Byla A-525-1260-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjai L. F. ir jos atstovui advokatui A.Tiščenko,

4trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. T. ir jo atstovui advokatui K.Baranauskui,

5vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. F. skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, N. T. (N. T.), N. L., trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėja L. F. pateikė skundą (b.l. 1–3), kuriuo prašė:

101) pripažinti pareiškėjos nuosavybes teisę į buvusios savininkės A. T. 1/3 dalį žemės sklypo, ( - ), Trakų rajone, Vilniaus apskrityje;

112) panaikinti iš dalies Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir Vilniaus AVA) 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimus Nr.79-8699, 79-8698 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę“ 1, 1.2 punktus, kuriais N. T. ir N. L. tvirtinamos nuosavybės teisės į 3,82 ha ir 3,81 ha žemės sklypus, esančius ( - ), Trakų rajone, Vilniaus apskrityje;

123) papildyti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 79-8698 1.2 punktą po žodžių: „grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: N. T. 3,82 ha su: N. L. 3,81 ha, L. F. 3,81 ha.“;

134) papildyti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr.79-8699 1.2 punktą po žodžių: „grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su šiais bendrasavininkiais: N. L. 3,81 ha su: N. T. 3,82 ha, L. F. 3,82 ha.“;

145) pakeisti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr.79-8699 1 punktą ir dėstyti taip: „atkurti nuosavybės teises i piliečiams N. L., asmens kodas ( - ), L. F., tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,81 ha žemės;

156) pakeisti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 79-8698 1 punktą ir dėstyti taip: „atkurti nuosavybės teises į piliečiams N. T., asmens kodas ( - ), L. F., asmens kodas ( - ), tenkančią nekilnojamojo turto dalį 3,82 ha žemės“. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Nurodė, jog jos senelė A. T. (mirusi ( - )) iki žemės nacionalizacijos nuosavybes teise valdė 7,63 ha žemės sklypą, esantį ( - ), Trakų rajone. A. T. turėjo 4 vaikus (jos motina Z. T. (santuokine pavarde – ( - ), mirė ( - )), sūnus Anatolijus (mirė ( - ) m.) bei atsakovai N. T. ir N. L.). Trakų rajono apylinkės teismas 1999 m. birželio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-798/1999 pagal N. T. ir N. L. pareiškimą nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelė A. T., mirusi ( - ), iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,63 ha žemes sklypą, esantį ( - ), Trakų rajone. Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimais Nr.79-8698 ir Nr. 79-8699 N. T. bei N. L. atkūrė nuosavybes teises į 3,82 ir 3,81 ha žemes ( - ), Trakų rajone. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 1, 5, 8 dalimis, 445 straipsniu, pabrėžė, jog asmuo gali prašyti teismą nustatyti faktą, kuriam materialioji teisė suteikia juridinę reikšmę, ir taip įgyvendinti savo asmenines ar turtines teises bei kitiems nustatyti pareigas, tačiau nustatant tam tikro elgesio modelį įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė bendraatsakoviams pareigą įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu pareiškėją, kadangi ji turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 11 straipsnyje, reglamentavusiame prašymų atkurti nuosavybes teises turinį, buvo numatyta, kad prašyme turėjo būti nurodyti kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą. Prašymo formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 331, buvo skiltis, kurioje turėjo būti nurodomi kiti prašymą padavusiam asmeniui žinomi piliečiai, turėję teisę į šio turto sugrąžinimą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybes teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju 1993 m. balandžio 15 d. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 1999 m. gegužės 6 d. įvykusiame teismo posėdyje N. T. bei N. L. nenurodė tarp kitų pretendentų pareiškėjos motinos bei pačios pareiškėjos. Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. balandžio 6 d. nutartimi atsakovas N. T. buvo įpareigotas pašalinti pareiškimo trūkumus ir įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu N. L., kadangi atsakovas N. T. nuo pat pradžių apgaulingai siekė užvaldyti turtą vienasmeniškai ir nenurodė net savo sesers. 1991 m. lapkričio 21 d. prašymo tuometinei Trakų rajono agrarinės reformos tarnybai N. T. 4 punkte taip pat nenurodė visų gyvenančių įpėdinių ir jų giminystės ryšių su buvusiu žemės savininku, o 4.3.1 punkte įrašė tik save bei N. L.. Nurodė, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą skirtingu laikotarpiu reguliavęs Lietuvos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) apibrėžė asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, ratą, šios nuosavybės atkūrimo sąlygas ir tvarką. Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 400 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 ,,dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“ piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas galėtų būti atnaujinamas ir nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos, jeigu nuosavybės teisės į šį turtą neatkurtos kitiems pretendentams. Šiuo atveju taip nurodyta Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 17 d. rašte Nr.LS-5(1.19). Padarė išvadą, kad atsakovų pareiškimuose teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuoti asmenys nenurodyti, todėl jie nenurodyti teismo sprendime ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimuose. Pažymėjo, jog A. T. mirė ( - ). Į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimais nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kreipėsi atsakovai N. T., N. L.. Jie pretenduoja į visą palikėjos turtą, t. y. į visą 3,81, 3,82 ha žemės sklypus ( - ) kaime, tuo tarpu pagal aukščiau nurodytas aplinkybes akivaizdu, kad 1/3 šio žemės sklypų priklauso pareiškėjai, todėl į šią bylą jie turi būti traukiami atsakovais. Nurodė, kad 2008 m. sausio 7 d. kreipėsi su prašymu į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau atsisakyta pakeisti sprendimą bei nurodyta, kad pareiškėja prarado galimybę atkurti nuosavybės teises į žemę. Tokiu būdu ji tik tų pačių metų sausio mėnesį sužinojo apie savo teisių pažeidimą ir ieškinio senaties termino nėra praleidusi.

