Byla 2-1426-775/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovei, ieškovų atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui, nedalyvaujant ieškovui, atsakovei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. J. ir V. J. ieškinį atsakovei E. K. dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 43 420 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 4-5).

3Ieškovai ir jų atstovai ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2010-2011 m. atsakovė skundėsi savo sunkia materialine padėtimi dėl užsitęsusio bylinėjimosi su kreditoriais ir prašė paskolinti pinigų. Ieškovai į atsakovės sąskaitą dalimis pervedė 14 420 Lt, 2010-10-11 ir 2010-12-14 paskolino dar 28 000 Lt buto pirkimui, kurie iš karto buvo pervesti į pardavėjos I. B. sąskaitą nurodant, jog tai dalinis apmokėjimas už atsakovės perkamą butą. Atsakovė nepripažįsta, kad ieškovai jai skolino pinigų, tačiau ieškovai savo argumentus grindžia pridėtais rašytiniais įrodymais. 2013-06-27 ieškovai atsakovei išsiuntė paraginimą sumokėti skolą, atsakovė į raginimą nereagavo.

4Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka (b. l. 85-88).

5Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog tai ieškovai yra jai skolingi. 2011-02-18 atsakovė su ieškove E. J. sudarė rašytinę paskolos sutartį, kuria atsakovė ieškovei laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2011 metų dalimis paskolino 600 000 Lt. Šalys susitarė, kad už naudojimąsi pinigais bus mokamos 2 proc. dydžio mėnesinės palūkanos, o atsakovei pareikalavus ieškovė grąžins pasiskolintą sumą. Kadangi ieškovė šios paskolos negrąžino, atsakovė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, 2012-03-08 civilinė byla buvo išnagrinėta, ieškinys patenkintas, iš ieškovų atsakovei solidariai priteista 600 000 Lt negrąžinta paskola, 48 000 Lt sutartinės palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, sprendimas yra įsiteisėjęs ir antstolis Regimantas Budreika vykdo išieškojimą. Minėtoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, kurių nereikia įrodinėti: atsakovė ieškovei pinigus skolino dalimis laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2011 m., susidarius didelei skolos sumai 2011-02-18 buvo surašyta paskolos sutartis. Tuo metu santykiai tarp šalių buvo geri, kai atsakovei trūkdavo pinigų, ieškovai jos reikalavimu pervesdavo į atsakovės sąskaitą lėšų. Ieškovė iš atsakovės taip pat buvo gavusi 27 410 Lt grynais pinigais, tačiau dėl šios sumos surašyti skolos raštelį ieškovė atsisakė. 2010-09-13 atsakovė pirko butą, ieškovai tuo metu atsakovei pervedinėjo tam tikras pinigų sumas, dalį pinigų pervedė tiesiogiai buto pardavėjai I. B.. Dar 2008-01-04, kai buvo pablogėjusi atsakovės sveikata, buvo sudaryta notarinė sutartis, kuria atsakovė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolininkus. 2008-01-04 prie šios sutarties sudarytas susitarimas, papildomai perleistos reikalavimo teisės į skolininkę V. V.. Ieškovė įsipareigojo per 5 d. nuo pinigų užskaitymo jos sąskaitoje dienos išmokėti jai pervestas sumas atsakovei grynais pinigais. Ieškovė šio įsipareigojimo nesilaikė, tik kelis kartus pervedė atsakovei pinigus. Dėl minėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo užvesta kita civilinė byla, ji baigta šalims sudarius taikos sutartį. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovai nepateikė rašytinių paskolos sutarčių, o tokia sutarties forma privaloma dėl paskolų, kurių suma viršija 2 000 Lt. Jeigu sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo faktas, pareiga tai įrodyti tenka paskolos davėjui. Atsižvelgiant į tai, kad tai ieškovai yra skolingi atsakovei, jie piktnaudžiauja savo teisėmis reikšdami nepagrįstą ieškinį, atsakovė prašo skirti ieškovams po 10 000 Lt baudą.

6Ieškinys atmestinas.

7Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovai laikotarpiu nuo 2010-10-11 iki 2011-06-08 pervedė atsakovei įvairias pinigų sumas. 2010-10-11 ieškovė E. J. pervedė I. B. 24 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtis – dalinis mokėjimas už E. K. pagal 2010-09-13 buto pirkimo pardavimo sutartį, 2010-12-14 tam pačiam asmeniui tuo pačiu tikslu pervesta dar 4 000 Lt suma (b. l. 22). 2011-01-07 ieškovė E. J. atsakovei E. K. pervedė 670 Lt sumą, 2011-01-16 – 100 Lt sumą, 2011-01-28 - 130 Lt sumą, 2011-02-14 – 6 000 Lt sumą, tą pačią dieną tokią pačią pinigų sumą pervedė ir ieškovas V. J., 2011-05-05 ieškovė pervedė atsakovei 1 100 Lt sumą, 2011-06-08 – 1 000 Lt sumą, visų šių mokėjimų paskirtis – „papildymas“, 2011-06-08 pervesta 420 Lt suma „už Mato baldus pinigų grąžinimas pagal sutartį“ (b. l. 20, 21, 23, 24). Ieškovų atsakovei pervestų pinigų suma lygi 15 420 Lt. Tai patvirtina ir atsakovės E. K. sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-01-09 (b. l. 32-37). Šio laikotarpio atsakovės debeto apyvarta – 238 787,80 Lt, kredito apyvarta – 239 118,40 Lt (b. l. 38-58). Ieškovų I. B. pervesta pinigų suma lygi 28 000 Lt. I. B. 2013-04-11 ieškovei E. J. pateikė raštą, kuriame paaiškino, jog atsakovė pirko butą už 73 000 Lt. Atsakovė asmeniškai I. B. pervedė 49 000 Lt. E. J. už atsakovę I. B. 2010-10-11 pervedė 24 000 Lt, 2010-12-14 – 4000 Lt. Kadangi sutarta buto kaina buvo 73 000 Lt, o į I. B. sąskaitą iš viso buvo pervesta 77 000 Lt, I. B. 2010-12-17 pavedimu grąžino atsakovei 3 996,20 Lt (b. l. 25). Šias aplinkybes patvirtina ir I. B. pridėtas jos sąskaitos išrašas (b. l. 26-29). 2013-06-27 ieškovė E. J. registruotu laišku išsiuntė atsakovei pareikalavimą grąžinti paskolintus pinigus, viso 15 420 Lt, ir pareikalavimą grąžinti atsakovės vardu I. B. pervestus 28 000 Lt (b. l. 30, 31).

8Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2008-01-04 atsakovė E. K. ir ieškovė E. J. sudarė notarinę skolos reikalavimo perleidimo sutartį (b. l. 94-96). Ieškovė įsipareigojo atsakovei pagal šią sutartį gautus pinigus išmokėti grynais pinigais pasirašytinai per 5 darbo dienas nuo pinigų užskaitymo ieškovės sąskaitoje (b. l. 97). Reikalavimo perleidimo sutartis buvo nutraukta 2012-05-06 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-679-528/2012, kurioje ieškovė – E. K., atsakovė – E. J. (b. l. 98-99, prijungta apžiūrai Kauno m. apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-679-528/2012). Po šios nutarties priėmimo atsakovė vėl turėjo reikalavimo teises į skolininkus: D. T. (b. l. 100), V. V. (b. l. 101), A. G. (b. l. 102), Oną A. T., A. V., E. B., V. L. (b. l. 103-104), J. P., R. J. (b. l. 105), R. S. (D.) (b. l. 106). Antstolio Regimanto Budreikos kontoroje vykdomas išieškojimas pagal 2012-07-20 Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 600 000 Lt skolos, 48 000 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 725 Lt bylinėjimosi išlaidų solidaraus išieškojimo iš E. J. ir V. J. išieškotojos E. K. naudai (b. l. 75, prijungta apžiūrai Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-912-413/2012). Vykdant šį ir kitus išieškojimus iš ieškovų kitų asmenų naudai, 2013-08-16 buvo paskelbtos pirmosios pakartotinos varžytinės dėl 4,0915 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ), ir 6,4225 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypo, esančio ( - ) pardavimo (b. l. 76). Atsakovei minėta 600 000 Lt pinigų suma priteista 2012-03-08 Kauno apygardos teismo sprendimu (b. l. 90-92) 2011-02-18 E. J. pasirašytos sutarties pagrindu (b. l. 89). Iš 2014-01-20 antstolio Regimanto Budreikos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo nustatyta, jog likusi ieškovų skola atsakovei – 569 844,19 Lt (b. l. 141-142). 2014-02-06 teismui pateiktas patvarkymas dėl išieškotinos sumos likučio nustatymo patvirtina, jog E. J. grąžino 43 420 Lt skolos (b. l. 164), todėl išieškotina likusi skolos suma - 524 6424,19 Lt (b. l. 162).

9Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

10Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai E. J. ir V. J. prašė priteisti iš atsakovės E. K. 43 420 Lt paskolos, teigdami, kad atsakovė kreipėsi į juos dėl pinigų paskolinimo, jie sutiko pinigus paskolinti ir mokėjimo nurodymais pervedė į atsakovės sąskaitą iš viso 19 420 Lt sumą, o 24 000 Lt sumą - į I. B. sąskaitą už atsakovę, kurių, ieškovams pareikalavus, atsakovė negrąžino, todėl, pasak ieškovų, šias lėšas kaip paskolą prašo priteisti iš atsakovės.

11Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovų pervestos sumos yra ieškovų skolų grąžinimas jai. Kadangi santykiai tarp šalių buvo labai geri ir artimi, nuo 2006 iki 2011 m. atsakovė ieškovams skolino dalimis ir kai susikaupė didelė skolos suma, ieškovė jai parašė paskolos raštelį dėl 600 000 Lt. Būdama atsakovei skolinga didelę sumą, ieškovė atsakovės reikalavimu pervesdavo tam tikras sumas į atsakovės banko sąskaitą, kai jai trūkdavo pinigų. Be to, greta rašytinės paskolos, ieškovė jai buvo skolinga dar 27 410 Lt, dėl kurių atsisakė rašyti paskolos raštelį.

12Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis. Paskolos sutartis taip pat laikytina ir vienašale sutartimi, nes pareigos, kylančios iš šios sutarties (grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas už naudojimąsi paskolos dalyku), tenka tik paskolos gavėjui, o paskolos davėjas šios sutarties pagrindu įgyja teises (reikalavimo teisę susigrąžinti paskolinto turto ekvivalentą su atlygiu už paskolą arba be jo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2008). Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Taigi, esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja būtent prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Įrodinėjimo dalykas bylose dėl paskolos grąžinimo susideda iš tokių aplinkybių: 1) pinigų arba rūšies požymiais apibūdintų suvartojamųjų daiktų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui); 2) paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų; 3) paskolos gavėjo įsipareigojimo mokėti palūkanas, jeigu nesusitarta kitaip; 4) rašytinės paskolos sutarties buvimo, jeigu paskolos sutartį sudarė fiziniai asmenys ir paskolos suma viršija du tūkstančius litų (jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą) (CPK 6.870, 6.871 str.). Tais atvejais, kai atsakovas paskolos fakto nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti šių aplinkybių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

13Ginčo dėl pinigų perdavimo atsakovei fakto, perduotų pinigų sumos ir perdavimo būdo byloje nekilo: atsakovė iš esmės pripažino ir pripažįsta, kad ieškovai 2010 10 11 (24 000 Lt į I. B. sąskaitą už atsakovę E. K.), 2010 12 14 (4000 Lt), 2011 01 07 (670 Lt), 2011 01 16 (100 Lt), 2011 01 28 (130 Lt), 2011 02 14 (12 000Lt), 2011 05 05 (1100 Lt), 2011 06 08 (420 Lt), 2011 06 08 (1000 Lt) mokėjimo pavedimais pervedė atsakovei.

14Byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, kad ieškovai šioje byloje pareikšto reikalavimo dalyką - pinigines lėšas perdavė atsakovei savo valia, atsakovė šias lėšas priėmė, pinigų perdavimo faktą įrodo ieškovo bankiniai pavedimai. Tarp šalių ginčas iš esmės vyksta dėl to, koks buvo jų valios turinys pinigų perdavimo metu - ar pinigai buvo perduoti neatlygintinai, ar paskolinti. Taigi byloje yra nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis, kartu tai reiškia, kad iš jos atsirado tam tikros šalių tarpusavio prievolės, o ginčo esmė - koks tų prievolių turinys.

15Kadangi šalys rašytinės paskolos sutarties nepateikė, todėl ieškovų mokėjimo pavedimais į atsakovės sąskaitą lėšų pervedimas negali būti kaip teisinis veiksmas pripažintas ieškovo suteikta paskola atsakovui. Nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad vien tik toks pinigų pervedimas pats savaime sukūrė paskolos teisinius santykius su tokiu veiksmu susijusiems asmenims. Tuo labiau, kad abi šalys nurodo, jog tuo laikotarpiu jos bendravo labai gražiai ir artimai, todėl nesant aiškiai išreikštos šalių valios, laikytina, jog ieškovai neįrodė savo teiginio, kad ieškovai skolino atsakovei minėtas sumas ir tarp šalių buvo susiformavę paskoliniai santykiai. Pažymėtina ir tai, jog dar Kauno apygardos teismo įsakymu Nr. L2-3037-390/2009 iš atsakovės ieškovams buvo priteista 500 000 Lt skola pagal 2007 01 06 paskolos sutartį, todėl mažai tikėtina, jog neatgavę minėtos paskolos ieškovai iš naujo skolintų pinigus atsakovei. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir sudarydamas paskolos sutartį, turi apsvarstyti bei įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Be to, teismo nuomone, ieškovams paskolų ėmimas nėra nežinomas dalykas, todėl jie tikrai žino, kaip turi būti sudaromos paskolos sutartys.

16Vertinant aukščiau nurodytas teisminėje praktikoje suformuluotas esmines susitarimo dėl paskolos suteikimo sąlygas, darytina išvada, kad mokėjimo nurodymais įforminti ieškovų patvarkymai pervesti lėšas iš jų sąskaitos atsakovei, nepatvirtina paskolos sutarties civilinių teisinių santykių tarp ieškovų ir atsakovo atsiradimo fakto. Nors pinigai tokiu būdu buvo perduoti atsakovės žinion, tačiau nėra įrodymų, jog ginčo šalys būtų susitarusios dėl atsakovės pareigos grąžinti pinigus ieškovui, atsirandančios paskolos teisinių santykių pagrindu. Be to, vertinant mokėjimo pavedimus, kuriais į atsakovės sąskaitą buvo pervedamos ieškovų lėšos, atkreiptinas dėmesys į juose nurodytą mokėjimo paskirtį – „sąskaitos papildymas“. Mokėjimo paskirtį apibūdinančių žodžių lingvistinis aiškinimas taip pat nesudaro pagrindo teigti apie šalių susiejimą paskolos teisinių santykių sukūrimu. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina paskolinių santykių pagal bankinius mokėjimo pavedimus tarp ieškovų ir atsakovės egzistavimą, nes nenustatytas vienas iš paskolinių santykių požymių - atsakovės įsipareigojimas grąžinti ieškovams šių pervestas lėšas. Vien tai, kad, pasak ieškovės, jie pasitikėjo atsakove ir pervedė jai pinigus, nesudaro pagrindo reikalauti pinigų grąžinimo remiantis paskolos teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis. Geri, pasitikėjimu grindžiami šalių asmeniniai santykiai negali būti laikomi objektyviu faktoriumi, leidžiančiu patvirtinti teiginius dėl šalių teisių ir pareigų pagal paskolos teisinius santykius atsiradimo po ieškovų atliktų mokėjimų.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas neįpareigoja ieškovo ieškinio pareiškime nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-124/2005). Tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas bylą turi nustatyti, kokį reikalavimą reiškia ieškovas, ir pagal tai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką. Antraip teismo procesinė veikla byloje bus netikslinga ir neleis tinkamai pasiekti CPK 2 straipsnyje nurodytų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nagrinėtina, ar atsakovė minėtą pinigų sumą neįgijo be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.).

18Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str. 1 d.).

19Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2011-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011).

20Prijungtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-912-413/2012 teismo sprendime yra konstatuota, jog „....iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2005 metų šalis siejo pasitikėjimo ir draugystės santykiai. Nurodytą aplinkybę patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir bylos rašytiniai įrodymai (pvz., 2008-01-04 sutartimi ieškovė perleido atsakovei neatlygintinai reikalavimo teises į savo skolininkus, kurių skola 1 015 389,92 Lt; b.l. 122-124)..... Ieškovės paaiškinimais, ginčijama pinigų suma atsakovei buvo suteikta dalimis, pradėjus skolinti pinigus dar 2005 metais, o 2011 m. vasario 18 d. sutartyje buvo fiksuota negrąžintą pinigų suma. Šios aplinkybės atsakovė neginčijo“. Kaip nurodė nagrinėjamoje byloje ieškovė E. K., per ilgą laiką prisiskolinusi didelę sumą, atsakovė, ieškovei trūkstant pinigų ir jai pareikalavus, mažomis dalimis pervesdavo ir taip grąžindavo jai skolą.

21Pažymėtina ir tai, jog aukščiau minėtoje byloje 2012 02 17 teismo posėdyje atsakovės E. J. atstovas nurodė, kad 24 000 Lt E. J. padovanojo E. K. (prijungtos apžiūrai civ. bylos nr. 2-912-413/2012, b.l. 43, 2t.).

22Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ir įvertinus tai, kad atsakovė byloje pateikė rašytinį įrodymą iš antstolio R. Budreikos kontoros, jog 43 420 Lt ieškovai jai yra grąžinę pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-912-413/2012 (b.l. 162), darytina išvada, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusiems santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normos netaikytinos, kadangi juos siejo sutartiniai santykiai. Laikytina, jog ieškovai pervesdami dalimis minėtas sumas, grąžino ieškovei 2005-2011 metais iš jos pasiskolintus pinigus, nors, kaip nurodė kitoje byloje pačios ieškovės advokatas, 24 000 Lt sumą E. J. E. K. buvo padovanojus. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė pinigus gavo be teisinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas.

23Pažymėtina ir tai, jog net ir atmetus ieškinį, bylos nagrinėjimo metu atsakovei pripažinus, jog ginčo sumą - 43 420 Lt – ieškovai yra grąžinę pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-912-413/2012 kaip dalį 600 000 Lt paskolos (b.l. 162), ieškovų interesai nėra pažeidžiami.

24Atmetus ieškinį, iš ieškovų valstybei priteistinos 44 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1d.3p.).

25Vadovaujantis LR CPK 268 str., 270 str.,

Nutarė

26ieškinį atmesti.

27Priteisti iš ieškovų E. J., a.k( - ) ir V. J., a.k. ( - ) valstybei po 22 Lt (dvidešimt du litus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

28Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei... 2. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 3. Ieškovai ir jų atstovai ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog... 4. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį kuriame... 5. Bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog tai ieškovai yra jai skolingi.... 6. Ieškinys atmestinas.... 7. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovai laikotarpiu nuo... 8. Iš atsakovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog... 9. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo... 10. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovai E. J. ir V. J. prašė priteisti... 11. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovų pervestos sumos yra... 12. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis... 13. Ginčo dėl pinigų perdavimo atsakovei fakto, perduotų pinigų sumos ir... 14. Byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, kad ieškovai šioje byloje pareikšto... 15. Kadangi šalys rašytinės paskolos sutarties nepateikė, todėl ieškovų... 16. Vertinant aukščiau nurodytas teisminėje praktikoje suformuluotas esmines... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymas... 18. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be... 19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo... 20. Prijungtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-912-413/2012 teismo... 21. Pažymėtina ir tai, jog aukščiau minėtoje byloje 2012 02 17 teismo... 22. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ir įvertinus tai, kad atsakovė byloje... 23. Pažymėtina ir tai, jog net ir atmetus ieškinį, bylos nagrinėjimo metu... 24. Atmetus ieškinį, iš ieškovų valstybei priteistinos 44 Lt procesinių... 25. Vadovaujantis LR CPK 268 str., 270 str.,... 26. ieškinį atmesti.... 27. Priteisti iš ieškovų E. J., a.k( - ) ir V. J., a.k. ( - ) valstybei po 22 Lt... 28. Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos...