Byla e2A-48-227/2019

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Birutės Jonaitienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2083-994/2017 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Goretė“, viešajai įstaigai Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios diakonijai „Vilniaus Sandora“, T. T., B. T., A. M., L. M., G. Ž., A. S., V. S., V. V. K., E. P., S. J., T. S. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“, M. K., E. D.-Ž, M. Ž., A. U., R. T. U.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Pradinis ieškovas UAB „NT rinkos idėjos“, kuris 2017-09-15 nutartimi pakeistas į Ž. K., perėmusį visas teises į projektus, kuriais grindžiamas patalpų paskirties keitimas bei įgijęs nuosavybės teisę į patalpas, esančias ( - ), kreipėsi į teismą su pradiniu 2016-10-03 ieškiniu, kurį patikslinęs 2017-05-15, prašė: 1) pripažinti, kad atsakovų (bendrasavininkų) atsisakymas duoti sutikimą pakeisti negyvenamosios patalpos, esančios ( - ), paskirtį pagal architekto T. B. parengtą projektą, komplekso Nr. 17/578 „Daugiabučio gyvenamojo namo, ( - ), paslaugų paskirties patalpų Nr. ( - ), paskirties keitimas į maitinimo, paprastojo remonto projektas“ ir L. P. parengtą patalpų vėdinimo-vėsinimo techninį projektą iš paslaugų paskirties į maitinimo paskirtį, yra neteisėtas; 2) pripažinti ieškovui teisę pakeisti negyvenamosios patalpos paskirtį pagal du projektus be atsakovų sutikimo.

72.

8Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios, paslaugų paskirties patalpos, esančios ( - ). Ieškovas, atsakovai ir tretieji asmenys yra pastato, kuriame yra ieškovui priklausančios patalpos, bendraturčiai. Keičiant patalpų ar pastatų paskirtį, kai nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose neatliekami statybos darbai ar atliekami statinio paprastojo remonto darbai, rengiamas patalpos ar pastato paskirties keitimo projektas, vėliau statytojas (užsakovas) nustatyta tvarka turi gauti įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimus raštu (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.; STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ 18 punktas). Rašytiniam pritarimui gauti turi būti pateiktas statinio bendraturčių sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p.). UAB „NT rinkos idėjos“ užsakymu UAB „SAPIENTI SAT“ parengė Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), paslaugų paskirties patalpų Nr. 14, paskirties keitimo į maitinimo, paprastojo remonto projektą. Patikslinus ieškinį teismui pateiktas patikslintas ir papildytas 2017 m. paprastojo remonto projektas bei UAB „Rytų sprendimai“ parengtas vėdinimo-vėsinimo techninis projektas. Pradiniu projekto įgyvendinimu bei statinio bendraturčių sutikimų minėtam projektui gavimu rūpinosi UAB „Salvena“, kuri laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. liepos 31 dienos nuomojosi nurodytas patalpas. Atsakovams individualių pokalbių metu nesutinkant pakeisti patalpų paskirties iš paslaugų į maitinimo buvo nuspręsta organizuoti statinio bendraturčių susirinkimus, tačiau susirinkimai neįvykdavo nesusirinkus kvorumui, atėję į 2 organizuotus susirinkimus bendraturčiai nesutiko dėl patalpų paskirties pakeitimo. Atsakovų veiksmai, kai duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį jie atsisako net nežinodami ieškovų pasiūlymo esmės ir konkrečių sprendinių, aiškinami kaip siekis maksimaliai patenkinti vien tik savo interesus ir nepaisymas kitos namo patalpos savininko, t. y. ieškovo, interesų. Atsakovų atsisakymas duoti sutikimą daugiabučio gyvenamojo namo patalpų paskirties pakeitimui iš paslaugų į maitinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, trukdantis ieškovui disponuoti savo nuosavybe (CK 4.98 str.).

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

103.

11Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas. Teismas iš ieškovo priteisė atsakovams A. S., N. I., S. J., T. S., A. M. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, 80,49 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

124.

13Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ). Ieškovui priklauso 100,41 kv. m. negyvenamoji, paslaugų paskirties patalpa adresu ( - ), įgyta 2017-08-30 pirkimo-pardavimo sutartimi iš buvusio pradinio ieškovo UAB „NT rinkos idėjos“, kuri 2016-08-08 nuomos sutartimi yra išnuomota UAB „Fresh Projects“. Įvertino, kad pradinis ieškovas nuomojo patalpas UAB „Salvena“, kurios direktoriui 2014 metų rugpjūčio 28 dieną Vilniaus miesto savivaldybės administracija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis naudojo ginčo patalpą greito maisto restorano veiklai, ne pagal paskirtį bei 2014-09-11 nutarimu buvo nubaustas 500 litų nuobauda (teismai nuobaudą paliko galioti). Nustatė, kad buvęs patalpų savininkas buvo sudaręs su nuomininku UAB „Salvena“ 2015-02-20 susitarimą, suteikiantį teisę nuomininkui veikti savo sąskaita, vardu ir rizika, pakeičiant patalpų paskirtį iš paslaugų į maitinimo, dėl to 2016 metų vasario-birželio mėnesiais buvo šaukiami bendraturčių susirinkimai galimybei aptarti patalpų paskirties keitimą bei bendraturčių pritarimo gavimą, remiantis 2014 metais parengtu projektiniu pasiūlymu. Susirinkimai neįvykdavo dėl kvorumo nebuvimo, sutikimą dėl patalpų paskirties keitimo davė tik dalis namo patalpų savininkų, kurie byloje patraukti trečiaisiais asmenimis, dėl ko 2016-10-04 buvo pateiktas ieškinys. Bylos nagrinėjimo metu, išklausius architekto T. B. paaiškinimus, kad 2014 m. daryti projektiniai pasiūlymai galimai neatitinka patalpų, kurios paskirtį norima keisti, faktinės padėties bei būtina įvertinti atsakovų išsakytas pastabas atsiliepimuose, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį bei 2017 m. projektinius pasiūlymus „Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), paslaugų paskirties patalpų Nr. ( - ), paskirties keitimas į maitinimo, paprastojo remonto projektas“, suderintus su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriumi bei 2017 m. vėdinimo-vėsinimo techninį projektą, kaip projektinių pasiūlymų sudedamąją dalį.

145.

15Teismas pažymėjo, kad ieškinys kilęs iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, o bedraturčiams nesutariant dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojamosi juo ir disponavimo ginčas sprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). Atkreipė dėmesį į tai, kad sutikimo nedavusiam bendraturčiui (nagrinėjamu atveju daugumai bendraturčių) tenka pareiga įrodyti prašymo leisti pakeisti patalpų paskirtį ydingumą, realius neigiamus padarinius, iš esmės pažeidžiančius atsakovų teises bei įstatymų saugomus interesus. Nors į bylą buvo naujai pateikti 2017 metais parengti projektiniais pasiūlymai, nederinti su bendraturčiais, teismas vertino, kad byla nagrinėjama nuo 2016 m. spalio mėnesio, sutikimą atsisakę duoti bendraturčiai atstovaujami kvalifikuotų teisininkų, UAB „Goretė“ procese buvo pasyvus, atsakovai turėjo laiko įvertinti pasiūlymus, pateikti pastabas, todėl vien tik formalių procedūrų dėl pakoreguotų projektinių pasiūlymų derinimo nesilaikymas negali būti pagrindu ieškinį laikyti nepagrįstu. Teismas įvertino, kad architektas T. B., ruošęs projektinius pasiūlymus, dalyvavęs 2017 m. kovo 14 dienos teismo posėdyje kaip liudytojas, pripažino, kad 2014 metais ruoštus projektinius pasiūlymus koreguoti, parengus naują kadastrinių matavimų bylą, įvertinus faktinę situaciją. Todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovai (namo bendraturčiai) nepagrįstai atsisakė pritarti 2014 metų projektiniams pasiūlymams. Ieškovui pateikus į bylą to paties architekto parengtą 2017 m. projektą, o atsakovams laikantis savo pozicijos, teismas sprendė dėl sutikimo naujai pateiktiems projektiniams pasiūlymams nedavimo priežasčių.

166.

17Teismas vertino, kad projektiniuose pasiūlymuose nepateikus jokių esminių triukšmą mažinančių sprendimo būdų, namo dalies gyventojų atsisakymas leisti keisti patalpų paskirtį, lemsiančią lankytojų srautų padidėjimą, garsą skleidžiančių papildomų įrenginių aktualumą, yra pagrįstas bei pagrindžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį atsakovų interesams. Pažymėjo, kad patalpose ėmus veikti maitinimo įstaigai, jos veiklai būtini įvairaus pobūdžio įrenginiai, patalpose tikėtinas didesnis žmonių kiekis, senamiestyje įsikuriančios maitinimo įstaigos įprastai gali veikti ir po mieste nustatytų ramybės valandų, o ginčo patalpose veikusi maitinimo įstaiga „Subway“ veikdavo iki 5.30. Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 3.7 punkte jokia papildoma apsauga, atliekant patalpų paprastąjį remontą ir keičiant patalpų paskirtį nenumatyta, kaip nereikalinga, kadangi patalpos yra oro uosto triukšmo zonoje, kuriai būdingas didesnis triukšmas.

187.

19Sutiko, kad gyventojai, gyvendami ( - ) gatvėje, Vilniuje, natūraliai yra įtakojami didesnio aplinkos triukšmo, kadangi tai centrinė, judri miesto dalis, tačiau pažymėjo, kad atsakovai, kaip esminius veiksnius, trukdančius ramiam šeimų gyvenimui įvertina ne išorinius garsus, o nuo 2014 metų turėtą patirtį dėl triukšmo, kai iš ginčo patalpų, nuomininkui UAB „Salvena“, vykdžius patalpose maitinimo veiklą, sklido įvairaus pobūdžio garsai, pradedant įrengimų veikimu, baigiant maitinimo įstaigos lankytojų garsais (2014-05-21 M. B. skundas, jo ir atsakovės E. I. paaiškinimai teisme).

208.

21Pažymėjo, kad ir pats ieškovas, pripažindamas galimą triukšmo padidėjimą dėl aktualių maitinimo patalpai įrengimų, prie 2014 m. projektinių pasiūlymų buvo numatęs aiškinamojo rašto papildymą užtikrinant specialių guminių kilimėlių po įrenginiais buvimą, tačiau šio sprendinio 2017 m. projektiniuose pasiūlymuose nebeliko. Ieškovo pateiktas 2017-01-17 aplinkos garso lygio matavimo, atlikto 11 val. dienos protokolas, kuriuo nebuvo fiksuota garso lygio viršijimo, neleido teismui atsakovų atsisakymo vertinti kaip nepagrįsto.

229.

23Teismas sutiko su atsakovais, kad jų atsisakymą duoti sutikimą, pateisina ir tai, jog maitinimo paskirčiai naudojama patalpa besąlygiškai lemia didesnį atliekų kiekį bei su tuo susijusias pareigas visiems namo bendraturčiais. Įvertino, kad ginčo patalpose nuo 2014 metų veikiant maitinimo įstaigoms, buvo rašomi gyventojų skundai dėl galimų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo, gauti kompetentingų institucijų atsakymai dėl tikslingumo pastatyti daugiau atliekų konteinerių, būta patirties dėl nuolatos šiukšlinamų namo prieigų. Atsakovai nėra tikri, jog ta pati problema, tiesiogiai susijusi su atliekų kiekio eksploatavimu, jų išvežimo sąnaudomis, nesikartos bei bus išspręsta naujo patalpų savininko (ieškovo) arba patalpų nuomininko. Nors teismas sutiko, kad atliekų tvarkymą reglamentuoja miesto savivaldybės patvirtintos taisyklės, tačiau sprendė, kad maitinimo paskirties patalpų buvimas name leidžia vertinti, kad tai neišvengiamai lems padidėjusį namo atliekų kiekį bei su tuo susijusius bendraturčių įsipareigojimus, vežant atliekas bei apmokant jų išvežimą, o papildomi konteineriai neišvengiamai keičia gyvenamojo namo aplinką.

2410.

25Nors maitinimo paskirties patalpa name sąlygoja ir didesnį srautą transporto priemonių, kas riboja namo prieigos naudojimą namo gyventojams, tačiau pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog tokioms patalpoms įsikūrus senamiesčio gatvėje, kurioje gausu įvairaus pobūdžio maitinimo bei kitas paslaugas teikiančių įstaigų, tai tiesiogiai įtakotų namo infrastruktūrą. Taip pat sprendė, jog nėra objektyviai pagrįstas atsakovų atsisakymas duoti sutikimą dėl kvapų nuolatinio sklidimo į butus. Ieškovas su 2017 m. projektiniais pasiūlymais pateikė ir vėdinimo-vėsinimo techninį projektą (techninius sprendinius), remiantis kuriuo bus užtikrinama tinkama kvapų sklaida, patalpų vėdinimas bei kuriuo remiantis bus įgyvendinamas patalpų paskirties keitimo projektas. Nors atsakovai kėlė ir inžinerinių tinklų pertvarkos klausimą, pripažino nesutikimą tuo pagrindu nemotyvuotu. Nesutiko su atsakovų nuogastavimais dėl gaisrinės saugos užtikrinimo, kadangu projektiniuose pasiūlymuose numatyta priešgaisrinė signalizacija visose patalpose, durų, vedančių į laiptinės tambūrą užmūrijimas iš remontuojamų patalpų pusės, apsaugant laiptinę nuo uždūminimo gaisro atveju, patalpų paskirties keitimas šios rizikos niekaip neįtakoja, priešgaisrinė sauga ir jai keliami reikalavimai kontroliuojami kompetentingų institucijų, tvirtinant projektus.

2611.

27Teismas, vertindamas atsakovų atsisakymo duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui, pagrįstumą, akcentavo, kad ne vien projektinių pasiūlymų atitikimas įstatymų reikalavimams, sąlygoja pagrįstą būtinumą bendraturčiui sutikti su tokiais projektiniais pasiūlymais bei pritarti patalpų paskirties keitimui. Pažymėjo, kad atsakovai dėl ankstesnio patalpų nuomininko veiksmų yra ne kartą kreipęsi į kompetentingas institucijas, nors nuomininko vadovas buvo nubaustas bauda, tačiau veiklos pobūdis nepasikeitė, todėl galimybė ginti savo teises, kreipiantis į institucijas, bendraturčiui viršijant savo veikimo ribas, ne visada gali užtikrinti ramią, saugią gyvenimo kokybę bei efektyvų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Todėl įvertinęs gyventojų patirtį teismas atmetė ieškovo argumentus, kad esant pažeidimams atsakovai galės teikti skundus.

2812.

29Pripažino, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą laikytinas pagrįstu, motyvuotu ir tuo aspektu, kad teisė į ramią, saugią, sveiką namų aplinką laikytina aukštesne vertybe nei komercinės veiklos galimybių išplėtimas, pakeičiant patalpos paskirtį, siekiant komercinės naudos. Nuosavybės naudojimo ribų praplėtimas kitų bendraturčių, siekiančių ramios, saugios aplinkos, sąskaita, pažeistų teisėtų lūkesčių apsaugos principą, teisingumo, sąžiningumo principus, iškeliant vieno bendrasavininko komercinį tikslą aukščiau kitų namo patalpų – butų savininkų teisėtų lūkesčių ir interesų turėti ramią, saugią gyvenamąją aplinką, name esant tik dviem paslaugų paskirties patalpoms, kuriomis naudojasi AB „Lietuvos paštas“ bei ieškovas. Pripažino, kad ginčo patalpų savininko veikimas nuo 2014 metų, nepaisant nuomininko nepertraukiamo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, veikiant priešingai įstatymų reikalavimams, negali būti vertinamas kaip sąžiningas, teisėtas savininko elgesys. Pažymėjo, kad tokio elgesio įteisinimas po keletos metų, siekiant gauti bendraturčių sutikimus, nuo 2014 m. vidurio nuolatos pažeidinėjant bendraturčių teisėtus interesus gyventi saugioje aplinkoje, nelaikytinas sąžiningu savininko nuosavybės teisių įgyvendinimu. Pripažino pagrįstu bendraturčių (atsakovų) nesutikimą leisti keisti patalpos paskirtį iš paslaugų į maitinimo, nes ieškovo reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, nei apribotų ieškovo nuosavybės teisės įgyvendinimą, naudojant patalpas paslaugų, o ne maitinimo paskirčiai.

30III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai

3113.

32Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. K. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas sutiktų bylą užbaigti taikos sutartimi.

3314.

34Nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkos garso lygio 2017-01-17 matavimo protokolą, kuriuo ginčo patalpose nustatyti garso lygiai neviršija leistinų ribų (atlikti matavimai skirtingose patalpose, viekiant įvairiems garso šaltiniams) ir 2014-2015 m. gyventojų skundus dėl vibracijos ir ūžesio (ne dėl tiesioginio triukšmo), bei nepagrįstai sprendė, jog skundai patvirtina, jog patalpų paskirties pakeitimas nulems padidėjusį triukšmingumą, galintį riboti ramią ir saugią namo gyventojams gyvenamąją aplinką. Sprendiniai, susiję su vibracijomis ir triukšmu yra susiję ne su patalpų paskirtimi, o su tam tikrų patalpose esančių įrenginių eksploatavimo sąlygomis, tų įrenginių technine būkle, techninėmis charakteristikomis. Vien tik patalpų paskirties pakeitimas nelemia, kad jose bus naudojami vibracijas ir ūžesį sukeliantys įrenginiai. Teismas netinkamai įvertino 2014 m. projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto papildymo sąlygą, kad siekant dar labiau sumažinti struktūrinio triukšmo lygį, visi įrengimai turi būti statomi tik ant specialių guminių kilimėlių ir aplinkybę, kodėl galutiniuose projektiniuose pasiūlymuose šios sąlygos buvo atsisakyta (tai nesusiję su patalpų paskirties pakeitimu, būtinybę lemia konkrečių įrenginių techninės charakteristikos, eksploatavimo sąlygos).

3515.

36Teismas netinkamai vertino projektinių pasiūlymų paskirtį, nepagrįstai konstatavo, kad pats ieškovas pripažino galimą triukšmo padidėjimą ryšium su patalpų paskirties pakeitimu ir, kad tai nulems triukšmo sąlygotą gyventojų teisių pažeidimą. Neįvertino, kad triukšmingumą konkrečiu atveju lemia ne patalpų paskirtis, o veiklą vykdančio subjekto veiksmai, kad pažeidimo atveju triukšmą lemianti veikla bus apribota kontroliuojančių institucijų. Teigia, kad ginčo patalpų paskirties keitimo projektiniuose pasiūlymuose nebuvo objektyvios būtinybės numatyti papildomas triukšmą mažinančias priemones, o teismo išvada, kad gyventojai pagrįstai atsisakė leisti keisti patalpų paskirtį dėl galimo triukšmingumo padidėjimo yra nepagrįsta.

3716.

38Teismas netinkamai įvertino 2015 m. gyventojų skundus dėl galimų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl tikslingumo pastatyti daugiau atliekų konteinerių, nuotraukas dėl neva nuolatos šiukšlinamų namo prieigų ir nepagrįstai darė išvadą, jog patalpų paskirties iš paslaugų paskirties į maitinimo pakeitimas besąlygiškai lemia didesnį atliekų kiekį, papildomi konteineriai (jeigu tokie būtų pastatyti) neišvengiamai pakeistų gyvenamojo namo aplinką. Teigia, kad atliekų tvarkymo taisykles gali pažeisti tiek paslaugų paskirties, tiek ir maitinimo paskirties patalpų naudotojas. Atliekų tvarkymo problema nėra susijusi su komercinių ginčo patalpų paskirties pakeitimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015-10-07 rašte nurodoma, kad buvo tirti skundai dėl dviejų subjektų galimai padarytų pažeidimų, tame tarpe dėl ginčo patalpose veikusios maitinimo įstaigos „Subway“, galimai padarytas pažeidimas užfiksuotas nuotraukose, kurios neįrodo padidėjusio atliekų kiekio ir kelia abejonių dėl nuotraukų padarymo aplinkybių (iš jų matyti, kad konteinerių talpa pakankama, o maišas su „Subway“ atliekomis išimtas iš konteinerio, vėliau galimai nuotraukų autoriaus ar kitų asmenų perplėštas, šiukšlės išpiltos, kai kuriose nuotraukose negalima identifikuoti konteinerių buvimo vietos). Mano, kad atliekų konteinerių dydis nėra toks, kad pastačius net ir keletą papildomų konteinerių būtų iš esmės paveikta namo gyvenamoji aplinka, patys gyventojai aplinkos netausoja, automobilius stato ant šaligatvio bei žaliosios vejos. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dar 2015-10-07 pateiktame rašte teigiama, kad bus sprendžiama dėl papildomų atliekų konteinerių pastatymo, todėl problema, jeigu tokia ir buvo, šiai dienai jau yra išspręsta. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atliekų tvarkymo klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

3917.

40Teigia, kad namo bendraturčių teisės gali būti pažeidžiamos nepriklausomai nuo ginčo patalpų paskirties, kadangi pažeidimai, dėl kurių gali būti teikiami skundai, padaromi tuomet, kai asmuo vykdydamas veiklą nesilaiko teisės aktais nustatytų ir jam, jo veiklai taikomų reikalavimų. Teismo argumentai dėl atsakovų turėtos patirties teikiant skundus, paneigia bet kokią galimybę ieškovui ateityje pakeisti komercinio naudojimo ar bet kokių kitų patalpų paskirtį, kadangi visuomet išlieka tikimybė, kad faktinis patalpų naudotojas pažeis kokias nors taisykles, o kontroliuojančios institucijos netinkamai atliks savo pareigas. Nėra jokio pagrindo nepasitikėti institucijų darbu ir gebėjimu užtikrinti pažeistų teisių gynybą, pvz. dėl triukšmo, atliekų tvarkymo pažeidimų. Teismas netinkamai nagrinėjamoje civilinėje byloje taikė CPK 182 straipsnio 1 dalį ir pripažino visuotinai žinoma aplinkybe, kad maitinimo paslaugų veikla įprastai lemia didesnį žmonių, automobilių srautą, ilgesnes darbo valandas, triukšmo lygį prie patalpų ir jose nei naudojant patalpas paslaugų veiklai. Negalima teigti, kad mažesnę įtaką darytų komercinio naudojimo - paslaugų paskirties patalpos (tai gali būti interneto – kompiuterinių žaidimų, lošimų automatų salonai ir pan.). Gyvenamasis namas yra vienoje pagrindinių senamiesčio gatvių, kurioje kiekviename pastate yra vykdoma ūkinė-komercinė veikla, automobilių ir žmonių srautas yra nuolatinis, visoje gatvėje įrengtos automobilių stovėjimo vietos. Įėjimas į ginčo patalpas yra iš ( - ) g. pusės, todėl gyvenamoji namo aplinka (kiemas) nebus paveikta vykdomos veiklos. Nesutinka su teismo argumentais, kuriais jis kaip sankciją už ankstesnių savininkų naudojimąsi ginčo patalpomis ne pagal paskirtį, netenkino reikalavimo dėl patalpų paskirties pakeitimo be bendraturčių pritarimo. Toks Ž. K. kaip patalpų savininko teisių suvaržymas įstatyme nėra numatytas, ieškovo nuosavybės teisė (teisė keisti ginčo patalpų paskirtį) gali būti ribojama tiek, kiek ji iš esmės pažeidžia (pažeistų ateityje) namo bendraturčių teises. Ieškovas ginčo patalpas įsigijo tik 2017-08-30 pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl negali atsakyti už buvusių ginčo patalpų valdytojų padarytus teisės pažeidimus. Ginčo patalpos yra išnuomotos ankstesnio patalpų savininko, jam keliamas reikalavimas jokia forma nepažeisti namo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, atsižvelgti į visas pagrįstas namo gyventojų pastabas.

4118.

42Pirminiais atsakovai E. I., N. I. ir atsakovai A. M., L. M., G. Ž., A. S., V. S., V. V. K., M. B., E. P., S. J., T. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad ieškovo pareiga įrodyti, jog dėl asmeninės nuosavybės statuso pakeitimo veiksmų nenukentės kitų butų ir patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai bei šių objektų bendraturčių interesai. Ieškovas negalėjo teisėtai reikalauti bendraturčių sutikimo dėl patalpų paslaugų paskirties pakeitimo į viešo maitinimo paskirtį, nes netikslus ir neaiškus projektinis pasiūlymas bei jo sprendiniai negali būti laikomi atsakovų tinkamu informavimu apie paskirties pakeitimą ir jos būdus. Atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą 2014 metų ir 2017 metų projektiniams pasiūlymams. Mano, kad teismo išvados dėl triukšmo yra teisingos, Nesutinka, kad M. B. 2014-05-21 skundas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl vibracijos ir ūžesio bei 2014-06-05 M. B. prašymas Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nepatvirtina to, kad pradėjus veikti viešo maitinimo įstaigai ieškovo patalpose ne pagal paskirtį šio pastato gyventojai patyrė nepatogumų dėl triukšmo, o teismas turėtų vadovautis ieškovo iniciatyva parengtu Garso lygio 2017-01-17 matavimo protokolu, atliktu 11 val. dienos, kuris nepatvirtina, jog gyventojai neturi nepatogumų dėl triukšmo. Projektiniuose pasiūlymuose nėra numatyta, kaip namo gyventojai bus apsaugoti nuo maitinimo įstaigos keliamo triukšmo, kokie bus garso izoliacijos sprendimai, nors du kondicionieriai, ventiliacijos varikliai ir ortakiai išvedžioti palubėse, t. y. 0,5-1 m. atstumu nuo gyvenamųjų namo gyventojų patalpų. Nors patalpų naudotojo direktorius buvo nubaustas administracine tvraka, tačiau viešo maitinimo veikla nebuvo nutraukta, todėl teisės aktuose numatytos priemonės dėl daromų pažeidimų dar nepatvirtina, kad jos bus efektyviai taikomos ir atsakovų interesai nebus pažeidžiami. Teismas pagrįstai, vadovaujantis pateiktais įrodymais konstatavo, kad maitinimo paskirčiai naudojama patalpa besąlygiškai lemia didesnį atliekų kiekį bei su tuo susijusias pareigas visiems namo bendraturčiams. Nesutinka, kad nuotraukose užfiksuotos išpiltos šiukšlės yra jų autoriaus darbas, tai subjektyvi ieškovo nuomonė. Dėl viešo maitinimo įstaigos padidėtų šiukšlinimas, neišvengiamai didėtų finansiniai bendraturčių įsipareigojimai dėl atliekų vežimo ir apmokėjimo. Nors yra numatytos atitinkamos priemonės dėl netinkamo atliekų tvarkymo, tačiau tai nereiškia, kad jos bus efektyviai pritaikytos. Nesutinka su pasvarstymais, kad paslaugų paskirties patalpos pritrauktų panašius lankytojų srautus, atsakovai teikė įrodymus, kad pradėjus veikti viešo maitinimo įstaigai pastate padidėjo triukšmo, buitinių atliekų ir lankytojų srautas, viešo maitinimo įstaiga, įsikūrusi šiose patalpose dirbo iki 5.30 val. Šiuo atveju ieškovo komercinis tiklsias negali būti aukščiau nei atsakovų interesai. Ieškovas nenutraukė nuomos sutarties, kurios terminas baigiasi 2021-08-08, kavinė „Sushi Express“ vis dar vykdo viešo maitinimo veiklą, nors leidimas keisti patalpų paskirtį iš paslaugų į maitinimo negautas, kas patvirtina, jog ieškovas linkęs nesilaikyti įstatymų, teisės aktų reikalavimų ir jų interesai ir teisės ateityje gali būti dažnai pažeidžiami. Ieškovas įsigijo patalpas žinodamas apie ginčą, dėl to prisiėmė ir visas pasekmes. Tai, kad namo gyventojų konstitucinė teisė į ramią ir saugią šeimos aplinką ir įgyvendinti savo teises į nuosavybę yra nepagrįstai ribojama vykdant maitinimo paslaugas ginčo patalpose, patvirtina pateikti į bylą įrodymai.

4319.

44Atsakovas VšĮ Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios diakonija „Vilniaus Sandora“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu. Nurodo, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų faktų, jog maitinimo įstaigos atsiradimas sukels didesnių nepatogumų aplinkiniams gyventojams, tokių kaip didesnis triukšmas, vibracija, aštrūs pašaliniai kvapai, garai, padidėjusi drėgmė, padidėję atliekų kiekiai ir didesnės kanalizacijos apkrovos (dėl lankytojų srauto, indų plovimo), didesnė gaisro tikimybė patalpose ruošiant maistą, automobilių parkavimo problemos. Pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose nebuvo aptarti aktualūs klausimai, kaip namo gyventojai bus apsaugoti nuo maitinimo įstaigos (kavinės) keliamo triukšmo (ventiliatorių, kondicionierių, pramoninių šaldytuvų variklių garsų, garsios muzikos, kėdžių stumdymo naktį ir pan.), vibracijos; ar bus užtikrinti gaisrinės saugos reikalavimai, neaptartos atliekų tvarkymo, nuotekų šalinimo, automobilių parkavimo problemos. Abiejų projektinių pasiūlymų (2014 m. ir 2017 m.) paminklotvarkinėje dalyje (4 p.) buvo konstatuojama, kad pastato išorėje nebus atliekami jokie darbai, tačiau virtuvės languose buvo įmontuoti du kondicionieriai ir dvi ventiliacijos angos, tokiems darbams turėjo būti paruoštas projektas ir gautas Kultūros paveldo departamento leidimas. Atsakovas pritaria teismo išvadoms dėl triukšmo, atliekų kiekių padidėjimo, taip pat pažymi, kad patalpose veikiant maitinimo įstaigai, jos veiklai būtini ir aktualūs įvairaus pobūdžio įrenginiai (šaldytuvai, kondicionieriai, garintuvai ir kt.), patalpose tikėtinas didesnis žmonių kiekis nei patalpas naudojant paslaugų teikimo veiklai, senamiestyje tokia įstaiga gali veikti ir po mieste nustatytų ramybės valandų (ginčo patalpose veikusi maitinimo įstaiga „Subway“ veikdavo iki 5.30 val.). Kaip matyti iš projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 3.7 punkto, jokia papildoma apsauga, atliekant patalpų paprastąjį remontą ir keičiant patalpų paskirtį nenumatyta, kaip nereikalinga, kadangi patalpos yra oro uosto triukšmo zonoje, kuriai būdingas didesnis triukšmas. Neaišku, kokie bus garso izoliacijos sprendimai, nors du kondicionieriai, ventiliacijos varikliai ir ortakiai išvedžioti palubėse, t. y. 0,5-1,0 m. atstumu nuo gyvenamųjų namo gyventojų patalpų. Patalpose maitinimo paslaugos teikiamos jau nuo 2014 m. gegužės, nors ir neteisėtai, atsakovas galėjo įsitikinti, kad vėdinimo-vėsinimo sistemai dirbant pilnu pajėgumu (ypač vasarą) vibracija ir triukšmas gyvenamosiose patalpose yra dideli. Pritaria teismo išvadoms dėl šalių interesų pusiausvyros siekimo, mano, kad ieškovo teisė gauti pelną, įrengus maitinimo įstaigą, neturėtų būti laikoma svarbesne už atsakovo teisę į ramią ir saugią gyvenamąją aplinką, daugiabučio gyvenamojo namo aplinka (automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų zonos, žaliosios juostos ir pan.) yra būtina, kad daugiabutis namas būtų tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – žmonių gyvenimui jame. Nors vykstant procesui pasikeitė ieškovas, tačiau kavinė „Sushi Express“ vis dar vykdo maitinimo paslaugų veiklą, nors leidimo keisti patalpų paskirtį iš paslaugų į maitinimo nėra gauta. Tai patvirtina, kad ieškovas ir toliau vykdo neteisėtus veiksmus, žinodamas apie nuomininko neteisėtą veiklą, nenutraukia nuomos sutarties, tokie veiksmai leidžia manyti, jog ieškovas linkęs nesilaikyti teisės aktų ir bendraturčių interesai bus pažeidžiami. Tai, kad gyventojų teisė į ramią ir saugią šeimos aplinką yra nepagrįstai ribojama vykdant maitinimo paslaugas patalpose patvirtino pateikti įrodymai. Nesutinka, kad naudojant patalpas paslaugų veiklai, žmonių srautai būtų tokie patys, kad būtų keliamas toks pats triukšmas. Tai, kad senamiestyje veikia daug kavinių, nereiškia, kad atsakovai turi duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui, kadangi jiems tai nepriimtina.

45IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4620.

47Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

4821.

49Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

5022.

51Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pagrįstai bendraturčiai (atsakovų) nedavė sutikimo leisti ieškovui keisti patalpos paskirtį iš paslaugų į maitinimo.

5223.

53Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus, veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškodami priimtiniausio jiems visiems sprendimo būdo, nesiekdami savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas leidžia užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiajam pradėti statybas kitam bendraturčiui reiškia jų nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimą. Nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, tokiu atveju daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

5424.

55Pažymėtina, kad jeigu yra pareiškiamas reikalavimas, kad sutikimas neduotas be pagrindo, ginčo esmę sudaro sutikimo nedavimo priežastys, pagrindai ir aplinkybės. Ieškinyje ginčijant, kad sutikimas neduotas be pagrindo, turi būti sprendžiama, ar savininkai atsisako sutikimą duoti pagrįstai. Gindami savo teises bei interesus ir be pagrindo nepažeisdami kito asmens teisių atlikti pertvarkymus ar keisti patalpų paskirtį, butų ir kitų patalpų savininkai gali nurodyti svarbias, jų interesus atitinkančias priežastis ir aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015).

5625.

57Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas, nes projektiniuose pasiūlymuose nepateikiami jokie esminiai triukšmą mažinantys sprendimo būdai, maitinimo paskirčiai naudojama patalpa besąlygiškai lemia didesnį atliekų kiekį bei su tuo susijusias pareigas visiems namo bendraturčiais, taip pat sprendė, kad atsakovų patirtis patvirtina, jog jų galimybė ginti savo teises, kreipiantis į institucijas, bendraturčiui viršijant savo veikimo ribas, ne visada gali užtikrinti ramią, saugią gyvenimo kokybę bei efektyvų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Apeliantas su tokiomis išvadomis nesutinka.

5826.

59Apeliantas nurodo, kad teismo išvados dėl galimo triukšmo padidėjimo pakeitus patalpų paskirtį, yra nepagrįstos, nes į bylą buvo pateiktas aplinkos garso lygio 2017-01-17 matavimo protokolas, kuriuo ginčo patalpose nustatyti garso lygiai neviršija leistinų ribų (atlikti matavimai skirtingose patalpose, viekiant įvairiems garso šaltiniams), o 2014-2015 m. gyventojų skundai buvo teikiami ne dėl tiesioginio triukšmo, o dėl vibracijos ir ūžesio. Teigia, kad patalpų paskirties pakeitimas pats savaime nulems padidėjusio triukšmingumo, sprendiniai, susiję su vibracijomis ir triukšmu yra susiję su įrenginių eksploatavimo sąlygomis, technine būkle, techninėmis charakteristikomis. Sprendinių dėl guminių kilimėlių po įrenginiais ir buvo atsisakyta, nes jie nesusiję su patalpų paskirtimi, šiuo metu įrenginiai nekelia triukšmo, vibracijos, be to, atsakovai turi galimybę pažeidimo atveju kreiptis į triukšmo kontrolę vykdančias institucijas.

6027.

61Byloje nustatyta, kad Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 3.7 punkte jokia papildoma apsauga, atliekant patalpų paprastąjį remontą ir keičiant patalpų paskirtį nenumatyta, kaip nereikalinga, kadangi patalpos yra oro uosto triukšmo zonoje, kuriai būdingas didesnis triukšmas. Pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo į bylą pateiktą 2017-01-17 aplinkos garso lygio matavimo, atlikto 11 val. dienos protokolą, kuriuo tai dienai ir tai valandai nebuvo fiksuota garso lygio viršijimo, tačiau sprendė, kad jis nepatvirtina, jog atsakovų atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas. Pripažintina, kad teismas pagrįstai pažymėjo, jog šiuo atveju yra reikšminga byloje esančių skundų, teiktų gyventojų dar 2014-2015 metais, medžiaga bei visuotinai žinoma aplinkybė, jog maitinimo patalpoms aktualus žmonių srautas, padidėjęs triukšmingumas, galintis riboti ramią ir saugią namo gyventojams gyvenamąją aplinką.

6228.

63Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti tokiai išvadai, taip pat pažymi, kad aukščiau nurodytas aplinkos garso lygio matavimas atliktas dienos metu, nuo 11 val. bei nuomininko, vykdančio veiklą, užsakymu, kas leidžia abejoti tokių išvadų objektyvumu. Todėl pripažintina, kad priešingai, nei teigia apeliantas, minėtas rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog gyventojai neturi nepatogumų dėl triukšmo. Nors M. B. 2014-05-21 skunde Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nurodomi nusiskundimai dėl vibracijos ir ūžesio, tačiau negalima sutikti su apeliantu, kad gyventojai nepatyrė nepatogumų dėl triukšmo. Nesutiktina, kad ūžesys nelaikytinas tiesioginiu triukšmu, toks teiginys yra deklaratyvus, kadangi nurodytame skunde teigiama, kad dėl vibracijos ir ūžesio naktį labai sunku užmigti ir pailsėti. Teismui nekyla abejonių, kad gyventojams jaučiant nuolatinę vibraciją ir ūžesį galėjo būti keliamas triukšmas, trikdantis jų poilsį. Be to, įvertinus L. P. parengto patalpų vėdinimo-vėsinimo techninio projekto aiškinamąjį raštą nuo vėdinimo sistemos plinta 46 db, L sistemos – 34 db triukšmas, pagal technines specifikacijas oro kondicionavimo sistemos palaikomų vidinių įrenginių triukšmo lygis – 53-55 dB, vidinių kondicionierių, veikiančių vidutiniu greičiu triukšmo lygis iki 36 dBA. Pastebėtina, kad pagal patalpų aukšto fragmentą su vėdinimo sprendiniais, ventiliacijos gaubtai turi būti pakabinti ne žemiau kaip 1950 mm aukštyje nuo grindų, jei lubų aukštis neleidžia pakabinti nurodytame aukštyje - 2400 mm. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nenustačius projektiniuose pasiūlymuose jokios papildomos apsaugos nuo triukšmo, motyvuojant vien tik tuo, kad patalpos yra oro uosto triukšmo zonoje, ir išvedžiojus patalpos palubėje ventiliacijos įrenginius, taip pat pakabinus ant sienų kondicionierius, virš ginčo patalpos, kuriuoje planuojama Suschi baro salė 50 žmonių skaičiui, esančiuose butuose, tikėtinas padidėjęs triukšmingumas.

6429.

65Teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad patalpose veikiant Suschi barui, kuriame gali tilpti iki 50 žmonių, veikiant įvairiems įrengimams, tame tarpe ir nurodomai ventiliacijos sistemai, kondicionieriams, projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 3.7 punkte nurodomi triukšmo lygiai (dieną leistina riba nuo 50 iki 55 dBa, naktį – nuo 40 iki 44 dBA), gali būti viršyti. Pastebėtina, kad apeliantas nepateikia įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyti triukšmo lygiai įgyvendinus ateityje Suschi barą pagal pateiktą L. P. 2017 m. gegužės mėnesį parengtą patalpų vėdinimo-vėsinimo techninį projektą nebus viršijami, to negali paneigti ir patalpų nuomininko iniciatyva atlikto aplinkos garso lygio matavimo išvados, pateiktos dar iki techninio projekto parengimo.

6630.

67Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad prie 2014 m. projektinių pasiūlymų buvo numatytas aiškinamojo rašto papildymas užtikrinant specialių guminių kilimėlių po įrenginiais buvimą iš dalies patvirtina, kad ieškovas tuo metu turėjo abejonių dėl galimo triukšmo padidėjimo veikiant maitinimo patalpos įrengimams. Nors specialių guminių kilimėlių po įrenginiais nenurodymas naujuose projektiniuose pasiūlymuose ir nebūtų laikomas esminiu trūkumu, taip pat sutiktina, kad kilimėlių naudojimas susijęs su pačių įrenginių eksploatavimu, jų savybėmis, tačiau nenurodant net ir tokio apsaugos nuo triukšmo būdo, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar įrenginiai, nesant būtinybės pagal techninę jų charakteristiką patiesti po jais guminius kilimėlius, nekels papildomo triukšmo ir veikiant ventiliacijos, vėdinimo sistemai neviršys nustatytų leistinų dydžių. Apelianto teiginys, kad patalpose veikiantys įrenginiai nekelia nei triukšmo, nei vibracijos, laikytini deklaratyviais ir niekuom nepagrįstais.

6831.

69Nors apeliantas teigia, kad yra galima triukšmo kontrolė, tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino atsakovų turėtą patirtį teikiant skundus, aplinkybę, kad ginčo patalpose veikusi maitinimo įstaiga „Subway“ veikdavo iki 5.30 val ryto, t.y. po mieste nustatytų ramybės valandų, kad iš šios įstaigos sklido įvairaus pobūdžio garsai, pradedant įrengimų veikimu, baigiant maitinimo įstaigos lankytojų garsais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bylos duomenis, patalpos 2016-08-08 nuomos sutartimi yra išnuomotos UAB „Fresh Projects“, iš atsakovų pateiktos nuotraukos ir kreipimosi į savivaldybės tarnautojus pranešimo galima spręsti, kad patalpose veikia Sushi Express, vykdanti maitinimo paslaugų veiklą, nors leidimo keisti patalpų paskirtį iš paslaugų į maitinimo nėra gauta. Minėta aplinkybė leidžia spręsti, jog ieškovas toleruoja tokius nuomininko UAB „Fresh Projects“ atliekamus veiksmus ir siekia vykdomą veiklą įteisinti, kas leidžia abejoti ieškovo, taip pat patalpų nuomininko sąžiningumu bei tuo pačiu apelianto teiginiais, kad veiklą vykdantis subjektas bus suinteresuotas kontroliuoti galimus triukšmo šaltinius.

7032.

71Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neįrodinėtinos aplinkybės kaip visiems žinomos (CPK 182 str. 1 p.) yra tai, kad maitinimo paslaugų veikla įprastai lemia didesnį žmonių, automobilių srautą, ilgesnes darbo valandas, triukšmo lygį prie patalpų ir jose nei naudojant patalpas paslaugų veiklai. Nesutinka, kad patalpas maudojant paslaugų veiklai būtų jaučiamas skirtumas, kadangi tokios paskirties patalpose galėtų veikti lošimo automatų, bingo salonai, totalizatoriai ir lažybų salonai, o ( - ) gatvėje yra nuolatinis žmonių, automobilių srautas, kiekviename pastate vykdoma ūkinė veikla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą vertino faktines bylos aplinkybes ir darė atitinkamas išvadas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne vien tik vadovaudamasis CPK 182 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kokių aplinkybių nereikia įrodinėti. Pažymėtina, kad teismas įvertino, jog gyventojai, gyvendami ( - ) gatvėje, Vilniuje, natūraliai yra įtakojami didesnio aplinkos triukšmo, kadangi tai centrinė, judri miesto dalis, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovai kaip esminius veiksnius, trukdančius ramiam šeimų gyvenimui įvertino ne išorinius garsus, o nuo 2014 metų turėtą patirtį dėl triukšmo veikiant maitinimo įstaigai „Subway“. Teisėjų kolegijos nuomone, maitinimo įstaiga įprastai (kaip ir nurodė teismas) pritraukia didesnius klientų srautus nei paslaugų paskirties įstaigos, dėl ko atitinkamai padidėja triukšmo tikimybė, o priešingų įrodymų apeliantas nepateikė.

7233.

73Apeliantas taip pat nesutinka, kad patalpų paskirties pakeitimas besąlygiškai lemia didesnį atliekų kiekį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus į bylą 2015 m. gyventojų skundus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymą bei nuotraukas.

7434.

75Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008;2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016; kt.).

7635.

77Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai leidžia spręsti apie padidėjusį šiukšlių kiekį tuo metu, kai patalpose veikė maitinimo įstaiga „Subway“, kas yra reikšminga svarstant klausimą dėl atsakovų atsisakymo duoti sutikimą patalpų paskirties pakeitimui. Nors apeliantas išreiškia abejones dėl to, kad galimai nuotraukų autorius pats perplėšė šiukšlių maišus, išpylė juos su „Subway“ atliekomis ant žemės, o šiukšlių konteineriuose buvo pakankamai vietos, tokie pasvarstymai pripažintini deklaratyviais, be to, sutiktina su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą išreikšta nuomone, kad tokie veiksmai gali būti atliekami valkataujančių asmenų bei gyvūnų, tarp maitinimo įstaigos išmestų atliekų ieškančių maisto. Be abejonės, tokio pobūdžio vaizdai, užfiksuoti nuotraukose, patvirtina atsakovų teiginius dėl padidėjusios netvarkos, šiukšlių gyvenamojo namo kieme tuo metu, kai veikė maitinimo įstaiga „Subway“. Tai, kad namo gyventojų skundai dėl šiukšlinimo metant atliekas šalia buitinių atliekų konteinerio ( - ), buvo pagrįsti, patvirtina ir tai, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. UAB „Salvena“ vadovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimą, numatytą ATPK 1611 straipsnį, nes jis pažeidė Savivaldybės tarybos 2006-05-24 sprendimu patvirtintų Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 41 punkto reikalavimus.

7836.

79Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius 2015-10-07 rašte teigia esant tikslinga pastatyti daugiau atliekų konteinerių, dėl to buvo kreipiamasi į kitą savivaldybės skyrių, tačiau tai nepatvirtina, kad klausimas dėl konteinerių kiekio buvo išspręstas. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu kieme yra pastatyta daugiau atliekų konteinerių ir problema turėtų būti išspręsta vien dėl to, kad nuo rašto gavimo yra praėję daug laiko, ką jis teigia apeliaciniame skunde. Pripažintina, kad apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad maitinimo paskirties patalpų buvimas name leidžia vertinti, jog tai neišvengiamai lems padidėjusį namo atliekų kiekį bei su tuo susijusius bendraturčių įsipareigojimus, vežant atliekas bei apmokant jų išvežimą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad atliekų konteinerių pastatymas keičia gyvenamojo namo aplinką, kuri yra sudėtinė žmonių gyvenamosios erdvės dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016 pažymėta, jog atsisakymo duoti sutikimą priežastimi galėtų būti bendrų patalpų naudojimo pasikeitimai, klientų srauto atsiradimas ar pasikeitimas, naudojimosi daugiabučio namo įranga ar infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimas ir pan.

8037.

81Kadangi atsakovai turėjo patirties dėl nuolatos maitinimo veikla užsiimančios įmonės šiukšlinamų namo prieigų, sutiktina, kad tai pateisina bendraturčių atsisakymą duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, nesant tikriems, jog tapati problema, tiesiogiai susijusi su atliekų kiekio eksploatavimu, jų išvežimo sąnaudomis, nesikartos bei bus išspręsta naujo patalpų savininko (ieškovo) arba patalpų nuomininko. Nors apeliantas nurodo, kad dėl savo pažeidžiamų teisių atsakovai galės kreiptis į kompetentingas institucijas, tačiau, įvertinus atsakovų patirtį dėl šiukšlinimo, tai, kad ir dabartinis patalpų savininkas, sutikęs įsigyti ginčo patalpas esant teisminiam ginčui, nesiima jokių veiksmų dėl to, kad patalpas nuomojanti įmonė, su kuria sudaryta nuomos sutartis toliau vykdoma, patalpas naudotų pagal paskirtį, abejotina, ar visais atvejais tokia skundų pateikimo galimybė užtikrins jų teisėtus interesus ir ateityje tokie pažeidimai nesikartos. Kadangi pats ieškovas nesąžiningai įgyvendina savo nuosavybės teises, negalima sutikti su apeliantu, kad jis nepagrįstai baudžiamas dėl ankstesnių savininkų veiksmų ir prarado teisę kreiptis dėl patalpų paskirties pakeitimo. Pažymėtina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ieškovui nėra užkirstas kelias ateityje reikšti naują ieškinį dėl patalpų paskirties pakeitimo. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pareikšto reikalavimo patenkinimas labiau pažeistų atsakovų teises ir teisėtus interesus, nei apribotų ieškovo, namo patalpos bendrasavininko, nuosavybės teisės įgyvendinimą, naudojant patalpas paslaugų, o ne maitinimo paskirčiai.

8238.

83Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8439.

85Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

8640.

87Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovai iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos.

88Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

89Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pradinis ieškovas UAB „NT rinkos idėjos“, kuris 2017-09-15 nutartimi... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios, paslaugų... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinys... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis... 14. 5.... 15. Teismas pažymėjo, kad ieškinys kilęs iš bendrosios nuosavybės teisės... 16. 6.... 17. Teismas vertino, kad projektiniuose pasiūlymuose nepateikus jokių esminių... 18. 7.... 19. Sutiko, kad gyventojai, gyvendami ( - ) gatvėje, Vilniuje, natūraliai yra... 20. 8.... 21. Pažymėjo, kad ir pats ieškovas, pripažindamas galimą triukšmo... 22. 9.... 23. Teismas sutiko su atsakovais, kad jų atsisakymą duoti sutikimą, pateisina ir... 24. 10.... 25. Nors maitinimo paskirties patalpa name sąlygoja ir didesnį srautą transporto... 26. 11.... 27. Teismas, vertindamas atsakovų atsisakymo duoti sutikimą patalpų paskirties... 28. 12.... 29. Pripažino, kad atsakovų atsisakymas duoti sutikimą laikytinas pagrįstu,... 30. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai... 31. 13.... 32. Apeliaciniu skundu ieškovas Ž. K. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2017 m.... 33. 14.... 34. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkos garso lygio 2017-01-17 matavimo... 35. 15.... 36. Teismas netinkamai vertino projektinių pasiūlymų paskirtį, nepagrįstai... 37. 16.... 38. Teismas netinkamai įvertino 2015 m. gyventojų skundus dėl galimų Vilniaus... 39. 17.... 40. Teigia, kad namo bendraturčių teisės gali būti pažeidžiamos... 41. 18.... 42. Pirminiais atsakovai E. I., N. I. ir atsakovai A. M., L. M., G. Ž., A. S., V.... 43. 19.... 44. Atsakovas VšĮ Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios diakonija... 45. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 46. 20.... 47. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apylinkės teismo 2017 m.... 48. 21.... 49. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 50. 22.... 51. Byloje sprendžiamas ginčas dėl to, ar pagrįstai bendraturčiai (atsakovų)... 52. 23.... 53. Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai... 54. 24.... 55. Pažymėtina, kad jeigu yra pareiškiamas reikalavimas, kad sutikimas neduotas... 56. 25.... 57. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovų atsisakymas duoti... 58. 26.... 59. Apeliantas nurodo, kad teismo išvados dėl galimo triukšmo padidėjimo... 60. 27.... 61. Byloje nustatyta, kad Projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto 3.7 punkte... 62. 28.... 63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti tokiai išvadai, taip pat... 64. 29.... 65. Teisėjų kolegijos nuomone, labiau tikėtina, kad patalpose veikiant Suschi... 66. 30.... 67. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad prie 2014 m. projektinių pasiūlymų... 68. 31.... 69. Nors apeliantas teigia, kad yra galima triukšmo kontrolė, tačiau pagrįstai... 70. 32.... 71. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neįrodinėtinos aplinkybės kaip... 72. 33.... 73. Apeliantas taip pat nesutinka, kad patalpų paskirties pakeitimas... 74. 34.... 75. Pažymėtina, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio... 76. 35.... 77. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje... 78. 36.... 79. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 80. 37.... 81. Kadangi atsakovai turėjo patirties dėl nuolatos maitinimo veikla... 82. 38.... 83. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 84. 39.... 85. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 86. 40.... 87. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 88. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 89. Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....