Byla A-442-978-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjui R. R., pareiškėjo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovams Daliai Stakvilevičiūtei ir advokatui Mariui Enzinui, atsakovo valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities viršininko administracijos, atstovei Neringai Pėdnyčytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei ir valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities viršininko administracijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno sporto klubui „Setas“, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 474084,20 Lt turtinės žalos atlyginimą.

5Pareiškėjas nurodė, kad 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi Kauno miesto savivaldybės taryba išnuomavo Kauno sporto klubui „Setas“ 2788 kv. m asfaltuotą sporto aikštelę prie pastato, esančio Kaune, Ukmergės g.22A. Minėtas sporto klubas, turėdamas savivaldybės 1996 m. vasario 27 d. suderintą statinio projektą bei 1996 m. spalio 14 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos išduotą statybos leidimą, aikštelėje pastatė sporto kompleksą. Šis sporto kompleksas 1998 m. gegužės 25 d. buvo priimtas eksploatuoti ir buvo išduotas pastato priėmimo naudoti aktas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-129/2007 yra konstatuota, kad faktinis minėto sporto komplekso statytojas buvo pareiškėjas. 1999 m. gruodžio 1 d. tarp pareiškėjo ir sporto klubo „Setas“ buvo sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas įsigijo minėtą nekilnojamąjį turtą. Tačiau Kauno apygardos teismas 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikino Kauno sporto klubui „Setas“ 1996 m. spalio 14 d. išduotą statybos leidimą, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, kiemo aikštelės, esančios Kaune, Ukmergės g.22A, teisinę registraciją pareiškėjo vardu, taip pat pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties dalį dėl minėtos aikštelės pardavimo pareiškėjui ir grąžino šią aikštelę Kauno miesto savivaldybės tarybai. Pareiškėjas nurodė, kad, teismui pripažinus atsakovų veiksmus neteisėtais ir panaikinus administracinius aktus bei pripažinus negaliojančiu pirkimo - pardavimo sandorį, jis patyrė 474084,20 Lt dydžio turtinę žalą, kurią sudaro statinių rinkos vertė, griovimo darbų vertė ir išlaidos, susijusios su detaliojo plano parengimu. Pareiškėjas nurodė, kad apie savo pažeistas teises jis sužinojo 2006 m. birželio 5 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr.2A-212/2006, todėl ieškinio senaties termino jis nepraleido. Jeigu būtų nuspręsta, kad trejų metų ieškinio senaties terminas šiuo atveju turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimo paskelbimo dienos, tuomet šis terminas pareiškėjui turėtų būti atnaujintas, nes, vykstant teisminiams ginčams ir atsakovams 2004 m. liepos 20 d. bei 2005 m. vasario 17 d. priėmus administracinius aktus dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, jis sąžiningai klydo manydamas, kad jo teisės dar nėra pažeidžiamos.

6Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad 1996 m. spalio 14 d. statybos leidimą bei 1998 m. gegužės 25 d. statinio priėmimo naudoti aktą išdavė ne Kauno miesto savivaldybė. Pareiškėjo nurodyti aktai buvo išduoti Kauno sporto klubui „Setas“ ir negalėjo turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Neturėdamas teisės vykdyti statybos darbus, pareiškėjas veikė savo rizika ir atsakomybe. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo atsirado Kauno apygardos teismui priėmus 2002 m. vasario 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-5091/2001. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido trejų metų ieškinio senaties terminą.

8Atsakovas valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, su pareiškėjo skundu nesutiko.

9Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos tarnautojų veiksmai neturėjo įtakos pareiškėjo nurodytos turtinės žalos atsiradimui. Priimti teismų sprendimai patvirtina, kad pareiškėjas, atlikdamas sporto komplekso statybos darbus, veikė nesąžiningai, todėl žalos atsiradimą šiuo atveju lėmė veiksmai, dėl kurių kaltas pats pareiškėjas. Atsakovas nurodė, kad, Kauno apygardos teismui 2002 m. vasario 4 d. sprendimu panaikinus aktus, su kuriais pareiškėjas sieja turtinę žalą, pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau skundą teismui jis padavė praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.

10II.

11Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

12Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog apie savo pažeistą teisę jis sužinojo 2006 m. birželio 5 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-212/2006 pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. karkasinio vieno aukšto sporto komplekso 1U1ž su priklausiniais pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp jo ir sporto klubo „Setas“, panaikino jo vardu teisinę registraciją, įpareigojo nugriauti pastatą ir panaikino atsakovų 2004 bei 2005 metų administracinius aktus dėl žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Atsakovai, prašydami taikyti ieškinio senatį, savo argumentus grindė Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu, kuriuo teismas panaikino Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 14 d. ir 1998 m. gegužės 25 d. administracinius aktus dėl statybos leidimo išdavimo ir statinio priėmimo naudoti bei pripažino iš dalies negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį dėl kiemo aikštelės pardavimo pareiškėjui, grąžindamas šią aikštelę jos savininkui - Kauno miesto savivaldybės tarybai. Šiuo atveju pritartina pareiškėjo argumentams, kad trejų metų ieškinio senaties termino jis nepraleido, nes teisę į žalos atlyginimą jis įgijo tuomet, kai buvo pripažinta negaliojančia visa apimtimi 1999 m. gruodžio 1 d. karkasinio vieno aukšto sporto komplekso 1U1ž su priklausiniais pirkimo - pardavimo sutartis ir pareiškėjas buvo įpareigotas savo lėšomis nugriauti šiuos statinius, t. y. 2006 m. birželio 5 d.. Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo teisė valdyti ir naudoti statinius nebuvo panaikinta. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-66/2002 buvo panaikinti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 14 d. ir 1998 m. gegužės 25 d. administraciniai aktai dėl statybos leidimo išdavimo ir statinio priėmimo naudoti bei 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutarties dalis dėl kiemo aikštelės pardavimo pareiškėjui, grąžinant šią aikštelę jos savininkui - Kauno miesto savivaldybės tarybai. Lietuvos apeliacinis teismas savo sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-212/2006 pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. karkasinio vieno aukšto sporto komplekso 1U1ž su priklausiniais pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir sporto klubo „Setas“, ir priteisė iš sporto klubo pareiškėjui 20000 Lt, panaikino pareiškėjo vardu teisinę registraciją, įpareigojo pareiškėją iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, esančius Ukmergės g.22A, Kaune, panaikino atsakovų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. bei Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. administracinius aktus dėl žemės sklypo Ukmergės g.22A, Kaune detaliojo plano patvirtinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties bei pripažino šią sutartį negaliojančia ir panaikino Kauno apskrities viršininko 2005 m. kovo 17 d. sutikimą valstybinėje žemėje statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartimi buvo konstatuota, kad nei sporto klubas „Setas“, nei pareiškėjas, nei pareiškėjo individuali įmonė teisės į žemės sklypą, kuriame buvo statomas sporto kompleksas, neturėjo. Nurodytais teismų sprendimais pareiškėjas buvo pripažintas nesąžiningu teisinių santykių dalyviu, nes jis, būdamas sporto klubo „Setas“ prezidentas ir faktiškas ginčo statinių statytojas, statybas vykdė sporto aikštelėje, kuri nuosavybės teise priklausė miesto savivaldybei, ir neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, kuriame buvo vykdoma statyba. 2006 m. birželio 5 d. teismo sprendimu, taikant vienašalę restituciją, pareiškėjui priteista 20000 Lt suma, kurią jis sumokėjo sporto klubui „Setas“ pagal 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo - pardavimo sutartį. Pareiškėjo reikalavimas dėl statinių vertės atlyginimo jau vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas, nes pareiškėjui yra grąžinta tai, ką jis sumokėjo už statinius ir įvardijo savo skunde kaip dalį turtinės žalos. Be to, pareiškėjas, kaip faktinis statinių, esančių Ukmergės g.22A, Kaune, statytojas ir teismų pripažintas nesąžiningas teisinių santykių dalyvis, veikė savo rizika, todėl atsiradusios iš to pasekmės priskirtinos jo paties, bet ne atsakovų atsakomybei. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomai atlyginti žalai atsirasti tiesioginės reikšmės turėjo jo paties veiksmai. Byloje nenustatyta viena iš esminių turtinės žalos atlyginimo sąlygų - atsakovų kaltė, todėl pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.

