Byla 2A-617-640/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Šilėja“ skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovei UAB „Šilėja“, tretytis asmuo UAB „Grinda“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti atsakovo dalinę atsakomybę dėl kilusios žalos 2015-08-02 avarijos metu, adresu ( - ), dydžio, priteisti iš atsakovo 8 9132,13 eurų, t.y. ½ žalos sumos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2015 m. rugpjūčio 2 d. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 51, esančiame ( - ), trūko šilumos jungtis ir buvo užlieti penki žemiau esantys butai. Dėl šios priežasties ieškovui buvo pateiktos 4 pretenzijos dėl žalos padarytos 5 butams atlyginimo. Ieškovas dėjo pastangas, bendradarbiavo su pretenzijas pareiškusiais asmenimis ir tokiu būdu buvo susitarta dėl atlygintinos žalos: 1) dėl butų Nr. 25 ir 46 – 7 483,80 eurų; 2) dėl buto Nr. 30 – 6 415,14 eurų; 3) dėl buto Nr. 36 – 2 727,33 eurų; 4) dėl buto Nr. 41 – 2 200,00 eurų. Viso nuostolių suma yra 17 826,27 eurų. Atsakovas yra daugiabučio namo, esančio ( - ), administratorius, todėl privalėjo garantuoti, jog šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Atsakovas yra sudaręs sutartį dėl avarijų lokalizavimo nedarbo metu su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“. Tam, kad patekti į daugiabučio namo patalpas, kuriose įrengtas viso namo šildymo prietaisų valdymas reikia atrakinti tris duris. Raktai nuo namo inžinerinių patalpų visą parą pasiekiami ( - ). Nurodyto įvykio dieną UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo atrakinti durų ir patekti į inžinerinių tinklų patalpas bei užsukti vandenį. Raštu UAB „Grinda“ informavo, jog nepavyko patekti į šilumos punktą, nes paimti raktai iš UAB „Šilėja“ nurodytos vietos netiko durų atidarymui. Raktų paieška užtrūko dėl netinkamo atsakovo administravimo ir tai sukėlė žymiai didesnius avarijos padarinius – buvo užlieti butai. Operatyviai užsukus vandenį antrame ir trečiame aukštuose esantys butai dėl įvykusios avarijos nebūtų nukentėję. Ieškovą ir atsakovą nesiejo bendri neteisėti veiksmai, bet jis prisidėjo prie žalos padarymo - dėl atsakovo neveikimo žala buvo padaryta žymiai didesnė. Atsakovas nevykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos priežiūros pagal sutartį. Tarp tinkamų raktų neišdavimo ir atsiradusios padidėjusios žalos yra priežastinis ryšis. Atsakovo neteisėti veiksmai nulėmė, jog buvo užlieti antrame ir trečiame aukšte esantys butai.
  2. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą grindė tuo, jog 2015 m. rugpjūčio 2 d. bute Nr. 51, esančiame ( - ), inžineriniuose tinkluose įvyko avarija dėl kurios buvo užlieti žemiau esantys butai. Ieškovas dėl žalos dydžio sudarė taikos sutartis neinformavęs atsakovo, todėl dalis žalos dydžio kvestionuotina. Atsakovo atsakomybę ieškovas grindžia ne įrodymais, o vien tik deklaratyviais teiginiais ir savo samprotavimais. Neaišku kodėl teigiama, jos žala padvigubėjo dėl atsakovo. Nėra aišku, kodėl gyventojai esant visiems būtinoje reikalingumo sąlygoms neišlaužė visų durų ir taip būtų sustabdę užpylimą. Neaišku kiek truko užpylimas ir jo lokalizavimas. Atsakovas nepažeidė jokių sutartinių įsipareigojimų. Namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuose yra inžinerinė įranga, negali būti laisvai prieinami, todėl prieiga prie jų ribojama. Atsakovas su UAB „Grinda“ yra sudaręs sutartį dėl avarijų lokalizavimo, o visi raktai nuo daugiabučių namų inžinerinių patalpų yra saugomi ir trečiajam asmeniui prieinami visą parą ( - ). Įvykio dieną raktai nebuvo paimti trečiojo asmens, nes nėra parašų raktų registracijos žurnale apie jų paėmimą. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog 2011 m. birželio 28 d. yra sudaręs sutartį ar atsakovu dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo. 2015 m. rugpjūčio 2 d. 8.35 val. gavo pranešimą iš pastato, esančio ( - ), gyventojo, jog bute iš perdengimo teka vanduo. Darbuotojai operatyviai nuvyko nurodytu adresu, bet prieš tai paėmė raktus nuo pastato šilumos punkto durų iš sutartyje nurodytos raktų saugojimo vietos ( - ). Atvykus į vietą buvo nustatyta, jog vanduo bėga iš penktame aukšte, esančio 51 buto, kuriame niekas durų neatidarė. Darbuotojams nepavyko patekti į namo šilumos punktą, nes paimti raktai netiko durų spynai. Pavyko patekti į šilumos punktą tik kai namo gyventojas išlaužė vienas duris ir buvo atrakintos kitos durys. Avarinė situacija buvo lokalizuota patekus į šilumos mazgą ir uždarius apšildymo sistemos vandens papildomo ventilį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Šilėja“ 8 913,13 eurų žalą, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 267,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo V. O. naudai.
  2. Teismas byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatė, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ) (t.1, b.l. 28). 2004 m. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Daugiabučio gyvenamojo namo administravimo, bendrojo naudojimo patalpų priežiūros ir paslaugų apmokėjimo sutartis (toliau – Administravimo sutartis) (t.1, b.l. 29-32). 2011 m. birželio 28 d. su vėlesniais papildymai tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta sutartis dėl avarijų likvidavimo ir lokalizavimo pastatų vidaus tinkluose (toliau - Sutartis) (t.1 b.l. 33-41). 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1714 UAB „Šilėja“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi (t.1, b.l. 166-168). 2015 m. m. rugpjūčio 2 d. ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ), kolektoriuje trūko šildymo vamzdžio pajungimas (t.1, b.l. 66) dėl ko buvo užlieti butai Nr. 46, 41, 36, 30, 25 ir padaryta žala. Ieškovas su jam turtinius reikalavimus dėl žalos atlyginimo pareiškusiais asmenimis susitarė ir atlygino žalą: 1) dėl butų Nr. 25 ir 46 – 7 483,80 eurų; 2) dėl buto Nr. 30 – 6 415,14 eurų; 3) dėl buto Nr. 36 – 2 727,33 eurų; 4) dėl buto Nr. 41 – 2 200,00 eurų (t.1, b.l. 10-21, 145-154).
  3. teismas konstatavo, jog nesutikdama su ieškovo nurodytos žalos dydžiu atsakovė nenurodė su kokiu dydžiu ir su kokia žala nesutinka, nepateikė įrodymų paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus (CPK 178 straipsnis), todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas padarė išvadą, jog 2015 m. rugpjūčio 2 d. įvykus ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Sakalų g. 22-51, Vilniuje, šildymo sistemos gedimui, kitiems asmenims buvo padaryta viso 18 826,27 eurų žala, kurią įsipareigojo ir atlygino ieškovas.
  4. Teismas rėmėsi Administravimo sutartimi ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1714 ir nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė bendrojo naudojimo objektų administravimo teisiniai santykiai (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4.236 straipsnio 1 dalis). Todėl UAB „Šilėja“ atsako ieškovui ir kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl trečiojo asmens kaltės (CK 6.257 straipsnis, 4.247 straipsnio 3 dalis).
  5. Sprendime nurodyta, jog Priežastys dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojams nepavyko patekti į šias patalpas ir likviduoti avariją šioje byloje neturi teisinės reikšmės, todėl teismo nenustatinėjamos. Nustačius, jog UAB „Grinda“ darbuotojams 2015 m. rugpjūčio 2 d. atvykus likviduoti įvykusią šilumos sistemos avariją, jiems nepavyko patekti į užrakintas bendrojo naudojimo patalpas, laikytina jog UAB „Šilėja“ netinkamai vykdė bendro naudojimo objektų administravimą (Administravimo sutarties 4.1. punktas, Nuostatų 5.3. punktas), neužtikrino, jog greitu laiku būtų galima patekti į namo bendro naudojimo patalpas ir lokalizuoti įvykusias avarijas, t. y. įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – neužtikrino, jog greitu laiku būtų galima patekti į namo bendro naudojimo patalpas ir lokalizuoti ieškovo bute įvykusią avariją, ir dėl ko nepagrįstai buvo uždelsta apie 1 - 1,5 val. užsukti bėgantį vandenį, prisidėjo dėl žalos padidinimo ir tokie jo neteisėti veiksmai sukėlė didesnės žalos atsiradimą, t.y. atvykus UAB „Grinda“ darbuotojams likviduoti avariją ir turint tinkamus raktus, avarija būtų likviduota 1 - 1,5 val. anksčiau ir tokiu būdu būtų padaryta mažesnė žala (CK 6.247 straipsnis).
