Byla 3K-3-452/2013
Dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė ,,Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Masada“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovui Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijai dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė ,,Citadele“ bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Masada“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiamas klausimas, ar daugiabučio namo savininkų bendrija yra tinkamas atsakovas byloje, kurioje draudimo įmonė, išmokėjusi kredito įstaigai draudimo išmoką dėl to, kad negrąžinamas kreditas, suteiktas daugiabučio namo renovacijai, reiškia reikalavimą priteisti išmokėtas kredito įstaigai sumas.

6Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos (toliau – ir atsakovas, bendrija) 4078,55 Lt draudimo išmokos, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 20 d. nutarė atlikti daugiabučio namo modernizavimo darbus ir imti iš banko paskolą. 2008 m. sausio 17 d. AB „Citadele“ bankas (buvęs – AB PAREX BANKAS) ir atsakovas, atstovaujamas L. V., veikiančios pagal 2007 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 narių ir patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. 25, sudarė būsto kreditavimo sutartį, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 338 011 Lt būsto kreditą daugiabučio namo Tilžės g. 139 renovacijai. 2010 m. gegužės 28 d. AB „Citadele“ bankas sudarė su ieškovu kreditų daugiabučiams namams modernizuoti portfelio draudimo sutartį ir apdraudė pirmiau nurodyto būsto kredito grąžinimą nuo 2010 m. gegužės 31 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d.; pasibaigus draudimo laikotarpiui, pratęsė sutarties galiojimo terminą iki 2011 m. gegužės 31 d. Atsakovas nevykdė įsipareigojimų bankui, todėl ieškovas sumokėjo bankui 4078,55 Lt draudimo išmokos. Ieškovo teigimu, sumokėta suma vertintina kaip jo nuostoliai, kurie priteistini iš atsakovo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; ieškovui iš atsakovo priteistos 4409,35 Lt sumos mokėjimą išdėstė šešių mėnesių laikotarpiui, įpareigodamas atsakovą kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti po 734,90 Lt, o paskutinį mėnesį – 734,85 Lt; atidėjo ieškovui iš atsakovo priteistų palūkanų sumokėjimą iki 2012 m. rugsėjo 25 d.

9Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Masada“ nesutiko su bendrijos narių 2006 m. lapkričio 20 d. ir 2007 m. lapkričio 27 d. susirinkimuose priimtais sprendimais dėl daugiabučio namo renovacijos, tačiau jų teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pripažino, kad atsakovas, priimdamas sprendimus dėl gyvenamojo namo renovacijos ir kredito sutarties su trečiuoju asmeniu AB „Citadele“ bankas sudarymo, veikė visų gyvenamojo namo bendraturčių vardu, nes sudarytoje kredito sutartyje nėra išlygų dėl gyvenamojo namo savininkų, nesančių bendrijos nariais, todėl ir tie bendraturčiai, kurie nėra bendrijos nariai ir kurie neginčijo bendrijos narių susirinkimų sprendimų, turi prisiimti iš kredito sutarties kylančias teises ir pareigas. Teismas, vadovaudamasis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, sprendė, kad atsakovas 2008 m. sausio 17 d. turėjo teisę savo, kartu ir jo narių vardu sudaryti kreditavimo sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovas, laiku neatsiskaitydamas su trečiuoju asmeniu AB ,,Citadele“ banku, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, kartu ir dėl draudžiamojo įvykio dėl uždelsto atsiskaitymo atsiradimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie atsiskaitymų, mokėjimų uždelsimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė esant uždelsimo mokėti įmokas trečiajam asmeniui AB ,,Citadele“ bankui ir draudžiamojo įvykio priežastinį ryšį, taip pat atsakovo kaltę, todėl pripažino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo trečiajam asmeniui išmoktas draudimo išmokas pagrįstu ir jį tenkino.

10Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens UAB ,,Masada“ apeliacinį skundą, 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimu panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui UAB ,,Masada“ 142 Lt žyminio mokesčio ir 2550 Lt išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

11Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, jog namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų (kitų negyvenamųjų patalpų) savininkai. Teisėjų kolegija rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad bendrijos įsteigimas nereiškia, jog privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises, o kartu ir įstatyme numatytas jų pareigas, taip pat kasacinio teismo išaiškinimais, kad bendrija veikia tik kaip jos dalyvių atstovė, padedanti įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, ji neįgyja savininko teisių ir pareigų, o veikia bendraturčių vardu ir interesais; bendrija yra tik bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymo būdas, todėl ji negali spręsti tų klausimų, kuriuos turi teisę spręsti to turto bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt., v. DNSB „Medvėgalis” ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009; kt.).

12Teisėjų kolegija nurodė, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos steigimas yra vienas galimų bendrosios dalinės nuosavybės teisių daugiabučiame name įgyvendinimo būdų; pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pabrėžęs, kad teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos prievolių apimtis siejama su bendrijos steigimo tikslu, t. y. daugiabučio namo patalpų savininkų bendrųjų teisių, pareigų ir interesų įgyvendinimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir patalpų savininkai steigia bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Daugiabučių namų savininkų bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų. Bendrija, įgyvendindama bendraturčių valią modernizuoti jiems nuosavybės teise priklausantį daugiabutį gyvenamąjį namą, kartu sudaryti sutartis su rangovais, kredito įstaigomis, iš esmės yra tik bendraturčių atstovas, organizuojantis projekto parengimą bei įgyvendinimą, tačiau neužtikrinantis jo finansavimo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui, todėl panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė.

13II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

151. Dėl civilinio proceso teisės principų pažeidimo (CPK 7, 13, 14 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškinį dėl to, kad jis pateiktas netinkamam atsakovui, kasatorius vėl turės kreiptis į teismą ir proceso dalyviai bus pakartotinai priversti atlikti visas procedūras, taip bus pažeisti ne tik ekonomiškumo ir koncentracijos principai, bet ir padidės proceso dalyvių bei teismo išlaidos. Be to, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą, kuris reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme teisminio nagrinėjimo dalyką privalo nustatyti šalys, o teismo pareiga yra išnagrinėti ginčą neperžengiant tų ribų, kurias nustato ginčo šalys; betarpiškumo principą, nes tiesiogiai neištyrė byloje esančių įrodymų.

162. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir teisės normų, nustatančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarką, pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai), pagal kurias teismas turi įrodymus tirti ir vertinti visapusiškai bei objektyviai, be to, įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visetą, nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas ne tik netyrė ir neįvertino visų šalių byloje pateiktų įrodymų, bet ir netinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad kasatorius, gindamas savo turtinius interesus ir reikšdamas reikalavimus atsakovui, pareiškė netinkamą ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad pagal 2008 m. sausio 17 d. kreditavimo sutartį kredito gavėjas yra atsakovas, o jo pirmininkė įgaliota atstovauti bendrijai visais klausimais, tarp jų – ir dėl kredito sutarties pasirašymo bei kredito gavimo ir grąžinimo. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi tik tuo faktu, kad bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovas, padedantis įgyvendinti bendraturčių bendrosios nuosavybės teisę, tačiau neįgyja savininko teisių ir pareigų, tačiau netyrė ir nevertino to, kad ji ėmė kreditą, buvo patvirtinusi kredito grąžinimo tvarką: kreditas buvo paskirstytas kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka. Kiekvienam savininkui laiku nesumokėjus kredito dalies ar palūkanų, šio savininko skolą iš kaupiamųjų lėšų įsipareigojo padengti bendrija, taip pat kad visi namo bendraturčiai yra atsiskaitę, išskyrus trečiąjį asmenį UAB „Masada“, ir kad visi sprendimai buvo priimti namo bendraturčių balsų dauguma. Nurodytos faktinės aplinkybės yra išsamiai išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo.

173. Dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis), bylos šalių informavimo apie ketinimą jas peržengti (CPK 117–132 straipsniai,

18133 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) pažeidimų. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, visiškai netikrino apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, netyrė apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų bei nepagrįstai peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnis). Trečiasis asmuo UAB „Masada“ nei pirmosios instancijos teisme atsiliepimu į ieškinį, nei apeliaciniu skundu neginčijo ieškovo reikalavimų iš esmės, t. y. ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimų atsakovui dėl skolos priteisimo fakto. Apeliacine tvarka buvo prašoma pakeisti 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą, iš jo motyvuojamosios dalies pašalinant dalį motyvų, kurie apibendrintai yra tokie: nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas veikė visų daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių, inter alia ir trečiojo asmens UAB ,,Masada“ vardu, t. y. atstovavo jam santykiuose su trečiuoju asmeniu AB „Citadele“ banku, nes nebuvo atstovavimo nei pagal įstatymą, nei pagal pavedimą: pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į įsiteisėjusį Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-601-569/2010, kurioje teismas pasisakė dėl trečiojo asmens UAB ,,Masada“ ir atsakovo santykių kvalifikavimo; pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovo atstovės V. L. teisės atstovauti atsakovui, nepagristai taikė ne DNSB įstatymo, o CK ir CPK normas. Kasatoriaus teigimu, šie apeliacinio skundo argumentai apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, kurias galima peržengti tik tada, jeigu egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nenustatęs CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodytų išimčių, neturėjo peržengti apelianto nustatytų bylos nagrinėjimo ribų ir turėjo išanalizuoti apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei tikrinti tik pirmosios instancijos teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą bei pagrįstumą. Be to, apeliacinės instancijos teismas apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas nepranešė dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pažeisdamas bylos šalių informavimo pareigą.

194. Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą pažeidimo (CPK 331 straipsnio 4 dalis). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti priimamą teismo sprendimą, neatsižvelgė į reikšmingas nagrinėjamai bylai aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, visiškai neįvertino faktinių aplinkybių ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nėra argumentų, dėl kurių teismas atmetė ieškovo įrodymus ir argumentus ir kt.; teismas nepagrįstai rėmėsi Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarimu, nes šioje byloje nekilo ginčo dėl bendrijos įsteigimo ir su tuo susijusių nuosavybės teisių suvaržymo; neatskleista (neįvertinta) esminė aplinkybė, kad dėl kredito gavėjo – atsakovo, kuris įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti kredito įmokas bankui, kaltės, t. y. netinkamo kredito sutarties vykdymo, kasatoriui, išmokėjusiam draudimo išmokas, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš bendrijos.

205. Dėl CPK 37 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes: 1) 2007 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 narių ir patalpų savininkų susirinkime nutarta, kad bendrija ims dešimties metų terminui 338 011 Lt kreditą namo modernizavimui, pasirašys kredito sutartį su AB „Citadele“ banku ir rinks kredito įmokas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka (įmokos paskirstytos kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą) bei mokės kredito įstaigai; 2) 2007 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 narių ir patalpų savininkų susirinkime nutarta, jog jeigu savininkai laiku nesumokės kredito dalies ar palūkanų, šių savininkų skolą iš kaupiamųjų lėšų dengs bendrija. Kadangi tokias teises ir pareigas atsakovui suteikė patys daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, tai, kasatoriaus nuomone, atsakovas turi atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį, ginti bendrijos bei jos narių teises ir teisėtus interesus. Visos šios aplinkybės įrodo ir kasatoriaus teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo, nes ji kyla tiek iš kredito ir draudimo sutarčių, tiek iš įstatymų. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bet ir pareigą atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį.

216. Dėl CPK 47 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Trečiasis asmuo UAB „Masada“, pateikdamas apeliacinį skundą, pažeidė imperatyviąsias CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias tretieji asmenys negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jie dalyvauja, interesus. Trečiasis asmuo UAB „Masada“ turėjo byloje reikšti tik atsakovui naudingus reikalavimus, tačiau, padavęs apeliacinį skundą, veikė prieš atsakovo interesus ir neteisėtai siekė pagerinti savo materialiąją teisinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo pripažinti trečiojo asmens UAB „Masada“ procesinį veikimą prieštaraujančiu šalies, su kuria jis dalyvauja, t. y. atsakovo, interesams ir juo nesivadovauti.

227. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažeidimo (CPK 93 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 93 straipsnio normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles – nors tik iš dalies tenkino apeliacinį skundą, tačiau priteisė trečiajam asmeniui UAB „Masada“ iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

238. Dėl netinkamai aiškintų ir pritaikytų CPK 98 straipsnio nuostatų. Trečiojo asmens

24UAB „Masada“ patirtų 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas turėjo būti priteisiamas atsižvelgiant į ginčo esmę, pateiktų dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, ginčo sudėtingumą ir kitas aplinkybes. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 daliai, šaliai gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, tačiau ne didesnės, negu yra nustatytos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose. Skundžiamame sprendime nustatant bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

259. Dėl DNSB įstatymo, CK 4.76, 6.2, 6.38, 6.870 straipsnių, 6.1015 straipsnio 1 dalies netaikymo. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo taikė CK 4.83 straipsnio 3 dalį, nes ji nereglamentuoja ginčo teisinio santykio, todėl nepagrįstai konstatavo, kad bendrija, įgyvendindama bendraturčių valią modernizuoti jiems nuosavybės teise priklausantį daugiabutį gyvenamąjį namą, kartu sudaryti sutartis su rangovais, kredito įstaigomis, iš esmės yra tik bendraturčių atstovas, organizuojantis projekto parengimą bei įgyvendinimą, tačiau neužtikrinantis jo finansavimo. Kasatoriaus teigimu, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.83 straipsnio 6 dalį savininkus, kaip bendraturčius, sieja vidiniai, o namo bendriją, kaip fizinių asmenų susivienijimą, įgyvendinantį namo bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, bei trečiuosius asmenis – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Esminis butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės vidinių bei išorinių teisinių santykių esminis skirtumas yra tas, kad tik vidinių bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektai, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi disponavimo šiais objektais teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt., v. DNSB „Medvėgalis” ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju vidinių ir išorinių santykių atskyrimas buvo būtinas tiksliam ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui bei tinkamam teisės normų taikymui, nes kreditą iš kredito įstaigos daugiabučio namo renovacijai ėmė bendrija, todėl susiklostė išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. DNSB įstatyme aiškiai atskirtos daugiabučio namo patalpų savininkų ir bendrijos teisės bei pareigos, jame yra įtvirtinta bendrijos teisė skolintis lėšas ir sudaryti sutartis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis (DNSB įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktai). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditą gavo bendrija, tai, kasatoriaus teigimu, reiškia, jog ji turėjo rūpintis įmokų grąžinimu laiku. Kasatoriaus nuomone, priešingas aiškinimas pažeistų CK 6.38 straipsnyje įtvirtintą sąžiningo prievolių vykdymo principą ir neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo bei sąžiningumo kriterijų. DNSB įstatymo 23 straipsnio 6, 7 dalyse nustatyta, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį arba jo funkcijas pagal sutartį paveda įmonei, nurodytai šio straipsnio 2 dalies 3 punkte; taip pat kontroliuoja, kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms patraukti atsakomybėn kaltus asmenis. Pagal 2007 m. lapkričio 27 d. daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos susirinkimo nutarimo 3 punktą bendrija patvirtino paskolos grąžinimo tvarką, t. y. kreditas paskirstomas kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą ir renkamas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka. Kasatoriaus teigimu, bankas su daugiabučio namo patalpų savininkais jokių teisinių santykių neturėjo ir nepalaikė, nederino su jais kredito grąžinimo grafiko, nes bendrija sudarė kredito sutartį, ji buvo supažindinta su kredito sutarties sąlygomis ir tai įrodo, kad ji šiuose santykiuose privalėjo atsakyti pagal savo prievolę ir rūpintis kredito grąžinimu laiku, o ne kiekvienas savininkas atskirai. Ginčo tarp savininkų nėra, jie nėra atsakomybės subjektai, neturėjo nuostolių (CK 4.76 straipsnis), nagrinėjamu atveju susiklostė išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Kasatoriaus nuomone, ginčas kilo ne tarp bendrijos narių, o tarp bendrijos, kuri prisiėmė įsipareigojimus atsiskaityti su kredito įstaiga už daugiabučio namo renovavimą, ir draudiko – kasatoriaus (išoriniai santykiai). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kasatoriaus pareikštas reikalavimas bendrijai grindžiamas prievoliniais santykiais, todėl, sprendžiant ginčą, taikytinos ne daiktinės, o prievolių teisės normos. Kasatoriaus nuomone, atsakovas yra kaltas dėl prisiimto įsipareigojimo AB „Citadele“ bankui nevykdymo, todėl ieškovas privalėjo išmokėti draudėjui visas draudimo išmokas. Draudimo sutarties prasme atsakingas ieškovui asmuo, t. y. teisinių santykių dalyvis CK 6.1015 straipsnio prasme, yra kredito sutartį pažeidęs kredito gavėjas – bendrija.

2610. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių taikymo nagrinėjamoje byloje pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt., v. DNSB „Medvėgalis”, bylos Nr. 3K-7-345/2007 (byloje kilęs ginčas tarp ieškovo daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario dėl žalos atlyginimo), ir 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo DNSB, bylos Nr. 3K-7-515/2009 (byloje kilęs daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario ginčas dėl teisių ir pareigų naudojantis bendrąja daline nuosavybe, pareigos proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, bendrosios dalinės nuosavybės dalies dydžio nustatymo), kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo aplinkybių, nustatytų šioje byloje, todėl, remdamasis nurodytomis nutartimis, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad konkrečiose bylose pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai gali būti taikomi tik tada, kai nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra labai panašios ar tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. F. A. K., bylos Nr. 3K-3-9/2006; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007).

27Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Masada“ prašo jo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo sutinka su kasacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimą, civilinio proceso principus ir bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo. Atsiliepimas, be kita ko, grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

281. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, motyvavo tuo, kad daugiabučio namo savininkų bendrija įgyvendina bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisę, tačiau neužtikrina nuosavybės teise priklausančio daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo finansavimo ir pan. Tačiau, trečiojo asmens teigimu, nei jis apeliaciniame skunde, nei ieškovas atsiliepime į ieškinį tokių argumentų nebuvo nurodę. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, neturėdamas pagrindo ir visiškai nemotyvuodamas, išėjo už apeliacinio skundo ribų ir priėmė procesinį sprendimą ne dėl apeliacijos dalyko, o apeliacinio skundo nenagrinėjo apskritai.