13III.

14Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

15Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-5091/2001 2002 m. vasario 4 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovai neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir panaikino Kauno sporto klubui „Setas“ atsakovų 1996 m. spalio 14 d. išduotą statybos leidimą, 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą. Taigi, atsakovų veiksmų neteisėtumas jau yra konstatuotas minėtoje bei kitose civilinėse bylose. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo buvo konstatuota, kad sporto aikštyno statytojas buvo pareiškėjas. Jeigu nebūtų buvę išduotos projektavimo sąlygos, statybos leidimas, pareiškėjas nebūtų statęs statinių ir nebūtų turėjęs išlaidų. Vadinasi, būtent atsakovų neteisėti veiksmai nulėmė žalos pareiškėjui atsiradimą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teiginys, jog pareiškėjui Kauno sporto klubas „Setas“ vėliau už simbolinę kainą buvo perleidęs statinius, o dabar tie pinigai restitucijos būdu priteisti iš Kauno sporto klubo „Setas“, nepaneigia pareiškėjui padarytos žalos ir nėra pagrindas atmesti jo skundą. Ginčo statinių statytojas buvo pareiškėjas ir savo turėtas išlaidas jis įrodė. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo statiniai buvo pastatyti Kauno sporto klubui „Setas“ išnuomotoje aikštelėje. Nei šis klubas, nei pareiškėjas, nei pareiškėjo įmonė, prašydami atsakovų išduoti statinių projektavimo sąlygas, statybos leidimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Jeigu atsakovams pateikti atitinkami prašymai buvo nepagrįsti, tuomet atsakovai, vykdydami savo pareigas, turėjo netenkinti šių prašymų ir paaiškinti suinteresuotiems asmenims prašymų netenkinimo priežastis. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta ir akivaizdu, kad būtent atsakovai yra kalti dėl pareiškėjui padarytos žalos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad net jeigu ir būtų pagrindas teigti, jog pareiškėjo veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tuomet pareiškėjo skundas turėtų būti patenkintas bent iš dalies, nes kitaip atsakovų kaltė liktų visai neįvertinta.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti.

17Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose priimtais teismų sprendimais nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą šioje administracinėje byloje. 1996 m. spalio 14 d. statybos leidimas ir 1998 m. gegužės 25 d. statinio priėmimo naudoti aktas Kauno apskrities viršininko administracijos buvo išduoti Kauno sporto klubui „Setas“, o ne pareiškėjui. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas neturėjo jokios įstatymų nustatyta tvarka suteiktos teisės vykdyti statybos darbus ir negali reikalauti su šiais statybos darbais susijusių išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas, vykdydamas statybas, veikė savo paties rizika ir atsakomybe. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo išlaidos, susijusios su pastatytais statiniais, yra atlygintos taikant vienašalę restituciją Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2A-212/2006 pagrindu. Konkrečių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo šioje administracinėje byloje nurodytas išlaidas, nėra pateikta.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo prašomai atlyginti žalai atsirasti tiesioginės reikšmės turėjo jo paties veiksmai, kad nenustatyta viena iš žalos atlyginimo sąlygų – atsakovų kaltė.

22Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).

23Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).

24Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuotą minėtų Civilinio kodekso normų aiškinimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju atsakovų kaltė nėra būtina sąlyga valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad pareiškėjo skundas atmestinas dėl to, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta viena iš esminių turtinės žalos atlyginimo sąlygų, t.y. atsakovų kaltė, neteisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas ir šis materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar yra kitos minėtos trys sąlygos pareiškėjo prašomai turtinei žalai atlyginti, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25Civilinio kodekso 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – sampratą: civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Veiksmų neteisėtumas siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai ir t. t., išskyrus teismų nuosprendžius, sprendimus bei nutartis).

26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sampratą, yra pažymėjęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005).

27Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teisės aiškinimo praktiką, turėtų įvertinti atsakovų veiksmų (aktų), dėl kurių, pareiškėjo nuomone, jam buvo padaryta turtinė žala, teisėtumą.

28Civilinio kodekso 6.247 straipsnis, apibrėždamas priežastinio ryšio sampratą, nustato kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi šioje byloje sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, būtina įvertinti ne tik atsakovų veiksmų (aktų) teisėtumą, bet nustatyti ar šie neteisėti veiksmai (aktai) sąlygojo turtinės žalos atsiradimą.

29Be to, byloje būtina įvertinti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos paties pareiškėjo veiksmai. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 3 principas nurodo, kad jei nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

30Pirmosios instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad žalai atsirasti tiesioginės reikšmės turėjo paties pareiškėjo veiksmai, tačiau nesiaiškino, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, kokiu būdu jie įtakojo žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, nevertino, ar šie veiksmai yra pagrindas tik mažinti atlygintinos žalos dydį, ar dėl jų atsakovai gali būti visai atleisti nuo žalos atlyginimo.

31Taip pat byloje turi būti įrodytas ir prašomos atlyginti žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, kuriais pareiškėjas grindžia prašomos atlyginti turtinės žalos dydį.

32Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu, taikant vienašalę restituciją, pareiškėjui priteista 20000 Lt suma, kurią jis sumokėjo Kauno sporto klubui „Setas“ pagal karkasinio vieno aukšto sporto komplekso 1U1ž su priklausiniais ir kiemo statiniais pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą 1999 m. gruodžio 1 d.. Teisėjų kolegijos nuomone, nors Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjas buvo faktinis minėtų pastatų statytojas, tačiau nuosavybės teisę į šiuos pastatus jis įgijo minėta 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp jo ir Kauno sporto klubo „Setas“ (b.l. 14). Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu pripažinus minėtą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, pareiškėjas neteko nuosavybės teisės į minėtus pastatus, tačiau pritaikius vienašalę restituciją, nuosavybės teisės į šiuos pastatus netekimas jam buvo kompensuotas priteisus iš Kauno sporto klubo „Setas“ 20000 Lt.

34Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai šioje byloje nustatė ieškinio senaties termino eigos ir pradžią ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido įstatymuose nustatyto termino kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

35Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

38Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 1996 m. sausio 5 d. nuomos sutartimi Kauno miesto... 6. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko.... 7. Atsakovas nurodė, kad 1996 m. spalio 14 d. statybos leidimą bei 1998 m.... 8. Atsakovas valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos,... 9. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos tarnautojų... 10. II.... 11. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu... 12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog apie savo pažeistą teisę jis... 13. III.... 14. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos... 15. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo... 17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo nurodytose civilinėse bylose priimtais... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo,... 22. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma... 23. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 24. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje... 25. Civilinio kodekso 6.246 straipsnis įtvirtina bendrosios civilinės... 26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas valstybės... 27. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo,... 28. Civilinio kodekso 6.247 straipsnis, apibrėždamas priežastinio ryšio... 29. Be to, byloje būtina įvertinti, ar žalos atsiradimui neturėjo įtakos... 30. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik nurodė, kad žalai atsirasti... 31. Taip pat byloje turi būti įrodytas ir prašomos atlyginti žalos dydis.... 32. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos... 33. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu, taikant... 34. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo... 36. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 37. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 38. Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. sprendimą... 39. Nutartis neskundžiama....