  6. Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog įvykus šilumos sistemos avarijai ieškovo bute, esančiame penktame aukšte buvo užlieti ir apgadintas turas žemiau esančiuose 5 butuose. Kadangi byloje negalima tiksliai nustatyti koks yra atsakovo kaltės dydis bendroje žaloje, kokia dalimi šis 1 – 1,5 val. uždelsimas tiksliai padidino žalą, todėl teismas vadovavosi CK 6.280 straipsnio 2 dalimi ir padarė išvadą, jog atsakovės žalos dydžio dalis yra lygi su ieškovu. Ieškovas ieškinyje priteistinos žalos dydį nurodė 8 913,13 eurų, todėl teismas atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes ir negalėdamas keisti ieškinio dalyko priteisė iš atsakovo prašomą 8 913,13 eurų žalą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Šilėja“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo atskleista bylos esmė.
    1. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Nurodo, jog butų ir kitų patalpų savininkai, neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veikos sutarties įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, susijusias su bendrojo naudojimo objektais ir inžinerine įranga, veikia per administratorių. Todėl ieškovas veikdamas per atsakovę sudarant sutartį su UAB „Grinda“ yra laikytinas minėtos sutarties šalimi. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovo ir trečiojo asmens nesieja sutartiniai teisiniai santykiai.
    2. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybių, dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojams nepavyko patekti į patalpas ir likviduoti avariją. Apelianto teigimu, šios apylinkės turi būti nustatinėjamos ir turi esminės reikšmės byloje.
    3. Apeliantas nurodo, jog teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovo prašomos priteisti žalos ir atsakovės neva neteisėtų veiksmų, nes ryšys yra pernelyg nutolęs.
    4. Atsakovės teigimu, teismas netinkamai nustatė žalos dydį ir netinkamai vertino įrodymus, susijusius su žalos dydžiu. Teismas pažeidė rungtyniškumo principą, nes nevertino atsakovės argumentų, kodėl ieškovas pasirinko reikalauti būtent ½ žalos dalies atlyginimo, kaip jis jį apskaičiavo ir kaip dydis susijęs su atsakovės galimai neteisėtais veiksmais. Teismo išvada, jog atsakovės kaltės dydis yra lygus su ieškovo, negalima, nes pats avarijos likvidavimas truko apie tris su puse valandos, o maksimalus uždelsimo laikas patekti į šilumos mazgą yra tik valandą su puse.
  2. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovės skundą atmesti kaip nepagristą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas tinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir pasisakė dėl atsakovės pareigų pagal administravimo sutartį. Ieškovas nurodo, jog teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktu įrodymu s ir nustatė priežastį, kodėl UAB ‚Grinda“ darbuotojai negalėjo pateikti į patalpas - netiko raktai. Todėl pagrįsta išvada, jog atsakovė netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigas. Atsakovės keliamais argumentais tik siekiama vilkinti procesą. Ieškovas nurodo, jog neneigia savo atsakomybės, todėl prašė nustatyti dalinė atsakomybę dėl padidėjusios žalos. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo administravimo išduodant netinkamus raktus nuo patalpų, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė priteistinos žalos dydį.