292. Trečiojo asmens teigimu, 2007 m. lapkričio 27 d. DNSB narių susirinkime buvo nuspręsta, kad bendrija ims kreditą namo modernizavimui ne iš AB „Citadele“ banko, kaip teigiama kasaciniame skunde, o iš AB „Šiaulių bankas“, kuris pasiūlė mažiausias palūkanas. Tai reiškia, kad 2008 m. sausio 17 d. kredito sutartis su AB „Citadele“ banku buvo sudaryta ne daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, Tilžės g. 139, bendraturčių daugumos sprendimu, bet vienvaldiškai ir savavališkai jo buvusios pirmininkės L. V. Trečiojo asmens teigimu, jis, kaip ir kiti tretieji asmenys, kurie nedalyvavo susirinkime ir nesvarstė paskolos ėmimo klausimo iš AB „Citadele“ banko, ir nebūdamas bendrijos narys, negali būti atsakingas už kitų asmenų veiksmus ir įsipareigojimus (mokėti palūkanas ir pan.), nes butų ir kitų patalpų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatomais privalomaisiais statinių priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar kitų butų ir patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84, 4.85 straipsnių nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Trečiasis asmuo taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad visi namo bendraturčiai, išskyrus trečiąjį asmenį, yra atsiskaitę už paimtą kreditą, nes byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

303. Trečiasis asmuo nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl netinkamo trečiojo asmens veikimo pateikiant apeliacinį skundą ir priešingai šalies, kurioje pusėje jis įtrauktas, interesams. Trečiojo asmens pastebėjimu, kasatorius klaidina teismą teigdamas, kad trečiasis asmuo įstojo į bylą veikti atsakovo pusėje, nes trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų civilinėje byloje atsakovo pusėje, UAB „Masada“ buvo įtrauktas ne savo, o teismo iniciatyva. Trečiojo asmens nuomone, jis nepagrįstai buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, nes jo ir atsakovo nesaisto iš 2008 m. sausio 17 d. būsto kreditavimo sutarties kylantys teisiniai santykiai. Trečiasis asmuo neskolingas pagal kreditavimo sutartį, jis nėra atsakovo narys, todėl neturi procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, trečiojo asmens įsitikinimu, net ir būdamas trečiuoju asmeniui atsakovo pusėje, jis turi teisę ginti savo interesus.

315. Trečiojo asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

32Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Masada“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 320 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo grindžiami taip pat, kaip ir ieškovo UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ kasaciniame skunde. Trečiojo asmens kasacinis skundas, be kita ko, grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

331. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė principą non reformationis in peius. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl principo non reformationis in peius taikymo, yra nurodęs, kad blogesniu sprendimu gali būti laikomas tas, kuriuo asmeniui sumažinama teisių arba jam uždedama didesnė pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

34L. D. v. I. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2001). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 4078,55 Lt; sprendė, kad daugiabučio namo savininkų bendrija yra tinkamas atsakovas pagal ieškovo reikalavimą. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir priėmė naują sprendimą ieškinį atmesti, tačiau tokį sprendimą motyvavo tuo, kad bendrija nėra tinkamas atsakovas, nes dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo sprendžia patalpų savininkai, ne bendrija, kuri įgyvendina patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus. Kasatoriaus nuomone, toks sprendimas jam yra nepalankesnis, nes, remiantis apeliacinės instancijos teismo sprendimu, galima būtų daryti išvadą, kad tinkami atsakovai galėtų būti daugiabučio namo patalpų savininkai. Taigi apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrindu kasatoriui gali atsirasti daugiau pareigų, nei jų būtų atsiradę pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą.

352. Kadangi kasatoriaus apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, tai, kasatoriaus teigimu, nėra galimybės bylos užbaigti kasaciniame teisme, todėl, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

36Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad nesutinka, jog, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, byla turi būti perduota nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Trečiojo asmens apeliacinis skundas, kuriuo buvo skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, buvo priimtas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka. Taigi, ieškovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nors ir netinkamai atliko apeliacijos funkciją, neįvertino pateiktų įrodymų, nepagrįstai aiškino atsakomybės ribas, nepasisakė dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, sprendimą priėmė pažeisdamas apeliacinį procesą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl šis yra naikintinas, tačiau nėra pagrindo grąžinti bylos apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo teigimu, jo reikalavimams išspręsti teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendime.

37Teisėjų kolegija

konstatuoja:

38IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

39Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimo ir kitų civilinio proceso normų pažeidimo

40CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši nuostata reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apimtį ir ribas nustato apeliacinį procesą inicijavęs asmuo (apeliantas) ir apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų argumentų bei neturi aiškintis aplinkybių ir faktų, kurių neprašo nustatyti apeliantas. Taigi teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, yra suvaržytas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei tikrina tik apskųstos sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą; neapskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jos nesprendžia. Tačiau draudimas peržengti apeliacinio skundo ribas nėra absoliutus. CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės, taip pat teisėti interesai. Be to, teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, kiekvienu atveju turi patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, sudarančių pagrindą konstatuoti sprendimo neteisėtumą (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

41Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos, apeliacine tvarka apskundė tik vienas bylos dalyvių – trečiasis asmuo UAB „Masada“. Skundu apeliantas prašė pašalinti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies nuostatas, kurios, apelianto nuomone, nepagrįstos ir pažeidžia jo teisėtus interesus. Sprendimo dalies dėl skolos priteisimo iš atsakovo apeliantas neskundė. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacinio skundo apibrėžtomis ribomis, turėjo patikrinti, ar apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, ir spręsti dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad laikosi CPK 320 straipsnyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, tačiau faktiškai apeliacinio skundo argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė; sprendė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo iš esmės ir, padaręs išvadą, kad ieškinys tenkintas nepagrįstai, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė, t. y. teismas priėmė naują sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuri nebuvo apskųsta ir nebuvo apeliacijos dalykas.

42Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau tokiu atveju apie ketinimą peržengti skundo ribas jis privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas pranešė bylos dalyviams apie ketinimą peržengti skundo ribas; teismo sprendime nenurodyta, kad teismas nustatė viešojo intereso pažeidimą, kuris gali būti vertinamas kaip pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinių skundų argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso normas, reglamentuojančias apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, ir tai sudaro pagrindą konstatuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimo neteisėtumą (CPK 320 straipsnis).

43Kasatorius UAB „Masada“, be kita ko, nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą atmesti ieškinį, jam, kaip apeliantui, priėmė blogesnį sprendimą, negu tas, kurį jis skundė apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu skundžiamas, sprendimo ar nutarties. Ši norma užtikrina apelianto interesų apsaugą ir garantuoja, kad, nesant kitų asmenų skundų, jam kreipusis apeliacine tvarka nebus priimtas jo interesams nepalankesnis sprendimas, negu tas, kurį jis skundžia. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad blogesniu sprendimu gali būti laikomas toks, kuriuo asmeniui sumažinama teisių ar nustatoma daugiau pareigų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje

44V. L. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-313/2012). Iš apeliacinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atmetė ieškinį atsakovui Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijai konstatavęs, jog bendrija veikia kaip jos dalyvių atstovė, todėl negali būti atsakinga už namo savininkų skolas. Tai reiškia, kad už skolą, kurią ieškovas prašė priteisti iš bendrijos, yra atsakingi namo savininkai. Bylos nagrinėjimo metu bendrija, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad skola atsirado dėl trečiojo asmens UAB „Masada“ kaltės, nes jis negrąžino jam tenkančios namo renovacijai pasiskolintų iš banko lėšų dalies. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad priimtas sprendimas blogina jo padėtį, nes, atmetus ieškinį bendrijai, ieškovas gali pareikšti ieškinį namo savininkams arba konkrečiai jam. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas CPK nustatyta tvarka būtų padaręs išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, jis, panaikinęs apskųstą sprendimą, būtų turėjęs perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o tai nelaikoma blogesnio sprendimo priėmimu (CPK 313 straipsnis), tačiau negalėtų, kaip padarė nagrinėjamu atveju, priimti sprendimo atmesti ieškinį, nes toks sprendimas blogina kasatoriaus teisinę padėtį.

45Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas apeliacinį procesą reglamentuojančių civilinio proceso normų reikalavimus, todėl galėjo būti iš esmės neteisingai išspręsta byla.

46Dėl kitų ieškovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų

47Kasatorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad kasatorius, gindamas savo turtinius interesus ir reikšdamas reikalavimus atsakovui, pareiškė netinkamą ieškinį.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ir kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė – tai dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 5 dalys).

49Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis ). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis) (čia ir toliau – CK ketvirtosios knygos redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.). Nagrinėjamu atveju aktuali bendrijos teisinė padėtis, nes daugiabučio namo, esančio Šiauliuose, Tilžės g. 139, savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigę bendriją. Pagal DNSB įstatymo (2001 m. spalio 9 d. įstatymo Nr. IX-532 redakcija) 3 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Taigi daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagal DNSB įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tačiau ji, kaip civilinės atsakomybės subjektas, turi ypatumų, kuriuos lemia tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne Bendrija, o butų savininkai, turintys disponavimo šiais objektais teisę. Šie asmenys, o ne Bendrija, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 straipsnio

506 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, kad, įgyvendinant šias teises ir vykdant pareigas, butų savininkus, kaip bendraturčius, saisto vidiniai, o Bendriją, įgyvendinančią šių bendraturčių bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, ir trečiuosius asmenis – išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

51Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš 2008 m. sausio 17 d. AB „ Citadele“ banko (buvęs AB PAREX BANKAS) ir atsakovo Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrijos sudarytos kreditavimo sutarties, pagal kurią bankas suteikė kreditą šio daugiabučio namo modernizavimui. Kadangi kredito dalis nustatytu laiku nebuvo gražinta, tai ieškovas pagal draudimo sutartį išmokėjęs kredito įstaigai (bankui) draudimo išmoką, prašo ją priteisti iš namo savininkų bendrijos, kurios vardu buvo sudaryta kreditavimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Citadele“ v. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-220/2013, nagrinėdama dėl aptariamos kreditavimo sutarties pažeidimo banko pareikštą ieškinį bendrijai, sistemiškai įvertinusi išvardytą namo savininkų bendrijos ir bendraturčių veiklą bei daugiabučių namų modernizavimą reglamentuojančias teisės normas, pažymėjo, kad namo atnaujinimo ir modernizavimo investicijų projektus įgyvendina daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, įsteigę ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravę Bendriją ar sudarę Jungtinės veiklos sutartį bei Bendrijos įstatų ar Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priėmę sprendimą dėl jo įgyvendinimo. Programos įgyvendinimas finansuojamas daugiabučių namų savininkų nuosavomis lėšomis, bankų, savivaldybių, valstybės biudžeto ir kitomis lėšomis, t. y. bendrija pati nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo (taip pat ir kredito ėmimo), ji tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, kad pirmiau nurodytos teisės aktų nuostatos taip pat suponuoja išvadą, jog kreditas suteikiamas modernizuojamo daugiabučio namo savininkams, nes būtent jų lėšomis (išskyrus valstybės ar savivaldybės teikiamą paramą) vykdomas modernizavimas, o Bendrija, būdama investicinio projekto administratorė, atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais butų modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y. išoriniuose santykiuose. Vykdydama šias funkcijas bendrija turi teisę pasirašyti rangos, kreditavimo ir kt. sutartis. Ši Bendrijos veikla atitinka Daugiabučių namų bendrijų įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą Bendrijos pareigą saugoti ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir ekonominius bei kitus teisėtus interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Viena Bendrijos, kaip projekto administratorės, funkcijų yra namo modernizavimui skirtų lėšų administravimas (kaupimas, apskaita, atsiskaitymai su rangovais, bankais ir kt.). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų lėšos, skirtos daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), laikomos atskiroje sąskaitoje, jos turi būti atskirtos nuo bendrojo naudojimo objektų valdytojo lėšų. Bendrija netampa nei iš savininkų namo modernizavimui surinktų, nei pagal kreditavimo sutartį suteiktų lėšų savininke, ji tik yra atsakinga už jų naudojimą ir apskaitą. Bendrija, būdama projekto administratorė, turi bendradarbiavimo pareigą bankui, privalo reikalauti iš savininkų mokėtis įmokas nustatytais terminais, tinkamai administruoti savininkų perduodamas lėšas, laiku jomis atsiskaityti su banku, grąžinant kredito dalį ir mokant palūkanas, teikti bankui informaciją apie atskirų savininkų kredito (ne) grąžinimą, tačiau neprivalo įvykdyti savininkų prievolių nutraukus kreditavimo sutartį, nesant tam tikslui sukauptų ir bendrijos administruojamų savininkų lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aptariamoje nutartyje konstatuota, kad namo bendrija neatsakinga už namo atnaujinimui ir modernizavimui gauto kredito grąžinimą, nes tai yra butų ir kitų patalpų savininkų prievolė.

52Kasatorius (ieškovas) nurodo, kad 2007 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo Tilžės g. 139 narių ir patalpų savininkų susirinkime nutarta, kad bendrija ims kreditą namo modernizavimui, pasirašys kredito sutartį su AB „Citadele“ banku ir rinks kredito įmokas iš savininkų mokesčių surinkimo tvarka (įmokos paskirstytos kiekvienam butui (patalpai) proporcingai pagal naudingą plotą) bei mokės kredito įstaigai; taip pat šiame susirinkime nutarta, jog jeigu savininkai laiku nesumokės kredito dalies ar palūkanų, šių savininkų skolą iš kaupiamųjų lėšų dengs bendrija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolą priteisė iš bendrijos.

53Teisėjų kolegija, atmesdama šį ieškovo kasacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, pažymi, kad, minėta, dėl teisinio reglamentavimo ypatumų įgyvendinant namo savininkų kaip bendraturčių teises ir pareigas susiklosto vidiniai ir išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (vidiniai – tarp bendraturčių, išoriniai – tarp bendraturčiams atstovaujančios bendrijos ir trečiųjų asmenų), tačiau išorinių santykių atsiradimas (nagrinėjamu atveju – bendrijos ir banko kreditavimo sutarties sudarymas) nelemia bendrijos atsakomybės už bendraturčių prievoles. Priešingai, kasatoriaus nurodytas bendraturčių susirinkimo nutarimas dėl kiekvieno bendraturčio pareigų ir atsakomybės ribų, kredito grąžinimo tvarkos rodo, kad bendraturčiai sureguliavo savo pareigas grąžinant kreditą (vidiniai teisiniai santykiai) ir pavedė jas įgyvendinti jiems atstovaujančiai bendrijai (išoriniai teisiniai santykiai). Pagal namo savininkų susirinkimo nutarimą, kuriam nors iš savininkų nesumokėjus jam tenkančios kredito dalies, bendrija įpareigota sumokėti skolą bankui iš kaupiamųjų lėšų ir jas išieškoti įstatymo nustatyta tvarka iš skolininko (bendraturčio). Byloje nustatyta, kad bendrija negavo iš namo bendraturčio

54kasatoriaus UAB „Masada“ jam nustatytos gražintinos kredito dalies ir jos iš kaupiamųjų lėšų bankui nesumokėjo. Nors namo savininkai vidiniuose teisiniuose santykiuose nustatė kitokią kredito bankui grąžinimo tvarką, bendrijai dėl jos teisinės padėties ypatumų neturint galimybių vykdyti susirinkimo nustatytos pareigos dėl prievolės už bendraturtį įvykdymo, pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą bendrija neatsako už namo butų ir kitų patalpų savininkų skolas, todėl kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolą grąžintų visi, keli ar vienas bendraturtis.

55Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose reiškiami reikalavimai bendrijoms grąžinti kreditus, paimtus daugiabučio namo renovacijai, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas byloje kilusiam ginčui spręsti taikė aktualius kasacinio teismo išaiškinimus ir iš esmės pagrįstai sprendė, jog ieškinys byloje pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau tai padarė pažeisdamas aptartus apeliaciniam procesui privalomus civilinio proceso normų reikalavimus. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ne tik nesilaikydamas nustatytos tvarkos peržengė apeliacinio skundo ribas, bet ir, priimdamas naują sprendimą – atmesti ieškinį, nepagrįstai apribojo ieškovo galimybę pasinaudoti netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu teise (CPK 45 straipsnis), taip pat byloje dalyvaujančių asmenų teises teikti savo paaiškinimus ir argumentus, prieštaravimus bei įrodymus, į bylos nagrinėjimą įtraukus tinkamą atsakovą. Šie procesiniai klausimai reikšmingi, todėl svarstytini ir spręstini nagrinėjant bylą iš naujo apeliacinės instancijos teisme. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

57Kasacinis teismas turėjo 72,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

59Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

60Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiamas klausimas, ar daugiabučio namo savininkų bendrija yra... 6. Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (toliau – ieškovas) kreipėsi... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu... 9. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB ,,Masada“ nesutiko su bendrijos... 10. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės... 12. Teisėjų kolegija nurodė, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos... 13. II. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovas UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti... 15. 1. Dėl civilinio proceso teisės principų pažeidimo (CPK 7, 13, 14... 16. 2. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir... 17. 3. Dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine... 18. 133 straipsnis, 320 straipsnio 2 dalis) pažeidimų. Kasatoriaus teigimu,... 19. 4. Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą... 20. 5. Dėl CPK 37 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Kasatoriaus įsitikinimu,... 21. 6. Dėl CPK 47 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Trečiasis asmuo UAB... 22. 7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažeidimo (CPK 93 straipsnis).... 23. 8. Dėl netinkamai aiškintų ir pritaikytų CPK 98 straipsnio nuostatų.... 24. UAB „Masada“ patirtų 2550 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai... 25. 9. Dėl DNSB įstatymo, CK 4.76, 6.2, 6.38, 6.870 straipsnių, 6.1015... 26. 10. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės aiškinimo... 27. Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Masada“... 28. 1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 29. 2. Trečiojo asmens teigimu, 2007 m. lapkričio 27 d. DNSB narių susirinkime... 30. 3. Trečiasis asmuo nesutinka su kasatoriaus teiginiais dėl netinkamo... 31. 5. Trečiojo asmens teigimu, apeliacinės instancijos teismas teisingai... 32. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Masada“ prašo panaikinti Šiaulių... 33. 1. Trečiojo asmens nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 34. L. D. v. I. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2001). Pirmosios instancijos teismas... 35. 2. Kadangi kasatoriaus apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas, tai,... 36. Atsiliepime į trečiojo asmens kasacinį skundą ieškovas UAB „Būsto... 37. Teisėjų kolegija... 38. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 39. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimo ir kitų civilinio... 40. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 41. Iš byloje pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad pirmosios instancijos... 42. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti... 43. Kasatorius UAB „Masada“, be kita ko, nurodo, kad teismas, priimdamas... 44. V. L. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-313/2012). Iš apeliacinio teismo... 45. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 46. Dėl kitų ieškovo kasaciniame skunde nurodytų argumentų... 47. Kasatorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodo, kad apeliacinės... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrosios nuosavybės teisės objektu gali... 49. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 50. 6 dalis), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti... 51. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš 2008 m. sausio 17 d. AB „ Citadele“... 52. Kasatorius (ieškovas) nurodo, kad 2007 m. lapkričio 27 d. Daugiabučio namo... 53. Teisėjų kolegija, atmesdama šį ieškovo kasacinio skundo argumentą kaip... 54. kasatoriaus UAB „Masada“ jam nustatytos gražintinos kredito dalies ir jos... 55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 57. Kasacinis teismas turėjo 72,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 60. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...