Byla e2YT-11606-907/2019
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos B. G. pareiškimo suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą,

Nustatė

21.

3Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019-08-30 gautas pareiškėjos B. G. pareiškimas suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tetos sutuoktinis P. B. mirė ( - ) metų laikotarpiu, fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo pagal testamentą po tetos mirties įgyvendinimo tikslui.

4Pareiškimą priimti atsisakytina.

52.

6Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.

73.

8Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).

94.

10Taigi teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje. Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimas Nr. 56 Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, taikymo teismų praktikoje).

115.

12Pareiškėja nurodė, jog jos teta Stasė B. B. ( - ) sudarė santuoką su P. B., kuriam santuokos sudarymo metu buvo 31 metai. K. P. B. buvo virš 50 metų, t. y. laikotarpiu 1974-1978, jis mire. Kada tiksliai jis mirė, ji nežino, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tetos sutuoktinis P. B. mirė ( - ) metų laikotarpiu. Nustačius šį faktą pareiškėja galėtų priimti palikimą pagal testamentą, atsiradusį po jos tetos mirties.

136.

14CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį. Skirtingai nuo CPK 444 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nustatomo mirties įregistravimo fakto, pagal 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatomas mirties faktas. Šio fakto nustatymas taip pat skiriasi nuo fizinio asmens paskelbimo mirusiu. Byla dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu nagrinėjama pagal CPK 449-453 straipsnių taisykles. Šiuo atveju konstatuojamas spėjamas mirties faktas, o pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 7 punktą nustatomas tikras mirties faktas, jos laikas bei aplinkybės, kuriomis asmuo mirė. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tetos sutuoktinis P. B. mirė 1974-1978 metų laikotarpiu, t. y., ji prašo nustatyti ne konkredtų mirties faktą, mirties laiką bei aplinkybes, kuriomis P. B. mirė, o spėjamą mirties faktą, todėl byla turi būti nagrinėjama dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu pagal CPK 449-453 straipsnių taisykles.

157.

16Be to, paminėtina ir tai, kad pagal šį punktą nustatomas mirties faktas, bet ne jo įregistravimas. Pagal įstatymo nuostatos formuluotę, kad mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis faktas gali būti nustatomas tik po to, kai civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įregistruoti asmens mirtį, reiškia, kad asmuo turėjo būti kreipęsis į šią įstaigą dėl civilinės būklės akto įregistravimo. Dėl to prie paduodamo teismui pareiškimo turi būti pridėtas civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas įregistruoti asmens mirtį. Kai nėra tokios įstaigos atsisakymo įregistruoti asmens mirtį, teismas atsisako priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jeigu jis priimtas, - pareiškimą palieka nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

178.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad pareiškėja prašo nustatyti spėjamą mirties laiką, o ne konkretų, toks faktas gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir įrodinėjamas nagrinėjant pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusi pagal CPK 449-453 straipsnių taisykles, o CPK 444-448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas, todėl pareiškėjos pareiškimą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas

Nutarė

20atsisakyti priimti pareiškėjos B. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

21Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai