Byla 2-59-308/2012
Dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo bei restitucijos taikymo pagal G. J. A. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM , V. G. ir V. K

12012 m vasario 7d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovės G. J. A. atstovams-G. R. ir adv.Vytautui Tučkui ,atsakovo–Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Giedrei Baziliukaitei,atsakovų- V. K. ir V. G. atstovui adv.Stasiui Lileikiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo ir dovanojimo sutarties panaikinimo bei restitucijos taikymo pagal G. J. A. ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM , V. G. ir V. K.

Nustatė

2Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo :

31. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimą Nr. 38-18900 dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir lygiaverčio žemės sklypo neatlygintino perdavimo V. K., taikyti restituciją ir 2,52 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį Navikų kaime Varėnos raj. grąžinti į Lietuvos Respublikos nuosavybę.

42. Panaikinti 2006-02-22 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 4-891 dalyje dėl 2.5200 ha. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus numeris ( - ) padovanojimo V. G. asmeninėn nuosavybėn, taikyti restituciją ir šį 2,52 ha. žemės sklypą esantį Navikų kaime Varėnos raj. savivaldybėje grąžinti į V. K., asmens kodas ( - ) nuosavybę.

53.Panaikinti nekilnojamojo turto registre Nr. ( - ) V. G., gim. ( - ), nuosavybės teises į 2,52 ha žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį Navikų kaime Varėnos raj. savivaldybėje.

6Ieškovė pateiktu ieškiniu nurodė,kad jos vyro J. A. tėvas O. (M.) A., V. iki nacionalizacijos Navikų kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone turėjo 11,50 ha. ir 2,14 ha žemės sklypą Nr. 19 Kudrėnų km.. J. A., O. jai pasakojęs apie šią žemę ir sakė, kad jis ją nuosavybės teisėmis valdė iki buvo sutverti kolūkiai.M. A., V., šios žemės iki jos nacionalizacijos savininkas, mirė ( - ). J. A., O. kaip jo vyriausias sūnus prašymą, atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko O. A., V. iki nacionalizacijos Navikų ir Kudrėnų km., Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone turėtą žemę pateikė 1991-10-31. Jame prašė atstatyti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko O. A., V. iki nacionalizacijos Navikų kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone turėtą apie 14 ha žemės plotą.Be to nuosavybės teises į buvusio žemės savininko O. A., V. iki nacionalizacijos Navikų kaime, Merkinės seniūnijoje, Varėnos rajone turėtą turėtą žemę (11,5 + 2,14 ha), 2005-04-27 Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė ir O. A. vaikaitis - J. A., O., sūnus J. Š., J.. Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkas A. P. 1993-10-26 atliko sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Jame nurodomos sklypo (visos žemės 13,50 ha.) vieta ir įgijimo aplinkybės: „kaimo žemė buvo suskirstyta rėžiais. Pagal liudininkų atpasakojimą A. F. ir P. A. paveldėjo (turėjo) po 13,50 ha. F. sūnus pardavė seseriai O. 13,50 ha. R. sūnus V. perleido O. , o dabar J. priklauso 13,50 ha, O. sūnui.” Akte nurodoma, kad numatyto grąžinti sklypo brėžinys pridedamas prie akto: sklypo plotas 13,50 ha. ir padaroma išvada, kad sklypas iki nacionalizavimo nuosavybės priklausė O. A. Žemės savininko vaikas, vyriausias sūnus J. A., O. pateikęs prašymą atstatyti nuosavybės į tėvo O. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę Varėnos rajono žemėtvarkos skyriui pareikalavus pateikdavo visus reikiamus atkurti nuosavybę dokumentus. J. A. visą laiką domėjosi nuosavybės atkūrimo procesu ir reikalavo atkurti nuosavybės teises į tėvo žemę. Jis 1993-10-26 sklypo, į kurį atstatomos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte nurodytoje vietoje naudojosi šia žeme, dalimi jos ji naudojasi toliau. J. A., O. s. mirė ( - ), iki jo mirties nuosavybė jam nebuvo atkurta. Po jo mirties, ji G. J. A., jo sutuoktinė būdama įpėdinė, tapusi jo nuosavybės teisių atkūrimo proceso dalyve.Pati, o dažniausiai per savo įgaliotą atstovę ėmusi reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo J. A. į O. A., V. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pradžioje kreipdavęsi žodžiu, o vėliau Varėnos raj. žemėtvarkos tarnybai imant pažadus netęsėti, neatsakinėti ir tiesiog meluoti, į tarnybą ėmusi kreiptis raštiškais prašymais. Nuolat prašiusi atkurti nuosavybę, teikusi dokumentus. Žinojusi, kad vyksta žemėtvarkos projektų rengimas, tačiau sužinodavusi, kad atkurti nuosavybę J. A. nesirengiama, nes žemėtvarkos projektuose jam grąžintina žemė neprojektuojama. Kreipusis su prašymais ir skundais į Alytaus apskrities viršininką, Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM, netgi į Seimo kontrolierę.

72009-09-19 dieną buvo pastebėta, kad yra matuojamas žemės sklypas Navikų km., kurį tėvas, o po jo mirties ir mama apie 20 metų naudojosi. Tai istorinė O. A. nuosavybės teisėmis buvusi žemė, jo valdyta iki nuosavybės teisės teisių į ją nacionalizavimo. Ši žemė yra grąžintina natūra J. A.. Pastebėjusi šį faktą 2009-09-21 prašymu kreipusis į Alytaus apskrities viršininką, Varėnos raj. žemėtvarkos skyrių ir LR Seimo kontrolierę. Prašyme prašiusi sustabdyti bet kokius tolimesnius žemės sklypo, esančio tarp sklypo Nr. 30 ir upelio bei besiribojančio su ežeru bei keliu Merkinė – Leipalingis, įteisinimo ir derinimo darbus. Prašymuose prašiusi J. A. į priklausančią nuosavybės teisėmis žemę atkurti trijuose sklypuose: sklype esančiame prie K. namų valdos ir upelio, besiribojančio su ežeru ir keliu Merkinė – Leipalingis, kito sklypo, esančio už J. A. namų valdos esančio už kalno upelio ir trečio sklypo esančio greta prie užpelkėjusios teritorijos prie A. A. ūkio. Varėnos raj. žemėtvarkos skyrius sugalvodavo įvairių priežasčių dėl kurių tariamai negali projektuoti J. A. atkuriamos žemės sklypus. Pavyzdžiui be jokio pagrindo ėmė teigti, kad prašoma J. A. atkurti ir natūra gražinti žemė yra ne Navikų, bet Kudrėnų km. Tuo pagrindu nutraukė sklypų projektavimo J. A. procesą. Varėnos raj. žemėtvarkos skyrius reikalaudavo susitarimų, tačiau mes tokių susitarimų neketinome sudaryti ,nes nenorėję ir projekto autoriaus niekada neprašę, nes pretendentai į O. A. nuosavybę niekada neprašę projektuojamus sklypus susigrąžinti individualios nuosavybės teise, niekada nekeitę valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo. J. A. namų valdos kadastro byla buvo pateikta. Nežiūrint į tai J. A. atkuriamos žemės projektavimas ir kiti nuosavybės teisių atkūrimo veiksmai nutrūko. Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius tik atsirašinėdavo, nuosavybės teisių J. A. neatkūrė.Į žemės reformą vykdančias institucijas kreipdavusi ir dėl kitos žemės, - asmeninio ūkio žemės, kurią jai suprojektuoti ilgalaikei nuomai Varėnos raj. žemėtvarkos skyrius neketina. Nacionalinė žemės tarnyba mano, kad ši žemė jai priklauso teisėtai.

8Kai atsakovas vilkino nuosavybės atkūrimą į O. A. žemės nuosavybę,tai tuo tarpu projekto autorius P. B. vykdė projektavimo darbus. Institucijų nustatyta, kad projekto autorius žemės reformos žemėtvarkos projektus ruošė pažeisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 dalį ir Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos reikalavimus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-01-07 raštu Nr. 1SS(7.5)-A-68/3-44 jai pranešė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija, vykdydama Nacionalinės žemės tarnybos 2009-12-21 raštą Nr. 3B-(9.5)-R-703-703/2-1278, 2010-02-26 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, su pareiškimu Nr. 3-323-(8.10) "Dėl viešojo intereso gynimo", kuriuo prašė ginant viešąjį interesą pareikšti ieškinį teisme dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimo Nr. 38-18900 dėl V. K. nuosavybės teisių atkūrimo ir lygiavertės žemės sklypo neatlygintinai perdavimo, panaikinimo. Vilniaus apygardos prokuratūra 2010-05-27 raštu Nr.1.1 0-6705 informavo Alytaus apskrities viršininko administraciją, kad 2010-05-26 buvo priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo dėl V. K. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 priimto sprendimo, Nr. 38-18900 panaikinimo. Rašte Nr. 1SS(7.5)-A-68/3-44 nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-12-31 įsakymu Nr. 1-125 95.2 p., 95.3 p., apygardos prokuratūroje priimtas sprendimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešoje intereso gynimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Rašte teigiama, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad apskrities viršininkas (apskrities viršininko administracija), gindamas kitų asmenų pažeistas teises arba valstybės ar kitokius viešuosius interesus, negali skųsti teismui savo priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo (administracinės bylos Nr. A 4 -65-2004, Nr. AS -126-2004, Nr. A4- 442-2004). Kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą gali tiek Generalinės prokuratūros prokurorai, tiek pagal savo kompetenciją ir teritorinių prokuratūrų prokurorai. Vilniaus apygardos prokuratūros priimtą nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešoje intereso gynimo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nepanaikino.

9Tačiau, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-01-07 rašto Nr. 1SS(7.5)-A-68/3-44 sprendžianti, kad nuosavybė V. K. atkurta ir lygiavertė žemė jam perduota pažeidžiant Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr.24-635; 1997, Nr.69-1735) 4 straipsnio 1 dalies privalomą imperatyvą, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Taip pat buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas sklypų projektavimo ir nuosavybės atkūrimo bei sklypų perdavimo neatlygintinai eiliškumas.Be to, buvo pažeistas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau Metodika), patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žin., 1998, Nr.43-1189; 2006, Nr.45-1638; 2008, Nr. 93-3690), nes rengiant V. K. žemės nuosavybės atkūrimą kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius neatliko Metodikos 20 punkte nurodytus parengiamuosius darbus. Kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengiantis autorius privalo atlikti šiuos parengiamuosius darbus:

10- valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miskų, ir vandens telkinių plano kopijoje pažymi nustatytus naujus ir pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus;

11- išanalizavę asmeninio ūkio žemės naudotojų turimos privačios bei galimos susigrąžinti natūra žemės toje kadastro vietovėje ir turimos laisvos valstybinės žemės plotą, parengia pasiūlymus dėl asmeninio ūkio žemės sklypų išdėstymo vietos pakeitimo Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše numatytais atvejais;

12- parengia kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą ir laisvos valstybinės žemės plotų nustatymo dokumentų bylą;

13- parengia suvestinę lentelę apie žemės poreikį projektuojamoje teritorijoje ir turimos žemės kiekį;

14- išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus parengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą bei atlieka kitus Metodikoje nustatytus žemėtvarkos projekto parengiamuosius darbus.

15Taigi Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimas Nr. 38-18900 dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. K. vardu prieštarauja įstatymams ir todėl pažeidžia viešąjį interesą. 2004-07-26 sprendimas Nr. 38- 8900 turi būti naikintinas dar ir todėl, kad pažeidžia ir jos(ieškovės) konkretų interesą. Šia žeme ji naudojanti nuomai. Dėl amžiaus pati negalinti jos dirbti, ją leidusi dirbti, naudotis čia pat gyvenančiam savo sūnui A. A.. Jis per Merkinės seniūniją Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikdavo deklaracijas apie šios žemės dirbimą ir gauna išmokas. Šiuo sklypu naudojasi: viena jo dalimi jau 30 metų o kita jo dalimi nuo nepriklausomybės, - ne mažiau 20 metų.

16Dėl šių nurodytų aplinkybių Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimas Nr. 38-18900 naikintinas, nes jis priimtas pažeidžiant auksčiau nurodytus įstatymus ir poįstatyminius aktus.Pagal pateikiamą registro išrašą Nr. 44/273477 2,52 ha žemės sklypas, kurio nuosavybė atkurta ginčijamu Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimu Nr. 38-18900 priklausė V. K.. Pastarasis 2,52 ha. žemės sklypą, unikalus numeris ( - ) 2006-02-22 žemės ir pastatų dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4-891 padovanojo dukrai V. G., tai yra jai perleido neatlygintinai. Ši sutartis panaikintina,bei to pagrindu taip pat turi būti panaikinta viešajame registre padarytas V. G. 2,52 ha vardu žemės nuosavybės įregistravimas ir šis sklypas turi būti grąžintinas į Lietuvos Respublikos nuosavybę,kur vėliau vykdant nuosavybės teisių atkūrimą pagal įstatymus galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės jai.

17Atsakovo- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti.Nurodė,kad pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko N. K. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę Janaukos kaime, Merkinės valsčiuje, Varėnos rajone 1991 m. gruodžio 18 d. tuometinei Varėnos rajono Merkinės apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė A. K., pretendentais nurodydamas save, B.- L. K., R. K., V. K. bei E.-A. K. Remiantis giminystės ryšį bei nuosavybės teises patvirtinančiais dokumentais (Komisijos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo posėdžio, įvykusio 1998 m. gegužės 14 d., protokolu Nr. 2), 1999 m. liepos 8 d. parengta pažyma Nr. 9990 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuri nurodo, kad V. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,50 ha buvusio žemės savininko N. K. valdytos 7,50 ha žemės Janaukos kaime.Patenkinus V. K. 2000 m. liepos 14 d. prašymą Alytaus apskrities viršininko administracija (toliau – Alytaus AVA) 2004 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. 38-18900, kuriuo V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į N. K. nuosavybės teisėmis valdytos 1,50 ha žemės Alytaus apskrities Varėnos rajono Janaukos kaime perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,52 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrities Varėnos rajono Navikų kaime.

18Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi nuosavybės teisės į žemę, esančią Navikų kaime, Merkinės seniūnijoje, atkūrimo V. K. bylą bei Vilkiautinio kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nustatė, kad V. K. už Janaukos kaime turėtą 1,50 ha žemės perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis 2,52 ha žemės sklypas Navikų kaime nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę (mišką) atkūrimą kaimo vietovėje, kadangi V. K. nuosavybės teisė į 2,52 ha žemės sklypą rėžiniame Navikų kaime atkurtos nerengiant žemėtvarkos projekto. Dėl šių priežasčių Alytaus AVA 2010 m. vasario 26 d. preiškimu Nr. 3-323-(8.10) kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą (toliau – ir Prokuratūra), prašydama ginant viešąjį interesą pareikšti ieškinį teisme dėl Alytaus AVA 2004 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 38-18900, kuriuo buvo atkurtos V. K. nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko N. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,52 ha žemės sklypą Navikų k., Varėnos r., panaikinimo. 2010 m. gegužės 26 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo dėl minėtame Alytaus AVA pareiškime išdėstytų aplinkybių.Vilniaus apygardos prokuratūra, išanalizavusi faktines bylos aplinkybes bei aktualias nagrinėtam atvejui teisės aktų nuostatas nenustatė pakankamo pagrindo konstatuoti, kad Alytaus AVA 2004 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 38-18900 priėmimas pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę kaimo vietovėje, toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema žemė natūra grąžinama ir lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai neatlygintinai nuosavybėn perduodami pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šioje teisės normoje reglamentuojamas žemės grąžinimas natūra bei lygiaverčių sklypų turėtiesiems neatlygintinis perdavimas nuosavybėn teritorijoje, kur buvo likusi rėžių sistema,nes šiuo konkrečiu atveju 2,52 ha žemės sklypas Navikų k., Varėnos r. (unikalus Nr. ( - )), nepatenka į buvusio rėžinio Navikų kaimo teritoriją ir yra buvusio Kudrėnų kaimo teritorijoje, kuri buvo valdoma ne rėžiais, o atskirais sklypais. Minėtame Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime taip pat pažymima, kad nors 2,52 ha žemės sklypo perdavimas neatlygintinai V. K. nuosavybėn be žemėtvarkos projekto ir neatitiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 30 punkto ir Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 5 punkto reikalavimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėtos situacijos aplinkybes, šių poįstatyminių aktų nuostatų formalus pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo prokurorui ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl Alytaus AVA 2004 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 38-18900 panaikinimo. Prokuratūros nutarime, įvertinus bei išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuota, kad perduodant minėtą žemės sklypą V. K. nuosavybėn be žemėtvarkos projekto realiai nebuvo pažeistos nei kitų asmenų teisės, nei teisėti interesai, nei piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos tikslai atkurti piliečių nuosavybės teises į neteisėtai nusavintą žemę. Ieškovė, ginčydama minėtą Alytaus AVA 2004 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 38-18900, savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad priėmus šį sprendimą buvo pažeistas viešasis interesas ir jos konkretus interesas, nes jis priimtas pažeidžiant įstatymus ir poįstatyminius aktus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Tai reiškia, kad kad asmuo gali ginti savo teises (reikšti reikalavimą teisme), jeigu jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. yra materialinis teisinis suinteresuotumas. Ginti viešąjį interesą pagal to paties straipsnio 3 dalies antrą sakinį teisme gali tik prokuroras arba kita įstatymų įgaliota institucija. Taigi akivaizdu, kad ieškovės prašymas šioje byloje naikinti ginčijamą Alytaus AVA sprendimą motyvuojant viešojo intereso pažeidimu yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nėra subjektas, galintis kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Ieškovė taip pat nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių jos konkrečių teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnį šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Ginčijamas Alytaus AVA sprendimas buvo priimtas 2004 m. liepos 26 d., ieškovė į teismą su skundu kreipėsi 2011 m. kovo 24 d., taigi akivaizdu, kad terminas ginčyti minėtą Alytaus AVA sprendimą yra pasibaigęs ir nėra prašoma šio termino atnaujinti. Tačiau net ir tuo atveju, jei skundo padavimo terminas būtų atnaujintas, ieškovės reikalavimas, kuriuo siekiama revizuoti Alytaus AVA 2004 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 38-18900 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę V. K., negalėtų būti patenkintas, nes ieškovė neturi reikalavimo teisės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kompetentingai institucijai nėra padavusi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytos formos prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo į buvusio savininko N. K. žemę, t. y. ji nėra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko N. K. žemę (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1260-10).Atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo naikinti Alytaus AVA 2004 m. sprendimo Nr. 38-18900, kuriuo V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į N. K. nuosavybės teisėmis valdytos 1,50 ha žemės Alytaus apskrities Varėnos rajono Janaukos kaime perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,52 ha žemės sklypą, esantį Alytaus apskrities Varėnos rajono Navikų kaime, negalima tenkinti ir kitų ieškovės reikalavimų, kuriais prašoma iš dalies naikinti 2006 m. vasario 22 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. 4-891, kuria V. K. neatlygintinai perdavė dukters V. G. asmeninėn nuosavybėn 2,52 ha žemės sklypą, bei taikyti restituciją.Iš surinktų dokumentų nuosavybės teisių atkūrimo byloje matyti,kad ieškovė siekė atkurti nuosavybės teises ir į jos tėvų žemę esančią Radyščiaus k,kur ieškovei apie 1992 m buvo ruošta dokumentai į 4,32 ha žemės atkūrimą,bei vėliau jai ir buvo atkurta nuosavybės teisės natūra Radyščiaus k į 4,32 ha žemės.Dar 1998-07-7 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr.38-397 buvo panaikintas ieškovės asmeninis ūkis,šis įsakymas yra galiojantis ir nepanaikintas,bei ieškovė tuo pačiu yra praradusi teisę į asmenininio ūkio žemę. ieškovės 2009-10-08 ieškovės prašymo nagrinėjimo akte buvo konstatuota,kad susigrąžinus žemės daugiau nei suteikiama asmeniniam ūkiui plotą ,į asmeniniam ūkiui suteiktą plotą naudojimo teisę ieškovė prarado.Dėl to tokie ieškovės reikalavimai šioje civilinėje byloje yra neteisėti ir nepagrįsti ir ieškinys atmestinas.

