Byla 2A-2420-823/2013
Dėl žalos atlyginimo ir įsiskolinimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. B., R. L., I. M., N. Š. (N. Š.) ir R. Š. ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo ir įsiskolinimo panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovai G. B., R. L., I. M., N. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo priskaičiuotą 113,04 Lt dydžio ieškovo J. B. įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo ieškovo J. B. naudai 373,85 Lt turtinę žalą ir 1/5 patirtų bylinėjimosi išlaidų; ieškovo R. L. naudai priteisti iš atsakovo 682,81 Lt turtinę žalą ir 1/5 patirtų bylinėjimosi išlaidų; panaikinti atsakovo priskaičiuotą 439,09 Lt dydžio ieškovės I. M. įsiskolinimą, priteisti iš atsakovo ieškovės I. M. naudai 37,32 Lt turtinę žalą ir 1/5 patirtų bylinėjimosi išlaidų; ieškovo N. Š. naudai priteisti iš atsakovo 682,90 Lt turtinę žalą ir 1/5 patirtų bylinėjimosi išlaidų; ieškovo R. Š. naudai iš atsakovo priteisti 486,89 Lt turtinę žalą ir 1/5 patirtų bylinėjimosi išlaidų.

4Ieškovai nurodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų savininkai. Name yra 92 butai. Šio namo administratoriumi yra atsakovas. Atsakovas, nesuderinęs su namo bendrasavininkiais, vykdė namo statybos (remonto) darbus, kurie nenumatyti daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, ir priskaičiavo darbų bei medžiagų vertes, padarydamas ieškovams žalos. Bendra atsakovo atliktų darbų ir medžiagų vertė sudaro 50 076,22 Lt. Minėta suma priskaičiuota visiems 92 butų, esančių ( - ), savininkams. Atsakovas, nesuderinęs su namo bendrasavininkiais remonto darbų apimčių, kainų, techninių sąlygų ir medžiagų kainų, vykdė statybos remonto darbus, nesusijusius su namo priežiūros ir naudojimo privalomaisiais reikalavimais, taip sistemingai pažeidinėdamas namo bendrasavininkių teises. Per trejus metus ir devynis mėnesius atsakovas nebuvo suorganizavęs daugiabučio namo savininkų susirinkimo, nebandė organizuoti savininkų balsavimo raštu. Kaip alternatyvą teisės aktų nuostatoms atsakovas įpareigojo savo darbuotoją J. P. rinkti bendrasavininkių parašus techniniuose ir finansiniuose atsakovo parengtuose dokumentuose su akivaizdžiai klaidinančia informacija, nurodant tikrovės neatitinkančias darbų apimtis ir kainas. Taip pat atsakovas darė psichologinį spaudimą, siuntinėdamas gyventojams bauginamo pobūdžio pranešimus dėl skolos sumokėjimo. 2008 m. birželio mėnesį bendrasavininkių susirinkimo metu buvo sudaryta trijų asmenų komisija, kuri faktiškai nustatė planuojamų darbų apimtis. Atsakovo siūlymai viršijo darbų apimtį apie 1000 m2. Taip pat atsakovas 2010 m. lapkričio 26 d. rašte ir 2011 m. kovo 15 d. ataskaitoje nurodė klaidingą namo rulonine prilydomąja bitumine danga dengtų denginių plotą – 1 350,21 m2, nors komisijos apskaičiuotas plotas – 1 017,82 m2, o tai pinigine išraiška sudaro 9 602,74 Lt sumą. Ieškovai, susipažinę su minėta ataskaita ir mokamaisiais pranešimais, konstatavo akivaizdžius neatitikimus, kai kurių darbų apimtis ir sumas viršijančius net du kartus. Nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. balandžio mėnesio atsakovas pateikė sąskaitas už neegzistuojančią paslaugą „Antena“ 608,58 Lt sumai. Nuo 2002 m. namo eterinė kolektyvinė televizijos priėmimo sistema buvo demontuota ir panaikinta.Ieškovai nurodė, kad padarytos žalos dydį skaičiuoja kaip neteisėtai atliktų darbų vertę, padalintą iš namo bendro naudingo ploto – 9,7086 Lt vienam kvadratiniam metrui.

5Atsakovas UAB „Naujoji Pilaitė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovų nurodytame namo butų savininkų susirinkime, kuris įvyko 2009 m. balandžio 30 d., dalyvavo labai mažai gyventojų, todėl jame jokių sprendimų priimta nebuvo. Namo butų savininkams dažnai nerūpi bendri namo reikalai, todėl jie nedalyvauja rengiamuose susirinkimuose, balsavimuose, nepateikia pasiūlymų, o atsakovas deda maksimalias pastangas informuodamas gyventojus apie numatomus statybos ir remonto darbus, galimybes įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją, organizuodamas apklausas kitais klausimais. Atsakovas paaiškino, kad ieškovų nurodytos darbų atlikimo sumos yra neaiškios ir neatitinkančios tikrovės. Statybos ir remonto darbai dažniausiai atlikinėjami tik po to, kai gaunami gyventojų prašymai ir komisijos sudarytas apžiūros aktas. Statybos ir remonto darbams atlikti ieškoma geriausios darbų atlikimo kainos pasiūlymų, o sutikdami su darbų atlikimo vykdytoju, atliekamais darbais ir atliekamų darbų kaina, pasirašo dauguma gyventojų. Atsakovas taip pat nurodė, kad sąmatose nurodytas ne stogo plotas, o tam plotui užkloti reikalingas dangos plotas, t.y. su uždengimais (užliejimais) iki 15 proc. 2010 m. liepos mėnesio prašyme yra nurodyti daugumos pirmos laiptinės savininkų parašai t. y. jų išreikšta valia atlikti namo, ( - ), pirmos laiptinės (1-36 butai, 165 korpusas) stogo naujos hidroizoliacinės dangos įrengimų darbus. 2010 m. gruodžio 10 d. įpareigojimą dėl lifto patalpų durų pakeitimo pasirašė ir su juo sutiko 19 namo, ( - ), (65 korpuso) butų savininkai. Taip pat nurodė, kad ant namo, ( - ), laiptinės stogo buvo antena, kuri demontuota 2011 m. vasario 11 d., todėl mokesčiai už jos priežiūrą nebuvo skaičiuojami nuo 2011 m. vasario 1 d.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškovės G. B. naudai 373,85 Lt žalos atlyginimo, 869,10 Lt bylinėjimosi išlaidų ir panaikino atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ priskaičiuotą 113,04 Lt dydžio įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškovui R. L. 682,81 Lt žalos atlyginimo ir 869,10 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškovei I. M. 37,32 Lt žalos atlyginimo, 869,10 Lt bylinėjimosi išlaidų bei panaikino atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ priskaičiuotą 439,09 Lt dydžio įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškovo N. Š. naudai 682,90 Lt žalos atlyginimo ir 869,10 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ ieškovo R. Š. naudai 486,89 Lt žalos atlyginimo ir 869,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), apžiūros 2007-10-15, 2008-05-19, 2008-10-27, 2009-04-21, 2010-04-19, 2010-09-30, 2010-10-14 aktuose UAB „Naujoji Pilaitė“ konstatuoja defektus, tarp kurių nustatyta ir stogo dangos defektai: pažymima, kad yra dangos defektai ir būklė blogėja, I laiptinėje pralaidumas į 36, 69, 92 butus, buvo rekomenduojama atlikti kapitalinį remontą, vėliau - įrengti naują hidroizoliacinę dangą, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad tai privalomieji darbai (STR 1.12.05:2010 4.3 ir 5 punktai), kad dėl minėtų darbų atlikimo buvo priimtas administratoriaus sprendimas, su kuriuo supažindinta dauguma daugiabučio namo savininkų, ar gautas daugumos savininkų sutikimas. Atsakovas nepateikė teismui pakankami įrodymų, kad prašymus ir kitus rašytinius sutikimus atlikti darbus pasirašė būtent butų savininkai, o ne kiti gyventojai. Daugiabučio namo stogas yra bendroji namo konstrukcija, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad valią turėjo išreikšti tik 1 laiptinės gyventojai; atitinkamai išlaidos turi būti skirstomos visiems daugiabučio namo savininkams, todėl atsakovas nepagrįstai skaičiavo išlaidas savininkams butų, kurie susiję tik su viena laiptine. Atsakovas neginčijo ieškovų nurodytų aplinkybių, kad kiti remonto darbai ir medžiagos nebuvo numatyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) sąraše. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokiam sąrašui pritarė dauguma butų savininkų. Kadangi byloje kilo ginčas dėl antenos demontavimo laikotarpio, atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad iki 2011 metų dar buvo kolektyvinės televizijos antena, už kurios administravimą turėjo pagrindą skaičiuoti mokesčius. Dėl atliktų darbų apimties teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo atliktų darbų aktuose nurodyti dydžiai yra nerealūs, kokia yra remontui naudojamų medžiagų išeiga ieškovai nevertino, neprašė teismo skirti ekspertizės dėl atliktų darbų kainos ir apimties, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad darbų apimtys realiai buvo mažesnės (taip pat mažesnis medžiagų kiekis). Teismas sprendė, kad dėl atsakovo kaltės darbai atlikti neteisėtai, o ieškovų turėtos išlaidos (jų gavimo fakto atsakovas neginčija) priskiriamos prie žalos, kuri padaryta dėl atsakovo veiksmų.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Naujoji pilaitė“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti; skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme; priteisti visas atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino administratoriaus atliktų darbų ir patirtų sąnaudų kaip susijusių su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovo į bylą pateiktose gyventojų 2007 m. lapkričio 22 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. lapkričio 2 d., 2009 m. lapkričio 24 d. ir 2010 m. vasario 8 d. skunduose buvo nurodyta, kad jų butuose drėksta lubos, kaupiasi pelėsis, drėgmė, taip pat buvo prašoma keisti namo stogą. Kasmetiniuose statinio apžiūros aktuose nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. buvo fiksuoti namo stogo dideli defektai, nurodyta kapitaliai remontuoti stogą, įrengti naują stogo hidroizoliacinę dangą ir pan. Šie aktai pasirašyti statinio statybos ir techninės priežiūros vadovės E. M., statytinių priežiūros vadybininkės bei energetiko. Daugiabučio namo ( - ) gyventojai taip pat skundėsi ir dėl namo sienų (fasado) – blokinių plokščių sujungimo siūlių defektų – 2010 m. balandžio 19 d. gyventojos R. R. skunde prašoma sutvarkyti ties namo butu siūles, nes, priglaudus ranką prie sienos, jaučiami vėjo gūsiai. Apžiūros 2010 m. birželio 28 d. akte Nr. AT-940, pasirašytame statinio statybos ir techninės priežiūros vadovės E. M., pažymėta, kad reikalingas išorės sienų siūlių remontas ties butais Nr. 7-9 ir 33, apšiltinant sienų sandūras ir jas hermetizuojant. Tuose pačiuose namo ( - ), apžiūros aktuose nuo 2007 m. spalio 15 d. iki 2010 m. balandžio 19 d. kasmet buvo fiskuoti namo išorės sienos (fasado) dalies plokščių sujungimo siūlių defektai ir, nustačius pralaidumą, numatyta remontuoti siūles. Taigi pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog tai privalomieji darbai, ir kad nebuvo priimto atsakovo sprendimo, yra nepagrįsta. Daugiabučio gyvenamojo namo stogo pralaidumas, butų lubų viršutiniuose aukštuose nuolatinis drėkimas, pelėsio atsiradimas, vėjo iš lauko per sieną jutimas ir pan. yra siejamas su gyvenamųjų namų privalomaisiais naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir jų įgyvendinimu. Tiek skundžiamame pirmos instancijos teismo sprendime, tiek ieškovų pareikštame ieškinyje nėra pateikta argumentų, kad atsakovo patirtos išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovas, prieš atlikdamas darbus, supažindino gyventojus su atliekamais darbais ir jų sąmata. Gyventojų surinkti parašai ginčo situacijoje tik papildomai parodo, kad jie pritarė šiems tinkamai pastato būklei palaikyti reikalingiems būtiniesiems remonto darbams, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad šiuo atveju nebuvo daugumos gyventojų sutikimo, yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai išaiškino, kad sutikimą paminėtiems darbams galėjo duoti tik butų savininkai, kadangi sutikimą duoti ir pasirašyti galėjo taip pat ir butų naudotojai.

102) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė teisės aktų, reglamentuojančių atsakovo funkcijas, numatančias pareigas jam priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų užtikrinimo. Ieškovai savo ieškinį dėl žalos atlyginimo ir įsiskolinimo panaikinimo taip pat grindė tuo, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja iš jų sumokėti už mokomuosiuose pranešimuose laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. kovo mėnesio nurodytus kitus remonto darbus, staliaus darbų medžiagas, liftų atnaujinimo, kabinos keitimo darbus, santechniko darbo medžiagas, vandentiekio stovo keitimo darbus, telefonspynių remonto darbus, staliaus, santechnikos, elektriko darbų medžiagas ir pan. Visi šie darbai yra susiję su daugiabučio gyvenamojo namo nuolatine technine priežiūra ir bendro naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomaisiais reikalavimais. Byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad jis, vykdydamas savo pareigas, privalėjo organizuoti kanalizacijos remonto atlikimo darbus, vandentiekio vamzdžių, stovų pakeitimo darbus bei kad patyrė atitinkamų darbų medžiagų išlaidas ir pan. Atliktų darbų aktuose yra pasirašę gyventojai, kurių prašymu šie darbai buvo atliekami. Taigi buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tokių atliktų darbų poreikį bei faktinį šių darbų atlikimą atitinkamomis sąnaudomis, todėl mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos ieškovams, kurias jie turi apmokėti, yra pagrįstos ir teisėtos. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo atliktų darbų aktuose nurodyti dydžiai yra nerealūs, kokia yra remontui naudojamų medžiagų išeiga ieškovai nevertino, neprašė teismo skirti ekspertizės dėl atliktų darbų kainos ir apimties, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad realiai buvo mažesnės darbų apimtys (taip pat mažesnis medžiagų kiekis). Su šia pirmos instancijos teismo išvada apeliantas sutinka ir jos neginčija, todėl mokėjimo pranešimuose nurodytos sumos ieškovams, kurias jie turi apmokėti, yra pagrįstos ir teisėtos. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. lapkričio 23 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo atliktų darbų ir konstatuota jo pareiga rūpintis pastato bendro naudojimo objektais pagal atsakovo nuostatų ir kitus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas byloje atsakovo pateiktų įrodymų nevertino, dėl jų nepasisakė, byloje reikšmingų teisės aktų netaikė ir padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškovų pareikšto ieškinio pagrįstumo.

113) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovai buvo iš dalies sumokėję atsakovui už darbus ir patirtas išlaidas, t.y. jie pripažino savo prievolę atsiskaityti su atsakovu už jo paslaugas ir patirtas išlaidas. Teismas visiškai be pagrindo paties ieškovų sumokėtas sumas atsakovui pripažino jiems padaryta žala, nors jokios žalos ginčo aplinkybėms jiems nebuvo padaryta, o tik buvo užtikrintas daugiabučio namo saugumas, kad jis atitiktų statiniui keliamus reikalavimus ir būtų naudojamas pagal paskirtį, užtikrinant namo gyventojų (savininkų) interesus.

124) Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas neginčijo, jog kolektyvinės antenos nebėra nuo 2011 m. vasario mėnesio. Aplinkybė dėl antenos nesudaro ginčo dalyko byloje, nes ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl sumokėto mokesčio už ją sugrąžinimo.

135) Teismas iš atsakovo ieškovų naudai neturėjo priteisti 3 760,98 Lt atstovavimo išlaidų, kadangi ieškovai nepateikė reikalingų dokumentų šioms išlaidoms pagrįsti. Be to, šios išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, kadangi ieškovų procesiniai dokumentai ne kartą buvo tikslinami dėl nustatytų trūkumų ir buvo surašyti ne teisininko. Priteistų atstovavimo išlaidų suma gerokai viršija ieškovų pareikto ieškinio sumą. Ieškovai į bylą nepateikė teisinių paslaugų sutarties su UAB „Jurginio projektų menedžmentas“, taip pat nepateikė įrodymų, kad šioje bendrovėje dirbtų reikiamą išsilavinimą turintis teisininkas, galintis suteikti tokią paslaugą.

146) Byloje yra kilę sudėtingi faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo klausimai, sudėtingi daugiabučių namų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo bei paskirto atsakovo teisių ir pareigų nustatymo ir aiškinimo klausimai, todėl yra pagrindas apeliacinės instancijos teisme skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Žodinio proceso metu būtų galimybė pakartotinai išklausyti šalių paaiškinimų, atsakyti į klausimus dėl byloje reikšmingų aplinkybių nustatymo, namo techninės priežiūros klausimų paaiškinimų, apklausti atsakovo atsakingus asmenis, paskirtus administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą ( - ), ir taip tinkamai išnagrinėti bylą.

15Ieškovai R. L., I. M., N. Š., R. Š. ir G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

161) Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad prašymus ir kitus rašytinius sutikimus atlikti darbus pasirašė būtent butų savininkai, o ne kiti gyventojai t.y. byloje pateikti įrodymai nepagrindžia to, kad buvo išreikšta daugumos savininkų valia atlikti minėtus darbus. Daugiabučio namo stogas yra bendroji namo konstrukcija, todėl atsakovas nepagrįstai argumentavo, kad valią turėjo išreikšti tik vienos laiptinės gyventojai, kadangi atitinkamai išlaidos turėjo būti skirstomos visiems daugiabučio namo savininkams. Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai ištyrė atsakovo pateiktus įrodymus ir konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ( - ) namo stogo dangos kapitalinis remontas buvo privalomieji darbai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl minėtų darbų atlikimo daugiabučio namo administratorius, negavęs daugumos butų savininkų sutikimo, priėmė neteisėtą sprendimą.

172) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas net neginčijo ieškovų nurodytų aplinkybių, jog kiti remonto darbai ir medžiagos nebuvo numatyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) sąraše. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad tokiam sąrašui pritarė dauguma butų savininkų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į namo administratoriaus funkcijų specifiką, gyvenamojo namo darbų poreikius, aiškiai atskirdamas namo administratoriui privalomus atlikti darbus bei tuos, kuriems būtina gauti daugumos butų savininkų sutikimą teisės aktų nustatyta tvarka.

183) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nekilo ginčas dėl ieškovų nurodytos žalos ir įsiskolinimų dydžio. Atsakovas neginčijo ieškovams padarytos žalos dydžio, nepateikė įrodymų, kad darbai buvo atlikti teisėtai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovų turėtos išlaidos priskiriamos prie žalos, kuri padaryta dėl atsakovo veiksmų.

194) Ieškovų atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų leistinų dydžių, todėl atsakovo nurodyti motyvai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų neturi jokio pagrindo. Visi atstovavimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis priteisti ieškovams atstovavimo išlaidas yra teisėta ir pagrįsta.

205) Ieškovų procesiniai dokumentai buvo tikslinami ne kartą šalinant nustatytus trūkumus ir pan., todėl tokias pačias teises proceso eigoje turėjo ir atsakovas – dėstyti faktines aplinkybes, aiškinti namo administratoriaus teises ir pareigas, teikti įrodymus, prašyti kviesti liudytojus ir atlikti visus kitus veiksmus. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme iš esmės žodinio proceso tvarka vyko dviejuose posėdžiuose, todėl nėra jokio pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

21Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė apeliacinio proceso forma yra rašytinis procesas, o žodinio proceso tvarka byla nagrinėjama tik išimtiniais atvejais, apeliacinės instancijos teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka savo procesiniuose dokumentuose gali teikti teismui motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis), tačiau šie prašymai teismui nėra privalomi. Nagrinėjamoje byloje prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra pareiškęs apeliantas. Prašymas grindžiamas tuo, kad žodinio proceso metu būtų galimybė pakartotinai išklausyti šalių paaiškinimų, atsakyti į klausimus dėl byloje reikšmingų aplinkybių nustatymo, namo techninės priežiūros klausimų paaiškinimų, apklausti atsakovo atsakingus asmenis, paskirtus administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą ( - ), ir taip tinkamai išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso šalys savo paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui privalo išdėstyti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį, o apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neleidžiama nukrypti nuo pateiktų procesinių dokumentų turinio (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo, kokius konkrečiai liudytojus prašo aplausti apeliacinės instancijos teismo, kokias bylai reikšmingas aplinkybes šie liudytojai gali patvirtinti, taip pat nepagrindžia, kodėl nurodyti liudytojai negalėjo būti apklausti pirmosios instancijos teisme, t.y. aiškiai neformuluoja prašymo dėl naujų įrodymų pateikimo ir nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų (CPK 314 straipsnis). Esant tokioms aplinlkybėms konstatuotina, kad apelianto nurodytais motyvais skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo, o apeliacinės instancijos teismas tokios būtinybės nenustatė.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas. Ieškinys teismo tenkinamas, jei ieškovas pasitrinko tinkamą savo pažeistų teisių gynybos būdą ir nustatyta tvarka įrodė savo reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nebuvo pažeista, arba negali būti ginama ieškovo pasirinktomis teisinės gynybos priemonėmis, ieškinys teismo sprendimu atmetamas. Teismų praktikoje be kita ko pažymima, kad teismas nėra saistomas teisinio ieškovo ieškinio pagrindo. Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

24Ieškovai kreipdamiesi į teismą savo reikalavimą formulavo kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t.y. jį kildino iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Reiškiant tokį reikalavimą, ieškovams tenka procesinė pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir dydį, taip pat priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas nekeitė ieškovų nurodytos ginčo teisinio santykio teisinės kvalifikacijos ir ginčijamu sprendimu sprendė, kad byloje įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

25Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovai nurodė kaip jo veikimą ultra vires, t.y. bendrosios nuosavybės objekto remonto ir priežiūros darbų atlikimą be atitinkamo savininkų sutikimo. Kaip padarytą žalą ieškovai nurodo jiems kaip bendrosios nuosavybės bendrasavininkiams tenkančią apmokėti paminėtų remonto darbų dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto remonto, t.y. jo pagerinimo darbų, išlaidos, nepriklausomai nuo to, ar tokie darbai buvo atlikti turint ieškovų sutikimą, savaime negali būti laikomi ieškovų kaip bendrasavininkių patirta žala CK 6.249 straipsnio prasme, kadangi jiems priklausantis nuosavybės objektas tokiu būdu nebuvo sugadintas ar sumažinta jo vertė. Priešingai, bendrosios nuosavybės objekto pagerinimas yra ieškovų kaip bendraturčių nuosavybės teisės objekto vertės padidinimas. Kitokių neteisėtų atsakovo veiksmų (išskyrus veikimą negavus atitinkamo bendrasavininkių sutikimo) pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nenustatė, pažymėdamas, kad atsakovas realiai atliko darbus už nurodytą sumą. Ši išvada apeliacinės instancijos teisme neginčijama. Esant tokioms aplinkybėms sutiktina su apelianto argumentais, kad atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai ieškovams padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neva neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos byloje nebuvo įrodytas, ir ginčijamu sprendimu ieškovų ieškinys patenkintas nemotyvuotai, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

26Kaip minėta, iš faktinio ieškovų ieškinio pagrindo matyti, kad savo reikalavimą jie kildina iš to, kad atsakovas veikė viršydamas savo įgaliojimus, taip pat nepagrįstai priskaičiavo ieškovams tam tikras mokėtinas sumas (mokestį už neegzistuojančią anteną, per didelę dalį stogo remonto išlaidų). Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkų pareiga apmokėti bendrosios nuosavybės objekto priežiūros (remonto) išlaidas siejama su jų sutikimu, išskyrus atvejus, kai tai susiję su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba kai dėl tokių išlaidų primtas administratoriaus ar savininkų susirinkimo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka. Butų ir kitų patalpų savininkų teisių gynimo būdas, susijęs su nepagrįstu reikalavimu atlyginti turto priežiūros (remonto) išlaidas įtvirtintas paminėtame straipsnyje nurodant, kad buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę atsisakyti tokias išlaidas dengti. Tuo atveju, jei nurodytos sumos buvo sumokėtos, buto ar kitų patalpų savininkas gali reikalauti jas grąžinti, kaip neteisėtai ar per klaidą atsakovo gautą turtą (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Toks pat reikalavimas turėtų būti reiškiamas ir tuo atveju, jei, ieškovų teigimu, jie yra sumokėję atsakovui už paslaugas, kurių realiai negavo. Abiem atvejais ieškovams tenka procesinė pareiga įrodyti, kokios konkrečiai sumos atsakovui buvo sumokėtos be pagrindo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytas priteistinų sumų apskaičiavimo būdas (bendrą darbų sumą dalijant iš namo bendrojo naudingojo ploto ir dauginant iš kiekvienam iš ieškovų priklausančio buto ploto) yra ydingas, nes neįrodo ir nepagrindžia kiekvieno iš ieškovų atsakovui realiai sumokėtų sumų. Iš patikslintame ieškinyje nurodytų sumų ir kitų į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės nuspręsti, kokius konkrečiai atsakovo atliktus darbus ginčija ieškovai, ir dėl tos pačios priežasties nėra įmanoma įvertinti, ar atsakovas konkrečius darbus galėjo atlikti negavęs bendrasavininkių sutikimo, t.y. įvertinti ieškovų pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

27Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad stogo remonto darbai, jei jie atliekami siekiant užtikrinti būtinąsias stogo funkcines savybes, yra susiję su teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad dėl stogo dangos remonto į atsakovą kreipėsi namo gyventojai, nurodydami, kad į butus skverbiasi vanduo, šlampa kambarių sienos ir lubos, kaupiasi pelėsis (b.l. 185, 188-189, t. I). Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 11 punktu, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad gyvenamojo namo stogui nebeatitinkant jam keliamų esminių funkcionalumo reikalavimų (t.y. neužtikrinant apsaugos nuo kritulių vandens) būtinąsias stogo remonto išlaidas privalo dengti visi namo butų (patalpų) bendrasavininkiai, atsižvelgiant į jiems tenkančią bendrosios nuosavybės dalį, nepriklausomai nuo to, ar jie asmeniškai yra išreiškę sutikimą tokias išlaidas dengti, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar dėl remonto buvo priimtas daugumos butų savininkų sprendimas. Priešingas aiškinimas neatitiktų CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatų, bendro draudimo bendrasavininkiams nepažeisti kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), nes sudarytų prielaidas pažeisti konkrečių butų savininkų (kurių nuosavybei daroma žala dėl bendrosios nuosavybės objekto (stogo) trūkumų) teises nepriimant būtinų sprendimų dėl bendrosios nuosavybės objekto priežiūros. Pažymėtina, kad į bylą nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad stogo remontas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas. Kita vertus, iš byloje surinktų įrodymų galima daryti prielaidą, kad atsakovas stogo remonto išlaidas paskirstė nesilaikydamas CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatų ir dėl to galimai ieškovams buvo priskirta mokėti per didelė stogo remonto išlaidų dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal byloje surinktus įrodymus šio klausimo nėra galimybės išspręsti apeliacinės instancijos teisme (nėra aišku, ar išlaidos atsakovo buvo paskirstytos tik vienai laiptinei, kaip nurodyta ginčijamame sprendime, ar namo korpusui, taip pat ar namo korpusas analizuojamu atveju yra savarankiškas statinys, ar stogas yra bendroji visų korpusų konstrukcija); be to, nustačius, kad stogo remonto išlaidos turėjo būti priskirtos ir kitiems gyvenamojo namo gyventojams juos būtina įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Toks procesinis veiksmas negali būti atliekamas apeliacinės instancijos teisme.

28Taip pat sutiktina su apelianto argumentu, kad pastato tarpblokinių siūlių remontas, atliktas nustačius jų pralaidumą, yra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (STR 1.12.05:2002 11.1.6 punktas). Vadovaujantis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu, 6 punktu, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Taigi gyvenamojo namo patalpų savininkų daugumos sprendimas šiuo atveju nebuvo būtinas, o kitų neteisėtų atsakovo veiksmų atliekant nurodytą remontą ieškovai nenurodė.

29Be paminėtų darbų ieškovai ieškiniu nurodo ir kitus atsakovo neva nepagrįstai be butų savininkų sutikimo atliktus darbus. Kadangi, kaip minėta, dėl ieškovų suformuluoto ieškinio reikalavimo ydingumo nėra galimybės spręsti, kokias konkrečiai jų mokomuosiuose pranešimuose nurodytas sumas ieškovai ginčija, ir nėra pateikta įrodymų, už kokius konkrečiai darbus ieškovams priskaičiuotos ginčijamos sumos, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės įvertinti, ar konkretūs darbai atsakovo galėjo būti atliekami be daugumos gyventojų sutikimo, ir atitinkamai įvertinti kiekvieno iš ieškovų ieškovų pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

30Ieškovai ieškinyje nurodė, kad namo kolektyvinė antena buvo demontuota 2002 m., tuo tarpu atsakovo teigimu tai padaryta 2011 m. vasario mėn. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp šalių kilus ginčui atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti mokesčių už anteną skaičiavimo pagrindą ieškovams ginčo laikotarpiu (nuo 2002 m. iki 2011 m. vasario). Atsakovas 2011 m. liepos 11 d. atsiliepime nurodė, kad atliks atitinkamus perskaičiavimus (b.l. 151, t. I). Iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės nuspręsti, ar toks perskaičiavimas atsakovo buvo atliktas, taip pat kokia konkrečiai suma už anteną galimai nepagrįstai buvo sumokėta kiekvieno iš ieškovų. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovai nereiškia reikalavimų dėl neteisėtai sumokėtų sumų grąžinimo, iš ieškinio turinio matyti, kad toks reikalavimas ieškovų yra reiškiamas, netinkamai jį kvalifikuojant kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

31Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje būtina tikslinti ieškinio reikalavimus, aiškiai įvardijant kiekvienam iš ieškovų neva nepagrįstai priskaičiuotas sumas, nustatyti ir atitinkamais įrodymais pagrįsti, už kokius konkrečiai darbus šios sumos atsakovo buvo skaičiuojamos, taip pat galimai įtraukti į bylą naujus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos byloje priimtas teismo sprendimas, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

32Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nes šis klausimas pirmosios instancijos teismo turės būti sprendžiamas išsprendus bylą iš esmės.

33Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

Nutarė

34Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė apeliacine... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovai G. B., R. L., I. M., N. Š. ir R. Š. kreipėsi į teismą,... 4. Ieškovai nurodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), butų... 5. Atsakovas UAB „Naujoji Pilaitė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), apžiūros 2007-10-15,... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Naujoji pilaitė“ prašo Vilniaus miesto... 9. 1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino administratoriaus... 10. 2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė teisės aktų,... 11. 3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę,... 12. 4) Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas neginčijo, jog... 13. 5) Teismas iš atsakovo ieškovų naudai neturėjo priteisti 3 760,98 Lt... 14. 6) Byloje yra kilę sudėtingi faktinių aplinkybių nustatymo ir vertinimo... 15. Ieškovai R. L., I. M., N. Š., R. Š. ir G. B. atsiliepimu į apeliacinį... 16. 1) Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad prašymus ir kitus rašytinius... 17. 2) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas net... 18. 3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nekilo... 19. 4) Ieškovų atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo... 20. 5) Ieškovų procesiniai dokumentai buvo tikslinami ne kartą šalinant... 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 23. Bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis... 24. Ieškovai kreipdamiesi į teismą savo reikalavimą formulavo kaip reikalavimą... 25. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovai nurodė kaip jo veikimą ultra vires,... 26. Kaip minėta, iš faktinio ieškovų ieškinio pagrindo matyti, kad savo... 27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad stogo... 28. Taip pat sutiktina su apelianto argumentu, kad pastato tarpblokinių siūlių... 29. Be paminėtų darbų ieškovai ieškiniu nurodo ir kitus atsakovo neva... 30. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad namo kolektyvinė antena buvo demontuota 2002... 31. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas... 32. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų,... 33. Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas... 34. Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą panaikinti ir...