Byla A-63-415-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Jurijui Guselnikovui, advokatei Svetlanai Naidenko, atsakovo atstovei Irenai Zaliauskienei tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., I. P., S. N., trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovams J. M., advokatei Birutei Rutkauskienei, dalyvaujant vertėjai Gitanai Aleliūnaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (teisių perėmėjas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei korporacijai „Matininkai“, uždarajai akcinei bendrovei „Arlitanus“, L. S., I. N., J. V., I. Š., R. Š., R. S., P. N. (P. N.), S. V., M. R., I. P., J. J., S. S., H. K., V. V. (V. V.), Z. S., H. K. (H. K.) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I.

4UAB „JGK Statyba“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 1 – 4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir atsakovas) pažymėti Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas.

5Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p, atsižvelgdama į visuomenės interesus, nustatyta tvarka skyrė jam (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos teisių perėmėjai) 42,8 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkėje (dabar Vilniaus miesto Pilaitės seniūnija), ir nustatė tikslinę šio žemės sklypo naudojimo paskirtį – gyvenamųjų namų komplekso statyba. Šis Vyriausybės teisės aktas nėra panaikintas, pakeistas arba papildytas. Jis nustatytu laiku įvykdė žemės suteikimo sąlygas, t. y. sumokėjo už žemės paskirties pakeitimą ir todėl dar 1990 m. gegužės 25 d. aktu perduotas 42,8 ha žemės sklypas buvo atribotas natūroje gelžbetoniniais riboženkliais. 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ 42,8 ha žemės sklypo plotas pagal 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymą buvo priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei. 42,8 ha žemės sklypo plotas ir paskirtis išlieka ta pati ir atitinka Vilniaus miesto plėtros iki 2015 m. preliminariems sprendimams bei Vilniaus miesto bendrajam planui. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397 V (reg. Nr. 88), 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 511 patvirtintas 1 500 gyventojų JGK Gilužiuose (vėliau JGK „Salotė“) detalaus planavimo projektas, o 2000 m. kovo 9 d. ir 2000 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimais Nr. 513V ir Nr. 2083V pakoreguotas ir patikslintas JGK „Salotė“ ketvirto gyvenamųjų namų kvartalo detalus planas. UAB „JGK Statyba“ 2004 m. vasario 20 d. raštu Nr. 02/27 pateikė Vilniaus apskrities viršininkui, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto merui, Vilniaus miesto plėtros departamentui, korporacijai „Matininkai“ 1996 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1397 (reg. Nr. 88), 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. 511 patvirtintą 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ detaliojo plano M 1:1000 kopiją bei 2004 m. vasario 6 d. ir 2004 m. vasario 13 d. raštų Nr. 3B-(3.5)-1527/4-176 ir Nr. 2D?(3.1)-634 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos kopijas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2004 m. vasario 6 d. išaiškino, kad institucija, rengianti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, privalo atsižvelgti į UAB „JGK Statyba“ žemės sklypo detaliojo plano sprendinius. Pažymėjo, kad rengiant Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą Smalinės, Salotės, Zujūnų, Varnės, Gudelių, Gineitiškių, Geležių, Naujosios, Padekaniškių kaimuose, turi būti atsižvelgta į 2004 m. vasario 20 d. pateiktą 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ detalųjį planą. Todėl pareiškėjas nurodė, kad 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtinto detaliojo plano pagrindu turi būti pažymėti Vilniaus rajono Buivydiškių kadastrinėje vietovėje valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai. Pagal Žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 17 punktą, kadastro vietovėje projektą rengiantis autorius privalo Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinto projekto plano kopijoje pažymėti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ žemės plotus bei sudaryti pretendentų, pageidaujančių šioje (turėtoje) Salotės ir Varnės kaimų teritorijoje susigrąžinti natūra žemę, sąrašus, nurodant žemės plotą, o taip pat priežastis, kodėl valstybės išperkamoje žemėje negalima tenkinti Salotės ir Varnės kaimų pretendentų prašymų, ir pateikti minėtų pretendentų sąrašus Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (Žemės reformos įstatymo 19 str. 1 d.). Tačiau Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neorganizuoja, kad naudojamas žemės sklypas projekte būtų pažymėtas kaip valstybės išperkamas ir nenurodo šio neveikimo priežasčių.

6II.

7Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu UAB „JGK statyba“ skundą patenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimis atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr. I/4?1078/04 ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas.

8III.

9Patikslintu skundu (V tomas, b. l. 41 – 53) pareiškėjas prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pateikti projekto rengėjui – UAB korporacijai „Matininkai“ – jo parengtą ir Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintą 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso Gilužiuose (vėliau – JGK „Salotė“) detalųjį planą, o taip pat įpareigoti atsakovą kontroliuoti, kad 1 500 gyventojų jam suteiktas 33 ha plotas ir ribos Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės Smalinės, Salotės, Zujūnų, Varnės, Gudelių, Gineitiškių, Geležių, Naujosios, Padekaniškių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme būtų pažymėti kaip išperkamas ir neprivatizuojamas.

10Patikslintas skundas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. 142p 5 priedeliu. Pareiškėjas paaiškino, kad, neatsižvelgiant į jo reikalavime nurodytus detaliuosius planus, jis gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (30)-1.2-2547, kuriuo buvo informuojama, kad toje dalyje, kuri ir pirminiame detalaus išplanavimo plane nebuvo numatyta užstatyti, 9,8 ha plotas nebuvo nustatyta tvarka priskirtas valstybės išperkamai žemei ir minėtame sklype buvo vykdomi žemės reformos darbai. Nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1188-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Vilkeliškių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektas. Juo vadovaujantis piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į suformuotus žemės ūkio paskirties žemės sklypus asmeniniam ūkiui ir grąžinimui natūra. Pareiškėjas paaiškino, kad po to buvo inicijuojamas priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimas, tačiau atsakovas 2004 m. spalio 5 d. raštu Nr. (31)?1.2-3125 atsakydamas į jo skundą dėl vilkinimo, pasisakė, kad iš jam suteikto ploto 9,8 ha žemės sklypas Vilkeliškių kaime nepriskirtas valstybės išperkamai žemei. Pabrėžė, kad tame sklype vyko žemės reformos darbai ir jis neteko teisės naudotis šiuo sklypu. Nurodė, kad ginčas dėl 9,8 ha nagrinėjamas atskiroje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2?430?45/06. Šioje byloje jis kelia klausimą dėl likusios 33 ha ploto žemės sklypo dalies pažymėjimo Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Akcentavo, kad detalieji planai, kurie patvirtinti reikalavime nurodytais sprendimais, iki šiol yra galiojantys. Dėl to, pareiškėjo nuomone, žemėtvarkos planai turi neprieštarauti įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytiems žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems atitinkamo lygmens savivaldybės planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams. Pareiškėjo vertinimu, žemėtvarkos projektai urbanizuotoje Salotės gyvenvietės teritorijoje galėjo būti rengiami įsigaliojusių bendrojo ir detalaus planų pagrindu. Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat rėmėsi Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 5516-01. Teigė, jog pagal šio įsakymo 3.2 punktą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius privalėjo žemėtvarkos projektą rengiančiam asmeniui pateikti projekto rengimui reikalingus dokumentus ir kontroliuoti Buivydiškių kadastro vietovės projekto papildymo rengimo eigą. Iš esamų projektų matyti, kad jam skirta teritorija žymima skirtingai. Jam skirto ploto dalis – 33 ha ploto – pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintą planą pažymėta kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama. Pareiškėjas kartu rėmėsi Žemės reformos įstatymo 19, 20, 21 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta tvarka bei Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtinta metodika. Pareiškėjo nuomone, pagal šiuos teisės aktus pretenduojantys atkurti nuosavybės teisę jam skirtoje žemėje tretieji asmenys negali būti laikomi pretendentais. Teigė, kad atsakovas, vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto Buivydiškių kadastrinėje vietovėje papildymą, vengė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nes neteikė projekto rengėjui sprendimais patvirtintų detaliųjų planų, kurių pagrindu jam turėjo būti projektuojamas 42,8 ha ploto sklypas, taip pat pagal galiojančius planavimo dokumentus jam priklauso 33 ha sklypas, kuris turėjo būti pažymėtas kaip valstybės išperkamas. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jam atsakymo į 2004 m. balandžio 6 d. prašymą. Teigė, kad dėl jo nurodytų priežasčių projekto rengėjas UAB korporacija „Matininkai“ parengė Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės Smalinės, Salotės, Varnės kaimų teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, nenurodant jame 33 ha ploto ir ribų žemės sklypo, suteikto jam gyvenamųjų namų komplekso statybai ir eksploatavimui. Be to, dėl tų pačių priežasčių buvo suprojektuota grąžinimui apie 7,2 ha ploto žemė valstybės išperkamoje žemėje, t. y. jam skirtoje 33 ha ploto žemėje. Pareiškėjo nuomone, taip neteisėtai buvo supriešinti teisėto ir sąžiningo žemės naudotojo interesai Salotės kaime pageidaujančių grąžinti žemę natūrą asmenų atžvilgiu. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl to yra nagrinėjamos kitos bylos, vienoje jų ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 2.3-9766-41 teisėtumas. Pažymėjo ir tai, kad šioje byloje nei vienas iš proceso dalyvių neginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 2263-41 teisėtumo, o šiuo įsakymu yra patvirtinta jo teisė į 33 ha ploto žemę pagal 1996 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. 511 patvirtintą detalųjį planą. Paaiškino, kad ginčas kyla dėl minėto ploto grafinio žymėjimo Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės Smalinės, Salotės, Varnės kaimų teritorijose žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Atsakovas šį plotą skirtingoje grafinėje medžiagoje žymėjo pažeisdamas teisės aktus arba visai to ploto nežymėjo. Pabrėžė, jog rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą dėl jo nurodomų pažeidimų, 7,2 ha ploto kitos paskirties žemės paskirtis pakeista neteisėtai. Dėl jam suteikto 33 ha žemės sklypo paskirties keitimo pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo negalimas, rėmėsi žemės paskirties keitimą reglamentuojančiais teisės aktais, žemės nuomą reglamentuojančiais teisės aktais, ir tuo, kad jam skirta žemė įstatymu buvo priskirta miesto teritorijai. Pareiškėjo nuomone, jo, kaip žemės nuomininko, teisė Salotėje 33 ha ploto dalyje turi būti ginama. Papildomai paaiškino, kad atsakovas daugiau kaip 10 metų nesudaro su juo žemės nuomos sutarties, išskyrus 2000 m. spalio 26 d., kai 99 metams buvo išnuomotas 6,3033 ha žemės sklypas. Pareiškėjo vertinimu, įstatymai įpareigoja atsakovą spręsti jo keliamus klausimus. Ginčas tarp jo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos netrukdo Salotės kaimo teritorijoje projektuoti pretendentams žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, kadangi kaimas buvo rėžinis ir žemė grąžinama ne būtinai turėtos žemės vietoje. Be to, atsakovas, 2006 m. spalio 11 d. tvirtindamas Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto papildymą, jame visai nežymėjo Salotės kaimo projekto papildyme valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ploto ir ribų. Anot pareiškėjo, tokiu būdu atsakovas atsisakė nagrinėti ir priimti bet kokį sprendimą po jo 2008 m. sausio 9 d. pretenzijos 01/02 pateikimo. Pareiškėjo nuomone, nustačius, jog 33 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas suteiktas teisėtai ir naudojamas teisėtai, šiuo klausimu priimtų administracinių aktų ignoravimas demokratinėje visuomenėje negali būti toleruojamas. Pareiškėjas akcentavo, kad jo teisės gali būti apgintos tik tuo atveju, kai atsakovas pateiks projekto rengėjui UAB korporacijos „Matininkai“ jo parengtą ir Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintą 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso Gilužiuose (vėliau – JGK „Salotė“) detalųjį planą bei, kai atsakovas bus įpareigotas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme pažymėti jam skirtą 33 ha plotą kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą.

11Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepimu (I tomas, b. l. 60 – 61) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius paaiškino, kad laikosi teisės aktų nustatytos žemėtvarkos reformos vykdymo tvarkos. Vadovaujantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta „Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika“ (toliau – ir Metodika), Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 buvo patvirtinta Buivydiškių kadastro vietovėje žemės reformos žemėtvarkos projekto plano kopijoje pažymėta valstybės išperkama žemė – 3 350 ha. Vilniaus apskrities viršininkas 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 5516-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 patvirtinto Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo“ pavedė UAB korporacijai „Matininkai“ iki 2004 m. liepos 1 d. parengti Buivydiškių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekto papildymą. UAB korporacija „Matininkai“ 2004 m. liepos 1 d. raštu Nr. 1-328 informavo, kad Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas negali būti baigtas laiku, nes nepateikta visa reikalinga medžiaga. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas pateikti trūkstamą informaciją, tačiau ji negauta. Pabrėžė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Valstybės išperkamos žemės pažymėjimas Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto papildyme yra Vilniaus apskrities viršininko administracijos kompetencijoje.

13Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 116 – 118, VI tomas, b. l. 1 – 7) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p Vilniaus miesto statomų gyvenamųjų kompleksų direkcijai (dabar teisių perėmėja UAB „JGK Statyba“) suteiktas 42,8 ha žemės sklypas gyvenamiesiems namams statyti. 1996 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu žemė buvo priskirta Vilniaus miesto savivaldybei ir nuo 1999 m. birželio 1 d. buvo perduota administruoti Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto valdyba 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V patvirtino nepatvirtintus detaliojo planavimo projektus, įtrauktus į duomenų registrą, taip pat ir Jaunimo gyvenamojo komplekso 1 500 gyventojų Sudervėlės ir kitos 42,8 ha ploto užstatomos teritorijos detalaus išplanavimo generalinį planą. Jaunimo gyvenamojo komplekso 1 500 gyventojų Sudervėlės ir kitos 42,8 ha ploto užstatomos teritorijos detalaus išplanavimo generalinis planas 1989 m. buvo derinamas su įvairiomis institucijomis ir buvo pareikšta pastabų. Nurodė, kad 1999 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintame Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plane, vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintu UAB „JGK Statyba“ Jaunimo gyvenamojo komplekso detaliuoju planu, Vyriausybės potvarkiu Nr. 142p, suteiktas 42,8 ha žemės sklypas UAB „JGK Statyba“ priskirtas valstybės išperkamai, išskyrus 9,8 ha žemės plotą Vilkeliškių kaime. UAB „JGK Statyba“ faktiškai naudojamas žemės plotas ir naudojimo būdas neatitinka minėtu potvarkiu skirto 42,8 ha ploto, kuris buvo suteiktas gyvenamųjų namų kompleksui statyti, o ne daugiaaukščių ir individualių namų statybai. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija paaiškino, kad su UAB korporacija „Matininkai“ nutraukta sutartis dėl žemės reformos projektavimo darbų, kad šiuo metu toje teritorijoje tokias paslaugas Vilniaus apskrities viršininko administracijai teiks UAB „Arlitanus“. Teigė, kad prie patikslinto skundo pareiškėjo pridėtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintas 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso Gilužiuose (vėliau – JGK „Salotė“) detalusis planas ir jame įbraižytas 33 ha ginčo plotas ir ribos. Paaiškino, kad įbraižytas 33 ha plotas ir jo ribos neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p suteikto 42,80 ha žemės sklypo, suteikto gyvenamųjų namų kompleksui statyti, ribų. Šio sklypo atribojimo brėžinyje, pridėtame prie Vilniaus rajono Buivydiškių tarybinio ūkio žemės perdavimo Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijai 1990 m. gegužės 25 d. akto, riba tarp 6 ir 3A riboženklių yra pavaizduota tiesia linija, o pareiškėjas detaliajame plane dalį 33 ha ginčo ploto įbraižė aukščiau šios linijos šiaurės-rytų kryptimi. Ši dalis pareiškėjui nebuvo suteikta, todėl į šią dalį pareiškėjas neturi reikalavimo teisės. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-430-45/2006, kurioje vienas iš pareiškėjo (ieškovo toje byloje) reikalavimų buvo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją išnuomoti UAB „JGK statyba“ be aukciono natūra 8,7 ha ploto žemės sklypą, esantį Buivydiškių kadastrinės vietovės buvusių Salotės ir Varnių kaimų teritorijoje, dabar Vilniaus miesto Zujūnų seniūnijoje, komplekso „Salotė“ šiaurinėje dalyje, gyvenamiesiems namams (detaliajame plane pažymėtų skaičiais 1, 2, 3, 29, 30, 31, 33, 34, 92, 93) statyti ir eksploatuoti, vietoj paimto 9,8 ha ploto sklypo šalia Gilužio ežero. Pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl ginčo 33 ha ploto dalies paaiškino, kad 2000 m. kovo 15 d. prašymu Nr. 025 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl suteikto žemės sklypo nuomos. Dėl šio prašymo Vilniaus apskrities viršininkas priėmė 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste išnuomojimo uždarajai akcinei bendrovei „JGK statyba“, šio įsakymo pagrindu su pareiškėju sudaryta 2000 m. spalio 26 d. sutartis Nr. 623 N01/2000-23617 „Dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos“. Ši sutartis galioja, nors buvo bylos dėl šios sutarties nuginčijimo. Tokiu būdu 6,3033 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) nuomos pareiškėjui klausimas išspręstas galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-399/2008, o šis sklypas patenka į 33 ha plotą, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje. Be 6,3033 ha ploto, kuris išnuomotas pareiškėjui, į ginčo 33 ha plotą patenka: 1) trečiųjų suinteresuotų asmenų L. S., J. V. ir I. N. neprivatizuotos namų valdos ( - ), suformuotos Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliuoju planu; 2) 0,7020 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), dėl kurio grąžinimo natūra nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-492-798/2009 pagal pareiškėjo reikalavimą; 3) 0,0654 ha ploto namų valdos žemės sklypas prie pareiškėjo nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo; 4) namų valdos žemės sklypai prie pareiškėjo kitiems asmenims parduotų gyvenamųjų namų – apie 9,5993 ha (tiksliai negalima nustatyti, nes dalis sklypų persidengia). Trečiojo suinteresuotojo asmens duomenimis ginčo plote yra tik apie 11,1234 ha sklypas valstybinės žemės. Bet ir šiame plote yra pastatų, prie kurių esantys žemės sklypai neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiame plote taip pat yra Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintame 1 500 gyventojų jaunimo komplekso Gilužiuose detaliuoju planu suplanuotos gatvės, kurios pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog iš kadastro žemėlapio, duomenų apie žemės sklypus lentelės bei grafinės medžiagos matyti, kad beveik visą ginčo plotą, patenkantį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p pareiškėjui suteikto 42,80 ha ploto ribas, nuosavybės, nuomos teise valdo arba faktiškai juo naudojasi tretieji asmenys, todėl pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ir į šią ginčo ploto dalį. Visas ginčo plotas, patenkantis į suteikto 42,80 ha ploto ribas, Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 2.3-4358-01 yra priskirtas valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei. Ši teritorija Vilniaus miesto savivaldybei priskirta 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304. Tokiu atveju žemę priskiriant valstybės išperkamai, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktu, kur nustatyta, kad valstybės išperkamai priskirtina ir žemė skirta individualių gyvenamųjų namų statybai, t. y. vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas. Teigė, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. I-1519 patvirtintu Vilniaus miesto bendruoju planu toje teritorijoje galima ne individualių gyvenamųjų namų statyba, o galima statyba iki 4 aukštų gyvenamųjų namų. Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintame 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso Gilužiuose detaliajame plane, iš kurio savo reikalavimus kildina pareiškėjas, ginčo plote suplanuoti 16 boksų kooperatiniai garažai, 3, 4, 5 butų namai, buitinio aptarnavimo paviljonas ir kiti pastatai, kurių statybai suplanuoti sklypai negali būti priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Paaiškino, kad ginčo plote kitos paskirties žemės sklypų duomenų nustatymas pardavimui ar nuomai nėra priskirtas atsakovo kompetencijai. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir aiškina, kad ši funkcija priskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Todėl pareiškėjo pageidaujamų išsinuomoti sklypų ribas, plotus ir kitus duomenis turi nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis tais galiojančiais detaliaisiais planai, kuriais vadovaujasi ir pareiškėjas.

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (VI tomas, b. l. 70 – 72) prašė skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

16Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad jokie reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nekeliami. Paaiškino, kad pagal Žemės reformos įstatymo 20 straipsnį bei Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos metodikos 95 – 96 punktus žemės reformos žemėtvarkos projektai yra tvirtinami apskrities viršininko įsakymu. Ginčas yra dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, todėl savivaldybės administracija nėra ginčo teisinio santykio subjektu ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, priimtas sprendimas neturės įtakos savivaldybės teisėms ir pareigoms.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB korporacija „Matininkai“ atsiliepime į patikslintą skundą (VI tomas, b. l. 36 – 38) prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

18UAB korporacija „Matininkai“ akcentavo, jog nuo 2008 m. rugsėjo 19 d. bendrovė nutraukė su Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999 m. rugsėjo 1 d. žemės reformos žemėtvarkos projektų darbų atlikimo sutartį Nr. 4 bei perdavė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 2.3-11567-(01) sudarytai komisijai visą turėtą Buivydiškių kadastro vietovės teritorijos, priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo juridinę ir techninę medžiagą perdavimo-priėmimo aktu, sudarytu 2008 m. rugsėjo 19 d. Nuo tos dienos bendrovė nėra projekto rengėja. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, pareiškėjas turėtų nurodyti savo reikalavime teismui kitą projekto rengėją, kuris vykdys darbus. Paaiškino, kad neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.

19Tretieji suinteresuoti asmenys I. Š., R. Š., V. V., P. N., S. V., M. R., I. P., J. J., S. S., H. K. atsiliepimu į skundą (III tomas, b. l. 19 – 21) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

20I. Š., R. Š., V. V., P. N., S. V., M. R., I. P., J. J., S. S., H. K. paaiškino, kad jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teisę į iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame Salotės rėžiniame kaime, pagal dabartinį administracinį suskirstymą esantį teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995 m. birželio 1 d. Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 5516-01 pradėti rengti Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo darbai Smalinės, Salotės, Zujūnų, Varnės, Gudelių, Gineitiškių, Geležių, Naujosios ir Padekaniškių kaimuose 167,19 ha plote. Pažymėjo, kad patenkinus pareiškėjo skundą jie prarastų teisę atkurti nuosavybės teises, nes žemė taptų valstybės išperkama. Rėmėsi Konstitucijos 23 straipsniu ir Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu. Teigė, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjui suteiktas sklypas negali būti priskirtas prie visuomenės poreikiams tenkinti reikalingų sklypų.

21Tretieji suinteresuoti asmenys L. S., I. N., J. V. atsiliepimu į skundą (III tomas, b. l. 22 – 23) prašė skundą atmesti.

22L. S., I. N., J. V. akcentavo, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu Nr. 142p skirtas pareiškėjui žemės plotas gali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Rėmėsi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 12 straipsniu ir paaiškino, kad valstybės išperkamos žemės plotai ir ribos numatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397 ir Vilniaus rajono valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 buvo pakoreguotas ir patikslintas Jaunimo gyvenamojo komplekso detalusis planas, apimant tik dalį teritorijos, nurodytos 1989 m. atribojimo brėžinyje ir skirtos Vyriausybės potvarkiu Nr. 142p. Ši patikslinta teritorija yra įtraukta į valstybės išperkamos žemės ribas, todėl šiuo požiūriu pareiškėjo reikalavimas atmestinas.

23Tretieji suinteresuoti asmenys L. S. ir J. V. atsiliepime į patikslintą skundą (V tomas, b. l. 105 – 110) prašė šį skundą atmesti.

24L. S. ir J. V. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu 142p. suteiktas pareiškėjui 42,8 ha ploto žemės sklypas. Į sklypo plotą pateko K. ir S. V. Dvarykščių kaime iki nacionalizacijos turėta žemė bei Vilniaus rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1990 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 16 numatytos nugriauti sodybos. Žemė buvo suteikta galutinai neišsprendus sodybų nukėlimo klausimo. 1991 metų spalio mėnesį pretendentės kreipėsi į Zujūnų agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. ir S. V. Dvarykščių kaime turėtą žemę, viso 7,55 ha. Buvo rengiamas Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, tačiau niekas pretendenčių neinformavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397 patvirtino 1989 metais parengtą 1 500 gyventojų komplekso Gilužiuose detalaus išplanavimo projektą, o Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patikslino gyvenamojo komplekso užstatymo projektą. Pastaruoju sprendimu detaliai suplanuota žemė buvo priskirta valstybės išperkamai, buvo parengtas valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planas, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 2263-41. 2000 metais priėmus atitinkamas Statybos įstatymo pataisas, UAB „JGK statyba“ negalėjo toliau vykdyti individualių gyvenamųjų namų statybos darbų, nes neturėjo jokių jos teisių į valstybinį žemės sklypą patvirtinančių dokumentų, todėl 1999 m. kovo 9 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto merui dėl detaliojo plano rengimo. Detalusis planas pradėtas rengti ir jo rengimo metu nebuvo užfiksuoti tretiesiems asmenims priklausantys namų valdų statiniai ir naudojami žemės plotai. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtino UAB „JGK statyba“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalųjį planą. UAB „JGK statyba“ buvo išnuomotas 63 033 kv.m ploto sklypas. Tretieji suinteresuotieji asmenys nesutiko su tuo, kad pareiškėjas yra tinkamas teisių perėmėjas pagal Vyriausybės potvarkį Nr. 142p. Teigė, kad Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 pareiškėjas remtis negali, nes nėra išlikę šių sprendimų originalai. Pažymėjo, jog valstybės kontrolės UAB „JGK statyba“ veiklos patikrinimo 1995 m. kovo 31 d. akte Nr. 14-0-45 nurodyta, kad pareiškėjas gyvenamojo komplekso „Salotė“ statybai paskirtu žemės sklypu naudojasi neteisėtai.

25IV.

26Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu (VI tomas, b. l. 102 – 115) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą, o pareiškėjo skundą atmetė.

27Dėl ginčo nagrinėjimo eigos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu UAB „JGK statyba“ skundas buvo tenkinamas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dvejomis 2005 m. spalio 5 d. priimtomis nutartimis atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr. I/4-1078/04 ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse buvo vadovaujamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsniu, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog šis ginčas sprendžiamas pagal ABTĮ 162 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismo nuomone, kadangi pareiškėjas kelia ginčą dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, būtina įvertinti, kaip įstatymai ir kiti teisės aktai reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą. Šioje byloje pareiškėjas neginčija jokio jau patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto, todėl pagrinde taikytina aktuali Žemės reformos įstatymo redakcija. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šį ginčą, o taip pat į kitus anksčiau vykusius ir dabar besitęsiančius ginčus, kurių šalimi yra UAB „JGK statyba“, darytina išvada, kad šioje byloje reikalavimas keliamas tam, kad pareiškėjas ateityje galėtų įgyvendinti, jo manymu, turimą teisę į 33 ha žemės nuomą Buivydiškių kadastrinėje vietovėje, kuri pareiškėjui buvo skirta gyvenamųjų namų kompleksui statyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p. Dėl to pareiškėjas pirmiausia siekia, kad žemė, į kurią pretenduoja, būtų priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai, o dėl to joje būtų negalimas nuosavybės teisių atkūrimas, jos privatizavimas, toks kaip nuosavybėje esančių namų valdų išpirkimas ar prie nuosavybės teise valdomų pastatų naudojamos žemės išpirkimas ir pan. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą (priskirti 33 ha sklypą valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis apibrėžia, kokia žemė negali būti privatizuojama. Tai, kad prašoma žemės reformos žemėtvarkos projekte pareiškėjo nurodomą žemės sklypą pažymėti kaip valstybės išperkamą žemę, suponuoja, kad dėl tokio reikalavimo būtina atsižvelgti į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nenurodo, kokiu Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio punktu remiantis jam 1990 m. skirtas sklypas turėtų būti žemėtvarkos projekte nurodomas kaip neprivatizuojamas, tačiau esamai situacijai negali būti taikoma nei viena Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nuostata. Šioje įstatymo normoje kalbama apie valstybės ir savivaldybės kelius, žemę, užimtą bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms, ir kiti atvejai, kurie niekaip negali būti siejami su pareiškėju. Teismo vertinimu, pareiškėjas neturi teisės ginti viešąjį interesą. Pareiškėjas paaiškino, kad jis tiesė kelius ir dėjo kitas investicijas į teritoriją, tačiau nepateikė jokių nuosavybės ar teisėtą naudojimą patvirtinančių dokumentų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškė, kad ji jokio intereso šioje byloje neturi, nors yra duomenų, kad teritorijoje yra ir kelių ir bendro naudojimo gatvių. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Vilniaus savivaldybės administracija sutinka su galiojančiu žemės reformos žemėtvarkos projektu toje teritorijoje bei tuo, kaip joje pažymėti savivaldybei priklausantys keliai ir kiti jos nuosavybės objektai. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 yra išspręstas klausimas, iki kokios datos pareiškėjas galėjo teisėtai naudotis žemės sklypu, skirtu Vyriausybės potvarkiu Nr. 142p – iki 2000 m. gegužės 24 d. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vėliau padarytos investicijos negali sukelti jokių pasekmių. Teismo nuomone, taikant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, svarbu pažymėti tai, kad pagal šią normą detalieji planai gali būti pagrindu priskirti žemę valstybės išperkamai tik toms teritorijoms, kurios ir iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose (12 str. 3 p.), o kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje nenumatytas toks pagrindas žemę priskirti valstybės išperkamai (12 str. 2 p.) – čia detalieji planai, kaip pagrindas priskirti žemę valstybės išperkamai, nenurodomi. Nurodomi kiti žemės priskyrimo valstybės išperkamai pagrindai, kurių pareiškėjo motyvuose ir argumentuose nėra, nenurodoma, kad žemė užimta namų valdų sklypų. Pareiškėjas paaiškino, kad žemė yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai, tačiau nepateikė nei vieno tai patvirtinančio dokumento. Tik konkrečiai savivaldybės administracijos suformuotas sklypas, turintis savo identifikacinius požymius, gali būti skirtas individualiai statybai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad teisėtai valdo nors vieną tokį sklypą išskyrus nuomojamą žemę, kuri, pareiškėjo teigimu, dabar sudaro tik apie 4 ha, bet šioje dalyje pareiškėjo teisės jau yra apgintos, teismai patvirtino nuomos teisėtumą. Niekas neginčija to fakto, kad ginčo teritorija Vilniaus miestui priskirta 1996 m. balandžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu Nr. I-1304, o tai reiškia, kad žemės priskyrimas valstybės išperkamai čia galimas tik Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkto pagrindu. Teismo nuomone, šioje normoje išvardytas baigtinis aplinkybių sąrašas, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo nurodomas detalusis planas pagal šią įstatymo nuostatą galėtų būti pagrindu priskirti sklypą valstybės išperkamai žemei. Tie detalieji planai, kuriais remiasi pareiškėjas – Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397 patvirtinti ir Vilniaus rajono valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintas, nėra individualių gyvenamųjų namų sklypų detalus planavimas, jais planuojama gyvenamųjų namų komplekso statyba, t. y. nebūtinai individualūs gyvenamieji namai. Kartu teismas pripažino, jog žemės priskyrimo valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai sąlygų buvimas ar nebuvimas neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šį ginčą, nes žemė gali būti priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai tik tam tikros procedūros tvarka ir šis sprendinys galutinai įforminamas patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte. Žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas (Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos metodikos 2 p.). Žemės reformos vykdymą reglamentuoja Žemės reformos įstatymo IV skyrius. Žemėtvarkos darbai, t. y. žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas reglamentuojamas Žemės reformos įstatymo V skyriuje „Žemėtvarkos darbai“. Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Taigi, žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (su visais vėlesniais pakeitimais) ir Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais). Teismo nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo aplinkybes, pagal minėtus teisės aktus pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, galėtų paduoti prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte norimą nuomoti žemės sklypą apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui arba jo darbuotojams seniūnijose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 2 p.). Tuomet būtų pradėta tokio prašymo nagrinėjimo procedūra: sudaromi asmenų sąrašai ir nustatomas jų eiliškumas, viršininko administracija vietos spaudoje skelbia informaciją apie pradedamą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, atliekami kiti būtini veiksmai (minėto aprašo 6 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas. Pagal šio aprašo nuostatas, prieš pradedant rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, pirmiausiai nustatomos tokių teritorijų ribos ir projektų rengimo terminai. Pagal šį aprašą žemėtvarkos skyriai pateikia žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantiems asmenims šiuos dokumentus: valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų planus su tekstine dalimi (4 ir 4.1 p.). Kartu pateikiami įvairūs prašymai, kuriuos galima paduoti žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti (jie nurodyti pirmiau minėtame apraše), tame tarpe ir juridinių asmenų prašymai parduoti, išnuomoti, perduoti patikėjimo teise žemės sklypus. Pagal šio aprašo 4.10 punktą žemėtvarkos projektus rengiantiems asmenims paduodama ir turima informacija apie parengtus arba pradėtus rengti detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus. Aprašo 5 punkte nurodoma, kaip projektą rengiantis asmuo pažymi projekte valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės sklypus. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas savo ginamos teisės nekildina iš to, kad padavė atitinkamą prašymą, kurį turi teisę paduoti pagal minėtas Vyriausybės nutarimo nuostatas, bet jis nenagrinėjamas, dėl jo nepriimamas sprendimas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas reikalauja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 4 punkto nuostatas, kad žemėtvarkos skyrius teiktų žemėtvarkos projektą rengiančiam asmeniui detaliuosius planus. Tačiau pagal šio aprašo 4 punkto nuostatas akivaizdu, kad žemėtvarkos skyrius turi teikti valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų planus su tekstine dalimi (4.1 p.), o ne atvirkščiai – projektuotojai privalo parengti tokius planus pagal detaliuosius planus. Aprašo 5.1.1. ir 5.1.2. punktuose pažymėta, kad projektuotojas turi pažymėti naujus ar pasikeitusius valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus ir ribas, bet atsižvelgiant į Žemės reformos įstatymo 13 ir 14 straipsnių nuostatas bei Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnių nuostatas. Teismas pabrėžė, kad šių įstatymų nuostatų pareiškėjui pritaikyti galimybės nėra. Teismas kartu nurodė, jog tiriant minėtų Vyriausybės nutarimo nuostatų reikšmę šiam ginčui, pastebėtina, kad pareiškėjas reikalauja, jog teismas įpareigotų žemėtvarkos skyrių atlikti atitinkamus veiksmus, kurių atlikimo Vyriausybės nutarimas nesieja su juridinio asmens prašymo nagrinėjimu (šiuo atveju galėtų būti prašymas išnuomoti sklypą) tiesiogiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas įpareigoja žemėtvarkos skyrių teikti išvardytus dokumentus projekto rengėjui tuomet, kai toks projektas realiai rengiamas. Kol nepriimtas sprendimas pagal pateiktą konkretų prašymą dėl sklypo formavimo (šiuo atveju galimai nuomai), visi žemėtvarkos skyriaus veiksmai laikytini žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procedūra. Šios procedūros metu atliekami atskiri veiksmai ar neveikimas negali būti ginčijami asmens, kuris prašo jam konkrečiai suformuoti konkretų sklypą. Šis asmuo gali ginčyti tik rezultatą ir tuomet argumentuoti, kad padaryti procedūros pažeidimai, kurie turėjo esminės įtakos jo teisių pažeidimui, pavyzdžiui projekto autoriui nepateikti detalieji planai, valstybės išperkamos žemės planai. Tarpiniai procedūros sprendimai negali būti ginčijami, tai yra bendras viešojo administravimo procedūros principas, kad ginčijami gali būti tik sprendimai, sukeliantys asmeniui teisinius padarinius, t. y. pareiškėjas neturi reikalavimo teisės įsiterpti į žemėtvarkos projekto rengimo procedūrą, kol nėra konkretaus administracinio sprendimo, pažeidžiančio jo teises, ir iš anksto nurodyti viešojo administravimo institucijai, kaip ji privalo elgtis toje srityje, kur teisės aktais jai suteikta tam tikra diskrecijos teisė – pavyzdžiui pradėti žemėtvarkos projekto papildymo procedūrą, ar jos nepradėti. Teismo nuomone, šios bylos kontekste būtina įvertinti tai, kad ginčo teritorijoje ne kartą buvo rengiami ir tvirtinami žemės reformos žemėtvarkos projektai, apie kuriuos pareiškėjui yra žinoma, o jų rengimo metu pareiškėjui taip pat buvo žinoma apie administracinius aktus, kuriais jis grindžia reikalavimą – Vyriausybės potvarkį Nr. 142p, sprendimus, kuriais patvirtinti detalieji planai, Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. įsakymu patvirtintą valstybės išperkamos žemės planą ginčo teritorijoje. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama administracinė byla pagal UAB „JGK statyba“ skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. 2.3?9766-41, kuriuo patvirtintas ginčo kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, dalies panaikinimo bei dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo patvirtinti pareiškėjui 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirtą 33 ha ploto žemės sklypą, esantį minėtu įsakymu patvirtintame žemėtvarkos projekto papildymo projekte. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I?11?602/2008 yra panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-756-246/2009, byla grąžinta naujam nagrinėjimui ir bus nagrinėjama teisme. Tik teismui pasisakius, kad ginčijamas žemės reformos žemėtvarkos projektas pažeidžia pareiškėjo teises ir šį projektą iš dalies panaikinus, atsiras galimybė projektą keisti taip, kaip reikalauja pareiškėjas šioje byloje. Be to, kaip nurodė teismas, yra ir kiti projektai, kuriais projektuota ginčo teritorija. Apie juos nurodo tiek pareiškėjas, tiek atsakovas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad detalieji planai, kuriais remiasi pareiškėjas, yra patvirtinti 1996 metais. Tai reiškia, kad visais atvejais po jų patvirtinimo, rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, pareiškėjas turėjo galimybę reikalauti, kad į šiuos detaliuosius planus būtų atsižvelgiama (tiek, kiek tai įpareigojo projekto rengimo metu galioję teisės aktai). Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad taip ir buvo. Pareiškėjas nurodo, kad į Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintus detaliuosius planus buvo atsižvelgta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintame plane. Šis planas nėra žemės reformos žemėtvarkos projekto planas, bet yra planas, kuriame pažymėta valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Taigi, toks planas galėjo būti teikiamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą (jo teikimas numatytas šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtinto aprašo 4.1 punkte, tačiau ir ankstesnės nutarimo redakcijos numatė įvairios pagalbinės planinės medžiagos teikimą). Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1188?41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono Buivydiškių ir Vilniaus miesto kadastro vietovių Vilkeliškių kaime žemės reformos žemėtvarkos projektas. Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 buvo patvirtintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos, Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kurį nutarta pildyti 2002 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 2349-41, 2003 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 5516-01 (tai nurodoma Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugpjūčio 11 d. rašte pareiškėjui Nr. (30)-1.2-2547). Taigi, dar patvirtinus 2000 m. rugsėjo 25 d. žemėtvarkos projektą, pareiškėjas galėjo siekti įteisinti jam skirtą žemę, tačiau tuo metu projekto neginčijo. Jeigu projektas pareiškėjui tiko, jis galėjo būti pagrindu siekiant įteisinti žemės naudojimą, tačiau įteisinta tik 6,3033 ha sklypo dalies nuoma. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 5516-01 nuo 2003 m. lapkričio 15 d. Pareiškėjas paaiškino (to proceso dalyviai ir neneigia), kad buvo numatyta planuoti 167,19 ha kaimų teritoriją, į kurią pateko visas pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 142p skirtas plotas. Pareiškėjas nurodė, kad projekto rengimo metu teikė įgaliotoms institucijoms įvairius prašymus ir dokumentus, tame tarpe ir 1996 metų detaliuosius planus, kuriais grindžia reikalavimą šioje byloje. Taigi, vyko žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procesas, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas. Šio proceso rezultatas buvo Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9766-41 patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kokius dokumentus pareiškėjas teikė šio projekto rengimo metu, pareiškėjas gali ginčyti šį projektą tuo pagrindu, kad nebuvo atsižvelgiama į pareiškėjo prašymus ir teikiamus dokumentus, nebuvo atsižvelgta į Vilniaus apskrities viršininko administraicjos 1999 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintą valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planą, ką pareiškėjas ir daro kitoje administracinėje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos administracinis teismas. Teismas pripažino, jog reikalavimas, kuris nagrinėjamas šioje byloje, gali būti siejamas tik su naujo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ginčo teritorijoje rengimu, nes galiojant anksčiau patvirtintiems žemės reformos žemėtvarkos projektams, keliamas reikalavimas negali būti tenkinamas. Tam, kad pareiškėjas galėtų pretenduoti į visą 33 ha sklypą, pirmiau arba turi būti nuginčyti ankstesni žemėtvarkos projektai, arba turi būti paskelbtas naujo projekto papildymo rengimas, bet, kaip minėta pirmiau, teismas vis tiek negalėtų įsiterpti į žemėtvarkos projekto rengimo procedūrą, o galėtų tik įvertinti galutinį rezultatą. Nei pareiškėjas, nei atsakovas nenurodo, kad būtų paskelbtas naujas projekto papildymo rengimas. Atsakovo 2009 m. sausio 28 d. rašte teismui Nr. S18-102 buvo nurodyta, kad šiuo metu Salotės ir Dvarykščių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymai nerengiami. Rengiamas tik Vilkeliškių kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriame atsakovas neformuos UAB „JGK statyba“ sklypo (tai nurodyta tame pačiame rašte). Dėl Vilkeliškių kaime esančios žemės ginčą jau išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008. Civilinėje byloje buvo ginčijamas ir Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. 1188-41 dalyje, kuria buvo patvirtinta 9,8 žemės plotas. Dėl šio ploto šioje byloje ginčo nėra, nes jis išjungtas iš 42,8 ha ploto, pareiškėjas pretenduoja tik į 33 ha plotą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesant reikalavimo įpareigoti atsakovą rengti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, nenuginčijus galiojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ginčo teritorijoje, atsakovas negali būti įpareigotas pažymėti ginčo teritoriją kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą, juo labiau, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginti viešąjį interesą. Į ginčo teritoriją patenka kitų asmenų nuosavybėje esantys pastatai, naudojami žemės sklypai, gatvės ir kt. Įvertinęs administracinius aktus, kuriais pareiškėjas grindžia reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjas savo teisę reikalauti 33 ha žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme grindžia Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p. bei jo priedeliu Nr. 5. Šiuo atveju neginčijama, kad pareiškėjas yra teisių perėmėjas iš juridinio asmens, kuriam žemė buvo suteikta. Tačiau dėl šiuo Vyriausybės potvarkiu pareiškėjui suteikto žemės sklypo ir dėl to susiklosčiusių teisinių santykių tarp pareiškėjo ir valstybinės žemės valdytojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos yra išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nors šioje byloje buvo sprendžiama tik dėl dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkiu suteikto sklypo – 9,8 ha žemės ploto, kuris iš pareiškėjo buvo paimtas, tačiau teisę į paimtą plotą pareiškėjas nurodytoje civilinėje byloje taip pat kildino iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. 142p, 5 priedėlio. Kaip pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisę grindė tuo pačiu Vyriausybės potvarkiu, tik pretenduoja į didesnę žemės dalį. Teismai pasisakė, kad nustatytos aplinkybės (sklypo suteikimo sąlygos ir mokėtas mokestis) sudarė pagrindą teigti, jog tarp valstybinės žemės savininko ir UAB „JGK statyba“ buvo žemės nuomos santykiai. Teismai nustatė, kad žemės nuomos santykiai baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis atnaujinta nebuvo. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas iš naujo neįrodinėjo faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, nes šiose bylose dalyvavo tie patys asmenys – pareiškėjas ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. Juo labiau, kad santykiai, atsiradę iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės potvarkio Nr. 142p, įvertinti kaip civiliniai teisiniai santykiai – nuomos teisiniai santykiai – bendros kompetencijos teismų, kurie ir sprendžia ginčus dėl tokio pobūdžio santykių. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog, pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti pagrindu buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. 142p, šiuo aktu pareiškėjas jau negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atitinkamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos struktūrinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir suteiktą Vyriausybės potvarkiu sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę. Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo nurodomi administraciniai aktai, kuriais patvirtinti detalieji planai, valstybės išperkamos žemės planas, ankstesni žemėtvarkos projektai, gali būti pagrindu tik ginčijant šiuo metu galiojantį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 9766-41 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą. Nenuginčijus galiojančio projekto, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą imtis jo keitimo pareiškėjo prašomu būdu. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės dėl viso jo nurodomo 33 ha sklypo ne vien dėl to, kad pasibaigė šio sklypo naudojimo teisėtumą patvirtinantis pagrindas – nuomos teisiniai santykiai, bet ir dėl to, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad ginčo teritorijoje yra kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai, prie jų yra žemės sklypai, gatvės ir keliai. Teismo nuomone, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsirado bei paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigiančios pareiškėjo teisę reikalauti pažymėti 33 ha sklypą kaip valstybės išperkamą ir neprivatizuojamą, pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas.

28V.

29Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ apeliaciniu skundu (VI tomas, b. l. 117 – 130, 131 – 132) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – administracinėje byloje anksčiau priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

301. Nagrinėdamas šią administracinę bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalies ir 162 straipsnio normas, o UAB „JGK Statyba“ reikalavimų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos tiesioginio taikymo normų atmetimas sudarė situaciją, nesuderinamą su teisės viršenybės principu, kurį Lietuvos Respublikos valstybė įsipareigojo gerbti, ratifikuodama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmetė prašymą taikyti Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką bylose Ryabykh vs. Russia (2003); Pravednaya vs. Russia (2004); Jasiūnienė prieš Lietuvą (2003); P. V. Developments Limited and Others vs. Ireland (1991); Van der Mussele vs. Belgium (1983); Pressos Companija Naviera SA and Others vs. Belgium (1996); James vs. United Kingdom (1986) ir kitose bylose dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos normų taikymo sąžiningų žemės naudotojų teisių ir teisėtų lūkesčių atžvilgiu.

312. Pareiškėjas reikalavimų „priskirti žemę valstybės išperkamai ar neprivatizuojamai“ byloje nekėlė. Pirmosios instancijos teismas neteisingai atskleidė bylos esmę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad „reikalavimas, kuris nagrinėjamas šioje byloje, gali būti siejamas tik su naujo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ginčo teritorijoje rengimu, nes galiojant anksčiau patvirtintiems žemės reformos žemėtvarkos projektams, keliamas reikalavimas negali būti tenkinamas“. Anot pareiškėjo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atnaujinus bylą dėl galimai pažeistų trečiųjų asmenų teisių, tačiau to nenustačius, pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovui palankų teismo sprendimą visai kitu pagrindu, tai yra dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 2 p.), o būtent dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos jau minėtais 2004 m. spalio 19 d. sprendimais buvo atkurta žemės nuosavybė atskiriems pretendentams, nors ir po galiojančio teismo draudimo tokius sprendimus priimti, bei 2006 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-9766-41 patvirtintas Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Pirmosios instancijos teismas visai nevertino fakto, kad atsakovui Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. liepos 19 d. nutartimi buvo uždrausta atlikti tokio pobūdžio veiksmus visame suteiktame 42,8 ha žemės plote iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Pirmosios instancijos teismas visai netyrė šių aplinkybių ir nevertino šio fakto, bet nepagrįstai konstatavo, kad UAB „JGK statyba“ gali ginčyti tik rezultatą dėl sklypo galimai nuomai formavimo. Tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, anot pareiškėjo, rodo jo šališkumą bei akivaizdžiai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 6 straipsnyje suteiktoms teisių apsaugos garantijoms ir Europos žmogaus teismo suformuluotai praktikai.

323. Žemės priskyrimas valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai nėra siejamas su kaimo vietovės lygmens žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimu, o yra siejamas su administraciniais aktais ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais – detaliųjų planų, t. y. miesto teritorijų planavimo dokumentų, kuriais yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomos sąlygos). Šios aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-995-433/2007, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartyje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje Nr. 3K?3?399/2008 ir būtent jomis privalėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.).

334. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime nepagrįstai pritaikė aktualią Žemės reformos įstatymo redakciją, nes nepilnai ir neteisingai atskleidė bylos esmę nustatydamas, jog „reikalavimas, kuris nagrinėjamas šioje byloje, gali būti siejamas tik su naujo žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ginčo teritorijoje rengimu, nes galiojant anksčiau patvirtintiems žemės reformos žemėtvarkos projektams, keliamas reikalavimas negali būti tenkinamas“. Tačiau nors byla buvo atnaujinta dėl trečiųjų asmenų teisių ir interesų galimų pažeidimų, iš naujo išnagrinėjęs bylą, teismas jokių trečiųjų asmenų teisių ar interesų pažeidimų nenustatė, tik atmetė UAB „JGK statyba“ skundą dėl viešojo administravimo subjekto 2003 – 2004 metais vykdyto vengimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir tam pritaikė šiuo metu galiojančius įstatymus ir poįstatyminius aktus, o ne ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusius įstatymus. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindinį teisės principą, kad įstatymai atgal negalioja.

34Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI tomas, b. l. 136 – 140) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

35Atsakovas atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais. Atsiliepime akcentuoja, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių papildomų įrodymų savo argumentams pagrįsti.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37VI

38Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ( 1 tomas, b. l. 1 ) prašydamas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių pažymėti Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir pareiškėjui suteiktos žemės plotus bei ribas. Teisminio nagrinėjimo metu prašė skundą patenkinti ir įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

39Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į Metodikos 17 p. nurodė, jog žemės plotus ir ribas pažymi projekto autorius, todėl šis pareiškėjo reikalavimas nėra tikslus. Pažymėtina, kad projekto autoriui-UAB Korporacijai „Matininkai“ pareiškėjas reikalavimų nereiškė. Toliau sprendime daroma priešinga ankstesnei išvada , kad pagrindinis reikalavimas iš esmės tenkinamas, įpareigojant atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nors toks reikalavimas pareikštas nebuvo. Atsakovas įpareigotas pateikti UAB Korporacija „Matininkai“ Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m, liepos 8 d. įsakymu Nr. 2263-41 patvirtintą Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planą. Taip pat atsakovas įpareigotinas kontroliuoti, kad UAB „JGK Statyba“ valdomas 33 ha ploto žemės sklypas, esantis Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkėje (dabar Vilniaus m. Pilaitės seniūnija) būtų pažymėtas Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme kaip valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas. Reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių pažymėti Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir pareiškėjui suteiktos žemės plotus bei ribas liko neišspręstas. Atsakovas sprendimu įpareigotas pateikti Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamo ir neprivatizuotinos žemės planą bei įpareigotas kontroliuoti, kad 33 ha žemės sklypas būtų pažymėtas kadastro žemėtvarkos projekto papildyme kaip valstybės išperkamas ir neprivatizuojamas, nesant pareikšto tokio reikalavimo. Taigi iš sprendimo turinio ir jo rezoliucinės dalies matyti, kad pareiškėjo pagrindinis reikalavimas-įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos skyrių pažymėti Buivydiškių kadastrinės vietovės projekto papildyme valstybės išperkamos ir UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas, patenkintas nebuvo.

40Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi atnaujino procesą šioje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas buvo sustabdytas.

41Atnaujinus procesą pareiškėjas pirmos instancijos teismui pateikė patikslintą reikalavimą, kuris 2009 m. kovo mėn. 26 d. sprendimu buvo atmestas.

42Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Europos žmogaus teisių teismo suformuotą praktiką ( Ryabykh prieš Russia, Nr. 52854/99, priimtą 2003-07-24; Pravednaya prieš Russia Nr. 69529/01, priimtą 2004-11-18), nustatančią, kad teismas turi būti ypač atidus iš naujo nagrinėjant bylą, dėl kurios yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir turi kruopščiai patikrinti, ar bylos atnaujinimo pagrindu paprastai nebuvo siekiama per naują bylos nagrinėjimą pasiekti kitokio kitai šaliai palankaus sprendimo. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas šiuo aspektu bylos netyrė.

43Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatyta, kad bylos procesas administracinėje teisenoje gali būti atnaujinamas .Procesas nagrinėjamojoje byloje buvo atnaujintas, nustačius Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 dalies 7 p. pagrindą. Šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusį ginčą žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo procese, o būtent-dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų pažymėjimo. Pagal teisės aktų, remiantis kuriais buvo priimtas teismo sprendimas, nuostatas, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotų žymėjimas projekto plane-vienas iš parengiamųjų projekto rengimo darbų ( Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 17 punktas).Tačiau spręsdamas dėl šių darbų atlikimo teismas faktiškai sprendė dėl pareiškėjo nurodomos teritorijos teisinio statuso piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, t.y., ar teritorija laikytina valstybės išperkama, kaip ji suprantama pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Net ir nesant galutinių sprendimų dėl žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo, nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams ar atsisakymo atkurti nuosavybės teises natūra, toks teritorijos teisinio statuso įvertinimas ir iš jo išplaukiantys įpareigojimai, kuriuos atsakovui nustatė teismas, liečia asmenų, pretenduojančių į nuosavybės atkūrimą natūra toje teritorijoje interesus, nes žemėtvarkos projekto rengimo metu esant nustatytai aplinkybei, jog žemė, į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra yra valstybės išperkama ir, atitinkamai, esant šiai teritorijai projekto plane pažymėtai kaip valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotai, jokie žemės reformos projekto veiksmai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu piliečiams natūra toje teritorijoje, tampa negalimi. Kadangi pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į bylos nagrinėjimą įtraukti nebuvo, konstatuota, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą natūra ginčo teritorijoje dėl kurios priimtas teismo sprendimas.

44Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atnaujinus bylą buvo siekiama kitai šaliai palankaus sprendimo, atmestini kaip nepagrįsti.

45Atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas savo skundą tikslino ( V tomas, b. l. 41-53). Patikslintu skundu prašė teismo įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių pateikti projekto rengėjui-UAB korporacijai „Matininkai“- jo parengtą ir Vilniaus miesto valdybos 1996 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 1397V ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtintą 1 500 gyventojų jaunimo gyvenamojo komplekso Gilužiuose (vėliau-JGK „Salotė“) detalųjį planą, o taip pat įpareigoti atsakovą kontroliuoti, kad 1 500 gyventojų pareiškėjai suteiktas 33 ha plotas ir ribos Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės Smalinės, Salotės, Zujūnų, Varnės, Gudelių. Gineitiškių, Geležių, Naujosios, Padekaniškių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme būtų pažymėti, kaip valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos.

46Iš byloje esančio 2008-09-26 susitarimo Nr. (1)-1-21.1, kuriuo pripažinta pasibaigusia 1999-09-01 žemės reformos žemėtvarkos projektų darbų atlikimo sutartis Nr.4 Buivydiškių kadastro vietovės teritorijoje Lietuvos Respublikos 1996 -04-24 įstatymu Nr. I-I304 priskirtoje Vilniaus miestui, pagal kurią korporacija „Matininkai“ ginčo teritorijoje vykdė žemės reformos projektavimo darbus, bei 2008-10-30 Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutarties Nr. (1)-1-274 , patvirtinančios, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo teritorijoje minėtas paslaugas teikia UAB „Arlitanus“, darytina išvada, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų taip kaip jie suformuluoti patikslintame skunde.

47Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas savo teisę reikalauti 33 ha žemės sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei ( skundo reikalavime pažymėti) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme grindžia Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142 p bei jo priedėliu Nr. 5. Dėl šiuo potvarkiu pareiškėjui suteikto žemės sklypo ir dėl to susiklosčiusių teisinių santykių tarp pareiškėjo ir valstybinės žemės valdytojo Vilniaus apskrities viršininko administracijos yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr.2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008. Šioje byloje buvo sprendžiama dėl dalies žemės sklypo-9,8 ha žemės ploto, tačiau pareiškėjas teisę į minėto ploto sklypą kildino taip pat iš minėto Vyriausybės 1990 05 16 potvarkio Nr. 142p 5 priedėlio. Minėti teismai pasisakė, kad nustatytos bylos aplinkybės ( sklypo suteikimo sąlygos ir mokėtas mokestis) sudarė pagrindą teigti, kad tarp valstybinės žemės savininko ir pareiškėjo buvo žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 05 24, sutartis atnaujinta nebuvo.

48Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismas iš naujo neįrodinėja faktų , nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje tarp tų pačių šalių.

49Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada šioje byloje, kad pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti buvo 1990 05 16 Vyriausybės potvarkis 142p, šiuo aktu pareiškėjas negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymą ir suteiktą minėtu potvarkiu žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę.

50Taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo išvardinti administraciniai aktai, kuriais patvirtinti detalieji planai, valstybės išperkamos žemės planas, ankstesni žemėtvarkos projektai, gali būti pagrindu tik ginčijant šiuo metu galiojantį Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-10-11 įsakymu Nr. 9766-41 patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektą, ką pareiškėjas ir daro kitoje administracinėje byloje.

51Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, pagrįstai panaikino 2004 gruodžio 16 d. sprendimą, kuris priimtas pažeidžiant procesines normas ,o projekto papildymas yra patvirtintas šiai dienai galiojančiu VAVA 2006 10 11 įsakymu Nr. 9766-41. Teisėjų kolegija pritaria teismo sprendimo argumentams ir jų nekartoja.

52Pažymėtina, kad pareiškėjas savo, jo manymu, pažeistas teises dėl Vilniaus apskrities viršininko 2006 10 11 įsakymu Nr. 9766-41 patvirtinto žemės reformos projekto papildymo panaikinimo gina kitoje administracinėje byloje, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo patikslintą skundą.

53Šioje byloje teismo sprendimu nenustatytos kitiems asmenims jokios teisės nei pareigos, todėl kiti asmenys( M. G. ir L. K..) į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis netrauktini, o savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą natūra jie gali realizuoti įstatymo nustatyta tvarka ir būdu nuosavybės atkūrimo procese.

54Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

57Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I.... 4. UAB „JGK Statyba“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 1... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė... 6. II.... 7. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu UAB... 8. III.... 9. Patikslintu skundu (V tomas, b. l. 41 – 53) pareiškėjas prašė teismo... 10. Patikslintas skundas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990... 11. Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto... 12. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos... 13. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko... 14. Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad Lietuvos... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 16. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymėjo, kad jokie reikalavimai... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB korporacija „Matininkai“ atsiliepime į... 18. UAB korporacija „Matininkai“ akcentavo, jog nuo 2008 m. rugsėjo 19 d.... 19. Tretieji suinteresuoti asmenys I. Š., R. Š., V. V., P. N., S. V., M. R., I.... 20. I. Š., R. Š., V. V., P. N., S. V., M. R., I. P., J. J., S. S., H. K.... 21. Tretieji suinteresuoti asmenys L. S., I. N., J. V. atsiliepimu į skundą (III... 22. L. S., I. N., J. V. akcentavo, jog nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad... 23. Tretieji suinteresuoti asmenys L. S. ir J. V. atsiliepime į patikslintą... 24. L. S. ir J. V. paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m.... 25. IV.... 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu (VI... 27. Dėl ginčo nagrinėjimo eigos teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos... 28. V.... 29. Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ apeliaciniu skundu (VI tomas, b. l. 117 –... 30. 1. Nagrinėdamas šią administracinę bylą pirmosios instancijos teismas... 31. 2. Pareiškėjas reikalavimų „priskirti žemę valstybės išperkamai ar... 32. 3. Žemės priskyrimas valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai nėra... 33. 4. Pirmosios instancijos teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime nepagrįstai... 34. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (VI tomas, b. l. 136 – 140)... 35. Atsakovas atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais... 36. Teisėjų kolegija... 37. VI... 38. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ( 1 tomas, b. l. 1 ) prašydamas... 39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu... 40. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi... 41. Atnaujinus procesą pareiškėjas pirmos instancijos teismui pateikė... 42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į... 43. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 skirsnyje nustatyta, kad bylos... 44. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atnaujinus bylą buvo siekiama kitai... 45. Atnaujinus procesą byloje, pareiškėjas savo skundą tikslino ( V tomas, b.... 46. Iš byloje esančio 2008-09-26 susitarimo Nr. (1)-1-21.1, kuriuo pripažinta... 47. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymus, nustatė, kad... 48. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad... 49. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada šioje byloje, kad pasibaigus... 50. Taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo... 51. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą,... 52. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo, jo manymu, pažeistas teises dėl... 53. Šioje byloje teismo sprendimu nenustatytos kitiems asmenims jokios teisės nei... 54. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog pareiškėjo... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 56. Pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ apeliacinį skundą atmesti.... 57. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą palikti... 58. Nutartis neskundžiama....