19Atsakovų-V. G. ir V. K. atstovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti.Nurodė,kad vienas ieškovės ieškinio reikalavimų yra prašymas panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 38-18900 (toliau – ginčijamas sprendimas) dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui V. K. perduodant neatlygintinai 2,52 ha žemės sklypą vietoj 1,50 ha žemės sklypo, į kurį V. K. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises Alytaus apskrities Varėnos rajono Janaukos kaime,bei šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad neva ši žemė patenka į O. A. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. M., pati ieškovė supranta ir pripažįsta, kad tiek teisė kreiptis į teismą, tiek teisė į ieškinio patenkinimą gali būti siejama su jos teisių pažeidimu, kuris gali pasireikšti tik 1 aspektu – žemė, į kurią neatlygintinai buvo atkurta nuosavybė atsakovui V. K. turėjo būti toje pat vietoje, kaip ir O. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdyta žemė. Todėl pirmiausia ieškovė privalo įrodyti šią aplinkybę, nes ji yra esminė teisingam bylos išsprendimui. Tačiau jau iš prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, jog ieškovė neįrodė pareikšto reikalavimo.

20Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad reikia atriboti žemės, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teisę ieškovė, buvimo vietą, t.y. ar ji yra Navikų, ar Kudrėnų kaime. Nors ieškinyje nurodoma, kad ginčo žemė neva yra Navikų kaime (beje, taip klaidingai parašyta ir ginčijamame sprendime), tačiau iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog ieškovė ginčydama priimtą administracinį aktą ir sudarytą sandorį, įrodinėja, jog atsakovui V. K. nuosavybės teisė buvo atkurta būtent į tą žemę, kuri išparceliuojant Kudrėnų kaimo dvarą 1927-04-30 d. žemės perleidimo aktu Nr. 5990 su išperkamaisiais mokesčiais buvo perleista M. A. kaip 2,1448 ha dydžio sklypas Nr. 19 (žr. 2004-04-26 d. archyvo pažymėjimą Nr. R4-2283). Todėl iš esmės darytina išvada, kad ginčo žemės sklypas yra ne Navikų kaime, o Kudrėnų kaime, ką visiškai patvirtina ne tik paminėtas archyvo pažymėjimas, bet prie ieškinio pridėti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2009-12-21 d. raštas Nr. 4-994-(1.28) bei 2010-02-24 d. raštas Nr. 4-94-(1.28), o taip pat šią aplinkybę yra paminėjusi ieškovės įgaliota atstovė 2009-09-21 d. prašyme Alytaus apskrities viršininkui, Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjai ir LR Seimo narei. Ginčo žemės buvimo vieta teisiškai reikšminga dėl to, kad sprendžiant nuosavybės teisės atkūrimo klausimą į šio kaimo žemę, negali būti taikomos teisės aktų nuostatos, susijusios su nuosavybės teisės atkūrimu į rėžiais paskirstytą žemę (rėžiais suskirstyta žemė buvo tik Navikų kaime). Todėl mano, kad nėra teisiškai reikšmingi ieškinio motyvai, atkartojantys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-01-07 d. rašto Nr. 133(7.5)-A-68/3-44 argumentus, nes jie susiję su nuosavybės teisės atkūrimu į rėžinę žemę.

21Antra, kaip buvo paminėta, atliekant žemės reformą, M. A. 1927-04-30 d. iš Kudrėnų dvaro žemės buvo priskirtas 2,1448 ha dydžio žemės sklypas Nr. 19. Tačiau jis buvo skirtas (perleistas) su išperkamaisiais mokesčiais, apie kurių sumokėjimą duomenų nėra. Todėl negalima teigti, jog nacionalizacijos dienai M. A. buvo išsipirkęs žemę, t.y. valdė ją nuosavybės teise, o jo įpėdiniai atitinkamai gali pretenduoti į nuosavybės teisės atkūrimą į šią žemę. Kad M. A. nuosavybės teise nacionalizacijos dienai nevaldė žemės, patvirtina ir kiti 2004-04-26 d. archyvo pažymėjimo duomenys – 1940-09-16 d., 1942-01-27 d. archyvo įrašai ir tai, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-01-28 d. įsakymu Nr. 1.5(V)-1 buvo pripažinta negaliojanti 2005 m. rugsėjo 8 d. pažyma Nr. 26093 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Kudrėnų kaimo žemę, konstatuojant, jog nėra įrodymų, kad M. A. iki nacionalizacijos išsipirko žemę iš valstybės (žr. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2010-02-24 d. raštą Nr. 4-94-(1.28)). Byloje nėra duomenų, kad paminėtą įsakymą ieškovė būtų apskundusi Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikytina, jog šiuo administraciniu aktu (įsakymu) buvo konstatuota tai, kad ieškovė neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę, kuri ginčijamu Alytaus apskrities viršininko 2004-07-26 d. sprendimu Nr. 38-18900 atkuriant nuosavybės teises buvo neatlygintinai perduota nuosavybėn atsakovui V. K..

22Trečia, iš atsakovų gauto ir pridedamo prie atsiliepimo Kudrėnų dvaro parceliacijos plano kopijos matyti, kad sklypas Nr. 19, kuris išsipirktinai buvo perleistas M. A. yra kitoje vietoje, negu atsakovui V. K. nuosavybėn perduotas žemės sklypas (jis yra plano kopijoje pažymėtame sklype Nr. 18). Todėl net pagal žemės sklypo buvimo vietą M. A. perleistas žemės sklypas nesutampa su žemės sklypo,kuris neatlygintinai buvo perduotas atsakovui V. K., buvimo vieta. Dėl to akivaizdu, kad ir dėl šios priežasties negalima manyti, jog ieškovės teisės buvo pažeistos dėl ginčijamo įsakymo priėmimo.

23Ketvirta, tai, kad ieškovė ieškinyje didelę reikšmę teikia faktiniam naudojimuisi žeme, jos deklaravimui ir išmokų gavimo faktui neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti, kadangi ginčo esmė yra ta, ar ieškovė turi teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, į kurią prieš tai jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, ar ne. Antra vertus, vien tai, jog ieškovė šiai aplinkybei skiria nepagrįstai didelį dėmesį, įrodo, kad ji pati suvokia negalinti pateikti įrodymų, patvirtinančių teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, kurią dabar nuosavybės teise valdo atsakovė V. G.. Todėl jos nurodytas neva faktinio naudojimosi žeme motyvas neturi absoliučiai jokios įtakos nuosavybės teisės atkūrimui, nes esminė teisės aktuose numatyta sąlyga nuosavybei atkurti yra tai, kad nacionalizacijos dienai žemė turėjo būti valdoma nuosavybės teise. O tai, kad atsakovai jiems priklausančioje žemėje leido šienauti ar ganyti gyvulius, nepatvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumo, o neteisėtų išmokų gavimas yra ne šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku, taip pat negalinčiu turėti reikšmės šios civilinės bylos išsprendimui.

24Tokiu būdu, apibendrinant prieš tai išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai neginčytinai patvirtina, jog ieškovė neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į pagal 1927-04-30 d. perleidimo aktu Nr. 5990 M. A. su išperkamaisiais mokesčiais perleistą 2,1448 ha žemės sklypą Nr. 19 Kudrėnų kaime, nes nacionalizacijos dienai jis nebuvo įgijęs nuosavybės teisės, t.y. išmokėjęs visų išperkamosios nuomos mokesčių. Antra vertus, net jeigu žemė nacionalizacijos momentu jau būtų buvusi išpirkta, tai ieškovė vis vien negali teigti, kad atkuriant nuosavybės teises atsakovui V. K. grąžinant žemę ekvivalentine natūra buvo pažeistos jos teisės, kadangi sklypas Nr. 19 yra kitoje vietoje, negu atsakovei V. G. dabartiniu metu nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Todėl esant tokioms aplinkybėms ieškovė negali reikalauti panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 d. sprendimą Nr. 38-18900, nes jis nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Nepanaikinus paminėto administracinio akto, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir 2006-02-22 dovanojimo sutarties.

25Dėl ieškinio senaties taikymo. Nors ankščiau nurodytos aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą netenkinti ieškinio, tačiau dėl CPK 142 str. reikalavimų visiško įvykdymo, yra ir kitas savarankiškas ieškinio netenkinimo pagrindas –ieškinio senatis. Ieškinio senatis yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį ginama pažeista teisė. Ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistas teises bei užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nes jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog ši teisė yra pažeista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008 ir kt., pasisakė, kad kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Taip pat šiose bylose buvo suformuota taisyklė, kad bendrieji ieškinio senaties terminai administracinio akto panaikinimui galėtų būti taikomi tik tada, jeigu reikalavimas dėl administracinio akto yra išvestinio pobūdžio iš esminio civilinio pobūdžio reikalavimo. Šioje nagrinėjamoje byloje esminis (pagrindinis) reikalavimas yra administracinio pobūdžio, nes ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 d. sprendimą, kuris ir pažeidžia ieškovės teises, nes užkirto kelią nuosavybės teisės atkūrimui. Todėl ginčyti 2004-07-26 d. sprendimą ieškovė galėjo per specialiųjų teisės aktų nustatytus senaties terminus. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje nurodyta, kad piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėjančios Vyriausybės įgaliotos institucijos (šiuo atveju – Vilniaus apskrities viršininko administracijos) sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo dienos. 30 dienų terminas apskųsti administracinį aktas yra numatytas ir Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ieškovė nėra asmuo, kuriai skundžiamu sprendimu būtų buvusi atkurta nuosavybės teisė į žemę ir dėl to skundžiamas įsakymas neturėjo būti jai įteiktas, todėl 30 dienų terminas ginčyti priimtą aktą skaičiuotinas nuo sužinojimo apie šį administracinį aktą dienos. Nors pati ieškovė ir nenurodo, kada jai tapo žinoma apie ginčijamą sprendimą, tačiau nekyla abejonių, jog šis faktas jai turėjo būti žinomas iš Alytaus apskrities viršininko administracijos 2010-02-24 d. rašto Nr. 4-94-(1.28). Be to, atsakovui V. K. atkūrus nuosavybės teisę į žemę, ginčijamas sprendimas buvo paviešintas, t.y. užregistruotas nekilnojamojo turto registre. Kadangi registro duomenys yra vieši, tai preziumuotina, jog ieškovė ar jos atstovė galėjo ir privalėjo apie ginčijamą sprendimą sužinoti anksčiau. Tokiu būdu 30 dienų ieškinio senaties termino praleidimas šioje byloje yra akivaizdus ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio netenkinimui.

26Ieškinys atmestinas.

27Iš 2004-07-26 Alytaus AVA sprendimo Nr.38-18900 (t.1 b.l.234)matyti,kad atsakovui V. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,52 ha žemės Navikų kaime Merkinės sen.Varėnos raj.,o iš pateikto plano prie sprendimo(t.1 b.l.237)matyti,kad V. K. suteiktas 2,52 ha žemės sklypas yra pažymėtas Nr.405 ,bei matyti,kad šio sklypo viduryje yra V. K. namų valdos žemės sklypas ,pažymėtas Nr.805.Kartu matyti,kad sklypo planas 2004-11-10 yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

28Iš 2006-02-22 žemės ir pastatų dovanojimo sutarties (t,.1 b.l.91-94)matyti,kad atsakovas V. K. su sutuoktine perleido dukrai V. G. 0,4210 ha namų valdos žemės sklypą ir statinius(gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu),esančius šiame sklype Navikų k Merkinės sen.Varėnos raj.,bei atsakovas V. K. perleido atsakovei V. G. 2,52 ha žemės sklypą,esantį Navikų k Merkinės sen.Varėnos raj.

29Pateiktuose ieškovės ir atsakovo-NŽT archyvo pažymėjimuose (t.1 b.l.15, 218)nurodoma,kad kandidatu gauti žemės iš Kudrėnų dvaro žemės 1924 m sąraše yra įrašytas M. A.,V. ,kur tame pačiame archyviniame fonde –Alytaus apskrities Liškevos valsčiaus Kudrėnų kaimo(buv.Kudrėnų dvaro )sklypo Nr.19 byloje nurodyta,kad 1927-04-30žemės perleidimo aktu Nr.5990 M. A. su išperkamaisiais mokesčiais perleistas sklypas Nr.19,kurio plotas -2,1448 ha žemės.Iš pateikt1927-04-30 Žemės ūkio ministerijos žemės perleidimo akto Nr.5990 (t.1 b.l.225-226)matyti,kad M. A. buvo suteiktas Liškevos valsčiaus Kudrėnų dvaro žemės sklypas ,parceliacijos plane pažymėtas Nr.19,bei kartu atžymint gretimybes yra nurodytas ir sklypas Nr.18 žiemių(t.y.šiaurės) vakarų pusėje,nurodant išperkamuosius mokesčius pradėti mokėti nuo 1939 m.Iš 1935-06-11 Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos pranešimo Alytaus mokesčių inspektoriui ir M. A.(t.1 b.l.217 )matyti,kad M. A. už gautą žemės perleidimo aktu Nr.5990 iš Kudrėnų dvaro žemės 2,1148 ha žemės sklypą Nr.19 turi mokėti iš viso 75,60 Litų 1939-1974 m laikotarpiu.

30Iš atsakovų pateikto 1924 m sudaryto Kudrėnų dvaro Liškevos valsčiaus Alytaus apskrities parceliacijos plano(t.1 b.l.12)matyti,kad plane yra atžymėti gretimi suprojektuoti žemės sklypai Nr.18 ir Nr.19,kur sudarytoje eksplikacijoje(eilės Nr.12) nurodyta,kad M. A. yra priskirtas sklypas Nr.19,o kam buvo priskirta sklypas Nr.18 nėra aiškiai užrašyta(eilės Nr.17) ,bei sulyginus šių sklypų vietą su suprojektuotu atkurti nuosavybės teises V. K. sklypu Nr.405 matyti,kad V. K. atkurta nuosavybės teisės į žemę buvo dvaro parceliacijos plane nurodyto sklypo Nr.18 ribose.

31Iš Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos sesijos,įvykusios 1993-05-16 ,protokolo Nr.16 išrašo(t.1 b.l.187-188)matyti,kad ieškovei buvo paskirta 3 ha žemės asmeniniam ūkiui(eil.Nr.69 pridedame sąraše).

32Iš 1998-07-07 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr.38-397 (t.1 b.l.186)“Dėl asmeninio ūkio žemės ir tarnybinių dalų skyrimo teisėtumo“ matyti,kad G. A. buvo panaikintas 3 ha žemės asmeniniam ūkiui skyrimas Navikų k,kaip susigrąžinusiai žemę.

33Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009-12-21(t.2 b.l.15-24)atsakymo ieškovės atstovei G. R. ir kitiems suinteresuotiems asmenims matyti,kad tarnyba nurodė tvarką dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodydama,kad pagal Atkūrimo įstatymo 4 str.4d.žemė grąžinama natūra nedelsiant,o toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje,kur buvo likusi rėžių sistema ,žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus ir tokiu pat būdu perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas.

34Iš 2010-05-26 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (t.2 b.l.175-181)matyti,kad prokuratūra išnagrinėjusi Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymą „Dėl viešojo intereso gynimo“ ,kuriuo buvo prašoma kreiptis dėl 2004-07-26 sprendimo Nr.38-18900 panaikinimo atsisakė tenkinti šį pareiškimą,neradusi esminių įstatymų pažeidimų.Nutarimu buvo konstatuota,kad V. K. atkurtas 2,52 ha žemės sklypas nepatenka į buvusio rėžinio Navikų kaimo teritoriją ir yra buvusio Kudrėnų kaimo teritorijoje,kur žemė buvo valdoma ne rėžiais,o atskirais sklypais ir remiantis Atkūrimo įstatymo 4 str.4d.nėra pagrindo konstatuoti 2004-07-26 sprendimo Nr.38-18900 neteisėtumą ir kad nėra pakankamo pagrindo kreiptis į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo.Kartu prokuroro buvo konstatuota,jog perdavimas neatlygintinai V. K. nuosavybėn be žemėtvarkos projekto neatitiko LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 30 p. ir Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos 5 p.reikalavimų,pagal kuriuos perduodant piliečiams netalygintinai nuosavybėn žemės sklypus ,lygiaverčius turėtajam ,inter alia tai turi būti daroma pagal žemės reformos projektus,bet šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes,nurodytų poįstatyminių aktų nuostatų formalus pažeidimas nesudaro pakankamo pagrindo prokurorui ginti viešąjį interesą.Prokuroras taip pat nurodė,kad nėra nustatyta,jog priimant 2004-07-26 sprendimą Nr.38-18900 būtų pažeisti aukštesnės ar tos pačios eiliškumo grupės pretendentų gauti minėtą žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 10 str.nustatytą eilę interesai ir teisės.Prokuroras taip pat nurodė,kad objektyvių įrodymų,kad ginčo sklypas būtų pagal įstatymus suteiktas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui ir todėl būtų valstybės išperka mas nėra.

35Pagal ieškovės 2011-03-10 skundą Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-05-26 nutarimas buvo peržiūrėtas LR Generalinės prokuratūros,kur priimtu 2011-04-20 nutarimu (t.2 b.l.190-199) Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2010 -05-26 nutarimas buvo pripažintas pagrįstu ir paliktas galioti.

36Iš ieškovės ieškininių reikalavimų bei jos atstovų paaiškinimų matyti,kad ji norėtų,jog nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą,kuriam dar nėra atkurtos nuosavybės teisės, jai būtų atkurtos sklypo ribose,kuriam 2004-07-26 sprendimu Nr.38-18900 buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui V. K..Ieškovė savo reikalavimą dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimo Nr.38-18900 grindžia tuo,kad ši žemė priklausė rėžiniam Navikų kaimui ir nuosavybės teisių atkūrimas turėjo būti vykdomas tik paruošus tos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.Tačiau tokie ieškovės pusės teiginiai yra klaidinantys ir teismas juos atmeta.Iš pateiktų byloje archyvinių dokumentų ir pateikto Alytaus apskrities Liškevos valsčiaus Kudrėnų dvaro žemės sklypo parceliacijos plano matyti,kad plane pažymėtas sklypas Nr.19,bei gretimai nurodytas sklypas Nr.18 nepriklausė Navikų rėžiniam kaimui ir šiuo atveju pagal Atkūrimo įstatymo 4 str.4d.nuostatas šių sklypų atžvilgiu nebuvo reikalinga rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, nuosavybės teisių atkūrimas galėjo būti vykdomas šio straipsnio kitose dalyse nustatyta tvarka.Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 4 str.nuostatomis nuosavybės teisės ieškovei už mirusį jos sutuoktinį J. A. galėtų būti atkuriamos Kudrėnų dvaro išparceliavimo plane nurodytam žemės sklype Nr.19,kuris buvo perduotas su išperkamaisiais mokesčiais M.(O.)A. Kartu savo reikalavimą ieškovė grindžia ir tuo,kad ji dalimi šio žemės sklypo,kuris yra atkurtas atsakovui V. K. ,naudojusis ,naudojimosi teisę buvo perleidusi sūnui A. A.,kuris deklaruodavo šios žemės sklypo naudojimą.Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų,kurių pagrindu galėtų pagrįsti šio ginčo žemės sklypo naudojimusi iki nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui V. K.(sutarties dėl valstybinės žemės nuomos),kur sutinkamai su Atkūrimo įstatymo nuostatomis galėjo būti pirmenybė atkurti nuosavybės teises jos vardu.Ieškovė nepateikė įrodymų,kad šiame žemės sklype būtų buvę kokie tai jos statiniai ir būtų reikėję jai suformuoti namų valdos žemės sklypą.Gi atvirkščiai matyti,kad atkurto nuosavybės teise V. K. 2,52 ha žemės sklypo viduryje buvo atsakovo V. K. namų valdos žemės sklypas. Kartu iš Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo matyti,kad nebuvo nustatyta atkūrimo procese kokių nors ženklesnių pažeidimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. K. eiliškumo pažeidimo.Todėl teismas nenustato jokių viešojo intereso pažeidimų ar kitų esminių nuosavybės teisių atkūrimo atsakovui V. K. reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ir laiko,kad dėl to yra pagrindas atmesti ieškovės ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-07-31 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-319/2009 nurodė,kad „ nagrinėjamu atveju sprendžiant, yra ar ne pagrindas naikinti nuosavybės teisių atkūrimo atsakovams administracinius aktus, kai buvo nesilaikyta įvardyto poįstatyminių teisės aktų nustatyto šių teisių atkūrimo tvarkos reikalavimo, svarbu nustatyti, ar dėl nurodyto reikalavimo nesilaikymo buvo pažeistas 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo imperatyvas, jog nuosavybės teisės atkuriamos buvusiam savininkui, o jeigu šis miręs, – kitiems specialiajame įstatyme įvardytiems asmenims, kurių teisės išvestinės iš savininko. Taigi nekvestionuotinas pagrindas konstatuoti administracinių aktų atkurti nuosavybės teises į žemę negaliojimą, taip pat ir viešojo intereso pažeidimą būtų tada, jeigu būtų nustatyta, kad M. N.–T. nebuvo žemės, į kurią ginčijamais administraciniais aktais atkurta nuosavybės teisė, savininkė.<....> nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad nuosavybės teisė atkurta į asmens, iš kurio ji buvo nusavinta, žemę, įvardytas nuosavybės teisių atkūrimo tvarkos pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti ginčijamus administracinius aktus negaliojančiais, nes, panaikinus nurodytus administracinius aktus dėl šio pažeidimo ir pakartojus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą iš naujo, atsakovams iš naujo būtų atkurtos nuosavybės teisės į tą pačią žemę. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo naikinti 1996 m. gruodžio 12 d. priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atsakovams atkūrimo. Pažymėtina, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, kad atsakovai nuosavybės teisių atkūrimo procese elgėsi sąžiningai ir pagal teisės aktų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovai, tinkamai išreiškę savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neturi patirti neadekvačių neigiamų padarinių dėl valstybės institucijos, įgaliotos vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareigūnų padarytų pažeidimų ir dėl to šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo ginti viešąjį interesą prokuroro pasirinktu aspektu, nepaisant atsakovų teisėtų interesų bei lūkesčių, kurie taip pat yra viešojo intereso dalis.<....> Pirma, esminių nuosavybės teisių atkūrimo proceso nuostatų pažeidimą nagrinėjamu atveju būtų pagrindas konstatuoti tada, jeigu nuosavybės teisės būtų atkurtos ne buvusiam savininkui. Antra, kai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo pažeista ją įgaliotų atlikti valstybės pareigūnų, o, pakartojus šią procedūrą iš naujo, atsakovams būtų atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę, nurodytų administracinių aktų panaikinimas vien dėl formalaus pažeidimo, pakirstų piliečių pasitikėjimą valstybe, kartu neatitiktų viešojo intereso, reikalaujančio užtikrinti valstybės institucijų veikloje teisėtumą, ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagal kurias valstybės institucijos turi tarnauti žmonėms.“

37Po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo matyti,kad 2004-07-26 Alytaus AVA sprendimas Nr.38-18900 2004-11-10 buvo įregistruotos viešajame registre-Nekilnojamojo turto registre.Šio žemės sklypo suteikimas nuosavybėn bei įregistravimas nekilnojamojo turto registre nebuvo ieškovės ginčijamas anksčiau.Iš NŽT 2009-12-21 siųstos išvados ieškovės atstovei G. R. ir kitiems suinteresuotiems asmenims matyti,kad ieškovės atstovei G. R. nuo šios datos turėjo būti žinoma apie priimtą 2004-07-26 Alytaus AVA sprendimą Nr.38-18900 ir 1998-07-07 Alytaus AVA įsakymą Nr.38-397.Ieškovės atstovai nepateikė teismui įrodymų,kad ieškovė per Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų terminą būtų apskundusi 2004-07-24 sprendimą Nr.38-18900 ir neprašė atnaujinti terminą ginčyti šį sprendimą.Atsakovų V. K. ir V. G. atstovas dėl to prašo taikyti ieškinio senatį kaip antrą savarankišką pagrindą ieškinio reikalavimui dėl sprendimo panaikinimo atmetimui.Dėl ieškinio senaties taikymo tokios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-18 nutarimi civilinėje byloje Nr.3K-3-578/2007 nurodė : “Nagrinėjamoje byloje reikšmingas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino teisinis vertinimas. Šis terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šio termino vertinimas nebuvo vienareikšmis, tačiau paskutiniais metais priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Šio termino privalo laikytis visi asmenys, taip pat ir prokuroras, kai, gindamas viešąjį interesą, reiškia ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingą terminą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras praleido ieškinio senaties terminą. Kolegija su šia teismo išvada sutinka iš dalies, t. y. kad prokurorui kreipusis į apylinkės teismą, jau buvo surinkta duomenų, kurie sudarė pagrindą prokurorui teigti, jog pažeistas viešasis interesas ir reikia jį ginti teisme. Po apylinkės teismo nutarties dėl teismingumo prokuroras delsė kreiptis į teismą pagal teismingumą, todėl praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą specialiajame įstatyme. Vis dėlto, nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. Tokia ieškinio senaties taikymo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002, ir kt. Atsižvelgiant į išvardytus kriterijus ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimai neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsiras teisė.“ Tokiu būdu esant atsakovų atstovo prašymui taikyti ieškinio senatį yra pagrindas taikyti ieškinio seantį,kas sudaro savarankišką pagrindą ieškovės ieškininiam reikalavimui dėl 2004-07-26 sprendimo Nr.38-18900 panaikinimo atmesti.Kadangi nėra pagrindo panaikinti 2004-07-26 sprendimą Nr.38-18900,tai nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės ieškininį reikalavimą dėl registro duomenų apie 2,52 ha žemės sklypo ,unik.Nr.( - ),esančio Navikų k Merkinės sen.Varėnos raj.įregistravimą atsakovo V. K. vardu panaikinimo.Kartu iš surinktų įrodymų visumos byloje teismas nenustato pagrindų,kurie leistų tenkinti ieškovės ieškininį reikalavimą dėl 2006-02-22 dovanojimo sutarties ,notarinio registro Nr.4-891,dalyje dėl 2,52 ha žemės sklypo ,unik.Nr.( - ),esančio Navikų k Merkinės sen.Varėnos raj.padovanojimo atsakovei V. G.,kadangi teismas nenustato pagrindų,numatytų LR CK 1.78-1.96 str.,pripažinti šį sandorį negaliojančiu,kadangi sandorio metu atsakovas V. K. buvo įregistruotas viešajame nekilnojamojo turto registre šio žemės sklypo savininku,šio perleidimo metu dėl šio sklypo nebuvo iškelta teismuose jokių ginčų ir nebuvo taikyti jokie apribojimai šiam sklypui,o apdovanotoji atsakovė V. G. buvo sąžininga šio davanoto turto įgijėja.

38Teismas išnagrinėjęs bylą dėl ieškovės ieškinio nenustato jokio viešojo intereso pilnai remdamasis šiame sprendime aukščiau aptarto 2010-05-26 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo nurodytais motyvais ir remdamasis surinktų įrodymų byloje visuma laiko,kad ieškinys atmestinas pilnumoje dėl visų pareikštų ieškininių reikalavimų.

39Iš ieškovės išieškotinos valstybei turėtos bylos nagrinėjimo(pašto) išlaidos(CPK 88 str.),kurios sudaro 49,17 Lt.

40Vadovaudamasi LR CPK 88,93 str.1d.,96,259-260,268,270str.

Nutarė

41Ieškinį atmesti.

42Priteisti iš ieškovės G. J. A. a.k( - ) valstybei 49,17 Lt(keturiasdešimt devynis litus septyniolika centų)bylos nagrinėjimo(pašto)išlaidų.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. 2012 m vasario 7d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas... 2. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo :... 3. 1. Panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26... 4. 2. Panaikinti 2006-02-22 dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 4-891... 5. 3.Panaikinti nekilnojamojo turto registre Nr. ( - ) V. G., gim. ( - ),... 6. Ieškovė pateiktu ieškiniu nurodė,kad jos vyro J. A. tėvas O. (M.) A., V.... 7. 2009-09-19 dieną buvo pastebėta, kad yra matuojamas žemės sklypas Navikų... 8. Kai atsakovas vilkino nuosavybės atkūrimą į O. A. žemės nuosavybę,tai... 9. Tačiau, iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2011-01-07 rašto Nr.... 10. - valstybės išperkamų ir neprivatizuojamų žemės, miskų, ir vandens... 11. - išanalizavę asmeninio ūkio žemės naudotojų turimos privačios bei... 12. - parengia kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės planą ir laisvos... 13. - parengia suvestinę lentelę apie žemės poreikį projektuojamoje... 14. - išnagrinėjęs iš žemėtvarkos skyriaus gautus prašymus ir prie jų... 15. Taigi Alytaus apskrities viršininko administracijos 2004-07-26 sprendimas Nr.... 16. Dėl šių nurodytų aplinkybių Alytaus apskrities viršininko administracijos... 17. Atsakovo- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė su ieškovės... 18. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi... 19. Atsakovų-V. G. ir V. K. atstovas su ieškovės ieškiniu nesutiko ir prašo... 20. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad reikia atriboti žemės, į kurią... 21. Antra, kaip buvo paminėta, atliekant žemės reformą, M. A. 1927-04-30 d. iš... 22. Trečia, iš atsakovų gauto ir pridedamo prie atsiliepimo Kudrėnų dvaro... 23. Ketvirta, tai, kad ieškovė ieškinyje didelę reikšmę teikia faktiniam... 24. Tokiu būdu, apibendrinant prieš tai išdėstytus argumentus, darytina... 25. Dėl ieškinio senaties taikymo. Nors ankščiau nurodytos aplinkybės sudaro... 26. Ieškinys atmestinas.... 27. Iš 2004-07-26 Alytaus AVA sprendimo Nr.38-18900 (t.1 b.l.234)matyti,kad... 28. Iš 2006-02-22 žemės ir pastatų dovanojimo sutarties (t,.1... 29. Pateiktuose ieškovės ir atsakovo-NŽT archyvo pažymėjimuose (t.1 b.l.15,... 30. Iš atsakovų pateikto 1924 m sudaryto Kudrėnų dvaro Liškevos valsčiaus... 31. Iš Varėnos rajono Merkinės apylinkės tarybos sesijos,įvykusios 1993-05-16... 32. Iš 1998-07-07 Alytaus apskrities viršininko administracijos įsakymo... 33. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 34. Iš 2010-05-26 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atsisakyti kreiptis į... 35. Pagal ieškovės 2011-03-10 skundą Vilniaus apygardos prokuratūros 2010-05-26... 36. Iš ieškovės ieškininių reikalavimų bei jos atstovų paaiškinimų... 37. Po nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo matyti,kad 2004-07-26... 38. Teismas išnagrinėjęs bylą dėl ieškovės ieškinio nenustato jokio... 39. Iš ieškovės išieškotinos valstybei turėtos bylos nagrinėjimo(pašto)... 40. Vadovaudamasi LR CPK 88,93 str.1d.,96,259-260,268,270str.... 41. Ieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš ieškovės G. J. A. a.k( - ) valstybei 49,17 Lt(keturiasdešimt... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...