Byla 2A-1916-343/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja),

2sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,

3dalyvaujant ieškovo D. P. atstovėms D. P. ir advokatei O. R.,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Kausta būstas“ atstovei V. C.,

5nedalyvaujant ieškovui D. P., trečiajam asmeniui A. P., trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Kausta būstas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1169-429/2013 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Kausta būstas“, tretiesiems asmenims A. P., Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 161–163) ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 52751,25Lt turtinės ir 40 000 Lt neturtinės žalos nurodydamas, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta preliminari buto, esančio adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis D Nr. 89. Ieškovas, vykdydamas preliminarią sutartį, pervedė atsakovei už sutarties objektą – butą ir parkavimo vietą - 337 000 Lt . 2007 m. rugpjūčio 10 d. trečiasis asmuo A. P. ir atsakovė sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, o taip pat perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį atsakovė perdavė, o trečiasis asmuo priėmė butą Nr. 88, esantį ( - ), parkavimo vietą Nr. 51, raktus ir turto dokumentus. 2007 m. spalio 12 d. sutartimi A. P. pirmiau nurodytą nekilnojamąjį turtą padovanojo ieškovui, savo sūnui D. P.. Ieškovui pradėjus vykdyti baigiamuosius buto apdailos darbus pradėjo aiškėti, kad atsakovė, statydama gyvenamąjį namą, nukrypo nuo projekto, statinį pastatė nekokybiškai, panaudojo pigesnes ir prastesnės kokybės statybines medžiagas nei kad buvo nurodyta projekte, dėl ko ieškovas pasijuto apgautas. Dėl pastebėtų darbų trūkumų ieškovas kreipėsi į atsakovę, atvykus komisijai buvo pažadėta, kad trūkumai bus pašalinti, tačiau, ieškovo manymu, trūkumai tinkamai nebuvo pašalinti, nes trūkusi išorinė lauko siena ir toliau trūksta. Atsakovės garantinei tarnybai negalint ar nenorint taisyti namo trūkumų, o taip pat nesutinkant grąžinti dalies sumokėtos sumos, siekiant ieškovui pačiam ištaisyti pastebėtus trūkumus, ieškovas yra priverstas savo teises ginti teisme. Atsakovė nepašalino ieškovo nurodytų trūkumų, t. y. pagal projektą neįrengė balkono (jo dydis pagal projektą 14 kv.m, o pastatytas tik 7 kv.m), nesutvarkė trūkusios išorinės namo sienos, neužsandarino langų, neįvedė kokybiškos ventiliacijos bute ir laiptinėje, nepakeitė blogo radiatoriaus ir sugadintų parketinių grindų, nesutvarkė vandens nubėgimo parkinge, parkinge prie 51 vietos neuždėjo metalinės sijos, dėl kurios nebuvimo į parkingą įlenda vagys, kurie jau 3 kartus apvogė ieškovo automobilį. Dėl nurodytų trūkumų neišsipildė ieškovo teisėti lūkesčiai įsigyti kokybišką butą, dėl jų jis patiria nepatogumus, išgyvenimus, turinčius įtakos ir ieškovo sveikatai. Ieškovas yra neįgalus, dėl sukeltų nepatogumų ir išgyvenimų bei dėl nuolatinės nervinės įtampos jis 2010 metų gegužės mėnesį patyrė insultą. Ieškovas, būdamas jauno amžiaus, sutrikus sveikatai negali normaliai gyventi bute be kokybiškos ventiliacijos. Be to, dėl per didelio parkingo vietų skaičiaus, kuris neatitinka ir viršija projekte numatytą vietų skaičių, ieškovui sunku pravažiuoti automobiliu. Kadangi ieškovui parduotas butas neatitinka kokybės reikalavimų, dėl trūkusios namo sienos jo vertė ženkliai sumažėjo, ieškovui pagal pateiktą sąmatą priteistina suma trūkumams ištaisyti, kadangi, pasibaigus garantiniam laikotarpiui, ieškovas pardavėjui negalės reikšti jokių pretenzijų, o pasekmių dėl skilusios išorinės namo sienos pašalinimas kainuos dar daugiau. Be to, ieškovas dėl to patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina ir neturtinė žala.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu (t. 3, b.l. 105–118) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 51 751,25 Lt ir 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendimu paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas ieškovui iš atsakovės 2 021 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat valstybės naudai priteisė iš ieškovo 43Lt, o iš atsakovės – 78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 1 953 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą sutartį ieškovas įsigijo butą Nr. 88 su 51 parkavimosi aikštele už 337 000 Lt . Ieškovui pastebėjus įsigyto buto bei parkavimosi aikštelės trūkumus ir apie juos informavus atsakovę, ši nesutiko grąžinti dalies pinigų, sumokėtų už įsigytą turtą, tačiau su daugeliu ieškovo pareikštų pretenzijų dėl statybos trūkumų sutiko, pažadėdama juos pašalinti ir dalį jų pašalino. Teismas laikė, kad ieškovas patyrė žalą dėl vėliau atsiradusių statinio trūkumų dėl statinio patvarumo ir jo atsparumo sumažėjimo. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, vietos apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis nurodė, kad ieškovo įsigytas butas pastatytas su trūkumais, išryškėjusiais garantiniu laikotarpiu, po ginčo buto ir namo pastatymo neatlikta projekto analizė, langai tik dalinai varstomi, ventiliacijos sistema bute ir laiptinėje įrengta netinkamai, dėl ko gyvenimas tokiame pastate sukelia nepatogumų kiekvienam gyvenančiam, parkavimo aikštelėje sienoje nėra vieno strypo, todėl ši siena nežymiai skiriasi nuo kitų sienų savo strypų išsidėstymu. Teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų teiginių dėl durų spynų tipo, kadangi neįrodė, kad įdėtos „Assa“ ir „Abloy“ tipo spynos, taip pat laikė, kad atsakovė neįrodė, jog parkingo aikštelėje vienoje iš sienų vandens nubėgimo žymės atsirado dėl namo priežiūrą atliekančios organizacijos neveikimo, kadangi jos net neprašė įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovai, dalyvavę vietos apžiūroje, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes. Teismas nustatė, kad ginčo bute, esančiame 5 aukšte, nėra antro balkono, nors jie yra pirmame ir antrame aukštuose, o pagal projektą balkonai turėjo būti iki penkto aukšto. Teismas nustatė, kad parkingo aikštelėje parkingo pažymėtomis 11 ir 12 įrengtos 2 stovėjimo vietos, kai buvo numatyta tik viena vieta, nurodė, kad šią aplinkybę patvirtino ir atsakovės projekto inžinierius T. M., nurodęs, kad techniniame projekte buvo viena vieta, o darbo projekte padarytas pakeitimas – padarytos dvi vietos, nors gyventojai ir savivaldybė apie tai tuo metu nebuvo informuoti, tačiau perkant butus prie notarinės sutarties šios perkamos vietos matėsi. Teismas taip pat nustatė, kad dėl netinkamai įrengtos parkavimosi 10 vietos yra sudaromi nepatogumai manevruoti, sudėtinga išvažiuoti ir išsisukti. Taip pat teismas nustatė, kad žiūrint iš Lietuvių gatvės yra matoma, kad prie parkingo 51 vietos tarp sienos ir paskutinio strypo yra didesnis tarpas negu tarp visų kitų strypų. Teismas sprendė, kad dėl to, jog stoglangis, esantis 5 aukšte, neatsidaro, kadangi jis, atsakovės teigimu, skirtas apšvietimui, o ne vėdinimui, gyventojai patiria nepatogumus dėl karščio, nes patalpos nėra vėdinamos. Teismas nustatė, kad ieškovo bute iš balkono yra matyti skilusi lauko siena, dėl ko atsakovė namo lauko sienoje yra pakeitusi plytas, kurios yra skirtingos spalvos nei visos kitos, tačiau skilimas matosi iš balkono namo sienoje ties ieškovo butu per miegamojo langą per 7 plytas iki kaimynų miegamojo lango. Atsakovė nurodytus akivaizdžius defektus taisė. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovui įsigijus butą garantiniu laikotarpiu jo vertė dėl nekokybiškai atliktų darbų sumažėjo. Nors atsakovė teigė, kad dėl šio tęstinio sienos skilimo pretenzijų nėra gavusi, o kitus defektus ieškovas nurodė tik patikslintame ieškinyje, tačiau nurodytas aplinkybes, teismo manymu, paneigia atsakovės sustatyti neatitikčių nagrinėjimo aktai. Teismas taip pat sprendė, kad vėdinimo sistema laiptinėje nėra įrengta tinkamai, dėl ko tai sukelia gyventojams ir ieškovui nepatogumus. Teismas ieškovo veiksmus, kai jis, sudarydamas preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pirkimo–pardavimo sutartį bei perdavimo – priėmimo aktą, vizualiai matė, kad prie buto nėra įrengtas balkonas per du kambarius, kuris yra įrengtas namo pirmame ir antrame aukšte, tačiau apie tai informavo atsakovę, reikalaudamas įrengti balkoną, vertino kaip paties ieškovo neapdairumą ir neatidumą pasirašant teisinius dokumentus, dėl ko mažino jo prašomą priteisti sumą 1 000 Lt suma. Teismas sprendė, kad trūkumai dėl balkono bei parkingo vietų skaičiaus laikytini pirkimo–pardavimo sutartyje privalomais aptarti trūkumais, kadangi ieškovas, turėdamas tokius duomenis, būtų apsisprendęs, ar verta įsigyti atsakovės pastatytą butą. Teismas sprendė, kad atsakovė, sudarydama preliminarią buto ir parkavimo vietos pirkimo – pardavimo sutartį ir pateikdama pirminį projektą, kuriame buvo matyti ginčo butas su dviem dideliais balkonais, apgavo ieškovą. Teismas sprendė, kad ieškovui butas buvo parduotas su trūkumais, kuriuos iš dalies garantiniu laikotarpiu pašalino atsakovė, tačiau dėl skirtingos kokybės nei buvusių name medžiagų, trūkumai nebuvo pašalinti visiškai, dėl ko teismas sprendė esant teisinga reikalauti sumažinti ginčo buto pirkimo kainą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, parduodama butą su parkingo viena vieta ir tinkamai neinformuodama ieškovo apie projektinės dokumentacijos pakeitimus dėl parkingo vietų didinimo, ieškovo teisėtų lūkesčių, nurodytų preliminarioje sutartyje ir pirkimo – pardavimo sutartyje, neįgyvendino pilnai, kad atsakovė nesilaikė projekto sąlygų, t. y nepastatė balkono, nors jis namo projekte yra nurodytas, dėl ko ieškovas patiria žalą, kurios dydį ieškovas įrodė prašomos priteisti sumažinant buto kainą jo nurodytos sąmatos verte. Atsakovė paskaičiuotos žalos dydžio neginčijo, nors su ja nesutinka, nurodydama, kad skilusios lauko sienos defektą pašalino. Teismas, nustatęs, kad ieškovas neįgaliu tapo nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2011 m. gruodžio 25 d., jam netekus 45 procentų darbingumo, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. – 60 procentų darbingumo, nurodė, kad 2010 m. ieškovo patirtam insultui įtakos galėjo turėti stresas ir nervinė įtampa, ką patvirtino liudytojos gydytojos L. S. M. bei D. K.. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovo sveikatos pablogėjimą galėjo sąlygoti ir kiti veiksniai, nes jo sveikatos pablogėjimo priežasties atsiradimas kitomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatytas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, naujai formuojamą Europos žmogaus teisių teismo praktiką, į ganėtinai stiprią atsakovės finansinę padėtį, į tai, kad ieškovas yra gana jaunas fizinis asmuo ir jo patirti išgyvenimai dėl visų atsakovės neištaisytų defektų nusipirkus butą ir parkingo vietą, jo kreipimaisi į valstybės institucijas, laiko trukdymas sukėlė nepatogumus, nusprendė priteisti ieškovui 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 127–138) atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „YIT Kausta būstas“ prašo panaikinti 2013 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kadangi nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų paaiškinimų dėl ekspertizės išvadų. Atsakovė nesutiko su ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, pateikė teismui savo nuomonę pagrindžiančius argumentus bei įrodymus, tačiau teismas dėl šių argumentų ir įrodymų nepasisakė ir tokiu būdu pažeidė savo pareigą išnagrinėti bei aptarti visus byloje esančius įrodymus ir argumentus, o sprendimą grįsti visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.
  2. Teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovės nurodytų argumentų, jog ieškovas dar esant šalių ikisutartiniams santykiams turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusią dokumentaciją, susipažino su perkamo turto technine bei faktine būkle, patvirtino, kad pretenzijų neturi, o nurodytas aplinkybes pakartotinai patvirtino ir sudarydamas pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį nurodydamas, kad jis turėjo galimybę susipažinti su perkamo turto technine būkle, jokių pretenzijų dėl to neturi ir turto defektų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos perduodant ir priimant sutarties objektą, nenustatė. Teismo sprendime nurodyti defektai (buto balkono neįrengimas, automobilių stovėjimo vietų skaičius, laiptinės vėdinimo sistema, langų varstymas, durų spyna, tarpų plotis tarp strypų parkavimo aikštelės ažūrinėje sienoje) yra akivaizdūs ir jų ieškovas priimant butą bei parkavimo vietą negalėjo nepastebėti, ypač, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 4 mėnesius atliko apdailos darbus. Teismas taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo nurodytą aplinkybę, jog, atliekant pilnos apdailos darbus, dalyvavo ieškovo pasamdyta kvalifikuota architektė N. D., todėl jai dalyvaujant turėjo galimybę apžiūrėti butą, parkavimo vietą ir namą.
  3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas jokių pretenzijų dėl defektų atsakovei nereiškė iki pat 2008 m. rugsėjo 2 d., t. y. praėjus pusantrų metų nuo buto priėmimo apdailai ir vieniems metams nuo pirkimo – pardavimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos. Be to, ieškovas pareiškė tik pretenziją dėl įskilimo išorinėje namo sienoje virš buto ir šį defektą atsakovė operatyviai pašalino. Tuo atveju, jei ieškovas pastebėjo ir kitų trūkumų, jis apie juos nedelsdamas turėjo pranešti atsakovei.
  4. Teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateikto valstybinės komisijos statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuris patvirtina, kad įgaliotos valstybės institucijos patikrino ir patvirtino, jog namas pastatytas pagal projektą, atitinka esminius statinio reikalavimus, visi privalomi projekto keitimo suderinimai ir tvirtinimai atlikti, o namo inžinerinės sistemos patikrintos atsakingų institucijų, išbandytos ir pripažintos tinkamomis naudoti. Šis įrodymas remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi turi didesnę įrodomąją galią.
  5. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydamas grąžinti dalį pinigų dėl atliktų darbų trūkumų, kadangi teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateikto šalių susirašinėjimo, iš kurio matyti, kad ieškovas piniginės kompensacijos prašė tik dėl buto sienos defekto, todėl atsakovei pašalinus nurodytą trūkumą ji pagrįstai atsisakė ieškovui mokėti piniginę kompensaciją. Po to jokių pranešimų apie išorinės buto sienos trūkumus atsakovė iš ieškovo negavo.
  6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trūkumus iš dalies šalių susirašinėjime pripažino ir atsakovė, kadangi teismas nenurodė, kokius trūkumus atsakovė pripažino, o iš šalių susirašinėjimo matyti priešinga aplinkybė, t. y. jame nurodytas tik vienas defektas dėl įtrūkusios namo sienos, kurį atsakovė operatyviai pašalino, o jokių kitų defektų ar trūkumų atsakovė nepripažino, ką patvirtina ir jos nurodyta pozicija procesiniuose dokumentuose. Be to, nors atsakovė prašė ieškovo nurodyti konkrečius defektus bei nurodė pasirengusi juos operatyviai pašalinti, tačiau ieškovas to nepadarė.
  7. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingus faktus dėl trūkumų ir jų pašalinimo, kurie pagrindžia aplinkybę, kad realių defektų nėra, o ieškovas nurodo prieštaringus faktus tik siekdamas nepagrįstai praturtėti.
  8. Teismas sprendime nurodė, kad liudytoja L. S. yra trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė, tačiau minėtas asmuo trečiojo asmens neatstovavo, dėl ko teismas minėto asmens teiginių negali nurodyti kaip pateiktų trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės.
  9. Teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovo pateiktoje termovizinėje analizėje nurodyti techninio reglamento STR 2.05.20:2006 reikalavimai dėl atitvarų paviršių temperatūrų, kurio nuostatos privalomos po įsakymo dėl reglamento patvirtinimo dienos, t. y. po 2006 m. vasario 1 d. projektuojant naujai statomus ir rekonstruojamus pastatus, netaikomi namo projektavimo darbams, kadangi šie darbai buvo atlikti iki minėto įsakymo priėmimo. Namo projektas parengtas 2004 m. lapkričio 15 d. išduotų projektavimo sąvado pagrindu, o bendrosios projekto ekspertizės aktas išduotas 2005 m. balandžio 11 d.
  10. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas patyrė žalą dėl vėliau atsiradusių statinio trūkumų dėl statinio patvarumo ir jo atsparumo sumažėjimo, kadangi teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo manymu, sumažėjo namo patvarumas ir jo atsparumas.
  11. Teismas nepagrįstai nurodė, kad butas pastatytas su trūkumais, kadangi po ginčo buto ir namo pastatymo neatlikta projekto ekspertizė. Namo projekto ekspertizė buvo atlikta 2005m. balandžio 11 d. parengus techninį projektą prieš statinio statybos leidimo išdavimą, o jokie teisės aktai nenumatė ir nenumato pareigos atlikti statinio projekto ekspertizę po buto ir namo pastatymo.
  12. Teismas nepagrįstai neaptarė ir nevertino atsakovės paaiškinimų, jog didelių langų, sudarytų iš dviejų dalių, dvigubas varstymas įrengiamas vienoje lango dalyje. Toks dvigubo lango varstymo įrengimas dvigubame lange atitinka projektą, standartų reikalavimus, preliminarios bei pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas. Be to, ieškovas žinojo ir negalėjo nežinoti, kad atsakovė įrengė būtent tokius langus, kadangi savo parašu patvirtino, kad turėjo galimybę susipažinti su perkamo turto technine būkle ir jokių pretenzijų dėl to pardavėjui neturi.
  13. Teismas, konstatuodamas, kad ventiliacijos sistema bute įrengta netinkamai, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės nurodytą aplinkybę, kad būtent ieškovas buvo atsakingas už buto priverstinės ištraukimo ventiliacijos įrengimą įrengiant elektrinį ventiliatorių oro ištraukimo angose, todėl ventiliatoriaus neįrengimas ar netinkamas įrengimas galėjo sąlygoti netinkamą ventiliatoriaus funkcionavimą. Be to, teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovė, tiek ir liudytojai patvirtino, jog namo priežiūrą atliekanti administruojanti įmonė tinkamai neatlieka arba visai neatlieka savo funkcijų, dėl ko galėjo būti neįgyvendinti ir privalomieji statinio naudojimo priežiūros reikalavimai, tarp jų ir namo ventiliacijos kanalų priežiūra bei valymas, dėl ko ventiliacijos sistema taip pat galėjo funkcionuoti netinkamai.
  14. Nors teismas sprendime, remdamasis teismo eksperto išvada ir liudytojų parodymais, nurodė, kad name esanti ventiliacijos sistema ne visur įrengta tinkamai, tačiau teismo ekspertas nepateikė jokių argumentų, dėl ko padarė išvadą apie laiptinėje neįrengtą ventiliaciją, kai jam buvo pateikti duomenys apie laiptinėje esantį natūralų vėdinimą. Toks laiptinės vėdinimo sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, o valstybės įgaliotos institucijos patvirtino, kad namo inžinerinė įranga, tame tarpe ir ventiliacijos sistema, yra patikrinta ir pripažinta tinkama naudoti. Teismas taip pat netyrė ir nevertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad natūralus vėdinimas reiškia tai, kad namo laiptinės vėdinimui reikia atidarinėti langą, ko, kaip matyti iš liudytojų parodymų, nežino ir patys namo gyventojai.
  15. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo teises ir teisėtus interesus pažeidžia netinkamai įrengtos parkavimo vietos, kadangi ieškovas nenurodė jokių parkavimo vietos ar parkingo aikštelės neatitikimų. Parkingo aikštelės vietos atitinka projekte numatytas sąlygas, ką patvirtina ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas, tačiau teismas nepagrįstai nevertino šių atsakovės pateiktų įrodymų. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės pateikto UAB „Inventora“ priedo Nr. 1 prie pirkimo – pardavimo sutarties „Parkavimo vietų išdėstymo planas“, kuriame užfiksuota natūroje įrengtos parkavimo vietos bei jų išdėstymas. Teismo sprendime nurodytas teiginys, kad gyventojai perkant butus turėjo nepakeistus pirminius projektus yra nepagrįstas, kadangi darbo projekto brėžinyje Nr. M04/04-B-DP-SA-02 ir pirkimo – pardavimo sutarties priede Nr. 1 „Parkavimo vietų išdėstymo planas“ sutampa suprojektuotos ir faktiškai įrengtos automobilių parkavimo vietos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės inžinierius T. M. patvirtino, kad projekte visos vietos nebuvo surašytos. Atsakovės teigimu, tokio jos atstovo patvirtinimo nebuvo. Minėtas asmuo tik paaiškino, kad dalis gyventojų buvo gavę brėžinius iš techninio projekto, o vėliau, keičiantis automobilių parkavimo vietų išdėstymui, buvo parengtas darbo projekto brėžinys, tačiau bet kokiu atveju visi namo gyventojai, pasirašydami pagrindines pirkimo – pardavimo sutartis pasirašė ir priedą Nr. 1 „Parkavimo vietų išdėstymo planas“, t. y. matininko paruoštus planus pagal 2007 m. gegužės 21 d. kadastrinių matavimų duomenis. Teismas neatsižvelgė ir į atsakovės paaiškinimus dėl klaidingai eksperto suskaičiuotų parkavimo vietų, kadangi ekspertas, skaičiuodamas automobilių parkavimo vietas name, įskaičiavo ir 11 automobilių parkavimo vietų, įrengtų po gyvenamuoju namu ( - ). Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė paprasta leidimine tvarka neįformino pakeitimų savivaldybėje. Kadangi atsakovė neatliko privalomųjų dokumentų namo projektui rengti reikalavimų keitimų, tai ji ir neprivalėjo automobilių parkavimo vietų išdėstymo keitimų, atliktų namo darbo projekto stadijoje, derinti ar tvirtinti savivaldybėje. Teismas taip pat nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad techninis projektas buvo rengiamas trijų korpusų daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalui ir techniniame projekte nurodytas bendras visiems trims korpusams automobilių vietų skaičius – 183 vnt.
  16. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo bute turėjo būti įrengtas balkonas, apimantis abiejų kambarių langus, kadangi preliminariosios sutarties priede Nr. 2 „Buto projektas“ nurodyta vienas balkonas, ką atitinka ir kadastrinių matavimų bylos duomenys, kuriuose nurodytas faktiškai įrengtas balkonas atitinka preliminarios sutarties priede Nr. 2 nurodytą balkoną. Teismas, pasisakydamas šiuo klausimu, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojos G. Z. patvirtinimą, kad prie preliminarios sutarties buvo parašas ir projektas su vienu balkonu. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę reikalaudamas įrengti balkoną, nors ieškovas nepateikė nei vieno tai pagrindžiančio įrodymo, o šalių tarpusavio susirašinėjimas tik patvirtina, kad ieškovas nėra kreipęsis į atsakovę dėl balkono įrengimo.
  17. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir pačios atsakovės sustatyti neatitikčių nagrinėjimo atvejai patvirtina, kad atsakovė buvo gavusi pretenzijas dėl tęstinio sienos skilimo, nustatyto teismo vietos apžiūros metu, ir kad kitus reiškiamus defektus ieškovas nurodė ne tik patikslintame ieškinyje. Teismas nepagrįstai neįvertino atsakovės pateikto šalių susirašinėjimo, patvirtinančio, kad ieškovas į atsakovę kreipėsi tik dėl sienos skilimo virš jo buto, kurį atsakovė operatyviai užtaisė, kai tuo tarpu vietos apžiūros metu buvo nustatytas kitas skilimas nuo miegamojo lango per 7 plytas iki kitų kaimynų miegamojo lango per plytų siūlę, kuris ieškinyje nebuvo nurodytas.
  18. Sprendime, remiantis vien tuo, kad ant sienos matyti nubėgimai nuo lubų į sienos apačią, nepagrįstai padaryta išvada, kad parkavimo aikštelės siena Dzūkų g. pusės prie 7-8 parkavimo vietų įrengta nekokybiškai, nes apžiūrint aikštelę vanduo nebėgo. Vandens bėgimo faktas nenustatytas ir trečiųjų asmenų, tačiau teismas nepagrįstai nevertino ir netyrė, dėl kokių priežasčių atsirado žymės ant parkavimo aikštelės sienos.
  19. Teismas nevertino atsakovės pateiktų duomenų, kad apie radiatoriaus gedimą ieškovas turėjo informuoti subrangovus, atlikusius šildymo sistemos montavimo darbus. Atsakovė pateikė duomenis, kad subrangovas nustatė, jog yra sugedęs radiatoriaus termoreguliatorius, kurio garantinis terminas 2 metai, todėl esant pasibaigusiam garantiniam terminui ieškovui buvo rekomenduota pasikeisti radiatoriaus termoreguliatorių, tačiau, kaip nurodė ieškovo atstovė, pats ieškovas to neatliko.
  20. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog yra įdėtos „Assa“ ir „Abloy“ tipo spynos. Teismas turėjo įvertinti atsakovės pateiktą perdavimo pilnos apdailos darbams aktą, kuriame nurodyta, kad ieškovas priėmė durų Gerda WX-10 naudojimo instrukciją bei raktą nuo buto durų. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl durų spynų kokybės trūkumų bei aplinkybės, kad ieškovas nei karto nėra pareiškęs atsakovei jokių pretenzijų dėl durų spynų tipo ar kokybės.
  21. Sprendime nepagrįstai kaip trūkumas nurodyta tai, kad parkavimo aikštelės ažūrinėje sienoje kraštinis strypas yra šiek tiek toliau nutolęs nuo sienos, kadangi teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl toks strypų išdėstymas laikytinas ažūrinės sienos trūkumu ir kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį reikalavimą.
  22. Teismas, pasisakydamas dėl langų sandarinimo neatsižvelgė į tai, kad atsakovė operatyviai pašalino nustatytą defektą – neišbaigtą balkono lango sandarumą, ir kad daugiau pretenzijų dėl to ieškovas atsakovei nėra pareiškęs. Be to, toks trūkumas nebuvo užfiksuotas ir vietos apžiūros metu. Teismas netyrė ir nevertino, kokį langų sandarinimą ieškovas nurodė patikslintame ieškinyje, taip pat, kad šį reikalavimą pateikė tik patikslintame ieškinyje ir kad nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokį reikalavimą.
  23. Teismas sprendime netyrė ir nevertino aplinkybės, kad pagal preliminarios sutarties 3.1 p. šalys susitarė, kad buto apdailos ir įrengimo darbus savo sąskaita iš savo medžiagų ir savo jėgomis atliks pirkėjas, todėl už buto pilnos apdailos, įskaitant ir parketinių grindų įrengimo darbus, buvo atsakingas pats ieškovas, dėl ko nepagrįstai parketinių grindų keitimas yra įtrauktas į sąmatą.
  24. Teismas išlaidas buto trūkumams ištaisyti turėjo nustatyti vertindamas šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lokalinę sąmatą 31 679,30 Lt sumai ieškovas pateikė teismui ne su ieškiniu, o tik po ekspertizės atlikimo, ir nors ieškovas teigia, kad sąmatą buvo galima pateikti tik po ekspertizės atlikimo, tačiau ekspertui nebuvo pateikti nei klausimai dėl balkono, nei dėl langų sandarinimo, nei dėl parketinių grindų ar radiatoriaus keitimo, kurie nurodyti sąmatoje. Lokalinę sąmatą 21 073,95 Lt sumai ieškovas pateikė tik kartu su apeliaciniu skundu. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, jokių išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų nepateikė, tik po ekspertizės pateikė sąmatą, tačiau ne dėl ieškinyje nurodytų darbų trūkumų.
  25. Teismas nepagrįstai iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas netyrė ir nevertino atsakovės nurodytų argumentų, jog ieškovo darbingumo lygio pažymose nurodyta nedarbingumo lygio priežastis yra liga ar būklė, atsiradusi iki 24 metų, kai tuo tarpu ieškovas ginčo butą įsigijo būdamas 27 metų, t. y. pažymose nurodytos ligos priežastys atsirado anksčiau nei ieškovas įsigijo butą. Teismas taip pat netyrė ir nevertino pažymose nurodytų diagnozių (ieškovui nustatytų iki įsigyjant ginčo butą), kurios leidžia spręsti, kad ieškovas insultą patyrė galimai dėl jų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad gydytojos L. S. M. ir D. K. patvirtino, jog ieškovo patirtam insultui galėjo turėti įtakos stresas ir nervinė įtampa, susijusi su nupirkto buto defektais, kadangi minėtos liudytojos tokių aplinkybių nepatvirtino, o tik nurodė, kad nei paneigti, nei patvirtinti, kad konfliktas dėl buto galėjo turėti įtakos insultui, negali. Be to, teismas nevertino ir netyrė atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ginčo bute gyvena ne ieškovas, o jo motina, ieškovo atstovė, kad susirašinėjimas dėl buto išimtinai vyko su ja, kad visus raštus institucijoms taip pat rašė būtent ieškovo atstovė. Todėl teismo argumentai, kad ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę, į valstybės institucijas, gaišo daug laiko ir kentėjo nepatogumus, yra nepagrįsti.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b.l. 8–11) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o dalyje dėl 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti visą, t. y. 40 000 Lt dydžio ieškovo reikalaujamą neturtinę žalą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, surašyti priešingai nei nurodoma byloje esančiuose dokumentuose ir rašytiniuose įrodymuose, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kas leidžia manyti atsakovę bet kokiomis priemonėmis siekiant suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės.
  2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų paaiškinimų dėl ekspertizės išvadų, kadangi eksperto išvadoje buvo nustatyta daug grubių atsakovės padarytų statybos pažeidimų, kas lėmė broką bute bei name. Ekspertas nustatė, kad statybos darbams buvo panaudotos kitokios medžiagos nei numatytos projekte ir preliminarioje sutartyje, kad neįrengtas balkonas, ventiliacija bute ir laiptinėje, parkinge teka vanduo, blogai ir ne tokie, kaip kad numatyta projekte, sudėti langai.
  3. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovas dar esant ikisutartiniams santykiams turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusią dokumentaciją, susipažino su perkamo turto technine bei faktine būkle ir patvirtino, kad pretenzijų neturi, kadangi, pasirašant preliminariąją sutartį, ieškovas neturėjo galimybės apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį turtą, nes jis tuo metu dar tik buvo statomas. Apeliacinio skundo motyvas dėl to, kad pasirašydamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį bei perdavimo – priėmimo aktą ieškovas pakartotinai patvirtino, jog turėjo galimybę susipažinti su perkamo turto technine būkle, jokių pretenzijų dėl to neturi ir turto defektų nenustatė, tik patvirtina faktą, kad atsakovė, būdama nesąžininga, siekia teismą apgauti ir paneigti faktą, patvirtintą ir kitų liudytojų, jog minėti dokumentai buvo pasirašyti pas notarą per 10 minučių, kur ne tik kad nebuvo galima perskaityti ir įsigilinti į dokumentus, bet ir realiai apžiūrėti perkamo turto.
  4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog ji yra pašalinusi nustatytus trūkumus. Apeliantės teigimu, lauko siena ieškovo bute yra užtaisyta 2010 m. kovo 3 d., tačiau neaišku, dėl ko tada 2012m. spalio 15 d. atsakovės garantinė tarnyba dar kartą bandė užtaisyti ir toliau skylančią sieną, tačiau nesėkmingai, kadangi šiuo metu siena ir toliau skyla, dėl ko ieškovui ir toliau skylančią sieną teks tvarkytis savo lėšomis.
  5. Teismas, atlikdamas vietos apžiūrą, įsitikino, kad visi ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodyti buto, esančio adresu ( - ), defektai pasitvirtino, nors atsakovė juos neigia siekdama suklaidinti teismą. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, o taip pat tas faktas, kad ir kiti butų savininkai, davę parodymus teisme, nurodė, kad juos atsakovė apgavo. Apeliaciniame skunde atsakovė savaip interpretuoja byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus.
  6. Ieškiniu prašoma priteisti neturtinė žala taip pat yra pilnai įrodyta, todėl priteistina. Byloje esantys medicininiai dokumentai, gydytojų parodymai nenuginčijamai įrodo, kad 2010 metais ieškovą ištiko insultas būtent dėl nervinės įtampos, kurią sukėlė konfliktas su atsakove dėl apgaulės parduodant nekokybišką butą.

15Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 141–142) ieškovas D. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą atmestoje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti visą prašomą neturtinę žalą - 40 000 Lt, sprendimą dalyje, kurioje pagal pateiktas sąmatas ieškovui buvo priteista turtinė žala palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, atmesdamas ieškinio dalį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas sprendime nepasisakė dėl visų ieškovo ieškinyje išdėstytų reikalavimų neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė pastovią nervinę įtampą, pergyvenimą dėl nekokybiško buto, kurio kaina neatitiko buto kokybės, jautėsi apgautas, sumenkintas, pažemintas, negalėjo užmigti naktimis dėl nesusikalbėjimo su atsakovės atstovais, dėl ko 2010 metų gegužės mėnesį ieškovą ištiko insultas. Liga ieškovui paliko komplikacijas, kurias jis jaučia iki šiol. Po patirto insulto ieškovas yra priverstas pastoviai naudoti vaistus, gydytis stacionare. Ieškovas dėl pašlijusios sveikatos negali gyventi ginčo bute, kadangi jame nėra įrengta ventiliacija. Ieškovas jaučiasi apgautas atsakovės, ką patvirtino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atlikta namo ir buto apžiūra. Ieškovas buvo apgautas atsakovės specialiai, galimai su tikslu pasipelnyti, todėl ginčo buto kaina neatitiko realios buto kainos ir buvo ženkliai per didelė. Ieškovas jaučiasi apgautas, nes butas pastatytas nekokybiškai, butų kaina neatitinka atsakovės žadėtos kokybės, o parkinguose dėl padidinto skaičiaus parkingo vietų sunku pastatyti automobilį ir pravažiuoti.

16Atsiliepimu į ieškovo D. P. apeliacinį skundą atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „YIT Kausta būstas“ (t. 4, b.l. 4–6) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta, dėl kokių ieškovo reikalavimų neturtinei žalai atlyginti teismas nepasisakė, taip pat ieškovas nenurodė ir kokias materialinės teisės normas pažeidė teismas bei kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės.
  2. Nepagrįstai teigiama, kad pats atsakovės atstovas T. M. pripažino, kad atsakovė padarė daug statybos broko, kad projektas buvo keitinėjamas nederinant su savivaldybe ir neinformuojant buto pirkėjų, taip pat nepagrįstai nurodytos aplinkybės, kad butų kaina buvo ženkliai per didelė, kad bute turėjo būti įrengtas balkonas per abu kambarius, kad parkingo vietų atsakovė įrengė daugiau nei galėjo pagal projektą, kadangi visi šie ieškovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti, melagingi ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, ieškovas nenurodė, kaip šie teiginiai yra susiję su ieškovo skundžiamos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo patvirtinimu.
  3. Atsakovei nebuvo pateikta nei išrašo apie gydymąsi stacionare kopija, nei kiti prie apeliacinio skundo pateikiami dokumentai. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus tuos atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  4. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo nepagrįstumo atsakovė pakartotinai nurodo aplinkybes, susijusias su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodytus atsakovės apeliaciniame skunde.

17Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

18Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šalys savo reikalavimus palaikė, prašė tenkinti jų pateiktus apeliacinius skundus, o priešingos šalies pateiktą apeliacinį skundą atmesti.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes dėl atsakovės ieškovui parduoto buto ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietos trūkumų, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį, remiantis atsakovės apeliacinio skundo argumentais, yra pagrindas panaikinti.

21Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl parduotų nekilnojamojo turto objektų - buto ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietos - trūkumų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, kurių pašalinimo išlaidas, kaip žalą, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės, o taip pat dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

22Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovas ir atsakovė sudarė preliminariąją buto pirkimo – pardavimo sutartį D Nr. 89 (t. 1, b.l. 21–26) (toliau – preliminarioji sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ), korpusas B, ir po to parduoti ieškovui butą apytiksliai 56,24 kv.m ploto, 2 kambarių, esantį 5 aukšte, projekte pažymėtą kaip butas Nr. B.4.5.2, pagal priedą Nr. 1 „Gyvenamojo namo aprašymas“ bei pagal priedą Nr. 2 „Buto projektas“, o taip pat statinio požeminės automobilių parkavimo aikštelės dalį, sudarančią 1 automobilio parkavimo vietą, kuri priede Nr. 5 „Automobilių parkavimo aikštelės projektas“ pažymėta Nr. BG54, o ieškovas įsipareigojo nupirkti minėtus objektus. Šalys taip pat įsipareigojo sutartyje aptartomis sąlygomis ir terminais sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (preliminarios sutarties 1 dalis). Buto kaina šalių susitarimu nustatyta 305 000 Lt, o požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietos kaina - 32 000 Lt, kurios dalį – 101 000 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, 101 000 Lt iki 2007 m. kovo 12 d. ir likusią sumą – 135 000 Lt – iki pagrindinės sutarties pasirašymo. Ieškovas tinkamai savo įsipareigojimus įvykdė ir ginčo dėl to byloje nėra. 2007 m. rugpjūčio 10 d. A. P., ieškovo tėvas, (t. 1, b.l. 67) ir atsakovė sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – sutartis) (t. 1, b.l. 14–17), pagal kurią atsakovė pardavė, o A. P. nupirko 88 butą, 55,82 kv.m ploto, esantį adresu ( - ), ir 1/79 dalis negyvenamosios patalpos - garažo G-1, plane pažymėto parkavimo vieta Nr. 51, už 337 000 Lt. Sutartyje pirkėjas patvirtino, kad turėjo galimybę susipažinti su perkamo turto technine būkle ir jokių pretenzijų dėl to atsakovei neturi (Sutarties 14 punktas). 2007 m. rugpjūčio 10 d. perdavimo – priėmimo aktu nurodytas butas ir parkavimo vieta buvo perduoti pirkėjui, pažymint, kad turto defektų, kurie galėtų turėti neigiamos įtakos perduodant ar priimant nurodytą objektą, šalys nenustatė (t. 1, b.l. 18). 2007 m. spalio 12 d. dovanojimo sutartimi ginčo butas perleistas nuosavybėn ieškovui D. P. (t. 1, b.l. 13). Kadangi šalys pripažino, kad ginčo objekto sutarties šalimi realiai buvo ieškovas, o tik dėl tam tikrų aplinkybių pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su jo tėvu, teismas D. P. laikė tinkamu ieškovu ir dėl to ginčo byloje nekilo. Ieškovo teigimu, atsakovė netinkamai įvykdė sutarčių nuostatas, pastatė netinkamos kokybės namą, o tuo pačiu pardavė ieškovui netinkamos kokybės butą bei vietą požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Dėl pastebėtų trūkumų pašalinimo ieškovas 2008 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į atsakovę (t. 1, b.l. 46) pateiktame prašyme nurodydamas trūkumus dėl apšvietimo, neišbetonuotų grindų ties įėjimu į balkoną ir trūkumus namo laiptinėje bei suskilusią sieną. 2008 m. rugsėjo 25 d. raštu atsakovė informavo ieškovą apie trūkumų, kurie priskirtini garantiniams defektams, pašalinimą (t. 1, b.l. 47). 2010 m. sausio 15 d. D. P., ieškovo motina, (t. 1, b.l. 67) kreipėsi su prašymu dėl netinkamos kokybės darbų – skilusios lauko sienos - grąžinti dalį sumokėtų pinigų už butą (t. 1, b.l. 48), tačiau atsakovė nurodžiusi, kad nurodytas trūkumas dėl sienos skilimo yra ištaisytas, atsisakė grąžinti ieškovui dalį sumokėtos kainos. 2010 m. vasario 10 d. raštu (t. 1, b.l. 49) atsakovė nurodė, kad dalis nurodytų trūkumų nebuvo nustatyti, nustatytus įsipareigota ištaisyti iki konkretaus termino, o taip pat priminta apie atsakovės įsipareigojimą garantiniu laikotarpiu ištaisyti paaiškėjusius trūkumus. Ieškovo teigimu, atsakovė nepašalino jo nurodytų trūkumų, nesutiko sumažinti ginčo objekto pirkimo kainos, todėl turėtų atlyginti nuostolius, kuriuos ieškovas patirs šalindamas nustatytus trūkumus. Pažymėtina, kad ginčo namas buvo pripažintas atitinkantis nustatytus reikalavimus bei tinkamu naudoti 2007 m. birželio 29 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu (t. 1, b.l. 42–45). Minėto akto 11 punkte nurodyta, kad atlikti statybos ir montavimo darbai tenkina projekto ir normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus, patvirtino, kad projekto pakeitimai bei nuokrypos yra nustatyta tvarka suderintos ir pažymėtos pateiktoje techninėje dokumentacijoje.

23Atsižvelgiant į pirmiau nurodytos šalių sudarytos preliminarios sutarties esmę, laikytina, kad šalys sudarė būsimo buto ir vietos požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje pirkimo –pardavimo sutartį, kurią reglamentuoja CK 6.401 straipsnis, o vėliau sudarė ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kaip tai numatyta minėto CK straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovė buvo ne tik nekilnojamojo turto pardavėja, bet ir rangovė, sprendžiant civilinės atsakomybės dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo taikymo klausimą, būtina atsižvelgti tiek į pirkimo teisinius santykius, tiek ir į rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

24CK 6.317 straipsnyje numatyta, kad pardavėjas privalo patvirtinti parduodamo daikto kokybę. Garantija dėl parduodamo daikto kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija yra numatyta pirkimo – pardavimo sutartyje ar ne. Parduodamų daiktų kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus (CK 6.327 str. 1 d.). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 str. 1 d.). CK 6.334 straipsnyje reglamentuotos netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės. Jeigu parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d.). Pagal CK 6.399 straipsnį jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl pirkimo kainos sumažinimo, nors, kaip matyti iš ieškovo ieškinio turinio, jis prašomą priteisti sumą grindė išlaidomis, reikalingomis trūkumams pašalinti, dėl ko spręstina, kad teismas netinkamai kvalifikavo ieškovo pareikšto reikalavimo turinį. Tais atvejais, kai yra nustatytas kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju jau šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje atsakovė įsipareigojo atliktiems statybos darbams suteikti garantijas, numatytas teisės aktuose, o gavusi pranešimą apie garantiniu terminu atsiradusius defektus įsipareigojo savo jėgomis ir sąskaita nedelsiant imtis priemonių defektų pašalinimui per protingą terminą (preliminarios sutarties 4.3. punktas). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.3333 str. 3 d.). Pardavėjas neatsako už bet kokį CK 6.327 str. 1 d. nurodytą daiktų neatitikimą, tarp jų ir kokybės neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 str. 2 d.). Kaip jau buvo minėta, pagal preliminarią šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo pastatyti ieškovo pageidaujamą įsigyti butą, todėl ji šiuo atveju veikė ir kaip rangovė. CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangovas, jei ko kita nenumato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Užsakovas, per garantinį terminą nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (CK 6.697 str. 5 d.). Garantinius terminus esant rangos teisiniams santykiams numato CK 6.698 straipsnis. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą ir atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jei užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje, o tais atvejais, kai rangos teisiniai santykiai yra kartu ir vartojimo santykiai, užsakovui suteikta teisė reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovui teigiant, jog atsakovė darbus atliko netinkamai, jam pardavė netinkamos kokybės butą ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietą, turėjo įrodyti esant atliktų darbų trūkumus bei tai, kad dėl jų buvo pareiškęs atsakovei pretenziją, o ši per garantinį terminą nustatytų trūkumų nepašalino, dėl ko ieškovas prašo priteisti iš atsakovės trūkumų šalinimo išlaidas.

25Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, bet byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

26Nagrinėjamoje byloje keliamas tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimas atsakovei apeliaciniame skunde teigiant, kad teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino jos pateiktų įrodymų, neatsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes dėl ekspertizės netinkamo atlikimo, neatitikimo faktinėms aplinkybėms bei techniniams dokumentams, dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos atsiradimo ir galimų insulto atsiradimo priežasčių. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentais, pripažįsta, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė esant įrodytas tam tikras bylos aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Nuodyta išvada grindžiama šiais argumentais.

27Ginčas byloje kilęs dėl konkrečių ieškovo nurodytų trūkumų egzistavimo bei dėl atsakovės atsakomybės už juos. Be kita ko, ginčas kilęs ir dėl to, ar atsakovė pastatė ir pardavė ieškovui tokį butą, dėl kurio šalys buvo susitarusios sudarant preliminarią sutartį, kadangi, ieškovo teigimu, pagal šalių susitarimą ginčo bute turėjo būti įrengtas balkonas, apimantis abiejų kambarių langus, kai tuo tarpu ieškovui buvo parduotas butas tik su dalimi balkono, t. y. balkonas įrengtas apimant tik vieno kambario langą. Būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutarties neatskiriama dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai (CK 6.401 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pripažino, kad balkonas turėjo būti įrengtas apimant abiejų kambarių langus, tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su tuo nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pagrįstai įrengė balkoną, apimantį vieno kambario langą, kadangi būtent dėl tokio balkono šalys susitarė preliminarioje sutartyje. Kaip jau buvo nurodyta, tam tikri dokumentai yra neatskiriama būsimo buto pirkimo – pardavimo dalis, todėl teismas turėjo vertinti būtent šiuos dokumentus (nagrinėjamu atveju preliminarią sutartį), spręsdamas, ar atsakovė įsipareigojo įrengti balkoną, apimantį abiejų kambarių langus. Sutiktina, kad ieškovo teismui pateiktame daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio adresu ( - ), daugiabučio korpuso „B“ plane, kurį, ieškovo teigimu, jis gavo iš savivaldybės, numatytas balkonas, apimantis abiejų kambarių langus, tačiau pažymėtina, kad šis projektas parengtas iki preliminarios sutarties sudarymo, t. y. 2005 m. sausio 22 d. (kaip galima spręsti iš jame esančio įrašo), kai tuo tarpu tarp šalių preliminari sutartis sudaryta tik 2006 m. rugsėjo 12 d. ir prie jos pateiktuose dokumentuose šalys susitarė dėl balkono, apimančio vieno kambario langą, įrengimo, ką patvirtina teismui pateikti preliminarios sutarties priedai. Pažymėtina, kad ginčo namas yra priimtas komisijos, pripažintas tinkamu naudoti nekonstatavus jokių nukrypimų nuo statybos dokumentų, todėl sutiktina, jog statybos darbų atlikimo metu buvo padaryti tam tikri projekto pakeitimai, atsižvelgiant į kuriuos ir buvo susitarta šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog iki preliminarios sutarties sudarymo bendraujant šalims buvo kalbama apie balkono, apimančio abiejų kambarių langus, įrengimą, kad tokie duomenys galimai buvo pateikiami internete, nėra pagrindas teigti, jog atsakovė apgavo ieškovą, kadangi preliminarios sutarties prieduose aiškiai nurodyti duomenys apie atsakovės planuojamą įrengti balkoną. Taigi, pripažintina, kad šalys preliminarioje sutartyje susitarė tik dėl buto, apimančio vieno kambario langą, įrengimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal preliminariosios sutarties sąlygas nuo preliminarios sutarties pasirašymo momento juridinės galios netenka bet kokie žodiniai ar rašytiniai susitarimai tarp šalių dėl tų klausimų, kurie yra aptarti preliminarioje sutartyje (Preliminarios sutarties 8.8. punktas), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, bet kokie tarp šalių buvę susitarimai dėl parduodamo buto sudarius preliminarią sutartį negaliojo, o taip pat ir bet kokie galimi susitarimai dėl balkono įrengimo. Pažymėtina, jog ieškovas yra jaunas, kaip galima spręsti išsilavinęs asmuo, todėl būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas sudarydamas preliminarią sutartį ir turėdamas galimybę įvertinti būsimo buto techninius duomenis, turėjo priimti sprendimą dėl to, ar jam tinka būtent toks butas. Įrodymų, patvirtinančių, kad preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovui buvo pateiktas kitoks būsimo buto projektas nei kad byloje pateikė atsakovė, nėra, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovė, sudarydama preliminarią sutartį apgavo ieškovą. Teisėjų kolegija sutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentu pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad ieškovas, įsigijęs ginčo butą, sudaręs preliminarią sutartį ar priėmęs butą pilnai apdailai atlikti, o taip pat sudarant pirkimo – pardavimo sutartį būtų reiškęs atsakovei bet kokias pretenzijas dėl netinkamo balkono įrengimo. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo bute turėjo būti įrengtas balkonas, apimantis abiejų kambarių langus.

28Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo nustatytais galimais ginčo buto ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės trūkumais, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodyti trūkumai laikytini atliktų darbų trūkumais, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo trūkumais įvardintos aplinkybės ieškovui turėjo būti žinomos sudarant su atsakove pirkimo – pardavimo sutartį, be to, jos atitinka techninius statybos dokumentus, o namas, kuriame yra ieškovo įsigytas butas, kompetentingų institucijų yra pripažintas tinkamu naudoti.

29Teismas skundžiamame sprendime remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvada (t. 1, b.l. 102–109) pripažino, kad ginčo bute įrengti tik dalinai varstomi langai, tačiau, teisėjų kolegija, sutikdama su atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad įrengtas netinkamas langas. Šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje ir jos priede langų varstymas numatytas dviejų krypčių (horizontalus ir vertikalus), tačiau nenurodyta, kad esant dviejų dalių langui bus varstomos abi lango dalys, todėl negalima sutikti, kad atsakovė, įrengusi pagal sutartį numatytą varstymą dviejų dalių lange tik vienoje lango dalyje pažeidė šalių sudarytą sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas ekspertizės išvadas byloje įvertino neatsižvelgdamas į kitus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, dėl ko nepagrįstai pripažino esant šalių sudarytos sutarties pažeidimus.

30Analogiški argumentai pasakytini ir apie teismo sprendime padarytą išvadą dėl netinkamos ventiliavimo sistemos įrengimo. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog už tinkamą buto priverstinės ištraukimo ventiliacijos įrengimą įrengiant elektrinį ventiliatorių oro ištraukimo angose pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį buvo atsakingas pats ieškovas, todėl teigti, kad būtent atsakovė yra kalta dėl galimai netinkamo ventiliatoriaus funkcionavimo nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai pripažino esant atsakovės kaltę ir dėl ventiliavimo neįrengimo namo laiptinėje. Atsakovė ginčo namą statė pagal kompetentingų institucijų patvirtintą projektą, ginčo namas, tarp jų ir namo inžinerinė įranga, o kartu ir ventiliacijos sistema, pripažintas atitinkantis nustatytus reikalavimus bei tinkamu naudoti 2007 m. birželio 29 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu (t. 1, b.l. 42–45), todėl nesant konkrečių įrodymų apie ventiliavimo sistemos neįrengimą ar netinkamą ventiliavimą pripažinti atsakovės kaltę dėl to nėra jokio pagrindo, o kartu nurodytų aplinkybių negalima pripažinti atliktų darbų trūkumais. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis bylos duomenimis stoglangio įrengimas laiptinėje buvo sąlygotas poreikio užtikrinti apšvietimą, o nesidarinėjantys langai įrengti siekiant užtikrinti geresnę gaisrinę saugą. Nurodyti techniniai sprendimai buvo pripažinti tinkamais ir namas pripažintas tinkamu naudoti, atsakovė juos įrengė pagal projektą, todėl negalima pripažinti, kad atsakovė yra atsakinga už ventiliacijos netinkamą įrengimą ar kad įrengta ventiliacija yra su trūkumais. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, bylos nagrinėjimo metu atsakovė, įvertinusi gyventojų pageidavimus, įrengė natūralų vėdinimą laiptinėje, sudarydama sąlygas gyventojams laiptinėje atidaryti vieną iš joje esančių langų, kas sudaro galimybes papildomai užtikrinti laiptinės tinkamą ventiliavimą. Ieškovo atstovės byloje nurodyti argumentai, kad atsakovė visų pirma turėjo užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas butus name įsigijusiems asmenims, o ne teikti prioritetą architektūriniams sprendimams, pažymi, kad ieškovas sutarčių sudarymo metu turėjo galimybę susipažinti tiek su būsimo gyvenamojo namo techniniais duomenimis, o kartu ir su architektūriniais sprendimais, tiek sudarant pirkimo–pardavimo sutartį realiai įvertinti pastatytas gyvenamojo namo privalumus ar trūkumus, dėl ko turėjo galimybę pasirinkti, ar sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį su atsakove ar ne. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas, būdamas protingas ir sąžiningas civilinių teisinių santykių subjektas, visų galimai dėl jo poreikių netenkinančių ar interesus neatitinkančių sprendimų neigiamų pasekmių negali perkelti atsakovei.

31Pasisakydama dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino šalių sudarytos preliminarios sutarties, pagal kurią buto apdailos ir įrengimo darbus savo sąskaita iš savo medžiagų ir savo jėgomis įsipareigojo atlikti ieškovas, o, be to, nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės tam tikras pinigų sumas, reikalingas ieškovo nurodytų trūkumų šalinimui nesant byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo nurodyti trūkumai atsirado dėl atsakovės veiksmų. Teismas priteisė sąmatoje nurodytą sumą, reikalingą parketinių grindų įrengimui, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad parketinės grindys buvo sugadintos dėl atsakovės kaltės, byloje nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra ir jokių įrodymų, patvirtinančių parketinių grindų sugadinimą ar jo mastą, išskyrus duomenis apie tai, kad, atliekant apžiūrą vietoje, nustatyta, kad per sudūrimus parketas pakeltas (t. 3, b.l. 28). Tačiau iš nurodytų duomenų negalima spręsti, ar būtina keisti visą parketą, ar tik atskiras jo dalis, dėl kokių priežasčių atsirado parketo pakėlimas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad parketą sugadino gręžiant lubas ištekėjęs vanduo, yra niekuo nepagrįsta, todėl teismas be pagrindo pripažino esant atsakovės kaltę dėl galimai sugadintų grindų.

32Nepagrįsta ir teismo išvada dėl radiatoriaus gedimo ir atsakovės atsakomybės už tai. Pažymėtina, kad teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ieškovas apie gedimą turėjo informuoti subrangovus, atlikusius šildymo sistemos montavimo darbus, o nustačius gedimo priežastį, t. y. kad yra sugedęs radiatoriaus termoreguliatorius, kurio garantinis terminas 2 metai, todėl esant pasibaigusiam garantiniam terminui ieškovui buvo rekomenduota pasikeisti radiatoriaus termoreguliatorių, tačiau ieškovas šių veiksmų neatliko.

33Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai trūkumu pripažino tai, kad parkavimo aikštelės ažūrinėje sienoje kraštinis strypas yra šiek tiek toliau nutolęs nuo sienos. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl toks strypų išdėstymas laikytinas ažūrinės sienos trūkumu. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad toks strypų išdėstymas yra ažūrinės sienos trūkumas, kad strypai turėjo būti išdėstyti kitaip nei kad yra išdėstyti, todėl pripažinti, jog tai yra trūkumas, negalima. Vien nurodymas, kad ši siena nežymiai skiriasi nuo kitų sienų savo strypų išdėstymu nesudaro pagrindo vertinti tai kaip atliktų darbų trūkumą.

34Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apžiūrint parkavimo aikštelę matyti, jog prie durų į laiptinę sienose yra vandens nubėgimo žymės, sprendė, kad parkavimo aikštelės siena iš Dzūkų gatvės pusės prie 7-8 parkavimo vietų yra įrengta nekokybiškai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ir ginčo nagrinėjimo metu šis trūkumas nėra pašalintas. Pažymėtina, kad automobilių saugojimo aikštelėje vandens pratekėjimą atsakovė pripažino (t. 1, b.l. 57-58), tačiau nurodė, kad trūkumai yra pašalinti. Vietos apžiūros metu nebuvo nustatyta vandens pratekėjimo, o esantys požymiai vandens pratekėjimo galėjo likti iki atsakovei pašalinant trūkumus, todėl pripažintina, kad ieškovas neįrodė aplinkybių dėl vandens pratekėjimo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kas galėtų sąlygoti pripažinimą esant nurodytą darbų trūkumą.

35Teismas, vien tik remdamasis aplinkybe, kad langų kampuose matyti plyšiai, sprendė, kad nėra užbaigtas lango sandarinimas, tačiau nesiaiškino, dėl kieno kaltės yra likę šie plyšiai. Kaip jau buvo nurodyta, už apdailos atlikimą buvo atsakingas būtent pats ieškovas, todėl jis turėjo tinkamai atlikti langų apdailą, o įrodymų, kad plyšiai yra atsiradę dėl netinkamai įstatytų langų, nėra pateikta. Pažymėtina, kad pretenzijų dėl netinkamai įstatytų langų ieškovas atsakovei nebuvo pateikęs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tokios aplinkybės negalėjo būti nepamatytos atliekant vidaus apdailos darbus, sprendžia, kad ieškovas, būdamas atitus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo, veikdamas apdairiai dėl pastebėtų trūkumų, jei dėl jų būtų atsakinga atsakovė, būtų kreipęsis iš karto, kai tik juos pamatė. Pažymėtina, kad tokia ieškovo, kaip užsakovo pareiga, yra įtvirtinta ir CK 6.697 straipsnio 5 dalyje. Priešingas ieškovo elgesys kaip tik leidžia abejoti, ar dėl nurodytų darbų neatlikimo yra kalta būtent atsakovė. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, jog ji operatyviai pašalino nustatytą defektą – neišbaigtą balkono lango sandarumą ir kad daugiau pretenzijų dėl to ieškovas atsakovei nėra pareiškęs.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį atsakovė turėjo ginčo bute įstatyti sustiprintas metalines su garso izoliacija, dengtas plastiku duris, spynas „ASSA“ ir „Abloy“ tipo, tačiau iš perdavimo pilnos apdailos darbams akto matyti, kad atsakovė šio įsipareigojimo tinkamai neįvykdė, kadangi yra įdėjusi duris Gerda WX-10, tačiau pažymėtina, kad ieškovas reikalavimo dėl nurodyto trūkumo nėra pareiškęs, t. y. iš pateiktų sąmatų trūkumams pašalinti nenurodyta, kad būtų keičiamos durys ar spynos duryse. Be to, sutiktina, kad ieškovas, perimdamas butą pilnos apdailos darbams atlikti, akte esat duomenims apie tai, kad atsakovė bute įstatė kitos rūšies duris ir dėl to nepareikšdamas jokių pretenzijų, o priešingai – pažymėdamas, kad jokių trūkumų nėra, tokių durų įstatymą priėmė kaip tinkamą darbų atlikimą.

37Teismas kaip vieną iš atliktų darbų ir parduoto daikto trūkumą pripažino išorinės namo sienos skilimą, tačiau duomenų apie tai, kad šis ieškovo atsakovei nurodytas trūkumas yra nepašalintas, byloje nėra. Vien ta aplinkybė, kad, šalinant pastebėtą trūkumą, galimai buvo panaudotos kitokio atspalvio plytos, nedaro pagrindo spręsti, kad ieškovo nurodytas trūkumas nebuvo pašalintas. Teismas nenurodė, kaip skirtingo atspalvio plytų šalinant trūkumus panaudojimas gali sąlygoti ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto vertės ar galimybių tinkamai naudotis butu sumažėjimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad trūkumus pašalinus dar buvo imtasi priemonių stebėti tolimesnę išorinės sienos skilimo eigą, todėl tik po kurio laiko, bylos nagrinėjimo metu buvo galutinai atlikti visi reikiami darbai, kuriuos atsakovė įvertino kaip tolimesnį trūkumų šalinimą. Atsakovės teigimu, ieškovas apie kitą išorinės namo sienos skilimą, kurį nustatė teismas vietos apžiūros metu, t. y. skilimą nuo ieškovui priklausančio buto lango iki kaimynų miegamojo lango, besitęsiantį per 7 plytas, atsakovės neinformavo šalių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka, pretenzijos dėl jo nepareiškė, todėl atsakovė negalėjo imtis priemonių šiems trūkumams pašalinti, t. y. įgyvendinti sutartyje nustatytos pareigos pašalinti per garantinį terminą pastabėtus trūkumus. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo veiksmus informuojant atsakovę apie tęstinį sienos skilimą, dėl ko pripažintina, kad teismas nepagrįstai, atsakovei nesudarant galimybės pašalinti nustatytus trūkumus, pripažino atsakovės veiksmus neteisėtais. Sutiktina, kad esantis trūkumas turi būti nustatyta tvarka atsakovės pašalintas, tačiau nesuteikiant galimybės atsakovei jį ištaisyti, kas yra numatyta šalių sudarytoje sutartyje, negalima pripažinti, jog atsakovė sutarties tinkamai nevykdo.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo teises ir teisėtus interesus pažeidžia netinkamai įrengtos parkavimo vietos, kadangi ieškovas nenurodė jokių parkavimo vietos ar parkingo aikštelės neatitikimų. Parkavimosi aikštelės vietos atitinka projekte numatytas sąlygas, ką patvirtina ir pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės nurodytų argumentų dėl vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje įrengimo, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, galėjo iš esmės neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsti, jog atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus įrengdama parkavimo vietas. Teismas, remdamasis eksperto išvada, pripažino, kad atsakovė vietoje projekte numatytų 69 vietų bei pagal sutartį numatytų 79 vietų iš viso yra įrengusi 90 parkavimosi vietų, tačiau ekspertas nepateikė jokių tokį jo paskaičiavimą pagrindžiančių duomenų. Pažymėtina, kad tik atlikus ekspertizę ir gavus eksperto išvadas atsakovė nurodė, jog ekspertas netinkamai priskaičiavo ir kitam korpusui priskirtinas stovėjimo vietas, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovė iš viso yra įrengusi 90 parkavimosi vietų. Atsakovės nurodytų aplinkybių teismas nevertino, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų (t. 1, b.l. 152), bendras 90 vietų parkavimosi vietų skaičius yra numatytas būtent daugiabučio namo korpusams „A“ ir „B“, iš kurių, kaip galima spręsti pagal brėžinyje padarytus įrašus, 11 parkavimosi vietų priskirta būtent korpusui „A“. Atkreiptinas dėmesys, jog visam daugiabučiui namui pagal projektą buvo numatytos 183 vienetai stovėjimo vietų, tačiau nei ekspertas, nei teismas iš viso įrengtų vietų neskaičiavo, apsiribodamas tik eksperto paskaičiavimu dėl 90 vietų įrengimo, kas galimai galėjo sąlygoti netinkamo sprendimo šiuo klausimu priėmimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad preliminarios sutarties sudarymo metu požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo numatyta įrengti 69 vietas, kai tuo tarpu nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo įrengta 79 vietos, ką patvirtina ir faktas, kad ieškovas įsigijo 1/79 dalį negyvenamosios patalpos - garažo G-1, plane pažymėto parkavimo vieta Nr. 51, tačiau nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad nurodyti duomenys sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ieškovui buvo žinomi ir jis dėl to jokių pretenzijų atsakovei nepareiškė. Priešingai, jokių pretenzijų dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietų netinkamo įrengimo ieškovas nereiškė iki patikslinto ieškinio pateikimo. Teismas trūkumus dėl balkono ir dėl parkingo vietų skaičiaus laikė tokiais, kurie turi būti privalomai aptarti pirkimo – pardavimo sutartyje, kad ieškovas, turėdamas tokius duomenis, būtų galėjęs apsispręsti, ar verta įsigyti atsakovės pastatytą butą. Tačiau pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas tiek sudarydamas preliminarią sutartį buvo informuotas apie tai, kad balkonas bus įrengtas tik apimant vieno kambario langą, tiek pirkimo – pardavimo sutartį sudarant buvo pateikti duomenys apie padidintą vietų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje skaičių, dėl ko ieškovui esant žinomoms aplinkybėms bei sudarius nurodytas sutartis su atsakove, negalima teigti, kad ieškovas negalėjo nuspręsti, ar verta įsigyt butą atsakovės statomame name.

39Teisėjų kolegija sutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentais pažymi, kad ieškovas, tiek pasirašydamas pirkimo – pardavimo sutartį, tiek ir perdavimo – priėmimo aktą patvirtino, kad jis jokių pretenzijų dėl atsakovės atliktų darbų neturi, kad jam yra žinoma parduodamo turto techninė ir faktinė būklė. Pripažintina, kad asmuo, kelis mėnesius atlikdamas buto apdailos darbus negalėjo nepamatyti jo manymu buto ir automobilių parkavimosi aikštelės trūkumų, kurie tokiais laikytini tik ieškovo manymu, kadangi atsakovės atlikti darbai atitinka techninius dokumentus, o namas kompetentingos institucijos pripažintas tinkamu naudoti. Tačiau ieškovas pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį jokių pastabų dėl įsigyjamo turto nenurodė. Taip pat paminėtina, kad nors preliminari pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta dar nesant pastatyto sutarties objekto, tačiau pirkėjui buvo suteikta teisė lankytis statomame sutarties objekte (Preliminarios sutarties 5.7. punktas), dėl ko ieškovas, būdamas apdairus asmuo, galėjo ir turėjo domėtis statybų eiga, o nustačius, kad namas ar butas statomas ne pagal numatytą projektą, turėjo kreiptis į atsakovę dėl pastebėtų trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo elgesys, kai jis dėl nurodytų tariamų trūkumų kreipėsi praėjus daugiau kaip metams po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo taip pat rodo ieškovo nerūpestingumą ir neapdairumą, veikimą savo rizika, kadangi pripažinęs, kad jam butas buvo perduotas be trūkumų, turi įrodyti juos atsiradus būtent dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, išskyrus teismo nustatytas aplinkybes dėl preliminarios sutarties nuostatų neatitinkančių spynų įrengimo, taip pat dėl išorinės sienos virš ieškovo buto skilimo atsakovei šį trūkumą pašalinus, visi kiti ieškovo nurodyti trūkumai nelaikytini atliktų darbų ir ieškovui parduoto nekilnojamojo turto trūkumais, kadangi jie atitiko šalių sudarytų sutarčių, techninių dokumentų reikalavimus, namas esant jiems pripažintas tinkamu naudoti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas patyrė žalą dėl vėliau atsiradusių statinio trūkumų dėl statinio patvarumo ir jo atsparumo sumažėjimo. Be kita ko, sutinkant su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, pripažintina, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovės pastatyto daugiabučio namo patvarumas ar atsparumas dėl ieškovo nurodytų tariamų trūkumų yra sumažėjęs.

40Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovas, pasirašydamas tiek preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, tiek ir pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutartį buvo informuotas ir jam buvo žinoma apie jo nurodytus tariamus atsakovės atliktų darbų trūkumus, jis, priimdamas butą apdailos atlikimui, po kelių mėnesių sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį jokių pretenzijų atsakovei dėl jo nepareiškė, nors turėjo galimybę susipažinti su buto techniniais dokumentais ir faktine būkle, todėl jo nurodyti tariami trūkumai nepripažinti atsakovės atliktų darbų trūkumai, kurių šalinimo išlaidas turėtų atlyginti atsakovė. Ieškovo nurodyti trūkumai dėl išorinės namo sienos skilimo, dėl kurio jis buvo pateikęs pretenziją atsakovei, yra ištaisyti, taip pat atsakovė ėmėsi veiksmų ištaisyti trūkumams požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje dėl vandens pratekėjimo ir juos ištaisė, dėl ko nesant byloje įrodymų, kad šie trūkumai egzistuoja ir toliau, atsakovė jų nėra pašalinusi, nėra pagrindo jų šalinimo išlaidas priteisti iš atsakovės. Dėl tų trūkumų, dėl kurių ieškovas nėra kreipęsis į atsakovę (dėl išorinės namo sienos skilimo nuo ieškovo kambario buto iki kaimynų miegamojo lango per 7 plytas, kaip kad buvo nustatyta vietos pažiūros metu), ieškovas turėtų kreiptis į atsakovę, kadangi šie trūkumai nustatyti per garantinius terminus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus nepagrįstai tenkino ieškovo pareikštą ieškinį dalyje dėl 51 751,25 Lt priteisimo.

41Ieškovas be kita ko byloje buvo pareiškęs ir reikalavimą dėl 40 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, kurį teismas patenkino iš dalies ieškovui iš atsakovės priteisdamas 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vartotojo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi 2011 m. gruodžio 15 d. – 2013 m. gegužės 24 d.). Pagal kasacinio teismo nutartyse pateiktus išaiškinimus, sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo, taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Ieškovas reikalavimą kaip vartotojas dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškė dėl žalos, padarytos jo sveikatai. Ieškovo teigimu, dėl kilusio konflikto su atsakove, šios nenoro sumažinti įsigyto buto kainos, pergyvenimo dėl nekokybiško buto, jautimosi apgautu, sumenkintu, pažemintu, negalėjimo užmigti naktimis dėl nesusikalbėjimo su atsakovės atstovais, 2010 metų gegužės mėnesį ieškovą ištiko insultas. Liga ieškovui paliko komplikacijas, kurias jis jaučia iki šiol. Ieškovo teigimu, po patirto insulto jis yra priverstas pastoviai naudoti vaistus, gydytis stacionare, dėl pašlijusios sveikatos negali gyventi ginčo bute, kadangi jame nėra įrengta ventiliacija. Ieškovui reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžiant ir žalos sveikatai padarymu, o atsakovei apeliaciniu skundu neigiant priežastinį ryšį tarp ginčo su ja ir ieškovo patirto insulto, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatęs, kad nervinė įtampa ir stresas, susiję su įsigyto buto tariamais trūkumais, galėjo turėti įtakos ieškovo patirtam insultui, pripažino, kad ieškovo sveikatos pablogėjimo veiksniai galėjo būti ir kiti, kadangi jo sveikatos pablogėjimo priežastis neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir pripažįsta, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad dėl ginčo su atsakove ar dėl ieškovo pastebėtų tariamų buto ir parkavimosi vietų trūkumų jo sveikatos būklė galėjo pablogėti ir jį ištiko insultas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmąją pretenziją dėl trūkumų pašalinimo ieškovas atsakovei pateikė dar 2008 metais, kai tuo tarpu insultą jis patyrė 2010 metų gegužės mėnesį, todėl pakankamai ilgas laiko tarpas tarp pastabėtų tariamų trūkumų ir patirto insulto leidžia manyti, kad jo priežastimis gali būti greičiau kiti veiksniai, nei nurodytos aplinkybės dėl ginčo buto. Ieškovui nepateikus neginčijamų įrodymų, kad insultas jį ištiko būtent dėl pastabėtų buto trūkumų ir ginčo su atsakove, neturtinės žalos priteisimas kaip padarytas jo sveikatai nėra galimas. Nepripažinus, kad ieškovo patirto insulto priežastis buvo ginčas su atsakove, negalima pagrįstomis laikyti ir ieškovo nurodytų aplinkybių, kad dėl patirto insulto liekamųjų reiškinių, negalėjimo gyventi ginčo bute ieškovas neteko galimybės gyventi pilnavertį gyvenimą, rūpintis tolimesniu savo gyvenimu ir pan. Pažymėtina, kad konkrečių ir neginčijamų įrodymų, jog ieškovas negali gyventi ginčo bute, teismui nėra pateikta, ieškovas dirba, todėl negalima teigti, jog jis negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.

42Teismas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą priteisė kaip vartotojui, o šiuo atveju, kaip jau buvo nurodyta, taikytinos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios nuostatos, kuomet reikia įrodyti esant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Apeliacinės instancijos teismui nepripažinus, kad atsakovė ginčo butą pastatė ir pardavė ieškovui su trūkumais, negalima laikyti, kad ji netinkamai įgyvendino sutarčių nuostatas ar kitas pareigas, numatytas įstatymuose, dėl ko negalima spręsti, kad yra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėti veiksmai. Be to, nors ir pripažinus, kad ieškovas dėl ginčo su atsakove galėjo patirti nervinę įtampą, kad jo veiksmai siekiant pašalinti pastebėtus trūkumus galėjo lemti tam tikrą nepatogumą ieškovui, papildomų rūpesčių, kad jis galėjo jaustis apgautas ar sumenkintas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai yra natūralus gyvenimo ir dalyvavimo civilinėje apyvartoje reiškinys ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodyti faktai apie jo savijautą ar išgyvenimus esant ginčui tarp šalių, nepatogumai ir papildomi rūpesčiai kreipiantis į atsakovę ar kitas kompetentingas institucijas yra natūralus civilinių teisinių santykių padarinys, dėl ko negali būti pripažinti atitinkančiais CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą neturtinę žalą. Teismo byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos neturtinės žalos atsakovui padarymo faktui konstatuoti. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, o taip pat nepagrįstai jos atlyginimą priteisė ieškovui iš atsakovės, dėl ko remiantis pirmiau nurodytais argumentais ieškovo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

43Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai remiantis pirmiau nurodytais argumentais pripažinus, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas visa apimtimi, naikintinas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį atmesti.

44Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, teisėjų kolegija nepasisako.

45Iš esmės pripažinus, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo. Atmetus ieškovo ieškinį, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės jam nepriteistinos. Atsakovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepareiškė.

46Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso buvo 121 Lt, todėl atmetus ieškinį jos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 92 str., 96 str.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

48Ieškovo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

49Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Kausta būstas“ apeliacinį skundą patenkinti.

50Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

51Priteisti valstybei iš ieškovo D. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 121 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

52Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovo D. P. atstovėms D. P. ir advokatei O. R.,... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Kausta būstas“ atstovei V.... 5. nedalyvaujant ieškovui D. P., trečiajam asmeniui A. P., trečiųjų asmenų... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 161–163) ieškovas prašė priteisti jam... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu (t. 3, b.l.... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 127–138) atsakovė uždaroji akcinė bendrovė... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas (t. 4, b.l. 8–11) prašo... 15. Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 141–142) ieškovas D. P. prašo pakeisti Kauno... 16. Atsiliepimu į ieškovo D. P. apeliacinį skundą atsakovė uždaroji akcinė... 17. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šalys savo... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilęs dėl parduotų nekilnojamojo... 22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. rugsėjo 12 d. ieškovas ir... 23. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytos šalių sudarytos preliminarios sutarties... 24. CK 6.317 straipsnyje numatyta, kad pardavėjas privalo patvirtinti parduodamo... 25. Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos... 26. Nagrinėjamoje byloje keliamas tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimas... 27. Ginčas byloje kilęs dėl konkrečių ieškovo nurodytų trūkumų egzistavimo... 28. Pasisakydama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su teismo... 29. Teismas skundžiamame sprendime remdamasis byloje atliktos ekspertizės išvada... 30. Analogiški argumentai pasakytini ir apie teismo sprendime padarytą išvadą... 31. Pasisakydama dėl kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų trūkumų,... 32. Nepagrįsta ir teismo išvada dėl radiatoriaus gedimo ir atsakovės... 33. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai... 34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apžiūrint parkavimo aikštelę... 35. Teismas, vien tik remdamasis aplinkybe, kad langų kampuose matyti plyšiai,... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį... 37. Teismas kaip vieną iš atliktų darbų ir parduoto daikto trūkumą pripažino... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo... 39. Teisėjų kolegija sutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentais... 40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovas,... 41. Ieškovas be kita ko byloje buvo pareiškęs ir reikalavimą dėl 40 000 Lt... 42. Teismas ieškovui neturtinės žalos atlyginimą priteisė kaip vartotojui, o... 43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai remiantis pirmiau... 44. Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kaip... 45. Iš esmės pripažinus, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra nepagrįstas,... 46. Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 48. Ieškovo D. P. apeliacinį skundą atmesti.... 49. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Kausta būstas“ apeliacinį... 50. Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 51. Priteisti valstybei iš ieškovo D. P., a.k. ( - ) gyv. ( - ), 121 Lt (vieną... 52. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....