10 jis pardavė ginčo automobilį kitam asmeniui E. A.; apie priimtą skundžiamą teismo nutartį sužinojo 2013-04-19, todėl neturi galimybių ją įvykdyti.

15Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti pripažinta neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp ieškovės ir jos sutuoktinio atsakovo A. V. yra konfliktiški santykiai, yra užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir kitų reikalavimų. Turtas tarp jų nepadalintas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo metu automobilis HUMMER H3, VIN kodas ( - ), valstybinis numeris ( - ), VĮ „Regitra“ duomenimis buvo registruotas atsakovo A. V. vardu. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra atsakovų ginčijamu sandoriu perleistas kilnojamasis turtas, ieškiniu prašoma taikyti restituciją - ginčo automobilį sugrąžinti ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo ginčo automobilį ir konstatavo, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymas galėtų būti apsunkintas ar jo vykdymas taptų negalimas.

16Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų dėl ieškovės ieškinio reikalavimų ir jame dėstomų aplinkybių pagrįstumo, kadangi ginčas iš esmės nesprendžiamas ir šis klausimas nėra šios bylos apeliacinio apskundimo objektu.

17Remiantis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Marijampolės rajono apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai