Byla e2A-2246-656/2016
Dėl skolos priteisimo už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo asociacijos visuomeninės organizacijos ( - ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui asociacijai visuomeninei organizacijai ( - ) dėl skolos priteisimo už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas prašė ir atsakovo priteisti 490,66 Eur dydžio skolą, 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Nurodė, kad ieškovas teikia butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės priežiūros paslaugas Vilniaus mieste. Atsakovas panaudos teise valdo 95,60 m2 bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias daugiabučiame gyvenamajame name adresu ( - ) (toliau – Patalpos), kurios nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
  3. Už ieškovo teikiamas paslaugas atsakovas mokėjo nereguliariai, todėl nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio atsakovo skola išaugo iki 524,12 Eur dydžio sumos, t. y. 490,66 Eur už administravimo ir techninės priežiūros paslaugas ir 33,46 Eur kaupiamosios lėšos Iš pateikto apyvartos žiniaraščio už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio matyti, kad atsakovas sumokėti pinigai būdavo užskaitomi už suteiktas pasalu. Tais atvejais, kai atsakovas mokėdavo daugiau nei nurodyta sąskaitoje, šie pinigai būdavo užskaitomi kaip permoka ir apyvartos žiniaraštyje arba sąskaitoje būdavo matomi su minuso ženklu.
  4. Iš ieškovo pateikto apyvartos žiniaraščio už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, matyti, kad visos atsakovo nurodytos įmokos buvo gautos, išskyrus, 2012-04-14 ir 2012-10-19 atliktos įmokos, kadangi jos buvo pervedamos į AB „Snoras“ banke esančią sąskaitą jau po šio banko bankroto. Ieškovas sąžiningai ir teisingai skaičiuoja mokesčius, pagal atitinkamu laikotarpiu nustatytus tarifus ir visi atsakovo vykdyti mokėjimai atsispindi ieškovo pateiktame apyvartos žiniaraštyje už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio.
  5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad skolos laikotarpis susidarė nuo 2010 m., tačiau realiai skola buvo susidariusi už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m., t. y. už laikotarpį, kuomet ieškovas neteisingas / neteisėtai skaičiavo mokesčius. Atsakovas teigė, jog iš esmės dėl ieškovo administravimo ir techninės priežiūros nurodyto dydžio ginčo nėra. Atsakovas prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ir palūkanų atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra paramos gavėjas ir veikia visuomenės interesams.
  1. Teismo sprendimo esmė
  1. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 490,66 Eur dydžio skolą, 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 490,66 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-01-27 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15,00 Eur dydžio žyminio mokesčio bei 72,60 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai atlyginimo ieškovo naudai.
  2. Teismas nustatė, jog iš esmės už ginčo laikotarpį dėl ieškovo suteiktų administravimo ir techninės priežiūros paslaugų kainos dydžio ginčo nėra. Teismas nusprendė, jog ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl yra tenkintinas (CK 6.1., 6.2, 6.38, 6.63 straipsniai, Komunalinių paslaugų sutarties 5 punktas).
  3. Atsakovas pagal Panaudos sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe 5 punktą įsipareigojo už perduotą turtą mokėti turto eksploatavimo bei komunalinių paslaugų mokesčius, už suteiktas Patalpų administravimo bei techninės priežiūros paslaugas.
  4. Ieškovas nurodė, kad 490,66 Eur dydžio skola susidarė už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, tačiau atsakovas teigė, jog nėra skolingas ieškovui, nes atsakovas mokėdavo už ieškovo suteiktas paslaugas ir, pagal atsakovo alternatyvius paskaičiavimus, nurodytus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu, turėjo egzistuoti nuo 29,57 Eur (102,10 Lt) iki 89,26 Eur (308, 21 Lt) dydžio permoka.
  5. Teismas nusprendė , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja permoka, o ne skola. Teismas nustatė jog 2010 m. rugpjūčio mėnesį atsakovass skola buvo 23,85 Eur (82,35 Lt) plius 25,79 Eur (89,06 Lt) dydžio suma už einamąjį mėnesį, iš viso – 49,64 Eur (171,41 Lt). Analogiškos sumos nurodytos ir atsakovass į bylą pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 54961. Iš skolos detalizacijos už 2010 m. rugsėjo mėnesį atsakovas liko skolinga 49,64 Eur (171,41 Lt) dydžio sumą bei 11,96 Eur (41,31 Lt) už einamąjį mėnesį – iš viso 61,61 Eur (212,72 Lt). Už 2010 m. spalio mėnesį atsakovo skolą ieškovui buvo 61,61 Eur (212,72 Lt) (grafa „likutis mėnesio pradžioje“) plius 80,77 Eur (278,88 Lt) dydžio einamasis mokėjimas. Taigi atsakovo skola ieškovui už 2010 m. spalio mėnesį buvo 142,38 Eur (491,60 Lt) dydžio suma.
  6. Kadangi atsakovas 2010-10-14 bankinio mokėjimo pavedime nenurodė 86,89 Eur (300,00 Lt) dydžio mokėjimo paskirties, ieškovas atsakovass atliktą mokėjimą įskaitė į seniausią skolą (CK 6.54–6.55 straipsniai), buvusią 2010-10-01 pradžioje (61,61 Eur (212,72 Lt); grafa „likutis mėnesio pradžioje“). Likusi atsakovass sumokėta pinigų dalis, buvo įskaityta į einamąjį 2010 m. spalio mėnesio 80,77 Eur (278,88 Lt) dydžio mokėjimą ir, kaip teisingai nurodyta skolos valdymo detalizacijoje, atsakovas už 2010 m. spalio mėnesį ieškovui liko skolinga 55,49 Eur (191,60 Lt) dydžio sumą, t. y. 142,38 Eur – 86,89 Eur = 55,49 Eur. Iš pateiktos skolų valdymo detalizacijos matyti, jog atsakovas po 2010 m. spalio mėnesio įmokėjo šias sumas: 2011 m. balandžio mėn. – 57,92 Eur (200,00 Lt), 2011 m. gegužės mėn. – 28,96 Eur (100,00 Lt), 2012 m. sausio mėn. – 13,32 Eur, 2013 m. kovo mėn. – 28,96 Eur, 2013 m. balandžio mėn. – 57,92 Eur, 2013 m. birželio mėn. – 39,25 Eur, 2013 m. gruodžio mėn. – 15,32 Eur, 2014 m. sausio mėn. – 57,13 Eur, 2014 m. spalio mėn. – 34,14 Eur, 2015 m. spalio mėn. – 100,00 Eur, ir 2015 m. balandžio mėn. – 25,20 Eur.
  7. Ieškovo nurodyti atsakovass mokėjimai atsispindi ir atsakovass pateiktuose bankinių pavedimų išrašuose už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2015 m. balandžio mėn. Ieškovo pateiktoje detalizacijoje neatsispindi tik atsakovass 2012-04-14 26,07 Eur (90,00 Lt) ir 2012-10-19 16,80 Eur (58,00 Lt) dydžio atlikti mokėjimai, kuriuos atsakovas pervedė į bankrutavusio „Snoras“ banko sąskaitą, kadangi nuo 2011-11-16 buvo paskelbtas AB banko „Snoras“ veiklos moratoriumas, tai atsakovass pervestos lėšos nebuvo įskaitytos į ieškovo sąskaitą.
  8. Teismas pažymėjo, jog atsakovass sumokėtos pinigų sumos teisingai atsispindi ieškovo pateiktoje skolos suvestinėje: iš ieškovo pateiktos skolos suvestinės matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2011-11-30 sumokėjo 408,68 Eur (1 411,08 Lt) dydžio sumą (21,23 Lt + 85,00 Lt + 60,00 Lt + 100,00 Lt + 200,00 Lt + 89,85 Lt + 100,00 Lt + 70,00 Lt + 85,00 Lt + 300,00 Lt + 200,00 Lt + 100,00 Lt = 1 411,08 Lt) (El. b. l. 14-15), lygiai tokia pati suma, kokią nurodė ir atsakovas pateiktuose bankinių mokėjimų pavedimuose (El. b. l. 67); atsakovas laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2015-11-30 sumokėjo 371,24 Eur (El. b. l. 16-17), kurie, atėmus 2012-04-14 ir 2012-10-19 bankinio mokėjimo pavedimus, atliktus per AB „Snoras“ banką, sutampa su atsakovass pateiktais į bylą bankinių pavedimų nurodymais (13,32 Eur (46,00 Lt) + 141,45 Eur (488,41 Lt) + 91,27 Eur (315,14 Eur) + 125,20 Eur = 371,24 Eur) (El. b. l. 67-69). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovas teisingai apskaičiavo 490,66 Eur dydžio atsakovo skolos likutį.
  9. Ieškovo paskaičiuoti mokesčiai už laikotarpį nuo 2007 m. – 2009 m. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o ir priešieškinio atsakovas neteikė, nors teismas į tai buvo atkreipęs atsakovass dėmesį, be to, iš skolos detalizacijos aiškiai matyti, jog atsakovass skola susidarė nuo 2010 m. spalio mėnesio. Kita vertus, atsakovas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, kuriais teismas galėtų padaryti priešingą išvadą, t. y., kad ieškovas nepagrįstai apskaičiavo komunalinius mokesčius už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2009 m. Pažymėtina ir tai, kad Komunalinių paslaugų sutarties 4 punkte buvo numatyta, kad ieškovas turi teisę perskaičiuoti komunalinių mokesčių dydį, jeigu keičiasi komunalinius mokesčius nustatantys vyriausybės nutarimai, be to, iš bylos duomenų matyti, jog atsakovas 2006-12-29 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 21496 buvo informuota, jog nuo 2007-01-01 keičiasi komunalinių mokesčių (administravimo) tarifai (šią PVM sąskaitą faktūrą pateikė pats atsakovas).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
  1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškinį arba pakeisti teismo sprendimą sumažinant priteistą sumą, nes atsakovas yra visuomeninė organizacija, neturinti pakankamo finansavimo.
  2. Atsakovas nurodė, kad ieškovas blogai atlieka savo funkcijas, dalis atsakovo mokėjimų dingo, nereaguoja į gyventojų prašymus bei pasiūlymus, neteikia informacijos ir pan.
  3. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovas pagrindė savo teiginius apie tinkamai suteiktas paslaugas, ir kad ji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas neteisingai paskaičiavo susidariusią skolą už suteiktas paslaugas ir nepaneigė, jog ieškovas, kaip pastato administratorius teikė šias paslaugas.
  4. Ieškovo pateiktose sąskaitose buvo nurodyti mokesčiai už paslaugas, kurie viršijo šalių sutartus dydžius, teismas netyrė visų atsakovo pateiktų įrodymų, ar atsakovas pagrįstai nustatė įkainius.
  5. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pateikdavo įvairius mokesčių apskaičiavimo būdus, tačiau ieškovas posėdžių metu bei procesiniuose dokumentuose paaiškino atsakovei, kad atsakovas neatsižvelgia į tarifų arba vartojimo kainų indeksų pokyčius.
  6. Ieškovas į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tinkamą paslaugų teikimą. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas visoms teikiamoms paslaugoms pagrįsti pateikė atitinkamus įrodymus, tuo tarpu atsakovass įrodymai yra žodiniai arba rašytiniai ieškovo argumentų paneigimai, tačiau jokių aktų ar dokumentų, kaip pagal atsakovę turėtų būti teisingai teikiamos administravimo paslaugos ir teisingai skaičiuojami mokesčiai, nepateikė.
  7. Administratorius į šią bylą pateikė daugybę įrodymų, pagrindžiančių administratoriaus tinkamą pareigų atlikimą. Administratorius visada atsakydavo ir atsako į gyventojų laiškus, prašymus ir pan. Be to, butų ir kitų patalpų savininkai (nuomininkai) visada gali atvykti į UAB "Senamiesčio ūkis" buveinę ir išsiaiškinti visus iškilusius klausimus.
  8. Ieškovas į bylą yra pateikęs Apyvartos žiniaraštį už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio. Iš pateikto dokumento matyti, kad atsakovass sumokėti pinigai niekur nedingdavo, o būdavo užskaitomi už suteiktas paslaugas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai.
  1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Apeliantas nenurodė naujų konkrečių aplinkybių ir argumentų, kurie nebūtų įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir taikė materialinės teisės normas. Nors pirmosios instancijos teismas neaptarė ir atskirai nevertino kiekvieno ieškovo pateikto argumento ir visų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas fakto ir teisės klausimus turi pakankamai duomenų įvertinti visas esmines bylos aplinkybes.
  4. Atsakovas pažeidė pareigą, nurodytą CK 4.82 straipsnio 3 dalyje. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.82 str. l d. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 str. 3d., 4 d.).
  5. Atsakovui atsiranda prievolė apmokėti bendrąsias išlaidas, kildinama iš bendrųjų poreikių ir bendrųjų pareigų, vien dėl nekilnojamojo daikto, kuriame yra ir jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, specifikos (daugiabutis namas) (CK 6.2 str., 6.3 str. 1 d., 4.84 str. 4 d.). Iki savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat neišsprendžia bendrosios nuosavybės administravimo klausimo kita įstatymo nedraudžiama forma, administravimas jiems nustatomas administraciniu aktu. Mėginimas šios pareigos visiškai išvengti gali būti vertinamas kaip siekis bendrąsias išlaidas perkelti tiems gyventojams ar negyvenamųjų patalpų savininkams, kurie sąžiningai vykdė tokias bendraturčiams tenkančias pareigas" (Vilniaus apygardos teismo 2013-12-20 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-3354-464/2013). Atsakovas privalėjo vykdyti mokesčių mokėjimo prievolę, kadangi ieškovas buvo ir yra teisėtai ir pagrįstai paskirtas namo, esančio adresu - Aušros Vartų g. 16, Vilnius, administratoriumi, tačiau šios savo pareigos nevykdė, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
  6. Remiantis 2001 m. birželio 11 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutarties Nr. 1808 5 dalimi numatyta, kad: „Pastato, patalpos savininkas (nuomininkas) įsipareigoja pastatų, patalpų eksploatuojančiai organizacijai kiekvienų mėnesį mokėti eksploatavimo priežiūros mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo“.
  7. Tokia pati sąlyga sulygta ir 2006-12-14 Savivaldybės turto panaudos sutarties Nr. 436 5 d.: „Panaudos gavėjas moka užmokestį už perduoto turto eksploatavimą, komunalines paslaugas (sudarydamas sutartį (-is) su turtą eksploatuojančia (-iomis) organizacija (-omis) per 1 mėn. nuo šios sutarties pasirašymo), taip pat elektros ir ryšių paslaugas, sudarydamas sutartis su šias paslaugas teikiančiomis įmonėmis". Taigi, atsakovas pasirašęs minėtas sutartis įsipareigojo mokėti mokesčius už visas jai suteiktas paslaugas, tačiau šios pareigos nevykdė.
  8. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu pateikdavo įvairius mokesčių apskaičiavimo būdus, tačiau ieškovas posėdžių metu bei procesiniuose dokumentuose paaiškino atsakovui, kad atsakovas neatsižvelgia į tarifų arba vartojimo kainų indeksų pokyčius. Nuo 2001 m. birželio 11 d., kuomet tarp UAB „Senamiesčio ūkis" ir Visuomeninės organizacijos ( - ) buvo pasirašyta Pastato eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 1808, tarifai ne kartą keitėsi. Reikšminga, kad minėtos sutarties 4 dalyje numatyta:„Eksploatuojanti organizacija turi teisę keisti eksploatavimo ir priežiūros išlaidi/ bei teikiamų komunalinių paslaugų tarifus be atskiro įspėjimo tais atvejais, kai keičiami Vyriausybės ar kitų valdymo institucijų nustatomi tarifai arba vartojimo kainiį indeksai".
  9. Ieškovas į bylą pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tinkamą paslaugų teikimą. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas visoms teikiamoms paslaugoms pagrįsti pateikė atitinkamus įrodymus, tuo tarpu atsakovas įrodymai yra žodiniai arba rašytiniai ieškovo argumentų paneigimai, tačiau jokių aktų ar dokumentų, kaip pagal atsakovą turėtų būti teisingai teikiamos administravimo paslaugos ir teisingai skaičiuojami mokesčiai, nepateikė: „<...> teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad būtent šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2013-08-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2689- 577/2013 ir kt.).
  10. Administratorius į šią bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius administratoriaus tinkamą pareigų atlikimą. Ieškovas nurodė, kad visada atsakydavo ir atsako į gyventojų laiškus, prašymus ir pan. Be to, butų ir kitų patalpų savininkai (nuomininkai) visada gali atvykti į UAB "Senamiesčio ūkis" buveinę ir išsiaiškinti visus iškilusius klausimus.
  11. Ieškovas į bylą yra pateikęs Apyvartos žiniaraštį už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio. Iš pateikto dokumento matyti, kad atsakovass sumokėti pinigai niekur nedingdavo, o būdavo užskaitomi už suteiktas paslaugas. Be to, matyti, kad tais atvejais, kai atsakovas mokėdavo daugiau nei nurodyta sąskaitoje, šie pinigai būdavo užskaitomi kaip permoka ir Apyvartos žiniaraštyje arba sąskaitoje būdavo matomi su minuso ženklu. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jos sumokėti pinigai dingdavo, nes visi mokėjimai matomi Apyvartos žiniaraštyje ir jos įsiskolinimas, kaip ieškovas ir nurodė ieškinyje, susidarė tik nuo 2010 m. lapkričio mėnesio. Išanalizavus ieškovo pateiktą Apyvartos žiniaraštį matyti, kad būtent nuo minėto laikotarpio atsakovo mokėjimai tapo dar nereguliaresni nei anksčiau ir mažesni nei nustatyta, todėl atsakovas ne tik kad nepadengdavo mėnesinių priskaitymų, bet ir kaupė skolą, kuri 2015 m. lapkričio mėnesį sudaro 490,66 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas teisingai skaičiuoja mokesčius, pagal atitinkamu laikotarpiu nustatytus tarifus ir visi atsakovo vykdyti mokėjimai atsispindi ieškovo pateiktame Apyvartos žiniaraštyje už paslaugas, laikotarpiu nuo 2005 m. sausio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, tuo tarpu atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti susidariusio įsiskolinimo ir taip piktnaudžiauja susiklosčiusia situacija.
  12. Atsakovas deklaratyviai nurodė, kad ieškovas taiko neteisingas kainas ir įkainius, tačiau jų iš esmės neginčijo. Atsakovo argumentai, kad skolos dydis turi būti mažinamas vien tik tuo pagrindu, kad atsakovo veikla naudinga visuomenei, nesudaro teisinio pagrindo mažinti skolos dydį.

3Teismas, vadovaudamasis CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

4Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai