Byla 2A-524-755/2014
Dėl 4532 Lt negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų, 619,80 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB “Nordecum“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-419-620/2014 pagal ieškovo UAB “Nordecum“ ieškinį atsakovui V. B. dėl 4532 Lt negrąžinto kredito ir nesumokėtų palūkanų, 619,80 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 2827,48 Lt negrąžinto kredito, 1704,52 Lt nesumokėtų palūkanų, 619,80 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2012-02-22 iki 2014-03-12 (749 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys, naudojant nuotolinio ryšio priemones, 2011-11-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį PS 900648 (b.l. 5-8), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt kreditas 720 d. terminui (b.l. 11), o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą bei mokėti 68,68 proc. metines palūkanas. Atsakovas kredito grąžinimui sumokėjo 412 Lt, t.y. kreditą grąžino, o palūkanas sumokėjo nepilnai, į ieškovo raginimus grąžinti skolą nereagavo.

3Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014-04-10 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. B. 2827,48 Lt negrąžinto kredito, 619,80 Lt delspinigių, 800 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. kovo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 95,63 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB “Nordecum“ naudai. Likusioje dalyje ieškinio netenkino.

4Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas, naudojant nuotolinio ryšio priemones 2011-11-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį PS 900648 (b.l. 5-8), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3000,00 Lt kreditas 720 d. terminui (b.l. 11), o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą bei mokėti 68,68 proc. metines palūkanas. Atsakovas kredito grąžinimui sumokėjo 412,00 Lt, t.y. kreditą grąžino, o palūkanas sumokėjo nepilnai, į ieškovo raginimus grąžinti skolą nereagavo. Pripažino, kad atsakovas nesilaikė CK 6.38 str. 1d., 6.205 str. 6.870 str. 1 d. numatytų reikalavimų ir vartojimo kredito sutarties Nr. PS 900648 nuostatų nesilaikė ir laiku visos prievolės neįvykdė, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė, todėl 2827,48 Lt negrąžinto kredito bei Vartojimo kredito sutarties PS 900648 8.3 p. numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai - 619,80 Lt, priteistini iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1704,52 Lt nesumokėtų palūkanų, kurių metinė norma 68,68 proc., tenkino iš dalies. Atsižvelgė į tai, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo kaip silpnesniosios sutarties šalies teisių apsaugą. Sprendė, kad prašomos priteisti 1704,52 Lt dydžio palūkanos, sudarančios daugiau kaip 60 proc. pagrindinės skolos sumos (2827,48 Lt) vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Atsižvelgė į tai, kad pirmą kartą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo ieškovas į teismą kreipėsi 2014-03-13, nors atsakovas savo prievolės mokėti ieškovui įmokas nevykdo nuo 2012-01-25, o vartojimo kredito sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas suėjo 2013-11-12. Pripažino, kad ieškovas būdamas stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeisdamas šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Atsižvelgdamas į negražintos kredito sumos (2827,48 Lt), paskaičiuotų delspinigių (619,80 Lt) ir prašomų priteisti palūkanų dydį (1704,52 Lt), laikotarpį, už kurį paskaičiuotos palūkanos, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas savo iniciatyva prašomų priteisti palūkanų dydis sumažino iki 800 Lt, laikant, kad toks dydis atitinka abiejų šalių teises bei teisėtus interesus. Priteisė nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 m. kovo 14 d. iš atsakovo ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kadangi ieškinį tenkino iš dalies (82,44 proc. visų reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Likusioje dalyje ieškinio netenkino.

5Apeliaciniu skundu ieškovas UAB Nordecum prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą už akių dalyje, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 800 Lt palūkanų ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti 1704,52 Lt palūkanų.

6Nurodo, kad ieškinyje buvo įsivėlusi rašymo klaida, neteisingai nurodyta kredito metinė palūkanų norma, vietoje 53,44 proc. nurodant 68,68 proc., pačios palūkanos paskaičiuotos teisingai. Vartojimo kredito įstatymo 21 str. riboja bendros vartojimo kredito kainos, kuri turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros dydį, kuris vartojimo kredito sutarties sudarymo metu buvo 250 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma nesiekia ir neviršija įstatymo leidžiamos ribos. Mano, kad vartojimo kredito sutartyje nurodyta metinių palūkanų norma yra protinga ir pagrįsta, prašoma priteisti suma paskaičiuota už laikotarpį, per kurį atsakovas nemokėjo palūkanų pagal paskolos grąžinimo grafiką (už 22 mėnesius). Nesutinka, kad pagrindu mažinti priteisiamų palūkanų dydį gali būti faktas, kad ieškovas nesikreipė su ieškiniu anksčiau. Ieškovas ragino atsakovą telefonu, sms žinutėmis, el. paštu, paštu, tačiau šis nereagavo, bandė jį surasti ir sužinoti kredito negrąžinimo priežastis, aptarti skolos grąžinimo dalimis galimybę, nes skolos išieškojimas priverstine tvarka yra nenaudingas šalims.

7Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

8Teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2d.).

9Ieškovas skundžia tą sprendimo už akių dalį, kuria jo ieškinys pilna apimtimi nepatenkintas, teigia, kad nepagrįstai sumažintas palūkanų dydis.

10Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas, naudojant nuotolinio ryšio priemones 2011-11-23 sudarė Vartojimo kredito sutartį PS 900648 (b.l. 5-8), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt kreditas 720 d. terminui (b.l. 11), o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą bei mokėti 53,44 proc. metines palūkanas.

11Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, būtinybės patenkinti būtinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir šioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą.

12Todėl aplinkybė, kad ieškovas vienašališkai nustatė palūkanų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryšio priemonių būdu, dar nereiškia, kad palūkanų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei kad sutartyje ieškovo nustatytų palūkanų dydis yra ieškovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.). Vertinant greito kredito sutarties sąlygas, teismui būtina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią įtvirtintą Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas būtent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikišką veiklą ir užtikrinti aukštesnę vartotojų teisių apsaugą vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje.Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Įstatyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumą.

13Ginčo sutartis sudaryta galiojant Vartojimo kreditų įstatymo 2010-12-23 redakcijai, jau esant priimtai, bet neįsigaliojusiai naujai įstatymo redakcijai. Aplinkybės, kad įstatymo naujos redakcijos nuostatos nebuvo įsigaliojusios šalių sutarties sudarymo metu neužkerta kelio teismui remiantis minėto įstatymo leidėjo nuostatomis kaip kriterijumi vadovautis vertinant palūkanas nustatančią sutarties sąlygą sąžiningumo, teisingumo ir protingumo aspektais (CK 6.188 str., 6.73 str.2 d., Civilinio kodekso 2013-06-27 redakcija). Be to, šioje byloje nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito įstatymo taikymui svarbu ne tiek tai, kada kredito sutartis buvo sudaryta, o tai, kada palūkanos buvo apskaičiuotos, t.y. jau minėto įstatymo naujos redakcijos galiojimo metu. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė apeliacinį skundą ir prašo priteisti 53,44 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 1704,52 Lt ir yra paskaičiuotos už 22 mėnesius. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad tarp šalių sudarytos sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršija Vartojimo kreditų įstatymo nustatytos ribos.

14Tačiau Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Šiuo atveju atsakovui buvo suteiktas 3000 Lt vertės kreditas, minėta kredito sutartis buvo sudaryta interneto pagalba, todėl ieškovas didelių išlaidų ar laiko sąnaudų nepatyrė, be to, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas prašomos priteisti 1704,52 Lt dydžio palūkanos, sudaro daugiau kaip 60 proc. pagrindinės skolos sumos (2827,48 Lt), o ieškovas pirmą kartą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo į teismą kreipėsi tik 2014-03-13, nors atsakovas savo prievolės mokėti ieškovui įmokas nevykdo nuo 2012-01-25, vartojimo kredito sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas suėjo 2013-11-12, taigi ieškovas savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde prašomos priteisti palūkanos nors ir atitinka Vartojimo kreditų įstatymo nuostatas, tačiau, teismo nuomone, yra neprotingai didelės, neatitinkančios šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl pagristai pirmosios instancijos teismas palūkanų dydį mažino iki 800 Lt. Pripažintina, kad tokio dydžio palūkanos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dalį kredito sugrąžino, iš atsakovo priteista 2827,48 Lt negražintos kredito sumos, 619,80 Lt delspinigių, atitinka šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.

15Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

17Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.

Proceso dalyviai
Ryšiai