Byla 2-177-867/2015
Dėl būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį ir baudinių palūkanų panaikinimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant atsakovo advokatui S.Avižai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, tretieji asmenys antstolis J. P. ir R. T. dėl būsto kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį ir baudinių palūkanų panaikinimo, ir

Nustatė

2ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą būsto kreditavimo sutarties Nr.BK08/10/58GV nutraukimą neteisėtu abi initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kreditavimo sutartį; taip pat prašo panaikinti būsto kreditavimo sutarties Nr.BK08/10/58GV 13.1p., 15p. reglamentuojančius sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus bei neteisėtus bei prašo panaikinti būsto kreditavimo sutarties Nr.BK08/10/58GV 8.2p. ir juo nustatytas neteisėtas 16 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp jo, jo sutuoktinės R. T. ir atsakovo 2008-10-25 sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr.BK 08/10/58GV, kurios pagrindu buvo suteiktas 143 072,00 Eur dydžio kreditas, skirtas gyvenamojo namo pirkimui ir statybos darbų užbaigimui. Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas gyvenamojo namo ir žemės sklypo, adresu ( - ) Klaipėdos r., įkeitimu. Nurodo, kad 2014-08-14 gavo iš antstolio J. P. patvarkymą dėl jam priklausančio Turto pardavimo iš varžytinių. Mano, kad atsakovas netinkamai nutraukė su juo sutartį, neteisėtai vadovavosi nesąžiningais sutarties nutraukimo pagrindais, be to, vienašališkas sutarties nutraukimas yra atliktas neteisėtai. Kadangi jis yra vartotojas, todėl tarp jo ir atsakovo bei trečiojo asmens R. T. sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Nurodo, kad pagal sutarties 8.2p. jis nuo visų nesumokėtų sumų atsakovui privalo mokėti 16 procentų metinių palūkanų, kurios skirtos atsakovo nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti. Kadangi atsakovas šiuo metu reikalauja 134 886,55 Eur sumos gražinimo bei 16 procentų baudinių metinių palūkanų, tai yra jis kas metus atsakovui dar papildomai privalo sumokėti po 21 581,85 Eur ir tokia suma kasmet bus mokama, kol jis padengs pilnai įsiskolinimą. Mano, kad kredito sutartyje nustatytos 16 procentų dydžio baudinės palūkanos yra nepagrįstai per didelės, todėl sutarties 8.2p. turėtų būti panaikintas. Nurodo, kad sutarties 13.1p. jo kaip vartotojo atžvilgiu yra nesąžiningas ir taip pat turėtų būti panaikintas, nes pagal sutartį atsakovas sutartį turi teisę nutraukti net po 10 kalendorinių dienų, apie tai informavęs jį. O sutarties 15p. nurodoma, kad visi pranešimai kitai sutarties šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 kalendorinę dieną nuo išsiuntimo datos. Tai yra pagal sutarties nuostatas atsakovas gali nutraukti sutartį per 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimo dienos. Mano, kad atsakovas nutraukdamas vienašališkai sutartį turėjo vadovautis LR CK 6.127str. ir 6.218str. nuostatomis, tačiau to nepadarė. Nurodė, kad jis dėjo visas pastangas vykdyti sutartį ir mokėjo įmokas, pats buvo sąžiningas ir pastoviai bendravo su atsakovu, siekdamas kuo maksimaliau vykdyti priimtus įsipareigojimus atsakovui, informavo jį apie finansinius sunkumus.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l. 99-113), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo pateiktas ieškinys yra analogiškas kitose bylose pateiktiems šabloniniams ieškiniams, kurio tikslas klaidinti teismus dėl tikrųjų ginčo aplinkybių ir gauti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant išieškojimo procesus. Mano, kad toks tikslas yra nesuderinamas su sąžiningu skolininko elgesiu ir pažeidžia hipotekos kreditoriaus interesus. Nurodo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. T. nevykdė tinkami sutarties sąlygų, todėl jiems prašant buvo nutarta atidėti 6 mėn. paskolos mokėjimą ir leista mokėti tik palūkanas, tačiau net ir suteikus galimybę mokėti tik palūkanas, jų laiku nemokėjo, o pasibaigus kredito įmokų atidėjimo terminui, mokėjimų grafiką pažeidinėjo dar labiau, o pažeidimai vis tęsėsi ir didėjo. Kadangi sutarties sąlygos buvo pažeidinėjamos nuo 2011-08-16 imtinai iki 2012-11-16 imtinai (16 mėn. iš eilės), buvo išsiųstas pranešimas iki 2012-12-07 pašalinti mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus bei nurodyta, kad jeigu nepašalins mokėjimo pažeidimų, nuo 2012-12-07 vienašališkai bus nutraukta kredito sutartis. Nepašalinus pažeidimų sutartis vienašališkai buvo nutraukta 2012-12-07, tai yra sutartis nutraukta daugiau nei prieš du metus. Nutraukus sutartį bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir 2013-02-13 buvo išduotas vykdomasis įrašas, kuris perduotas vykdyti antstoliui J. P.. Nurodo, kad 2013-08-21 tarp ieškovo ir trečiojo asmens bei banko buvo sudarytas laikinas susitarimas, pagal kurį nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki 2014m. vasario mėn. imtinai skolininkai turėjo mokėti Bankui sutartą dalį skolos (viso 12.000,00 Lt), o Bankas sutiko laikinai nesiimti priverstinio išieškojimo veiksmų, o skolininkai turėjo teisę per susitarimo galiojimo laikotarpį ieškoti būdų, kaip atkurti savo mokumą ir pateikti Bankui įrodymus, kad jų mokumas yra atkurtas ir, kad jie galėtų pilnai vykdyti savo įsipareigojimus. Nurodo, kad ieškovui ir trečiajam asmeniui ne tik, kad nepavyko atkurti savo mokumo, tačiau jų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo (kitų kreditorių areštai, nepadengta skola pagal kitą 2008-04-16 vartojimo kredito sutartį Nr. VK 08/04/35L, o, įkeisto turto vertė neužtikrino Kredito sutarties specialiosios dalies 2.8 p. nurodyto kredito ir įkeisto turto rodiklio). Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. T. jau nuo pat pradžių nevykdė 2013-08-21 susitarime nustatyto esminio įsipareigojimo (mokėti skolos dalį pagal grafiką, t.y. kas mėnesį po 2.000,00 Lt), nes mokėjimus atlikdavo pagal savo pasirinktus terminus ir sumas. Nurodė, kad sutarties nutraukimo dienai pagal sutartį buvo pradelstos mokėti beveik 16 įmokų iš eilės. Tai, kad ieškinys pareikštas praėjus beveik 2 metams nuo Kredito sutarties nutraukimo tik patvirtina, jog ieškovas ir solidari skolininkė R. T. nesiekė ir nesiekia saugoti sutartinių santykių. Mano, kad ieškovas sudarydamas papildomą susitarimą 2010-07-22 dar kartą patvirtino tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas ir pagal LR CK 1.79str. 2d. netenka teisės tų sąlygų ginčyti. Mano, kad ieškovas neįrodė, kad dėl jo paties padarytų mokėjimo prievolių pažeidimų ir jų nepašalinimo ieškovui galėtų būti netaikoma sutartinė sąlyga, numatyta Kredito sutarties bendrosios dalies 13.1 p. nurodo, kad bankas sutartį nutraukė ne iškarto ieškovui ir R. T. pažeidus sutarties sąlygas, o tik tada, kai tapo akivaizdu, kad ieškovas nepašalins pažeidimų ir nevykdys Kredito sutarties, tai yra pažeidimai tęsėsi iš esmės nuo 2011-08-16 iki 2012-12-07, t.y. beveik 17 mėnesių iš eilės. Nesutinka, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie kredito sutarties nutraukimą. Mano, kad sutarties bendrosios dalies 15 p. sąlyga yra sąžininga. Nurodė, kad 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus (16/365), o tokio palūkanų dydžio negalima pripažinti neprotingu ar nesąžiningu.

4Tretieji asmenys R. T. ir antstolis J. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

52015-02-03 teismo posėdis buvo paskirtas atsižvelgiant į ieškovo 2014-11-18 prašyme nurodytą datą, kada jis bus Lietuvoje. Teismo šaukimas apie 2015-02-03, 10.00val. ieškovui įteiktas tinkamai, tai yra teismo šaukimas bei nutartis skirti 2015-02-03 teismo posėdį 10,00val. įteiktas ieškovo tėvui 2014-12-10 (b.l. 168). Ieškovas į teismo posėdį neatvyko ir iki teismo posėdžio pradžios, tai yra 2015-02-03, 10.00val. teismui nepranešė priežasčių dėl ko jis negali atvykti į teismo posėdį, todėl atsakovo atstovui neprašant priimti sprendimo už akių buvo nutarta bylą nagrinėti iš esmės, nes ieškovui ir tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo pranešta tinkamai.

6Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad ieškovas melagingai nurodo, kad jis nežinojo apie sutarties nutraukimą ir jam buvo tai staigmena. Mano, kad ieškovas piktnaudžiauja procesu ir elgiasi nesąžiningai, nes ieškovui buvo siunčiami pranešimai net trimis adresais, be to, prasidėjus išieškojimui 2013-08-21 tarp ieškovo ir banko buvo sudarytas susitarimas, kuriame nurodyta, kad bankas yra nutraukęs kredito sutartį, todėl ieškovas žinojo apie sutarties nutraukimą. Paaiškino, kad sudarius kreditavimo sutartį 2008m. ieškovas po pakankamai trumpo laiko pradėjo vėluoti mokėti įmokas, o 2010-07-22 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo šešiems mėnesiams buvo atidėtas paskolos mokėjimas ir susitarta, kad bus mokamos tik palūkanos, tačiau ieškovas ir jas mokėjo ne pagal grafiką. Sutarties nutraukimo dienai ieškovas nebuvo sumokėjęs įmokų už 16 mėnesių, o prieš tai vėluodavo vykdyti mokėjimus. Mano, kad bankas elgėsi palankiau nei reikalauja CK nuostatos, nes laukė ilgą laiką, tačiau ieškovas nevykdė sutarties, be to, po sutarties nutraukimo pradėjus išieškojimą 2013-08-21 buvo sudarytas susitarimas pagal bankas įsipareigojo sustabdyti išieškojimą, jei ieškovas mokės įmokas, tačiau ieškovas jo tinkamai nevykdė. Mano, kad pasirašydamas 2013-08-21 susitarimą ieškovas patvirtino sutarties nutraukimą ir su banku tarėsi dėl sutarties nutraukimo pasekmių ir nebegali ginčyti sutarties nutraukimo. Nurodė, kad nesutinka ir su kitais dviem ieškovo reikalavimais, tai yra dėl 16 procentų palūkanų bei dėl sutarties nutraukimo termino, tai yra dėl sutarties 15p. Nurodė, kad 16 procentų metinės palūkanos lyginant su vartojimo kreditais nėra per didelės ir neprotingos. Paaiškino, kad su atsiliepimu yra pateikęs visus susirašinėjimo raštus su banku. Nurodė, kad ieškovas nenurodė pavedimuose, kad tai būtų tikslinis paskolos dengimas, tai yra tik palūkanos, todėl bankas vadovavosi tarp šalių sudaryta sutartimi ir pagal sutartyje numatytas sąlygas dengė iš sumokėtų mokėjimų.

7Ieškinys atmestinas.

8Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo, jo sutuoktinės R. T. ir atsakovo 2008-10-25 buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 08/10/58GV (toliau tekste - kreditavimo sutartis), kurios pagrindu ieškovui ir jo sutuoktinei buvo suteiktas 143072,00 Eur kreditas iki 2040-10-16, skirta gyvenamojo namo, adresu ( - ) Klaipėdos r., pirkimui ir jo statybos darbų užbaigimui (b.l. 9-21). Ieškovui nuo 2009-12-16 vėluojant vykdyti mokėjimo įsipareigojimus pagal tarp šalių sudarytą kreditavimo sutartį, 2010-07-22 tarp ieškovo, trečiojo asmens R. T. ir atsakovo buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr.BKP 10/07/55L prie 2008-10-25 būsto kreditavimo sutarties Nr.BK 08/10/58GV, kuriuo buvo atidėtas kredito dalies grąžinimas iki 2011-01-16 ir susitarė, kad suteikta ir negrąžinta kredito suma laikoma 126285,01 Eur (b.l. 22-24). Minėta kreditavimo sutartimi ir susitarimu atsakovas ieškovui ir ieškovo sutuoktinei suteikė kreditus, o ieškovas ir jo sutuoktinė įsipareigojo grąžinti kreditus bei mokėti palūkanas už kredito naudojimą pagal nustatytą mokėjimų grafiką, įsipareigojo mokėti kredito įmokas ir palūkanas už suteikto kredito naudojimą bei vykdyti kitus įsipareigojimus kreditavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Nustatyta, kad ieškovui ir jo sutuoktinei R. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2008-10-31 pirkimo – pardavimo sutartį Nr.JP-15585, nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas su garažu, esantys SB „Dituva“, Derceklių k., Klaipėdos r., šis nekilnojamas turtas kreditavimo sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui yra įkeistas hipotekos lakštu atsakovui (b.l. 55-57, 114-117). 2012-11-22 ieškovui ir trečiajam asmeniui R. T. atsakovas išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad jei iki 2012-12-07 nebus sumokėta susidariusi 10527,08 Eur skola bei toliau nebus vykdoma kreditavimo sutartis, ji bus laikoma nutraukta nuo 2012-12-07 pagal sutarties 13.1p. (b.l. 135-140). Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras išsiuntė vykdomojo įrašo 2013-02-13, notarinio registro Nr.1-1077 kopiją (ieškovui ir trečiajam asmeniui R. T.), kuriame siūlo pagal vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrintą nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko (b.l. 141-142). 2014-08-14 antstolio J. P. patvarkymu paskelbtos varžytinės ieškovo ir trečiojo asmens R. T. turtui (b.l. 26-29). 2013-08-21 tarp atsakovo, ieškovo bei trečiojo asmens R. T. sudarytas skolos grąžinimo susitarimas Nr. BK-92, dėl skolininkų skolos priverstinio išieškojimo sustabdymo, jei skolininkai laikotarpiu nuo 2013m. rugsėjo mėn. iki 2014m. vasario mėn. (imtinai) dalį skolos, tai yra 12000,00Lt sumokės dalimis nustatytais terminais, tai yra kiekvieno mėnesio 25d. sumokės po 2000,00Lt (b.l. 143-146). Ieškovas 2014-07-24 kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti mokėjimų detalizavimą, o 2014-08-20 kreipėsi į atsakovą nurodydamas, kad jis įvykdė 2013-08-21 skolos sugrąžinimo susitarimą, tačiau atsakovas nevykdo šio susitarimo, todėl prašo paskirti susitikimo su atsakovo vadovu laiką ir datą, kad būtų galima aptarti susidariusią situaciją dėl kreditavimo sutarties, delspinigių dydžio sumažinimo ir terminų mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo (b.l. 94-95). 2014-08-07 atsakovas ieškovui pateikė kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo detalizavimą (b.l. 46-52), o 2014-09-02 pateiktas atsakovo atsakymas į 2014-08-20 ieškovo prašymą (b.l. 147). 2014-06-26 atsakovas išsiuntė ieškovui ir jo sutuoktinei atsakymą į 2014-06-03 prašymą, kuriame nurodė, kad per 2013-08-21 susitarime nustatytą 6 mėnesių laikotarpį ieškovas turėjo imtis priemonių atstatyti savo mokumą, padengti dalį skolos ir pasiūlyti bankui priimtinus būdus, kaip bus užtikrintas tolesnis ieškovo įsipareigojimų vykdymas, tačiau per šį laikotarpį jokių konstruktyvių pasiūlymų negavo. 2014-06-26 dienai ieškovo ir jo sutuoktinės skola atsakovui sudarė 158623,46 Eur, 166,56 Eur mokesčių už laiškus ir 544,00 Lt už turto draudimą, be to, yra skola pagal 2008-04-18 vartojimo kredito sutartį VK08/04/35 L, kuri yra 8295,36 Eur (b.l. 150-151). Minėtame rašte atsakovas nurodo, kad įkeisto ieškovui ir jo sutuoktinei priklausančio turto vertė yra du kartus mažesnė nei skola, be to, įkeistas turtas yra areštuotas kitų antstolių. Teismo turimi duomenys iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad ieškovui ir jo sutuoktinei priklausantis nekilnojamas turtas, kuris yra įkeistas hipotekos lakštu atsakovui, yra areštuotas net kelių antstolių (b.l. 186-190). Ieškovas nei su ieškiniu, nei iki teismo posėdžio teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie jo ir jo sutuoktinės turtinę padėtį šiuo metu, išskyrus duomenis apie turimą įkeistą nekilnojamąjį turtą bei tai, kad turi du nepilnamečius vaikus. Teismui atsakovo bei paties ieškovo pateiktas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką nuo 2008-11-25 iki 2012-12-07, iš kurio matyti, jog ieškovas vėluodavo mokėti įmokas (b.l. 47-52, 129-134). Atsakovo pateiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė 16 mėnesių, tai yra nuo 2011-08-16 iki 2012-11-16 iš viso nemokėjo jokių įmokų (b.l. 135). Ieškovas ir trečiasis asmuo gavęs atsiliepimą į ieškinį, nepateikė teismui jokių naujų rašytinių įrodymų ar įrodymų, paneigiančių atsiliepime nurodytas aplinkybes.

92015-02-03 teisme gautas ieškovo 2015-02-03 09.08val. išsiųstas elektroninis laiškas, kuriuo ieškovas atsiuntė 2015-02-02 prašymą dėl posėdžio datos perkėlimo, motyvuodamas tuo, kad jis žino apie 2015-02-03 teismo posėdį, tačiau jis negali dalyvauti, nes nėra grįžęs iš Vokietijos, kur yra darbinėje komandiruotėje. Taip pat nurodo, kad darbo kontraktas baigsis tik 2015m. gruodžio mėn., o į Lietuvą jis grįš tik 2015m. rugpjūčio mėn. trumpų atostogų, todėl prašo atsižvelgiant į tai paskirti kitą teismo posėdžio datą 2015m. rugpjūčio mėn. Prie prašymo pateikė ne valstybine kalba surašyto teksto fotonuotraukas.

10Lietuvos ir Vokietijos laiko skirtumas yra -1 val., įvertinus, tai, kad teismo posėdžio data buvo paskirta 2015-02-03, 10.00val., o ieškovas elektroninį laišką išsiuntė tik 2015-02-03 09.08val.(b.l. 179-185) laikytina, kad ieškovas iki teismo posėdžio pradžios teismui nepateikė prašymo atidėti teismo posėdžio, nes prašymas pateiktas prasidėjus teismo posėdžiui, todėl bylą buvo nutarta išnagrinėti ieškovui nedalyvaujant. Prieš einant į teismo posėdį buvo tikrintas tiek teisėjos el.paštas, tiek bendras Klaipėdos rajono apylinkės teismo el.paštas.

11LR CPK 246str. 1d. bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis). Tai yra bylos nagrinėjimas gali būti atidedamas tik esant dviem sąlygoms: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad LR CPK 246str. 1d. įtvirtinta, jog neatvykimas dėl komandiruotės paprastai nelaikomi svarbia priežastimi, be to ieškovas žinodamas apie 2015-02-03, 10.00val. teismui prašymą išsiuntė tik 2015-02-03, 09.08val. ir pats nurodo, kad iš Vokietijos, tai yra jau prasidėjus posėdžiui, o jo pateikti rašytiniai įrodymai nėra išversti į lietuvių kalbą. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas ieškinį pateikė teismui 2014-09-10, todėl iki 2015-02-03 jis turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau to nepadarė, be to, ieškovas neatvyko ir į parengiamąjį teismo posėdį, nurodydamas, kad jis išvykęs ir atsižvelgiant į ieškovo prašyme nurodytą datą buvo paskirtas teismo posėdis, į kurį ieškovas taip pat neatvyko ir iki teismo posėdžio teismui nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų, todėl, teismo nuomone, tenkinus ieškovo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą butų pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.

12Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2008-10-25 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/10/58GV neteisėto nutraukimo bei kreditavimo sutarties 13.1p., 15p. ir 8.2p. pripažinimo nesąžiningais bei neteisėtais ir jų panaikinimo.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. T. (fiziniai asmenys) sudarė kredito sutartį su atsakovu (t.y. kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę), pagal kurią ieškovui ir trečiajam asmeniui R. T. buvo suteiktas kreditas, kurio paskirtis – gyvenamojo namo pirkimui ir statybos darbų užbaigimui. Esant tokioms aplinkybėms, šią sutartį yra pagrindas kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal LR CK 6.188str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

14Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t.y. dvišaliu sandoriu arba vienašališkai įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais (LR CK 6.125str.). Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti LR CK 6.217str. Pagal šio straipsnio 1d. šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant sutarties pažeidimą jo esmingumo aspektu. Pagal LR CK 6.217str. 3d. nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu sutarties įvykdymo terminas praleistas ir sutartis neįvykdoma per papildomai nustatytą terminą. Įstatymas leidžia ir pačioms sutarties šalims susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t.y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį prieš terminą arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės.

15Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys kreditavimo sutarties 13 dalyje susitarė dėl išankstinio kredito grąžinimo ir sutarties nutraukimo pagrindų. Kreditavimo sutarties 13.1p. numatyta, kad jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (jo dalies) ir/arba priskaičiuotų palūkanų ilgiau kaip dešimt kalendorinių dienų, bankas praneša apie tai kredito gavėjui ir nustato papildomą ne trumpesnį nei dešimties kalendorinių dienų terminą įsiskolinimui padengti. Jei kredito gavėjas per minėtą terminą nepadengia įsikolinimo, bankas turi Lietuvos Respublikos įstatymų suteiktą teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą kreditą, priklausančias palūkanas, kitas pagal sutartį mokėtinas sumas bei nutraukti sutartį. Pagal LR CK 6.881str. 1d. įtvirtintą kreditavimo sutarties sampratą, piniginių įmokų mokėjimas yra esminė kredito gavėjo pareiga ir sutarties sąlyga, todėl įmokų nemokėjimas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais vertinamas kaip esminis sutarties pažeidimas, tai ir numatyta kreditavimo sutarties 13.1p. Esminis sutarties pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį. Taigi šalys, susitardamos dėl sutarties vienašališko nutraukimo sąlygų ir tvarkos, imperatyvių įstatymo nuostatų nepažeidė.

16Pagal ginčo kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygas kredito grąžinimo pradžia buvo nustatyta 2009-10-16, o pabaiga 2040-10-16, šalys taip pat susitarė, kad kredito įmoks ir palūkanos bus mokamos kiekvieno mėnesio 16 dieną, o kreditas grąžinamas anuitetiniu mokėjimo būdu. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir jo sutuoktinė nuo 2009m. gruodžio mėnesio vėlavo kreditavimo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokėti nustatyto dydžio įmokas, tai yra praktiškai kreditavimo sutartį tinkamai vykdė tik du mėnesius, o vėliau sistemingai pažeidinėjo kreditavimo sutartį ir netinkamai vykdė finansinius įsipareigojimų pagal šalių sudarytą kreditavimo sutartį. Tai, kad ieškovas ir jo sutuoktinė vėlavo mokėti nustatyto dydžio įmokas kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, patvirtina ne tik tarp šalių 2010-07-22 sudarytas papildomas susitarimas, kuriame nurodyta, kad vėluojama mokėti nuo 2009-12-16 ir 2010-07-22 yra susidaręs 3255,21 Eur (11239,59 Lt) įsiskolinimas (b.l. 118-128), bet ir šalių pateiktas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo detalizacija (b.l. 47-51), kuri patvirtina, kad mokėjimai buvo vykdomi pavėluotai ir vėlavimai vis didėjo. Dėl ieškovo ir jos sutuoktinės vėlavimų vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, 2010-07-22 buvo sudarytas ir papildomas susitarimas, tačiau ir po papildomo susitarimo ieškovas ir jo sutuoktinė nevykdė tinkamai prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį, tai yra nustatytu laiku nemokėjo nustatyto dydžio įmokų. Kaip patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai, kurių ieškovas iš esmės neginčijo, prieš nutraukiant vienašališkai kreditavimo sutartį ieškovas ir trečiasis asmuo R. T. 16 mėnesių visiškai nevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir tik tada buvo nutarta nutraukti kreditavimo sutartį. Atsakovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, kad atsakovas savo teise nutraukti kreditavimo sutartį pasinaudojo ne iš karto, kai ieškovas ir trečiasis asmuo R. T. ėmė pažeidinėti sutartinius įsipareigojimus dėl kredito įmokos dydžio ir termino, t.y. pažeidinėjimai prasidėjo nuo 2009-12-16, o kreditavimo sutartis nutraukta tik 2012-12-07, nors kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų ieškovas sistemingai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų jau praktiškai nuo pat sutarties sudarymo. Iš ieškovo apteiktų susirašinėjimų su atsakovu matyti, kad ieškovas nesutinka, kaip buvo užskaitomi jo atliekami pavedimai, nes jis nurodo, kad jis pirmiau dengė kreditą, o po to palūkanas, todėl neva ir susidarė kredito nepriemoka. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes jo prie ieškinio pateikti pajamų orderiai tik patvirtina, kad buvo atliekami mokėjimai pagal kreditavimo sutartį nenurodant konkrečios mokėjimo paskirties (b.l. 30-43), todėl akivaizdu, kad atsakovas vadovavosi kreditavimo sutartimi nustatytos tvarkos ir įmokėtus įnašus paskirstė pagal kreditavimo sutartimi nustatytas sąlygas, o ne taip kaip manė ieškovas, kad bus atliekami užskaitymai, tai yra prima dengimas kreditas, o tik po to palūkanos.

17LR CK 6.218str. 1d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Taigi, įstatymo imperatyviai reikalaujama, kad antrajai sutarties šaliai privalo būti iš anksto pranešta apie numatomą sutarties nutraukimą. Pabrėžtina, kad pareiga pranešti apie sutarties nutraukimą yra nustatyta antrosios sutarties šalies naudai. LR CK 6.218str. nedetalizuota pranešimo įteikimo būdų ir tvarkos bei imperatyviai nenustatyta termino, prieš kurį antroji šalis privalo būti įspėta, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Tačiau šalių susitarimu negali būti pašalintas LR CK 6.218str. 1d. įtvirtintas imperatyvas, jog antrajai sutarties šaliai privaloma iš anksto pranešti apie sutarties nutraukimą (LR CK 6.157 str.1 d.).

18Ieškovas ieškinyje iš esmės neginčija, kad jis ir trečiasis asmuo R. T. laiku nemokėjo kredito, tai yra ieškovas nurodo, kad jis visada pagal išgales dengė kreditą ir iš karto informavo atsakovą apie jį ištikusius finansinius sunkumus, tačiau nurodo, kad pranešimų apie sutarties nutraukimą nėra gavęs. Šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kreditavimo sutartyje ieškovas nurodė, kad gyvena adresu ( - ) ir įsipareigojo pagal kreditavimo sutarties 14 dalies sąlygas informuoti atsakovą apie adreso pasikeitimą. Pagal kreditavimo sutarties 15 punkto nuostatas, kurias ieškovas taip pat ginčija, šalys taip susitarė, kad pranešimai kitai šaliai yra siunčiami registruotu paštu ir yra laikomi kitos šalies gautais vėliausiai 5 (penktą) kalendorinę dieną nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu toks pranešimas buvo išsiųstas paskutiniu šalies pateiktu adresu. Ieškovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad jis informavo kaip numato kreditavimo sutarties 14 punktas apie jo pasikeitusią gyvenamąją vietą, tai yra ( - ) Klaipėdos r. Atsakovo teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui R. T. buvo siunčiamas atsakovui žinomais adresais, tai yra pranešimas buvo siunčiamas trimis adresais: ( - ), Klaipėda, ( - ) Klaipėdos r. ir ( - ) Klaipėdos r. Kaip patvirtina registruoto pašto įteikimą patvirtinantys dokumentai, registruotas laiškas adresu ( - ) Klaipėdos r. buvo įteiktas 2012-11-29 asmeniškai (b.l. 136-140), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas ar trečiasis asmuo R. T. nežinojo apie kreditavimo sutarties nutraukimą. Be to, atkreiptinas ieškovo dėmesys į tai, kad LR CK 2.17str. 3d. numatyta, jog fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Esant tokiam šalių susitarimui ir įstatyminiam reglamentavimui, darytina išvada, kad atsakovas 2012-11-22 pranešimą apie kreditavimo sutarties nutraukimą ieškovui ir trečiajam asmeniui R.T. įteikė tinkamai, be to, nėra pagrindo pripažinti kreditavimo sutarties 15p. nesąžiningu ir neteisėtu. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ar trečiasis asmuo gavęs 2012-11-29 atsakovo siųstą 2012-11-22 pranešimą raštu būtų kreipęsi į atsakovą prašydamas pratęsti pranešime nurodytą terminą ar būtų rašęs kokias nors pretenzijas atsakovui. Priešingai, iš byloje ieškovo bei atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas raštu su visokiais prašymais dėl kreditavimo sutarties į atsakovą kreipėsi tik po 2013-08-21 tarp šalių sudaryto susitarimo, kuriuo buvo nutarta sustabdyti išieškojimo veiksmus. Tai yra sudarydamas 2013-08-21 susitarimą dėl skolos grąžinimo ieškovas ir trečiasis asmuo R. T. patvirtino, kad jiems yra žinoma apie sutarties nutraukimą ir tuo metu kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo ar kitų kreditavimo sutartimi nustatytų sąlygų neginčijo, o su ieškiniu kreipėsi tik 2014-09-10, tai yra kai buvo paskelbtos pirmosios varžytinės.

19Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių prievolių dėl sunkios finansinės padėties. Šis ieškovo argumentas atmestinas. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad reikiamų finansinių išteklių neturėjimas negali būti pripažįstamas aplinkybe, kuri atleistų nuo sutarties tinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

20Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (LR CK 6.38str., 6.59str., 6.63str.).

21Aukščiausio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą bendradarbiauti turi tiek skolininkas, tiek kreditorius, jie turi padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, kylančias iš sutarties, informuoti vienas kitą atsiradusias sąlygas, susijusias su sutarties vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008, 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2009). Kaip minėta, atsakovas papildomu susitarimu bei susitarimu dėl skolos grąžinimo siekė išsaugoti sutartinius santykius, tačiau ieškovas tinkamai nevykdė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tiek iki kreditavimo sutarties nutraukimo, tiek ir po kreditavimo sutarties nutraukimo. Be to, ieškovas nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis siekė modifikuoti kreditavimo sutartį po 2010-07-22 papildomo susitarimo prie kreditavimo sutarties ir nepateikė rašytinių įrodymų apie šiuo metu jo esamą turinę padėtį. Taigi darytina išvada, kad ieškovo kreditorinių įsipareigojimų pažeidimai buvo nuolatinio ir tęstinio pobūdžio, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo savo teise nutraukti vienašališkai kreditavimo sutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimo dėl kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nėra pagrindo jo naikinti. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro vieno svarbiausių privatinės teisės principų – sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) – išimčių (LR CK 6.38, 6.59str.), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taigi, jeigu kredito gavėjas įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį ar įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Įvertinus kreditavimo sutarties pažeidimo trukmę ir mąstą, spręstina, kad atsakovas pagrįstai nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. T. pašalins sutarties pažeidimus ir pradės tinkamai vykdyti sutartį, nepaisant to, kad pradelstų sumokėti palūkanų suma nutraukimo dieną ir nesudarė didelės dalies lyginant su kredito suma. Sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjų elgesys duoda pagrindą nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, todėl yra pagrindas pripažinti, kad ieškovai netinkamai vykdė prievolę ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

22Teismas įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas spręsdamas kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo klausimą ieškovui taikė ženkliai palankesnėmis sąlygomis nei yra numatyta LR CK 6.218str., todėl netenkina ir ieškovo reikalavimai panaikinti būsto kreditavimo sutarties Nr.BK08/10/58GV 13.1p., 15p. reglamentuojančius sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningus, nes, kaip patvirtina kreditavimo sutartis, tarp šalių buvo nutraukta ne po vienkartinio pažeidimo, o po ieškovo daromų sistemingų ir ilgalaikių pažeidimų.

23Ieškovas ieškiniu taip pat prašė pripažinti sutarties 8.2p. negaliojančiu kaip nustatantį neproporcingai didelę jo civilinę atsakomybę, nes 16 proc. dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos sugrąžinimo dienos. Kredito sutarties 8.2 p. numatytos metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos 16 proc., mokamos nuo visos laiku nesumokėtos sumos iki visiško skolos padengimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Pelno (mokėjimo) ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu kartu gali būti skaičiuojamos bet kuriame finansavimo sandoryje. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t.y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. LR CK 6.874str. 1d. numatyta, kad jei paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui LR CK 6.210str. nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR CK 6.37str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Tai yra įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl kompensacinių palūkanų dydžio, kurios yra didesnės nei įstatymo nustatytos. Ieškovas sudarydamas kreditavimo sutartį sutiko su kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio kompensacinėmis palūkanomis, šių palūkanų dydį ieškovas iš esmės patvirtino ir sudarydamas 2010-07-22 papildomą susitarimą, be to, ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad visos sutarties galiojimo metu jis būtų kreipęsi į atsakovą, kad būtų sumažintos šios palūkanos ir jas mokėjo, kas tik patvirtina, kad ieškovas sutiko su tokio dydžio palūkanomis. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad 16 procentų metinės palūkanos negali būti vertinamos kaip neprotingos ar nesąžiningos, nes 16 procentų metinės palūkanos per dieną sudaro 0,043 procentus, tai yra neviršija Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11str. 8d. numatytų netesybų dydį, kuris yra 0,05 procentai. Įvertinus suteikto kredito dydį, kredito grąžinimo terminus, taikytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, kredito sutarties 8.2p. įtvirtintos 16 procentų dydžio palūkanos nepripažintinos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad skolininko interesas yra kuo greičiau įvykdyti pradelstus įsipareigojimus, siekiant išvengti ar sumažinti išlaidas kreditoriaus nuostolių kompensavimui.

24Atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, įvertinus rašytinius įrodymus esančius byloje bei teismo posėdžio metu duotus atsakovo atstovo paaiškinimus, pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio.

25Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Kadangi ieškinys yra atmestas, žyminis mokestis valstybei neatlygintinas.

26Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovo priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra 911,14 Eur už advokato paslaugas (b.l. 174-177) (LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Atsakovo turėtos išlaidos atitinka teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus dydžius, nes pateiktas atsiliepimas yra didelės apimties, ruošiant atsiliepimą buvo būtina didelės apimties dokumentų analizė, skaičiavimai.

27Byloje yra susidariusių 21,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (LR CPK 92 str.).

28Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-09-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi pagal ieškovo prašymą taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nutarta sustabdyti išieškojimo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą Nr.1-1077, kurį išdavė Vilniaus miesto 2-asis notarų biuras 2013-02-13, antstolio J. P. vykdomojoje byloje Nr.0172/14/00914 iš ieškovui R. T. ir trečiajam asmeniui R. T., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 0,0600 ha, pastato - gyvenamojo namo su garažu, unikalus Nr. ( - ), bendras plotas 99.00 kv.m., esančių adresu J( - )Klaipėdos r.(LR CPK 150str.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270str., teismas,

Nutarė

30ieškinį atmesti.

31Priteisti iš ieškovo R. T., a.k( - ) gyv. ( - )Klaipėdos r. 911,14 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, į.k.303252632, Didžioji g. 18, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos ( - ).

32Priteisti iš ieškovo R. T., a.k( - ) 21,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteistos valstybei išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

33Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-09-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis sustabdytas išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą Nr.1-1077, kurį išdavė Vilniaus miesto 2-asis notarų biuras 2013-02-13, antstolio J. P. vykdomojoje byloje Nr.0172/14/00914.

34Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant... 2. ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti vienašališkai... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą (b.l. 99-113), kuriame nurodė, kad su... 4. Tretieji asmenys R. T. ir antstolis J. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.... 5. 2015-02-03 teismo posėdis buvo paskirtas atsižvelgiant į ieškovo 2014-11-18... 6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo, jo... 9. 2015-02-03 teisme gautas ieškovo 2015-02-03 09.08val. išsiųstas elektroninis... 10. Lietuvos ir Vokietijos laiko skirtumas yra -1 val., įvertinus, tai, kad teismo... 11. LR CPK 246str. 1d. bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo... 12. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2008-10-25 būsto kreditavimo sutarties... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. T.... 14. Sutartį šalys gali nutraukti tarpusavio sutarimu, t.y. dvišaliu sandoriu... 15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys kreditavimo sutarties 13 dalyje... 16. Pagal ginčo kreditavimo sutarties specialiosios dalies sąlygas kredito... 17. LR CK 6.218str. 1d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš... 18. Ieškovas ieškinyje iš esmės neginčija, kad jis ir trečiasis asmuo R. T.... 19. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis negalėjo tinkamai vykdyti sutartinių... 20. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 21. Aukščiausio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal įstatymą pareigą... 22. Teismas įvertinęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus pripažįsta, kad... 23. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė pripažinti sutarties 8.2p. negaliojančiu... 24. Atsižvelgiant į teisinę reglamentaciją, įvertinus rašytinius įrodymus... 25. Ieškovas byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1... 26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovo priteistinos... 27. Byloje yra susidariusių 21,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 28. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-09-12 Klaipėdos rajono apylinkės... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 270str., teismas,... 30. ieškinį atmesti.... 31. Priteisti iš ieškovo R. T., a.k( - ) gyv. ( - )Klaipėdos r. 911,14 Eur... 32. Priteisti iš ieškovo R. T., a.k( - ) 21,44 Eur išlaidų, susijusių su... 33. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-09-12 Klaipėdos rajono apylinkės... 34. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...