Byla 2YT-12995-924/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. N., V. N

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Ievai Blauzdžiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjui L. N., suinteresuotiems asmenims R. N. ir V. N.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. N., V. N..

3Teismas

Nustatė

4pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina Z. N., mirusi ( - ) priėmė palikimą po savo sutuoktinio Č. N., mirusio ( - ) mirties faktiškai pradėdama jį valdyti.

5Pareiškėjas nurodė, kad ( - ) mirė jo motina Z. N.. Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėjas kreipėsi į Kauno rajono 4-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties ir paaiškėjo, kad motina nepriėmė palikimo po pareiškėjo tėvo Č. N. mirties. Tėvai santuokos metu įgijo nekilnojamojo turto, nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto jis negali baigti tvarkytis paveldėjimo dokumentų. Pareiškėjo tėvų paskutinė gyvenamojo vieta deklaruota buvo adresu ( - ). Per įstatymo nustatytą terminą po sutuoktinio Č. N. mirties, pareiškėjo motina Z. N. į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Santuokoje tėvai pragyveno daugiau nei 20 metų, gyvenant kartu rūpinosi vienas kitu, vedė ir tvarkė bendrą ūkį, prižiūrėjo jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Po savo sutuoktinio mirties pareiškėjo motina į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi dėl teisinių žinių stokos ji tiesiog nežinojo, jog būtina tai padaryti, galvodama, jog turtas ir taip priklauso jai, kadangi buvo registruotas jos vardu. Pareiškėjo motina ir toliau liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui priklausančiame bute, mokėjo už jį mokesčius, darė einamąjį remontą.

6Suinteresuotas asmuo V. N. nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.

7Suinteresuotas asmuo R. N. nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti.

8Teismas

konstatuoja:

9Pareiškimas tenkinamas.

10Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo L. N. tėvas Č. N. mirė 2015 m. balanddžio 22 d. (11 b. l.), motina Z. N. mirė ( - ) (12 b. l.). Po tėvo Č. N. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (14 b. l.). Po pareiškėjo motinos mirties paveldėjimo byla užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (13 b. l.). Po pareiškėjo motinos mirties liko nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. 5296-9014-9018:0006, esantis ( - ) (18 b. l.). Šiuo adresu buvo deklaruota pareiškėjo tėvų gyvenamoji vieta (16-17 b. l.).

11Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

13Nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo Č. N., mirusio ( - ) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, darė einamąjį remontą. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.

14Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties palikėjo Č. N. turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, darė einamąjį remontą, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jo tėvo Č. N. mirties atsiradusį palikimą priėmė jo motina Z. N., prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

15Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

16Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

17Šioje byloje valstybė patyrė 10,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Nutarė

19pareiškimą tenkinti.

20Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. N., asmens kodas ( - ) po savo sutuoktinio Č. N., asmens kodas ( - ) mirusio ( - ) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.

21Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

22Priteisti iš pareiškėjo L. N. valstybei 10,01 Eur (dešimt eurų 01 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti... 5. Pareiškėjas nurodė, kad ( - ) mirė jo motina Z. N.. Per įstatymo... 6. Suinteresuotas asmuo V. N. nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka,... 7. Suinteresuotas asmuo R. N. nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka,... 8. Teismas... 9. Pareiškimas tenkinamas.... 10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo L. N.... 11. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš... 12. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir... 13. Nustatyta, kad po pareiškėjo tėvo Č. N., mirusio ( - ) mirties atsirado... 14. Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjo motina po sutuoktinio... 15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis... 16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės... 17. Šioje byloje valstybė patyrė 10,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 19. pareiškimą tenkinti.... 20. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. N., asmens kodas ( - ) po... 21. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės... 22. Priteisti iš pareiškėjo L. N. valstybei 10,01 Eur (dešimt eurų 01 ct)... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...