17Atsakovė N. L. atsiliepimu į skundą (b.l. 43–44) prašė skundą atmesti.

18Nurodė, kad 1991 m. lapkričio 21 d. kartu su N. T. pateikė prašymą atstatyti nuosavybes teisę į žemės sklypą, priklausiusį jų motinai A. T. ir ( - ), Trakų rajone. Kadangi nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų išsaugoti nepavyko, turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. T. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,63 ha žemės sklypą ( - ), Trakų rajone. Nagrinėjant bylą, teismas iš Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus. pateiktos pažymos nustatė, kad pretendentai į A. T. žemę yra jos vaikai N. L. ir N. T. (kiti vaikai mirė). Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimais jai ir N. T. buvo atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą ( - ), Trakų rajone, Vilniaus apskrityje. Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, 1/3 žemės sklypo turėtų priklausyti jai. Pareiškėja tik 2008 m. sausio 7 d. kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl nuosavybes teisės į žemę atkūrimo ir gavo atsakymą, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos tik tiems piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą buvo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises ir giminystės ryšius su savininku patvirtinantys dokumentai iki 2003 m. gruodžio 21 d. Pažymėjo, jog per visą sklypo naudojimo laiką pareiškėja niekada nereiškė pretenzijų dėl jiems priklausančio sklypo valdymo, nors jai apie tai buvo žinoma. Jie (N. L. ir N. T.) ten yra gimę, N. T. iki šiol gyvena toje pačioje žemėje, ją valdo, o N. L. taip pat naudojasi ir valdo jai priklausantį žemės sklypą.

19Atsakovas N. T. atsiliepimu į skundą (b.l. 45–46) prašė skundo netenkinti. Atsiliepimas iš esmės pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsakovės N. L. atsiliepimas į skundą.