  3. Tretysis asmuo „Grinda“ atsiliepimu prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog sprendime yra teisingai konstatuota, jog trečiojo asmens ir ieškovo nesieja jokie teisiniai santykiai, todėl žala negali būti priteisiama iš trečiojo asmens. UAB „Grinda“ darbuotojai tinkamai ir laiku atliko savo pareigas, todėl jai negali būti taikoma atsakomybė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių teisinius santykius. Šie argumentai yra atmestini. Kolegija nurodo, jog būtent ieškovą ir atsakovę sieja sutartiniai teisiniai santykiai remiantis Administravimo sutartimi ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1714 (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimo sutarties 4.1. punkte ieškovas įsipareigojo administruoti, eksploatuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą bendrojo naudojimo vietose. 2015 m. rugpjūčio 2 d. galiojančios Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų redakcijos 5.3 punkte nurodyta atsakovo funkcija - namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas, avarijų lokalizavimas ir likvidavimas. Būtent šią savo funkciją įgyvendindama atsakovė sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius ir nurodė, jog ieškovą ir trečiąjį asmenį UAB „Grinda“ nesieja sutartiniai teisiniai santykiai ir UAB „Grinda“ santykyje su ieškovu laikytinas trečiuoju asmeniu, kurį savo prievolei įvykdyti pasitelkė atsakovas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties 5.2 punkte nurodyta sąlyga, jog UAB „Grinda“ savo sąskaita atlygina visus UAB „Šilėja“ ar vartotojų tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl netinkamo UAB „Grinda“ darbų vykdymo, galioja tik tarp UAB „Grinda“ ir UAB „Šilėja“ ir nepanaikina Sutartyje minimų vartotojų teisės reikšti reikalavimus UAB „Šilėja“, nes jie nėra šios sutarties šalimis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
  3. Kolegija nurodo, jog apeliantė nepagrįstai nurodo kasacinio teismo praktiką – 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-345/2007 bei 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452/2013, pagal kurią sprendime padaryta neteisinga išvada dėl teisinio santykio šalių, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės (buvo nagrinėjami daugiabučio namo savininkų įsteigtos bendrijos ir administratoriaus santykiai su trečiaisiais asmenimis). Minėta kasacinio teismo nutartimi nėra pagrindo remtis šioje nagrinėjamojoje byloje.
  4. Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai nenustatinėjo aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priežastys, dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojams nepavyko patekti į patalpas ir likviduoti avariją, nėra teisiškai reikšmingos byloje ir nenustatinėjamos. Kolegija pritaria apeliantės argumentams, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo priežastys, dėl kurių UAB „Grinda“ darbuotojai iš karto nepateko į patalpas likviduoti avarijos turi esminės reikšmės, todėl turėjo būti analizuojami ir vertinami.
  5. Kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra reikšmingos aplinkybės, pagrindžiančios priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos buvimą/nebuvimą. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį grindė būtent minėtų faktinių aplinkybių pagrindu, todėl teismas atsisakydamas vertinti šias aplinkybes pažeidė dispozityviškumo principą.
  6. Be to, Civilinio kodekso 6.280 str. reglamentuoja regreso teisę į žalos padariusį asmenį. Pirmosios instancijos teismas taikė CK 6.280 str. 2 d. ir nurodė, jog atsakovės žalos dydžio dalis yra lygi ieškovo daliai, nes byloje negalima tiksliai nustatyti koks yra atsakovės kaltės dydis bendroje žaloje. Kolegija nurodo, jog minėta CK nuostata dėl asmens regreso teisės (CK 6.280 str. 2 d.) yra taikoma, kai nustatyta solidarioji kelių asmenų civilinė atsakomybė. Tokiu būdu turėjo būti nustatyta atsakovės ir ieškovo solidarioji atsakomybė (CK 6.6 str.). Kolegija pažymi, jog solidarioji prievolė nėra preziumuojama. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė nustatyti dalinę atsakomybę, todėl pirmosios instancijos teismas nenustatęs, jog atsakovės ir ieškovo atsakomybė yra solidari, nepagrįstai vadovavosi ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, t. y. nesant pagrindo taikė CK 6.280 str. 2 d.. tokiu būdu konstatuotina, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl iš atsakovės priteistinos žalos dydžio. Todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
  7. Įvertinusi aukščiau išdėstytą, kolegija daro išvada, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla būtų grąžinta nagrinėti iš naujo tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-701/2015 ir joje nurodyta kasacinė praktika).
  8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė turi būti suprantama kaip reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo.
  9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti ir vertinti atsakovės nurodytas bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, dėl ko byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais; tokios nustatytos bylos aplinkybes sudaro pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas šalių ginčą, turėtų nustatyti šalių ginčui teisiškai reikšmingą faktą, ar atsakovė iš tikrųjų atsakinga už tai, jog UAB „Grinda“ darbuotojai negalėjo patekti į patalpas avarijai likviduoti; jei būtų nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, taip pat turi būti įvertinas galimas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir ieškovo nurodytų padarinių – žalos padidėjimo, kokia dalimi atsakovės glaimai neteisėti veiksmai padidino sukeltą žalą; t. y. nustatyta, ar egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės atžvilgiu.
  10. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

10atsakovės UAB „Šilėja“ apeliacinį skundą tenkinti.

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

12Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai