Byla 3K-3-657/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P., L. P. ir J. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., G. P., L. P., J. P. pareiškimą ir pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, V. Š.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliamas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo klausimas.

6Pareiškėjai R. P., G. P., L. P. ir J. P. kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad 1) J. P. (jų tėvas) ir V. Š. priėmė savo tėvo B. P. palikimą faktiškai pradėdami valdyti paliktą turtą; 2) po pareiškėjų tėvo J. P. mirties jam priklausiusią senolio B. P. palikimo dalį priėmė jo vaikai (pareiškėjai), pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

7Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo tėvo B. P. mirties jis vienas priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. sprendimu tenkino R. P., G. P., L. P., J. P. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas J. P. 1995 m. gruodžio 24 d. mirus tėvui B. P. priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti; taip pat tenkino S. P. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. P., 1995 m. gruodžio 24 d. mirus tėvui B. P., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti; nurodė, jog juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti dėl paveldėjimo.

10Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, vadovavosi B. P. mirties dieną galiojusiu 1964 m CK. Miręs B. P. testamento nepaliko, jo įpėdiniai per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė dėl paveldėjimo pagal įstatymą į notarų biurą. B. P. turto įpėdinio sūnaus J. P. vaikai, pareiškėjai R. P., G. P., L. P., J. P., ir įpėdinis sūnus S. P. nepateikė rašytinių įrodymų, kad kuris nors asmuo, mirus B. P., per įstatyme nustatytą terminą priėmė palikimą. Iš liudytojų paaiškinimų, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Kaltanėnų seniūnijos 2006 m. spalio 18 d. rašto, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą teismas nustatė, kad po B. P. mirties namuose liko gyventi ir tvarkytis abu mirusiojo sūnūs – pareiškėjų tėvas J. P. ir pareiškėjas S. P. Kilnojamųjų daiktų paėmimą teismas taip pat vertino kaip palikimo priėmimo faktą patvirtinantį įrodymą. Teismas nelaikė reikšminga aplinkybę, kad pareiškėjas S. P. pirmas, praėjus beveik trejiems metams po tėvo mirties, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nurodė esąs vienintelis paveldėtojas, taip pat aplinkybę, jog būtent pareiškėjas S. P. pranešė apie tėvo mirtį, rūpinosi jo laidotuvėmis. Nors byloje nebuvo tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad po B. P. mirties palikimą priėmė mirusiojo vaikai J. P. ir S. P., iš byloje esančių kitų įrodymų visumos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų tėvas J. P. ir pareiškėjas S. P. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir turtas jų buvo pradėtas valdyti.

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą, atmetė pareiškėjų R. P., G. P., L. P., J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino byloje nustatytomis šias aplinkybes: 1995 m. gruodžio 27 d. mirė B. P.; nors B. P. turėjo daugiau įpėdinių pagal įstatymą, paveldėjimo faktą siekė pripažinti tik sūnus S. P. ir 2007 m. birželio 2 d. mirusio sūnaus J. P. (P.) paveldėtojai; B. P. dukterys D. L. ir V. Š. vienokia ar kitokia forma palikimo yra atsisakiusios; palikėjas B. P. nebuvo įregistravęs savo daiktinių teisių į gyvenamąjį namą su statiniais ( - ), viešajame registre įregistruota B. P. naudojimosi šiais statiniais teisė; pažymą apie namo savininką B. P., remdamasis ūkinėje knygoje Nr. 5 esančiais asmeninės sąskaitos Nr. 295 įrašais, išdavė Švenčionių rajono savivaldybės Kaltanėnų seniūnas; palikėjo B. P. mirties dieną paveldimą turtą sudarė namas su priklausiniais, kurių teisinė registracija nebuvo atlikta, ir turtinė teisė atkurti nuosavybę į 8 ha žemės sklypą pagal 1992 m. balandžio 1 d. B. P. paduotą prašymą. Teismas padarė išvadą, kad žemės sklypas į paveldimo turto masę neįėjo – nuosavybės teisė į jį B. P. vardu atkurta praėjus beveik ketveriems metams po šio mirties, t. y. 1999 m. gegužės 25 d.

12Teismas pažymėjo, kad nė vienas įpėdinių pagal įstatymą nepadavė per įstatyme nustatytą terminą prašymo notarui. Teismas, įvertinęs pareiškėjo S. P. paaiškinimus, kad jis vienintelis atliko veiksmus, patvirtinančius palikimo faktinį priėmimą – pasirūpino tėvo laidotuvėmis, taip pat namų valdos, kurioje iki ir po tėvo mirties gyveno bei nuo 1978 m. liepos 28 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, statiniais, remontu, sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su šios paslaugos tiekėju, oficialiai pareiškė valią paveldėti tėvo turėtas turtines teises, atlikęs būtinus teisinius veiksmus nuosavybei į žemę bei mišką atkurti, kaip savininkas disponavo šiuo turtu, pvz., davė leidimą miškui kirsti, o brolis J. P. tėvo ir jo sutikimu tik gyveno sodyboje ir neatliko jokių veiksmų, liudijančių jo norą priimti palikimą, su jais sutiko. Teismo vertinimu, šiuo atveju sutapo paveldėtojo S. P. veiksmų faktas ir pobūdis, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę, todėl tik dėl jo buvo nustatytas toks palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktas. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina teiginius apie tėvo palaidojimą, faktą, jog po tėvo mirties jis buvo pripažintas elektros energijos vartotoju ir laikomas faktiniu namo savininku; jis vienintelis po tėvo mirties 1998 m. balandžio 16 d. pateikė Kaltanėnų žemėtvarkos skyriui prašymą grąžinti tėvui priklausančią žemę, įvardijęs save B. P. paveldėtoju, pasirašė kaip vienintelis paveldėtojas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, nors jo brolis J. P. tuo metu gyveno kartu. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta ir aplinkybė, kad pareiškėjas S. P. viešai ne kartą deklaravo esąs vienintelis tėvo turto bei jo turtinių teisių paveldėtojas, tą pripažino ir kiti pareiškėjai, sutikdami su tuo, kad žemės nuosavybės grąžinimo reikalus, miško kirtimą tvarkė jų dėdė S. P. Kito įpėdinio pagal įstatymą (J. P.) veiksmai nepatvirtina palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti, nes byloje įrodytas tik jo veiksmų faktas (gyvenimas sodyboje, naudojimasis tėvui (arba broliui S. P.) priklausančiais daiktais, tačiau ne jo siekis įgyti namą ar kuriuos nors daiktus nuosavybėn, tačiau ketinimai nepagrįsti. Liudytojai patvirtino tik tai, kad šis tame name gyveno ir atlikdavo tam tikrus ūkio darbus, bet nepatvirtino valdymo nuosavybės teise įgyvendinimo. Veiksmai, kuriuos po J. P. mirties 2007 m. birželio 2 d. atliko jo sūnus, pareiškėjas R. P., 2009 m. rugpjūčio 5 d. sumokėdamas 30,34 Lt skolą už elektrą ir savo asmeninėmis lėšomis S. P. vardu apmokėdamas už elektros energijos tiekimo atkūrimą į sodybą, teismo nuomone, teisiškai neaktualūs vertinant jo tėvo J. P. valią paveldėti po 1995 m. gruodžio 24 d. mirusio B. P. Neįrodžius, kad palikimą priėmė J. P., tokia teisė neperėjo ir J. P. vaikams. Teismas byloje reikšminga pripažino ir aplinkybę, kad kartu su pareiškėju S. P. gyvenęs jo brolis J. P. iki savo mirties (daugiau nei dešimtmetį) nekvestionavo brolio teisės į visą palikimą, nesikreipė nei į notarą, nei į teismą dėl savo paveldėjimo teisės įgyvendinimo, savarankiškai nesiekė atkurti turtinių teisių į tėvui priklausiusią žemę, nors objektyvių kliūčių tam nebuvo. Toks pasyvumas netiesiogiai patvirtina, kad J. P. nelaikė savęs paveldėtoju, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai teisingai įvertino bylos aplinkybes ir dėl jų padarė nepagrįstas išvadas.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu pareiškėjai R. P., L. P. ir J. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

151. Kasatoriai, remdamiesi kasacinio teismo praktika dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.), pažymi, kad nė vienas įpėdinių nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti, abu įpėdiniai liko gyventi tame pačiame tėvui priklausiusiame name, naudojosi namų apyvokos daiktais, žemės ūkio padargais žemės ūkio darbams atlikti, arkliu (kasatorių tėvas J. P. juo apdirbdavo kaimynų žemės sklypus, taip užsidirbdamas lėšų pragyventi). Tiek CK 587 straipsnyje, tiek 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasatorių nuomone, faktas, kad jų tėvas prižiūrėjo arklį, juo užsidirbdavo lėšų gyventi, įrodo, kad jis palikimą priėmė, todėl mano, kad teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

162. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino fakto – pareiškėjo S. P. pasakymo, kad jis neprieštarauja, jog būtų nustatytas faktas, kad tėvo palikimą priėmė ir jo sesuo, ir brolis, nors vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje jis šio fakto patvirtinimo atsisakė. Kasatoriai pažymi, kad šis faktas teismų, buvo įvertinti kaip turintys įrodomąją reikšmę (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Kasatoriai pažymi, kad teismas faktų pripažinimą ar vėlesnį atsisakymą pripažinimo teisme priima, jeigu įsitikina, kad tas pripažinimas ar jo atsisakymas atitinka kitas bylos aplinkybes, ir nėra duomenų, kad jis pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimų, suklydimo ar dėl vienokių ar kitokių interesų siekiant nuslėpti tiesą. Melagingas faktų pripažinimas yra niekinis. Atsisakydamas priimti šalies faktų pripažinimą teismas turi priimti motyvuotą žodinę ar rašytinę nutartį. CPK 443, 444–448 straipsniuose nenustatyta išimčių bei ypatumų dėl CPK 187 straipsnio nuostatų taikymo, dėl to šios kategorijos bylose teismas turi teisę taikyti CPK 187 straipsnį ir gali remtis faktų pripažinimu kaip aplinkybe, atleidžiančia kitą suinteresuotą asmenį nuo tam tikrų pripažintų aplinkybių įrodinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nebekreipė dėmesio į faktą, kad pareiškėjas S. P. pradėjus bylą nagrinėti teisme pripažino faktą, kad abu su broliu priėmė tėvo palikimą ir tik grąžinus ją nagrinėti iš naujo atsisakė savo teiginio.

17Pareiškėjas G. P. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo ir prašo kasacinį skundą tenkinti.

18Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prisidėjimu prie kasacinio skundo prašo jį tenkinti.

19Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas S. P. prašo pareiškėjų kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Pareiškėjas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010, kt.), teigia, kad įpėdinis, siekiantis įrodyti, jog priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, turi įrodyti ne tik tai, kad tęsė naudojimąsi tuo turtu ir jo priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės, nes nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naudojimąsi, valdymą ir disponavimą; daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Pareiškėjas mano, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai aptarė kiekvieno pretendentų į mirusio tėvo palikimą faktinius veiksmus ir tų veiksmų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, kaip skyrėsi įpėdinių veiksmai, įvertino kiekvieno iš įpėdinių elgesį, palygo su kitų įpėdinių elgesiu, tinkamai taikė teismo praktiką. Kasaciniame skunde nenurodžius tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad J. P. įpėdinio valios naudotis turtu perkėlė į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą, kurių apeliacinės instancijos teismas būtų neįvertinęs, negalimas ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pažeidimas.

21Atsiliepime teigiama, kad kasatoriai aiškiai nenurodo, kuo pasireiškė įrodymų vertinimo pažeidimas, tačiau prašo patikrinti, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles byloje nustatytoms aplinkybėms. Kasaciniame skunde nutylima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011, byla grąžinta nagrinėti iš naujo ne tik dėl to, jog buvo neįtrauktas trečiasis asmuo, bet ir dėl to, kad teismai nukrypo nuo šių įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, neatsižvelgė į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų specifiką ir bylų dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ypatumus. Dėl to kritiškai vertintinas kasatorių teiginys, kad tris kartus teismai, vertindami tuos pačius rašytinius įrodymus, priėjo prie išvados, kad J. P. priėmė palikimą po savo tėvo B. P. mirties. Iš pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties akivaizdu, kad pirmieji du teismų sprendimai buvo panaikinti kaip priimti absoliučiai nevertinant byloje esančių įrodymų, išskyrus tariamą vieno iš pareiškėjų faktų pripažinimą.

22Pareiškėjo nuomone, kasatoriai neteisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino S. P. pasisakymo, jog jis neprieštarauja, kad būtų nustatytas faktas, jog tėvo palikimą priėmė ir jo sesuo ir brolis. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo nutartyje įvertinta šios aplinkybės reikšmė visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste ir priimtas sprendimas pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Pažymima, kad byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, jog J. P. po tėvo mirties priėmė palikimą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nustatymo

26Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamam ginčui spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

27Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. ir kt. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-484/2011). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

28Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinio teismo praktika aiškinant šias Civilinio kodekso normas yra pakankamai gausi ir išplėtota. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-152/2006).

29Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises, ir įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).

30Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

31Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino kiekvieno pretendentų į mirusio tėvo palikimą faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, kokia apimtimi skyrėsi įpėdinių veiksmai, lygino kiekvieno įpėdinio elgesį su kito įpėdinio elgesiu – kuris elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Teismas nustatė, kad byloje įrodytas kasatorių tėvo veiksmų faktas: gyvenimas sodyboje po tėvo mirties, naudojimasis tėvui ar broliui priklausančiais namų apyvokos daiktais, tam tikrų ūkio darbų atlikimas kartu su kitu įpėdiniu. Tačiau jo veiksmų pobūdis (byloje nėra duomenų apie J. P. asmenines investicijas į turtą, atliktus darbus, kuriais būtų siekęs išsaugoti ar išlaikyti tėvui priklausiusį turtą, kito įpėdinio teisių kvestionavimą, savarankišką siekį atkurti turtines teises į tėvui priklausiusią žemę), teismui neleido daryti tikėtinos išvados, kad jis priėmė palikimą sudariusį turtą, laikė jį savo nuosavybe. Kasatorių nurodomas faktas, kad jų tėvas prižiūrėjo arklį, juo užsidirbdavo lėšų, pagrindžia naudojimąsi daiktu, tačiau jo vertinimas byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių visumos kontekste, ypač kartu su kito įpėdinio veiksmų pobūdžiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad tokie kasatorių tėvo veiksmai patvirtina jo, kaip paveldėto turto savininko, elgesį. Naudojimasis tokiu daiktu su kito įpėdinio sutikimu nepagrindžia kasatorių tėvo J. P. valios teisę naudotis daiktu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatorių pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas J. P. priėmė B. P. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

32Dėl įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje

33Kasatoriai kelia netinkamo CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo klausimą, nurodydami, kad bylą pirmą kartą nagrinėjęs ir grąžinęs ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kasacinis teismas išaiškino, jog teismas turi teisę taikyti CPK 187 straipsnio nuostatas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose ir remtis faktų pripažinimo aplinkybe. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino fakto, jog pareiškėjas S. P. pripažino kasatorių tėvo ir savo sesers teisę į palikimą, nors vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje šio fakto patvirtinimo atsisakė.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai šios teisės normos taikymo problemą kelia netiksliai cituodami kasacinio teismo išaiškinimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad teismai, spręsdami dėl juridinę reikšmę turinčio fakto dėl B. P. palikimo priėmimo nustatymo, vadovavosi šalių paaiškinimais ir, atsižvelgdami pareiškėjo į S. P. teiginius dėl tėvo palikimo priėmimo, nebetyrė kitų bylos įrodymų, leidžiančių spręsti apie palikimo priėmimą pradėjus faktiškai valdyti; vien S. P. išsakytas pripažinimas ir kitų pareiškėjų paaiškinimai nėra pakankami tokiam faktui konstatuoti, todėl, net ir esant suinteresuoto asmens faktų pripažinimui, teismas ypatingosios teisenos tvarka turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, šalies tam tikro fakto pripažinimas teismui nėra privalomas; teismas gali atitinkamą faktą nustatytu pripažinti tik įsitikinęs, kad šalies fakto pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą (CPK 187 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šį kasatorių nurodomą faktą vertino visų byloje esančių faktinių duomenų kontekste, pripažindamas pareiškėjo S. P. paaiškinimus šiuo klausimu nenuosekliais, nes vėlesnė jo pozicija, kad palikimo nepriėmė nei brolis (kasatorių tėvas), nei sesuo, patvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų ir liudytojų paaiškinimais. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta šį kasatorių argumentą nesudarančiu pagrindą panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

35Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą.

36Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

37Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 92,61 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatorių lygiomis dalimis (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

38Pareiškėjas S. P., pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti iš kasatorių jo patirtas atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidas, tačiau nepateikė apie tai duomenų. Dėl to teisėjų kolegija šių išlaidų priteisimo klausimo nesprendžia.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

41Priteisti iš pareiškėjų R. P. (a. k. ( - ), L. P. (a. k. ( - ), J. P. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą po 30,87 Lt (trisdešimt litų aštuoniasdešimt septynis ct) bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliamas juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimas priimtas... 6. Pareiškėjai R. P., G. P., L. P. ir J. P. kreipėsi į teismą, prašydami... 7. Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą, prašydamas prašė nustatyti... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 10 d. sprendimu tenkino... 10. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimus dėl palikimo... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė... 12. Teismas pažymėjo, kad nė vienas įpėdinių pagal įstatymą nepadavė per... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu pareiškėjai R. P., L. P. ir J. P. prašo panaikinti Vilniaus... 15. 1. Kasatoriai, remdamiesi kasacinio teismo praktika dėl palikimo priėmimo... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino fakto – pareiškėjo S. P.... 17. Pareiškėjas G. P. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo ir prašo... 18. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjas S. P. prašo pareiškėjų... 20. 1. Pareiškėjas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (pvz., 2010 m.... 21. Atsiliepime teigiama, kad kasatoriai aiškiai nenurodo, kuo pasireiškė... 22. Pareiškėjo nuomone, kasatoriai neteisingai nurodo, kad apeliacinės... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl fakto apie palikimo priėmimą, pradėjus jį faktiškai valdyti,... 26. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais,... 27. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus... 28. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje... 29. Kai palikimą sudaro palikėjo turtinės (bei kai kurios neturtinės) teisės... 30. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas... 31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas vertino kiekvieno... 32. Dėl įrodymų vertinimo nagrinėjamoje byloje... 33. Kasatoriai kelia netinkamo CPK 187 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai šios teisės normos taikymo... 35. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 36. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 37. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 38. Pareiškėjas S. P., pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.... 41. Priteisti iš pareiškėjų R. P. (a. k. ( - ), L. P. (a. k. ( - ), J. P. (a.... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...