20Atsakovas Vilniaus AVA atsiliepimu į skundą (b.l. 47–49) prašė reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

21Nurodė, kad su pirminiu prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į tuometinę Trakų agrarinės reformos tarnybą 1991 m. lapkričio 21 d. kreipėsi N. T. ir N. L. Trakų rajono ekspertų komisija parengė 1995 m. gruodžio 13 d. pasiūlymą-išvadą, kurioje nurodė, kad nuosavybės teisėms į savininkės A. T. (pretendentų motinos) valdytą žemę atkurti nepakanka nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. T., mirusi ( - ) metais, iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 7,63 ha žemės ( - ), Trakų rajone. Nuosavybės teisės pretendentams buvo atkurtos Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 79-8699 į 3,81 ha žemės plotą, žemę grąžinant natūra, N. L. ir sprendimu Nr. 79-8698 į 3,82 ha žemės plotą, žemę grąžinant natūra, N. T. Atsižvelgė į Atkūrimo įstatymo 10 straipsnį ir pažymėjo, jog pareiškėja per įstatymu nustatytą terminą prašymo nepateikė, į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių kreipėsi tik 2008 m. sausio 7 d., praleidus nurodytą terminą, o dėl praleisto termino atnaujinimo į teismą taip pat nesikreipė. Pabrėžė, jog, nepateikus pirminio prašymo, pareiškėja neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Tuo tarpu pareiškėjos argumentas, jog jai nebuvo atkurtos nuosavybės teisės dėl tos priežasties, kad kiti pretendentai jos nenurodė pirminiame prašyme kaip turto paveldėtojos, neturi jokio pagrindo. Pažymėjo, jog, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 259 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-09-05 nutarimo Nr. 376 redakcija), kuris galiojo iki 1997 m. spalio 4 d., buvo patvirtinta prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę forma, kurios 4 punkte turėjo būti nurodyti visi gyvenantys įpėdiniai ir jų giminystės ryšiai su buvusiu savininku, tačiau pretendentams minėtoje formoje buvo skirtas atskiras 5 punktas. Rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-11-15 nutarimas Nr. 470) 4 punktu bei ir ją pakeitusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr.1057) (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 7 punktu ir pabrėžė, jog pareiškėja galėjo kartu su kitais pretendentais pateikti prašymą arba paduoti jį atskirai, tačiau ji nepasinaudojo nei vienu iš šių variantų, todėl jos negalima laikyti pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu pretendentai N. T. ir N. L. šiuo atveju ir būtų įrašę pareiškėją į prašymo 4 punktą kaip paveldėtoją, tai nesuteiktų jai teisės tapti pretendente, kadangi prašymo formoje tam buvo skirtas atskiras 5 punktas, o į šį punktą (kaip pretendentė) kiti pretendentai jos įrašyti neprivalėjo. Pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimu turėjo pasirūpinti pati pareiškėja, tuo labiau, kad pirminiai prašymai buvo priimami nuo 1991 metų iki 2001 m. gruodžio 31 d., t. y. pakankamai ilgą laiko tarpą. Tuo tarpu Atkūrimo tvarkos 9 punkte nenustatyta, jog prašyme turi būti nurodyti kiti žinomi pretendentai.Vilniaus AVA sprendimai pretendentams buvo priimti 2000 metais, t. y. praėjus pakankamai laiko nuo Atkūrimo tvarkos įsigaliojimo. Nesutiko su skundo teiginiu, jog, esant įrodymams, patvirtinantiems pareiškėjos teises į 1/3 dalį žemės sklypo, Vilniaus AVA neturėjo teisės atkurti N. T. ir N. L. nuosavybės teisių visam žemės plotui, kadangi neaišku, apie kokius tuo metu buvusius įrodymus pareiškėja rašo, kadangi institucijai apie ją iš viso nebuvo žinoma. Be to, prašymo nei atskirai, nei kartu su kitais pretendentais ji žemėtvarkos skyriui nepadavė. Pirminį prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus per įstatymų numatytą terminą pateikė tik du pretendentai – N. T. bei N. L., ir Vilniaus AVA, nepažeisdama norminių teisės aktų reikalavimų, atkūrė jiems nuosavybės teises į savininkės A. T. ( - ), Trakų rajone, turėtą žemę.

22Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą (b.l. 115), kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimų paduoti. Nurodė, kad 2007 m. gegužės 16 d. nežinojo apie savo pažeistas teises.

23II.

24Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu (b.l. 123–128) pareiškėjos skundo reikalavimus atnaujinti terminą Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimams Nr.79-8698 ir Nr.79-8699 apskųsti ir priteisti bylos vedimo išlaidas atmetė, bylą dėl kitų skundo reikalavimų nutraukė.

25Nustatė, kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. T. valdytą žemę ( - ), Trakų rajone, Vilniaus apskrityje buvo atkurtos Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimais Nr. 79-8698 ir Nr. 79-8699, grąžinant natūra bendrosios jungtinės nuosavybės teise N. T. ir N. L. 3,82 ha ir 3,81 ha ploto žemės sklypus. Pareiškėja siekia pakeisti tokius sprendimus, nuosavybės teises į A. T. valdytą žemę, atkuriant tokiu būdu, jog pareiškėja kartu su N. L. bei N. T. taptų žemės bendraturte. Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu, tikslindama skundo reikalavimus, pareiškė prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą ginčijamiems Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimams apskųsti. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, padarė išvadą, jog skundo reikalavimas pripažinti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusios savininkės A. T. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), Trakų rajone, Vilniaus apskrityje negali būti skundo dalyku ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte prasme, todėl byla dalyje dėl šio skundo reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1p.). Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio dalimi, Atkūrimo tvarkos 123 punktu, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis ta aplinkybe, jog pareiškėja apie tai, kad Vilniaus AVA sprendimais nuosavybės teisės į A. T. valdytą žemę jau yra atkurtos, buvo informuota Vilniaus AVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. sausio 17 d. raštu, tikslių duomenų, kada pareiškėjai buvo pateikti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimai byloje nėra, ieškinys (skundas) teismui paduotas 2008 m. liepos 2 d., kartu su ieškiniu pateikiant skundžiamus Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimus, padarė išvadą, jog L. F. apie tokius sprendimus sužinojo ne vėliau kaip 2008 m. liepos 2 d., t. y. iki ieškinio teismui pateikimo. Tuo tarpu prašymas atnaujinti terminą sprendimams apskųsti teismui pateiktas 2009 m. rugsėjo 29 d. Konstatavo, jog Tvarkos 123 punkte nurodytas 30 dienų terminas Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimams apskųsti pasibaigė ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 2 d. ir yra ženkliai praleistas. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A261-979/2008, Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-11-24 pasitarime), pažymėjo, kad sprendimai, kuriais nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą teisėtai atkurtos kitiems asmenims, negali būti naikinami vien tuo pagrindu, jog pareiškėjui nebuvo atkurtos nuosavybės teisės kartu su kitais pretendentais dėl to, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė įgaliotai institucijai atitinkamo prašymo, arba dėl to, kad sprendimų, kuriais nuosavybės teisės atkurtos kitiems asmenims, priėmimo metu pareiškėjas pagal tuo metu galiojantį įstatymą neturėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgdamas į tai, kad N. T. ir N. L. nuosavybės teisės atkurtos į visą A. T. valdytą žemę, o toks prašymas pareiškėjos iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nebuvo pateiktas, ginčijami Vilniaus AVA 2001 m. lapkričio 3 d. sprendimai Nr. 79-8698 ir Nr. 79-8699 negali būti naikinami ar keičiami remiantis vien tomis aplinkybėmis, jog nuosavybės teisės neatkurtos vienam iš galimų pretendentų, t. y. pareiškėjai L. F., kuri Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytu terminu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo neišreiškė. Nurodė, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A822-187/2009, A11-443/2005, A143-898/2008, A502-304/2009, Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131), skundo Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimams apskųsti termino atnaujinimas dėl tų aplinkybių, jog į A. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę nuosavybės teisės jau yra atkurtos ir jokie papildomi administraciniai sprendimai negali būti priimami, pareiškėjai L. F. nesukurs jokių teisinių pasekmių, nepakeis tarp pareiškėjos bei Vilniaus AVA susiklosčiusio materialinio teisinio santykio, todėl skundo reikalavimas dėl termino atnaujinimo yra atmestinas. Teismui netenkinus pareiškėjos prašymo dėl termino Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimams apskųsti atnaujinimo, byla dalyje dėl minėtų sprendimų pakeitimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 6p.).

26III.

27Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 131), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

281. Pirmosios instancijos teismas turėjo motyvuotai išnagrinėti bylą pagal CPK nuostatas, tačiau visiškai neanalizavo argumentų dėl neįtrauktų visų suinteresuotų asmenų į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtą bylą.

292. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinės valstybės principus, Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes atsisakė ginti Lietuvos Respublikos piliečio teises. Teismas negalėjo ignoruoti jos reikalavimų, dėl jų nepasisakyti.

303. Nurodo, kad prašė ne atnaujinti terminą sprendimams apskųsti, o atnaujinti 10 metų ieškinio senaties terminą Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimams nuginčyti ir juos pakeisti.

31Atsakovas N. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 134–135) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

321. Pareiškėja nenurodė konkrečių ABTĮ nuostatų pažeidimų, apsiribodama išimtinai bendro pobūdžio frazėmis.

332. Nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde painioja CPK ir ABTĮ normų taikymą, o byla teisminga administraciniam teismui.

343. Pažymi, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas iš naujo nekvestionuojamas, todėl nepagrįsti argumentai dėl Trakų rajono apylinkės teismo 1999 m. gegužės 6 d. sprendimo.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36IV.

37Apeliacinis skundas netenkintinas.

38Atmetant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimybe šioje byloje taikyti Civilinio proceso kodekso normas, kolegija pažymi, kad ši ginčo byla pagal savo kompetenciją nagrinėjama administraciniuose teismuose. Nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymu, o Civilinio proceso kodekso normomis gali remtis tik tais atvejais, kai tokią galimybę nurodo Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis).

39Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta jokių senaties terminų viešojo administravimo subjektų priimtiems individualiems administraciniams aktams panaikinti. Tačiau šis įstatymas numato procesinius kreipimosi į teismą terminus ABTĮ 32, 33 straipsniai), kuriuos praleidus skundas teisme nepriimamas (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas) arba pradėta administracinė byla nutraukiama (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).

40Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas buvo priimtas nagrinėti teisme. Bylos proceso eigoje paaiškėjus, kad pareiškėja yra praleidusi ABTĮ 33 straipsnyje numatytus skundo padavimo terminus, pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti prašymą dėl skundo padavimo terminio atnaujinimo. Teismas šį prašymą išnagrinėjo, padarė išvadą, jog jis nepagrįstas, todėl jo netenkino bei administracinę bylą nutraukė.

41Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmiausia patikrintina ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą. Savo prašyme dėl termino atnaujinimo (b.l. 115) pareiškėja nurodė vienintelę priežastį dėl kurios praleido skundo padavimo terminą – ji nežinojo apie pažeistas savo teises. Apeliaciniame skunde naujų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nenurodė.

42Pažymėtina, kad skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik dėl priežasčių, kurias teisumas pripažįsta svarbiomis (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis priežastimis teismas pripažįsta tokias objektyvias priežastis, kurios nepriklauso nuo pareiškėjo valios. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja tokių priežasčių nenurodė. Nežinojimas apie teisių pažeidimą yra subjektyvi ir nuo pareiškėjos valios priklausanti aplinkybė, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo ir neatnaujino skundo padavimo termino. Nesant atnaujintam skundo padavimo terminui pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, administracinę bylą nutraukė.

43Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė ginti pareiškėjos teises, atmetami kaip nepagrįsti. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, tačiau tik įstatymų nustatyta tvarka. Skundo padavimo termino institutas yra vienas iš įstatymo nustatytų kreipimosi į teismą tvarkos elementų, kurio visiems besikreipiantiems į teismą asmenims, tame tarpe ir pareiškėjai, privalu laikytis. Šio kreipimosi į teismą tarkos elemento nesilaikymas sukelia anksčiau aptartas įstatymo numatytas neigiamas pasekmes – skundo nepriėmimą nagrinėti teisme arba bylos nutraukimą. Todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą ir bylą nutraukė negali būti pripažintas pareiškėjos teisių pažeidimu.

44Atskirai aptartina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo nutraukta byla dalyje dėl reikalavimo pripažinti pareiškėjai nuosavybės teises į buvusios savininkės A. T. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio ( - ), Trakų rajone, Vilniaus apskrityje. Administracinių teismų kompetencija griežtai apibrėžta Administracinių bylų teisenos įstatymo 15-20 straipsniuose. Remiantis nurodytomis normomis administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pareiškėjos iškeltas reikalavimas nepriskirtinas aptartai ginčų kategorijai, taip pat nepatenka ir į kitas ABTĮ 15-20 straipsniuose numatytas ginčų kategorijas, todėl kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodytas pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas administracinių teismų ir pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

45Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagrindo nėra.

46Kartu paminėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei skundo padavimo terminas būtų atnaujintas, pareiškėjos reikalavimai, kuriais siekiama revizuoti atsakovo sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims, negalėtų būti patenkinti, nes pareiškėja neturi reikalavimo teisės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja kompetentingai institucijai nėra padavusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytos formos prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į buvusios savininkės A. T. žemę, t.y. ji nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. T. žemę.

47Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

48apeliacinį skundą atmesti.

49Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai L. F. ir jos atstovui advokatui A.Tiščenko,... 4. trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. T. ir jo atstovui advokatui... 5. vertėjai Gitanai Aleliūnaitei,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėja L. F. pateikė skundą (b.l. 1–3), kuriuo prašė:... 10. 1) pripažinti pareiškėjos nuosavybes teisę į buvusios savininkės A. T.... 11. 2) panaikinti iš dalies Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 12. 3) papildyti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 79-8698 1.2... 13. 4) papildyti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr.79-8699 1.2... 14. 5) pakeisti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr.79-8699 1 punktą... 15. 6) pakeisti Vilniaus AVA 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 79-8698 1... 16. Nurodė, jog jos senelė A. T. (mirusi ( - )) iki žemės nacionalizacijos... 17. Atsakovė N. L. atsiliepimu į skundą (b.l. 43–44) prašė skundą atmesti.... 18. Nurodė, kad 1991 m. lapkričio 21 d. kartu su N. T. pateikė prašymą... 19. Atsakovas N. T. atsiliepimu į skundą (b.l. 45–46) prašė skundo... 20. Atsakovas Vilniaus AVA atsiliepimu į skundą (b.l. 47–49) prašė... 21. Nurodė, kad su pirminiu prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo... 22. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2009 m. rugsėjo 29 d.... 23. II.... 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. sprendimu (b.l.... 25. Nustatė, kad nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. T. valdytą žemę... 26. III.... 27. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 131), kuriuo prašo panaikinti... 28. 1. Pirmosios instancijos teismas turėjo motyvuotai išnagrinėti bylą pagal... 29. 2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinės valstybės principus,... 30. 3. Nurodo, kad prašė ne atnaujinti terminą sprendimams apskųsti, o... 31. Atsakovas N. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 134–135) prašo... 32. 1. Pareiškėja nenurodė konkrečių ABTĮ nuostatų pažeidimų, apsiribodama... 33. 2. Nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde painioja CPK... 34. 3. Pažymi, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas iš naujo nekvestionuojamas,... 35. Teisėjų kolegija... 36. IV.... 37. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 38. Atmetant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su galimybe šioje byloje... 39. Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra numatyta jokių senaties... 40. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundas buvo priimtas nagrinėti teisme.... 41. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme pirmiausia patikrintina ar... 42. Pažymėtina, kad skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik dėl... 43. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai atsisakė ginti... 44. Atskirai aptartina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo... 45. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios... 46. Kartu paminėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei skundo padavimo terminas... 47. Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 48. apeliacinį skundą atmesti.... 49. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą... 50. Nutartis neskundžiama....