Byla e2A-944-340/2018

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. M. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui P. P. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais: K. P., UAB „Maxauto Baltic“ dėl skolos ir įstatyminių palūkanų priteisimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų: J. P., S. K., A. T., M. S., P. B., E. S., UAB „Gelvora“, UAB „Grifs AG“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybinio socialinio fondo valdyba, BAB „Ūkio bankas“, J. K., UAB „Estilita“, E. P., S. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, G. K., A. Ž., AB SEB bankas, S. K., D. Š., J. B., G. A., A. T., A. D., L. M. ir R. K..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus J. B. P., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su motina; 3) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš tėvo 1/2 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesio algos dalį periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno mėnesio 15 kalendorinės dienos į ieškovės N. J. banko sąskaitą Nr. ( - ), iki J. B. P. pilnametystės, paskiriant uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai; 4) prievoles kreditoriams: J. P., R. K., S. K., A. T., M. S., P. B., E. S., K. P., UAB „Gelvora“, UAB „Grifs AG“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, Valstybinio socialinio fondo valdybai, BAB „Ūkio bankas“, J. K., UAB „Estilita“, E. P., S. L., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriui, G. K., A. Ž., AB SEB bankui, S. K., D. Š., G. A., po santuokos nutraukimo pripažinti P. P. asmeninėmis prievolėmis; 5) palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę – J..
2. Nurodė, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia tuo, kad jis visiškai nesirūpina ir nesidomi ieškove, gyvena atskirai, neteikia išlaikymo sūnui, turi visiškai kitokį požiūrį į finansinių šeimos reikalų tvarkymą nei ieškovė. Pastaraisiais metais atsakovo elgesys yra visiškai nesuprantamas, netgi manytina, kad jis turi sveikatos sutrikimų, kadangi nepagrįstai ir neapgalvotai skolinasi didžiules sumas, o jų grąžinimu, nepaisydamas netgi antstolių pradėtų priverstinių išieškojimų, visiškai nesirūpina. Jo prisiimtų įsipareigojimų nuolat daugėja, o įsiskolinimų sumos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jų nemoka, nuolat auga. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo santuokos apskaitos įrašą panaikinti dėl atsakovo kaltės. Prašė nepilnamečio sūnaus J. B. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, o iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti 1/2 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesio algos dalį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Visas prievoles kreditoriams prašė pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis, nes jokie atsakovo pasiskolinti pinigai nebuvo panaudoti šeimos reikmėms, apie tokias paskolas ieškovė nebuvo informuota, joms sutikimo nedavė, o kur pasiskolintus pinigus panaudojo atsakovas, ieškovei nėra žinoma. Dėl atsakovo įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pažymėjo, kad ieškovė už tokias atsakovo skolas negali būti laikoma solidariai atsakinga. Santuokos metu šalys jokio dalintino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. 2015-05-26 ieškovė su atsakovu pasirašė Vedybų sutartį, kurios 2.8 punkte susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis už savo skolinius įsipareigojimus atsako bei juos užtikrina savo asmeniniu turtu, išskyrus atvejus, kai yra sutuoktinių susitarimas vieno iš sutuoktinių skolinius įsipareigojimus užtikrinti arba už juos atsakyti turtu, kuris yra bendra dalinė nuosavybė. Po Vedybų sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre, visos atsakovo prisiimtos prievolės turi būti laikomos asmeninėmis jo prievolėmis, kadangi šalys dėl jokių bendrų skolinių įsipareigojimų nesitarė.

   5

3. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad valstybės naudai iš P. P. išieškoma 392 099,91 Eur suma. Šis įsiskolinimas atsirado nuo 2009 metų, t. y. šalims būnant santuokoje, todėl aukščiau nurodytas įsiskolinimas, atsiradęs už atsakovo vykdomą veiklą laikytinas abiejų sutuoktinių bendru įsiskolinimu. Vedybų sutartis buvo sudaryta 2015-05-26, o įsipareigojimai VMI prie FM atsirado iki sutarties sudarymo.
4. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovas P. P. įsiskolinimas VSDF biudžetui 2016-04-13 sudaro 14 614,48 Eur. P. P. įsiskolinimas VSDFV biudžetui susidarė laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m., deklaruojant ir tikslinant pajamas gautas iš individualios veiklos už 2009, 2011, 2012 metus, t. y. jau po santuokos sudarymo (santuoka sudaryta 2008-09-06). Pajamos gautos iš šios veiklos pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. traktuojamos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovės ir atsakovo Vedybų sutartis pasirašyta tik 2015-05-26, t. y. po prievolių atsiradimo. Pajamos iš individualios veiklos gautos santuokos metu ir prievolė mokėti įmokas atsirado taip pat santuokos metu. Darytina išvada, kad pajamos gautos iš sutuoktinio P. P. individualios veiklos buvo naudojamos šeimos namų ūkiui išlaikyti ir šeimos poreikiams bei interesams tenkinti, todėl pagal prievoles, kilusias iš šių pajamų gavimo, sutuoktiniai atsako solidariai.
5. Trečiasis asmuo G. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsakovo P. P. skola 12 453 Eur atsirado santuokos metu, t. y. 2014-09-18 (8 109 Eur) ir 2014-09-19 (4 344 Eur), ši skola turi būti pripažinta solidaria sutuoktinių prievole.
6. Trečiasis asmuo A. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovės ieškiniu dalyje, kad 2015 m. jo paskolinta 13 000 Eur suma atsakovui P. P. būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole. Minėta prievolė atsirado šalims esant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl prievolė turi būti pripažinta solidaria šalių prievolė.
7. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas turi neįvykdytą prievolę bankui pagal 2004-08-02 kredito sutartį Nr. 0960418010370-03. Bankas sutiko, kad ir po santuokos nutraukimo ši prievolė liktų asmenine atsakovo prievole.
8. Trečiasis asmuo UAB „Gelvora“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, jog įsiskolinimas UAB „Gelvora“ būtų pripažintas asmenine P. P. prievole.
9. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka dalyje dėl atsakovo prievolių pripažinimo asmeninėmis. R. K. yra kreditorius pagal 2008-10-07 Paskolos sutartį P. P. atžvilgiu, 2012-06-01 Paprastojo vekselio, kurio mokėtojas yra atsakovas, atžvilgiu. Įsipareigojimai prisiimti kuomet sutuoktiniai buvo santuokoje, t. y. atsakovas prisiėmė įsipareigojimus tenkinti šeimyninius interesus, prisiimtos prievolės nėra grąžintos, prašė nurodytas prievoles pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis.
10. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą UAB „Maxauto Baltic“ pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš N. J. ir P. P. 3 475,44 Eur negrąžintą skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei solidariai iš abiejų šalių priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB „Maxauto Baltic“, atsakovo P. P. prašymu, 2014-08-06 atliko skubų vietinio mokėjimo nurodymą į gavėjos N. J. asmeninę banko sąskaitą. Mokėjimo suma 12 000 Lt, t. y. 3 475,44 Eur. UAB „Maxauto Baltic“ pervesta suma buvo paskola (mokėjimo paskirtyje nurodyta – paskola). N. J. pinigus gavo ir iki šiol UAB „Maxauto Baltic“ jų negrąžino. Tas faktas, kad N. J. gavo paskolą (pinigus), patvirtina, kad paskolos sutarties dalykas 3 475,44 Eur buvo perduotas paskolos gavėjams – atsakovui P. P. ir ieškovei N. J. (CK 6.871 str. 3 d). Kadangi šalys pinigus gavo, tačiau jų pagal reikalavimą grąžinti paskolą iki šiol negrąžino, kreditorius, nematydamas kitų galimybių išsiieškoti pervestą pinigų sumą, prašo priteisti 3 475,44 Eur skolą iš abiejų sutuoktinių N. J. ir atsakovo P. P..
11. Ieškovė N. J. pateikė atsiliepimą į kreditoriaus ieškinį, kuriame nurodė, jog tarp ieškovės ir UAB „Maxauto Baltic“ nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis, pagal kurią UAB „Maxauto Baltic“ būtų suteikusi ieškovei paskolos sutartyje numatytą paskolos sumą, o ieškovė būtų įsipareigojusi jai suteiktą paskolą grąžinti. Ieškovė niekuomet nederino ir nesitarė, jog jai bus suteikta atitinkama paskola, kurią ji privalės grąžinti UAB „Maxauto Baltic“. Priešingai – paskolos sutartis turėtų būti laikoma sudaryta tarp UAB „Maxauto Baltic“ ir atsakovo P. P., kadangi būtent atsakovas P. P. kreipėsi į UAB „Maxauto Baltic“ direktorių su prašymu suteikti paskolą. Nurodė, kad aplinkybė, jog 3 475,44 Eur mokėjimas buvo atliktas ne į atsakovo P. P., o į ieškovės banko sąskaitą, negali paneigti tų teisinių santykių, kurie susiklostė tarp P. P. ir UAB „Maxauto Baltic“. 2014 m. rugpjūčio mėn. P. P. buvo įsipareigojęs grąžinti ieškovei daugiau kaip 13 000 Lt, todėl gautas mokėjimas iš UAB „Maxauto Baltic“ ir P. P. paaiškinimas, kad iš UAB „Maxauto Baltic“ pasiskolinti pinigai buvo skirti grąžinti ieškovei skolą, jai jokių abejonių nekėlė. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė yra solidariai atsakinga už atsakovo įsipareigojimų UAB „Maxauto Baltic“ vykdymą. Prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.
12. Trečiasis asmuo, pareiškęs savarankišką reikalavimą, K. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš N. J. ir P. P. 7 000 Eur negrąžintą skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2015-07-02 K. P. suteikė 7 000 Eur paskolą, pinigus pervesdamas į Neringos J. P. atsiskaitomąją sąskaitą, dviem bankiniais pavedimais: 5 000 Eur (pavedimo Nr. 52) ir 2 000 Eur (pavedimo Nr.1). Piniginių lėšų pervedimo paskirtyje buvo nurodyta, jog perduodamos piniginės lėšos yra paskola, nurodant, jog 2 000 Eur suma turi būti grąžinta iki 2015-07-07, 5000 Eur suma – iki 2015-07-31. Piniginės lėšos nustatytu terminu ieškovui nebuvo grąžintos. Nurodė, kad, kaip matyti iš pateikiamo Antstolių informacinės sistemos išrašo, paskolos N. J. perdavimo metu atsakovo atžvilgiu registruoti net 58 įrašai apie pradėtas vykdomąsias bylas, kurių suma siekia beveik 200 000 Eur. Akivaizdu, jog jau paskolos suteikimo metu sutuoktiniai žinojo, jog neketina grąžinti paskolos. Tik abiejų sutuoktinių suderinti veiksmai nulėmė neteisėtą pinigų išviliojimą iš K. P., dėl ko jis prašė teismo priteisti skolą solidariai iš šalių.
13. Ieškovė N. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Pažymėjo, jog su atsakovu P. P. neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė apie atsakovo ir kreditoriaus sudarytą paskolos sutartį informuota nebuvo, kreditoriaus nepažįsta. Jokio nekilnojamojo turto su sutuoktiniu nepirko, o pinigus pervesti į jos sąskaitą atsakovas prašė todėl, kad jis ieškovei tuo metu buvo skolingas 10 000 Eur sumą ir dalį šios sumos jau vėlavo grąžinti. Laikotarpiu nuo 2015-02 iki 2015-04 atsakovui ieškovė paskolino 10 000 Eur sumą, sutartyse paskolos grąžinimo terminai buvo suėję. 2015-07 pradžioje atsakovas informavo ieškovę, kad į jos sąskaitą yra pervesta 7 000 Eur suma, kurią laiko dalies skolos grąžinimu. Ieškovė nesutiko, kad prievolė yra solidari, nes ji nepasirašė paskolos sutarties, o atsakovas sudarė paskolos sutartį jau galiojant Vedybų sutarčiai, pagal kurios 2.8 punktą, už prievoles atsako jas prisiėmęs sutuoktinis.
14. Atsakovas P. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė ieškinį dalyje dėl 7 000 Eur skolos priteisimo iš ieškovės atmesti. Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp K. P. ir atsakovo. Paskolos sutarties sudarymas su ieškove nebuvo derinamas. Su ieškove atsakovas neveda bendro ūkio ir niekada neturėjo įsigiję jokio bendro nekilnojamojo turto. Atsakovas buvo skolingas ieškovei ir pinigus iš kreditoriaus pasiskolino tam, jog galėtų grąžinti skolą ieškovei. Pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp kreditoriaus ir atsakovo, buvo suteikta atsakovui 7 000 Eur paskola, kuri jo prašymu buvo pervesta į ieškovės sąskaitą. Ši gauta pinigų suma nebuvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl negali kilti ieškovės, kaip atsakovo sutuoktinės, atsakomybė prieš kreditorių. Ši paskola yra asmeninė atsakovo prievolė.
15. Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą bei buities tyrimo aktą, kurioje nurodė, kad lankėsi šalių gyvenamosiose vietose, bendravo su nepilnamečiu, ištyrė tėvų aplinkos sąlygas. Apsilankymo metu nustatė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi nuomojasi 3 kambarių 80 kv.m. butą, esantį ( - ). Būste sudarytos geros sąlygos nepilnamečio ugdymui ir poilsiui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-14 sprendimu trečiojo asmens K. P. reikalavimą tenkino visiškai; trečiojo asmens UAB „Maxauto Baltic“ reikalavimą tenkino visiškai; ieškinį tenkino iš dalies: piteisė iš ieškovės N. J. ir atsakovo P. P. solidariai trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, K. P. naudai 7 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 7 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-02-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 158 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės N. J. ir atsakovo P. P. solidariai trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB „Maxauto Baltic“ naudai 3 475,44 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 475,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-02-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 112,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, 1 210 Eur už advokato paslaugas; panaikino santuokos, sudarytos 2008-09-06 Druskininkų Švč. M. M. Škaplierinės bažnyčioje ir 2008-09-08, įtrauktos į apskaitą Druskininkų sav. CMS, akto įrašo Nr.147, tarp N. J. ir P. P. apskaitos akto įrašą; pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo P. P. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko turėtą pavardę – J.; nustatė nepilnamečio vaiko J. B. P. gyvenamąją vietą su motina N. J.; priteisė iš P. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. B. P. po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno mėnesio 15 kalendorinės dienos į ieškovės N. J. banko sąskaitą Nr. ( - ), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2016-03-09, iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant, kad teikiama suma uzufrukto teise disponuos vaiko motina; nustatė, jog atsakovas P. P. su nepilnamečiu sūnumi J. B. P. bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu; pripažino prievolę 500 Eur K. P. pagal 2015-07-02 Paskolos sutartį, asmenine atsakovo P. P. prievole; pripažino prievolę pagal 2004-08-02, kredito sutartį Nr. 0960418010370-03, sudarytą su AB SEB banku, asmenine atsakovo P. P. prievole; pripažino prievoles kreditoriams: G. A., R. K., A. T., UAB „Gelvora“, UAB „Grifs AG“, P. B., M. S., E. S., BAB Ūkio bankui, S. K., J. K., UAB „Estilita“, J. P., E. P., S. L., G. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriui, G. K., A. Ž., S. K., R. K., D. Š., J. B., A. T., A. D., L. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, asmeninėmis atsakovo P. P. prievolėmis; priteisė iš atsakovo P. P. ieškovės N. J. naudai 31 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo P. P. į valstybės biudžetą 68 Eur žyminį mokestį ir 36,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, spendė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo P. P. kaltės.
18. Nesant ginčo tarp šalių, teismas, nepilnamečio vaiko J. B. P., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą nustatė su jo motina N. J., priteisė iš P. P. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 190 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.
19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad paskolos sutartis tarp P. P. ir K. P. buvo sudaryta šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš 2015-07-02 Paskolos sutarties kylančią prievolę pripažino solidariąja sutuoktinių prievole bei priteisė iš N. J. ir P. P. solidariai trečiojo asmens K. P. naudai 7 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš trečiojo asmens UAB „Maxauto Baltic“ gautą paskolą ieškovė sutiko gauti į savo sąskaitą, nesiaiškino, kodėl tokia didelė pinigų suma buvo pervesta į jos asmeninę sąskaitą, o gavusi šias lėšas panaudojo savo ir šeimos poreikių tenkinimui, iš 2014-08-06 pervestos 3 475,44 Eur paskolos kylančią prievolę pripažino solidariąja sutuoktinių prievole bei priteisė iš N. J. ir P. P. solidariai trečiojo asmens UAB „Maxauto Baltic“ naudai 3 475,44 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 475,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis palinkybėmis, sprendė, kad mokestinės prievolės kilo iš neteisėtų P. P. veiksmų, todėl įsiskolinimus VSDFV biudžetui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pripažino asmeninėmis p. P. prievolėmis, kurios vykdomos iš asmeninio jo turto.
22. Teismas nurodė, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 str.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kreditoriai G. A., R. K., A. T., UAB „Gelvora“, UAB „Grifs AG“, P. B., M. S., E. S., BAB Ūkio bankas, S. K., J. K., UAB „Estilita“, J. P., E. P., S. L., G. A., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius, G. K., A. Ž., S. K., R. K., D. Š., J. B., A. T. A. D., L. M. neįrodė, kad P. P. gauti pinigai prievolių pagrindu buvo panaudoti šeimos interesais, ieškovė nedalyvavo atsakovui pasirašant su trečiaisiais asmenimis paskolos sutartis bei vekselius, byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų davusi atsakovui įgaliojimą sudaryti paskolos sutartis ir prisiimti kreditorinius įsipareigojimus, prievoles minėtiems kreditoriams pripažino P. P. asmeninėmis prievolėmis.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

9

23. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo dalį, kuria pripažinta P. P. skola valstybei asmenine panaikinti, bylą išspręsti iš esmės ir pripažinti prievolę 392 610,91 Eur sumoje N. J. ir P. P. solidaria prievole valstybei. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Prievolės valstybei atsirado nuo 2009 metų, t. y. šalims būnant santuokoje, ir kol nėra įrodyta, kad P. P., vykdydamas veiklą, veikė be sutuoktinės sutikimo ir ne šeimos poreikiams tenkinti, 392 610,91 Eur įsiskolinimas valstybei laikytinas abiejų sutuoktinių bendru įsiskolinimu. Darytina išvada, jog prievolės kylančios iš vieno sutuoktinio veiklos yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl P. P. mokestinės nepriemokos valstybei pripažinimas asmenine prievole yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymams bei pažeidžia VMI prie FM interesus.

24. Ieškovė N. J. atsiliepimu prašo trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Remiantis teismų praktika, ieškovė negali būti laikoma solidariai atsakinga nei už atsakovo įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, t. y. negali būti laikoma atsakinga už jokias atsakovo mokestines prievoles. Ieškovė laikosi savo pozicijos, kad atsakovo P. P. mokestinė nepriemoka valstybei yra asmeninė jo prievolė.
25. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo L. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo dalį, kuria pripažinta P. P. skola L. M. asmenine ir pripažinti ją N. J. ir P. P. solidaria prievole L. M.. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Visos prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio veiklos yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl P. P. išduotas vekselis L. M. pripažinimas asmenine prievole yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymams bei pažeidžia L. M. interesus. Remiantis CK normomis, P. P. bet kokios pajamos ir nauda, gauta būnant santuokoje su N. J., laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl akivaizdu, jog abiems sutuoktiniams atsirado ir pareiga atsakyti kreditoriui. Įsiskolinimas L. M. atsirado nuo 2015 metų, t.y. šalims būnant santuokoje, ir kol nėra įrodyta, kad P. P., vykdydamas veiklą, veikė be sutuoktinės sutikimo ir ne šeimos poreikiams tenkinti, įsiskolinimas L. M. laikytinas abiejų sutuoktinių bendru įsiskolinimu.
2. Kreditoriai nebuvo informuoti apie Vedybų sutartį bei prievolinės atsakomybės paskirstymą, todėl atsakovas savo veiksmais nesąžiningai prisiėmė kreditorinius įsipareigojus, kurių šiuo metu siekia išvengti. Šioje situacijoje nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimus tik savo naudai, nes ieškovė to neįrodė.
26. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo dalį, kuria pripažinta P. P. skola R. K. asmenine ir pripažinti ieškovę bei atsakovą bendraskoliais pagal 2008-10-07 Paskolos sutartį ir 2012-06-01 Paprastąjį vekselį. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Visos prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl P. P. prievolių pagal išduotą vekselį bei sudarytą paskolos sutartį su R. K. pripažinimas asmenine prievole yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymams bei pažeidžia R. K. interesus. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai. P. P. bet kokios pajamos ir nauda, gauta būnant santuokoje su N. J., laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl akivaizdu, jog abiems sutuoktiniams atsirado ir pareiga atsakyti kreditoriui. Kadangi prievolė R. K. atsirado nuo 2015 metų, t. y. šalims būnant santuokoje, ir kol nėra įrodyta, kad P. P. vykdydamas veiklą, veikė be sutuoktinės sutikimo ir ne šeimos poreikiams tenkinti, įsiskolinimas R. K. laikytinas abiejų sutuoktinių bendru įsiskolinimu.
2. Kreditoriai nebuvo informuoti apie Vedybų sutartį bei prievolinės atsakomybės paskirstymą, todėl atsakovas savo veiksmais nesąžiningai prisiėmė kreditorinius įsipareigojus, kurių šiuo metu siekia išvengti. Šioje situacijoje nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad atsakovas prisiėmė įsipareigojimus tik savo naudai, nes ieškovė to neįrodė.
27. Ieškovė N. J. atsiliepimu prašo trečiųjų asmenų L. M. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį.
2. R. K. neįrodė, kad P. P. gauti pinigai paskolos sutarties ir vekselio pagrindu buvo panaudoti šeimos interesais, be to, byloje yra nustatyta, kad ieškovė nedalyvavo atsakovui pasirašant nei paskolos sutartį, nei vekselį, taip pat nebuvo išdavusi atsakovui jokio įgaliojimo sudaryti paskolos sutartis, todėl R. K. prašymas atsakovo P. P. jam turimus įsiskolinimus pripažinti solidaria atsakovo ir ieškovės N. J. prievole yra nepagrįstas ir neįrodytas.
3. 2015-05-26 ieškovė su atsakovu pasirašė Vedybų sutartį, kurios 2.8 punkte susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis už savo skolinius įsipareigojimus atsako bei juos užtikrina savo asmeniniu turtu, išskyrus atvejus, kai yra sutuoktinių susitarimas vieno iš sutuoktinių skolinius įsipareigojimus užtikrinti arba už juos atsakyti turtu, kuris yra bendra dalinė nuosavybė. Atsakovo įsiskolinimas L. M. atsirado jau po 2015-05-26 šalių sudarytos Vedybų sutarties, todėl ši prievolė yra asmeninė P. P. prievolė.
28. Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo dalį, kuria pripažinta P. P. skola asmenine panaikinti, bylą išspręsti iš esmės ir pripažinti prievolę N. J. ir P. P. solidaria prievole. Nurodo šiuos argumentus:
1. Trečiasis asmuo su apeliantų skundais sutinka. P. P. bet kokios pajamos ir nauda, gauta būnant santuokoje su N. J., laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl akivaizdu, jog abiems sutuoktiniams atsirado ir pareiga atsakyti kreditoriams. Vedybų sutartis buvo sudaryta 2015-05-26, o įsipareigojimai kreditoriams (tame tarpe ir VSDF biudžetui) atsirado iki sutarties sudarymo. Toks kreditorinių įsiskolinimų padalijimo būdas pažeidžia kreditorių interesus.
29. Trečiasis asmuo UAB „Maxauto Baltic“ atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo trečiojo asmens VMI prie FM apeliacinio skundo netenkinti; apeliantų L. M. ir R. K. apeliacinius skundus spręsti teismo nuožiūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. VMI prie FM apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad individualia veikla vertėsi tik atsakovas P. P., ieškovė individualios veiklos nevykdė, atsakovo gautos lėšos buvo naudojamos jo sukurtiems įsipareigojimams dengti ir neteisėtiems veiksmams pagrįsti, laikytina, kad iš viešosios teisės atsiradusios prievolės negali būti pripažintos solidariomis. Atsakovo sukurtos prievolės nebuvo derinamos su ieškove, o gautos pajamos nebuvo naudojamos šeimos interesais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-14 sprendime pagrįstai nurodė, kad P. P. mokestinės prievolės kilo iš neteisėtų P. P. veiksmų, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokios prievolės laikytinos asmeninėmis ir turi būti vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turto.
2. Trečiasis asmuo dėl apeliantų L. M. ir R. K. apeliacinių skundų argumentų nepasisako ir prašo spręsti teismo nuožiūra.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

11

30. Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 263 straipsnis).
32. Apeliacijos dalykas materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių sudarytų sutarčių pobūdžio nustatymą, aiškinimas ir taikymas.
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, o bendrosios – dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.
34. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo dalį, kuria pripažinta P. P. skola valstybei asmenine panaikinti, bylą išspręsti iš esmės ir pripažinti prievolę 392 610,91 Eur sumoje N. J. ir P. P. solidaria prievole valstybei. Apeliantas motyvuoja, kad nurodyta prievolė valstybei atsirado valstybei atsirado nuo 2009 metų, t. y. šalims būnant santuokoje, ir kol nėra įrodyta, kad P. P., vykdydamas veiklą, veikė be sutuoktinės sutikimo ir ne šeimos poreikiams tenkinti, 392 610,91 Eur įsiskolinimas valstybei laikytinas abiejų sutuoktinių bendru įsiskolinimu, nes prievolės kylančios iš vieno sutuoktinio veiklos yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl P. P. mokestinės nepriemokos valstybei pripažinimas asmenine prievole yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenimis P. P. įsiskolinimai valstybės biudžetui ir socialinio draudimo fondo biudžetui kilo iš atsakovo individualios veiklos. Atsakovo, kaip advokato padėjėjo, individuali veikla įregistruota juridinių asmenų registre nuo 2003-09-22; 392 610,91 Eur įsiskolinimas valstybės biudžetui susiformavo nuo 2009 m., t.y. šalims būnant santuokoje.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad panašioje situacijoje išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes, minėta, aptartose šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje (LAT CBS 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).
36. Teisėjų kolegija sprendžia kad vertinant mokestinių prievolių, kilusių iš atsakovo P. P. individualios (advokato padėjėjo) veiklos, pobūdį, taip pat nėra pagrindo priskirti tokias prievoles prie sutuoktinių bendrųjų prievolių. Prievolės, kilusios iš atsakovo P. P., kaip advoakto padėjėjo, individualios veiklos, yra glaudžiai susijusios su jo asmeniu. Byloje nėra duomenų, kad N. J. dalyvavo sutuoktinio individualioje veikloje, ar sutuoktinio bendrai veiklai būtų panaudotas jų bendras turtas; aplinkybė, kad atsakovo individualios veiklos pajamos galimai buvo panaudotos šeimos interesais, nesudaro pagrindo pripažinti mokestines prievoles bendromis.
37. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. K. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo dalį, kuria pripažinta P. P. skola R. K. asmenine ir pripažinti ieškovę bei atsakovą bendraskoliais pagal 2008-10-07 Paskolos sutartį ir 2012-06-01 Paprastąjį vekselį. Nurodo, kad visos prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl P. P. prievolių pagal išduotą vekselį bei sudarytą paskolos sutartį su R. K. pripažinimas asmenine prievole yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymams bei pažeidžia R. K. interesus. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako bendrai.
38. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo L. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimo dalį, kuria pripažinta P. P. skola L. M. asmenine ir pripažinti ją N. J. ir P. P. solidaria prievole L. M.; apeliantė analogiškai nurodo, kad visos prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio veiklos yra bendros sutuoktinių prievolės, todėl P. P. išduotas vekselis L. M. pripažinimas asmenine prievole yra nepagrįstas, prieštarauja įstatymams bei pažeidžia L. M. interesus. Remiantis CK normomis, P. P. bet kokios pajamos ir nauda, gauta būnant santuokoje su N. J., laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl akivaizdu, jog abiem sutuoktiniams atsirado ir pareiga atsakyti kreditoriui. Įsiskolinimas L. M. atsirado nuo 2015 metų, t.y. šalims būnant santuokoje.
39. Bylos duomenimis iš atsakovo P. P. yra vykdomas 87 325,54 Eur išieškojimas R. K. naudai (antstolio V. M. kontora, vykdomoji byla Nr. 0240/13/01409), t.y. įsiskolinimas R. K. naudai jau priteistas iš atsakovo P. P.. Teismų praktikoje aiškinama, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas), taiga kreditorius turi teisę reikalauti pripažinti, kad prievolė yra solidarioji.
40. Prievolė apeliantei L. M. kilo iš 2015-12-17 paprasto vekselio 5 000 Eur sumai.
41. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutuoktinio sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (LAT CBS plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
42. Priešingai, nei nurodė apeliantai nėra prezumpcijos, kad visos prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio veiklos, yra bendros sutuoktinių prievolės. Prievolė R. K. kilo iš paskolos sutarties ir paprastojo vekselio, L. M. – iš paprastojo vekselio, t.y. iš trečiųjų asmenų ir atsakovo paskolos santykių; esant tokioms aplinkybėms kito sutuoktinio sutikimas nėra preziumuojamas, jis turi būti įrodinėjamas įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kreditoriai nepateikė įrodymų, kad ieškovė sutiktų su paskolos sutartimi ir vekselių pasirašymu, arba būtų patvirtinusi sandorį ir vekselius, arba paskolos sandoriai būtų sudarytos šeimos interesais. Bylos duomenimis, sutuoktiniai 2015-05-26 sudarė vedybų sutartį, kuria susitarė, kad kiekvienas sutuoktinis už savo skolinius įsipareigojimus atsako ir juos užtikrina savo asmeniniu turtu, po vedybų sutarties pasirašymo atsakovo P. P. prisiimtos prievolės turi būti laikomos jo asmeninėmis prievolėmis. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-04-29 išvadoje pažymėta, kad vaiko tėvai porą mėnesių gyvena skyrium. Vekselis L. M. buvo pasirašytas 2015-12-17, t.y. tikėtina, kad sutuoktinė ir negalėjo duoti sutikimą arba patvirtinti vekselį, pasirašytą po vedybų sutarties sudarymo, arba patvirtinti sandorį, nes sutuoktiniai ne tik sudarė vedybų sutartį, bet ir nutraukė bendro ūkio santykius.
43. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad paskolos sutarties ar vekselio pagrindu gautos lėšos būtų sudarytos šeimos poreikių tenkinimui, t.y. prievolės kreditoriams yra asmeninio pobūdžio.
44. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
45. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantai neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinius skundus, todėl apeliacinės instancijos teismas trečiųjų asmenų skundus atmeta kaip nepagrįstus, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-14 sprendimą nepakeistą.
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinant, trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.