Byla 2A-1473-413/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės C. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-99-364/2012 pagal ieškovų V. ir P. ieškinį atsakovei C. Š., tretieji asmenys 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, L. D., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovai prašė priteisti iš atsakovės C. Š. už aplietą butą 16 434,5 Lt dydžio turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2011 m. sausio 26 d., atliekant gyvenamojo namo, esančio ( - ), vandentiekio vamzdyno remonto darbus, apie 17 val., paleidus vandenį į sistemą, įvyko avarija, kurios metu iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto Nr. ( - ), per savavališkai nupjautą ir neužsandarintą vandentiekio vamzdį pradėjus bėgti vandeniui, buvo užlietas ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas Nr. ( - ). Gyvenamojo namo rūsyje atliekamus vandens vamzdynų remonto darbus organizavo tretysis asmuo - Kauno miesto 111-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija. Užliejus butą, visiškai sugadintos (aplietos) ieškovų patalpos, pažymėtos indeksu 209-1 (koridoriaus lubos, grindys, paklotas linoleumas), patalpoje, pažymėtoje indeksu 209-3 (miegamasis), apgadintos lubos, sienos, grindys, linoleumas, spinta ir lova; patalpoje, pažymėtoje indeksu 209-4 (svetainė), apgadintos kambario lubos, sienos, grindys, kiliminė danga, lauko durys.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu (2 t. b. l. 17-21) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės C. Š. 8 717 Lt žalos atlyginimo, 1 281 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 200 Lt žyminio mokesčio bei 62 Lt žyminio mokesčio ir 13 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, likusioje reikalavimo dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovų V. ir P. atsakovei C. Š. 775 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 13 Lt (iš kiekvieno po 6,5 Lt) pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

81. Dėl neteisėtų veiksmų buvimo. Nustačius, kad avarija įvyko iš atsakovės bute esančio nupjauto vamzdžio angos, suspaustam vandeniui išmušus kamštį (b. l. 25-32, t.1), teismas sprendė, jog atsakovės neteisėti veiksmai yra įrodyti.

92. Dėl atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio. Teismas konstatavo, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad vandens srovės išmuštas kaištis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo butų savininkams. Vadovaudamasis Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-629 įsakymu patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 13 punktu, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ( - ) daugiabučio namo savininkai būtų pasirinkę kitą vandens tiekimo ir vartojimo ribą, todėl labiau tikėtinu pripažino faktą, kad ši riba yra atsakovės bute, šalia šalto vandens apskaitos prietaiso. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bendroji inžinerinė įranga yra daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Teismas pripažino visuotinai žinoma aplinkybe faktą, jog ventiliai geriamojo vandens sistemose naudojami kaip uždaromoji armatūra, juos užsukant ar atsukant yra kontroliuojamas vandens tiekimas bute paties gyventojo iniciatyva. Todėl teismas sprendė, kad vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo ventiliu laisvai gali naudotis buto gyventojai ir jo užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos funkcionavimo, nesant įstatymuose ar poįstatyminiuose aktuose nustatytos kitiems asmenims pareigos tikrinti ventilių kokybę, teismas sprendė, kad už bute įrengtų vandens ventilių įrengimą, jų sandarumą yra atsakingas buto savininkas. Atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jai priklausantys santechnikos prietaisai būtų tvarkingi, dėl ko tarp jos neveikimo ir ieškovams padarytos žalos yra priežastinis ryšys ir atsakovės kaltė.

103. Dėl žalos dydžio. Vertindamas ieškovų nurodomą 16 434, 5 Lt žalos dydį teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė duomenų, jog su žalos sąmatą, kurioje be darbų vertės yra nurodyti ir kiti mokėjimai (soc. draudimo, pelnas ir kt.), sudariusia įmone „ARG technika“ yra sudaryta remonto darbų sutartis, ieškovai nepateikė duomenų, jog iki buto užliejimo buvusi ieškovų patalpų būklė pagal savo kokybę ir kainas atitiktų kaštus, kurie, ieškovų nuomone, reikalingi patalpų remontui. Todėl sprendė, kad 5000 Lt suma bus teisinga ir protinga atkurti bute buvusią patalpų būklę. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad prašoma atlyginti apliejimo metu sugadintų baldų vertė (2870 Lt) atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, drėgmės surinkėjo, plėvelės daiktų apsaugojimui įsigijimo išlaidos (207 Lt ir 39,80 Lt) pagrįstos rašytiniais įrodymais, kito būsto nuomos išlaidos pagrįstos buto savininkės pakvitavimas (b. l. 24, t.1).

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

12Apeliaciniu skundu atsakovė C. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

131. Dėl civilinės atsakomybės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai ir neteisingai sprendė dėl civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų. Atsakovė, naudodamasi jai priklausančiu butu, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nesielgė nerūpestingai. Atsakovei 2003 metais įsigijus butą ( - ), patalpos buvo tvarkingos, sienos ištapetuotos, pirkto buto ji neremontavo, nes tam nebuvo poreikio. Buto vamzdynas taip pat atrodė tvarkingai. Byloje nustačius iš kur įvyko ieškovų buto apliejimas, teismas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Faktas, kad avarija įvyko iš atsakovės bute esančio nupjauto vamzdžio, dar neįrodo atsakovės kaltės dėl avarijos, nes atsakovė, pirkdama butą, nežinojo ir negalėjo žinoti apie nupjautą vamzdį, kadangi buto techninėje byloje jis nebuvo pažymėtas, bute nesimatė vamzdyno defektų, nes nupjautas vamzdis yra giliai sienoje po tapetais. Joks įstatymas neįpareigoja buto savininko tikrinti, kas yra buto sienose, nes tai neatitiktų protingumo principo, butui priklausantis vamzdynas įprastai būna buto sienų išorėje, akivaizdžiai matomas, be to, teismas nenustatė, jog atsakovė neteisėtai (tyčia) nupjovė sienoje esantį vandentiekio vamzdį, vamzdis buvo nupjautas daugiau kaip prieš 20 metų.

142. Dėl Civilinio proceso kodekso normų pažeidimo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, taikė netinkamą materialinės teisės normą ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad konkrečiu atveju nėra jokios vandens tiekimo ir vartojimo ribos, nes vandens įvadas, iš kuriuo prasiveržė vanduo, nenaudojamas per visus namo penkis aukštus apie 20 metų. Taigi vanduo iš šio vamzdžio nebuvo tiekiamas. Iš vamzdžio prasiveržė karštas vanduo, taigi jis nėra pajungtas nei per šalto, nei per karšto vandens apskaitos prietaisus. Vamzdis yra viso namo bendras inžinerinis įrenginys, paslėptas sienoje. Atjungus vamzdyną, nebuvo įrengtas ventilis ir vamzdyno atsakovės bute nesimatė. Todėl ji negalėjo naudotis ventiliu, kurio nėra, negalėjo jo nei užsukti, nei atsukti, nes vamzdynas paslėptas sienoje, po tinku ir tapetais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. Dl-629 įsakymu patvirtintomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklėmis. Nustatyta, kad iš vamzdžio prasiveržė karštas vanduo (t.y. iš karšto vandens sistemos įrenginio), todėl turėjo būti vadovaujamasi Energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintomis Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis (toliau Taisyklės), kurių 5 punkte nustatyta, kad asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, yra savininko, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų arba juos atstovaujančio bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių (toliau - Savininkas) arba administratoriaus paskirtas atitinkamos techninės kvalifikacijos darbuotojas, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau - Valstybinė energetikos inspekcija) išduotą galiojantį energetikos darbuotojo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę būti atsakingam už įmonės ar pastato šilumos įrenginių techninę būklę, efektyvų, patikimą ir saugų jų eksploatavimą, o pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) (Prižiūrėtojas) - asmuo, kuris verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla ir nustatyta tvarka yra atestuotas (Taisyklių 18 p., 19 p.). Nagrinėjamu atveju faktiškai nebuvo paskirtas nei asmuo, atsakingas už šilumos ūkį, nei prižiūrėtojas (Taisyklių 13 p.). Pažeidžiant Taisyklių 28.1 p. nebuvo sudarytas karšto vandens sistemos aprašas, kuriame turi būti nurodyta bendras sistemos aprašymas (Taisyklių 30.1 p.), sistemos veikimo schema (Taisyklių 30.2 p.), paslėptų vamzdžių vietos (Taisyklių 30.3 p.), faktinės technologinės schemos, kuriose turi būti sunumeruotos visos prie atskirų sistemų vamzdynų prijungtos atšakos, einančios į šilumos naudojimo įrenginius, ir uždaromoji armatūra (Taisyklių 84.3. p.), visi pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, įskaitant vamzdynus, matavimo, automatikos, saugos priemones, armatūrą, turi būti sunumeruoti. Pagrindiniai įrenginiai privalo turėti eilės numerius, o pagalbiniai - tą patį numerį kaip ir pagrindiniai ir pridėtas raides A, B, C ir taip toliau (Taisyklių 85 p.), armatūros žymenys ir numeriai, esantys schemose ir ant įrenginių, turi sutapti (Taisyklių 86 p.), ant visų šilumos naudojimo įrenginių turi būti lentelės su techniniais duomenimis (Taisyklių 87 p.), darbo vietose turi būti reikiamos schemos ir instrukcijos, sudarytos vadovaujantis teisės aktais, įrenginių gamintojų instrukcijomis, bandymų rezultatais (Taisyklių 88 p.). Už šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą, kai šilumos tinkluose ar šilumą vartojančiuose įrenginiuose galėjo įvykti arba įvyko avarijos, sutrikimai, gaisrai ar nelaimingi atsitikimai, asmeniškai atsakingi 37.2. Savininko ar Prižiūrėtojo, kuris yra juridinis asmuo, darbuotojai, tiesiogiai prižiūrintys (eksploatuojantys) šilumos tinklus ir šilumos vartojimo įrenginius, - už įvykį dėl jų kaltės arba dėl netinkamų veiksmų, likviduojant to įvykio padarinius jų priežiūros zonoje (Taisyklių 37.2 p.), darbuotojai, tiesiogiai atlikę remontą, - už įvykį dėl netinkamai atlikto remonto (Taisyklių 37.3p.). Be to, apie avariją nebuvo pranešta Valstybinei energetikos inspekcijai (Taisyklių 34.5 p.).

153. Dėl žalos dydžio. Bylos medžiagoje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. ir P. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodo šiuos argumentus:

171. Dėl būtinosios atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų atlikimo. Apeliantė C. Š. apeliacinį skundą grindžia civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų nebuvimu, nurodydama, kad Kauno miesto apylinkės teismas nenustatė būtinųjų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų. Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės mėn. 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai yra sugadinamas kito asmens turtas (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovų butas buvo užlietas iš apeliantei priklausančiame bute esančio nupjauto vamzdžio, kuris nebuvo tinkamai užaklintas. Pati apeliantė pripažįsta, jog jos buto sienoje, esantis nupjautas vamzdis buvo netinkamai užaklintas ir iš jo pradėjo bėgti vanduo. Tretysis asmuo 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2011 m. sausio 26 d. surašė aktą, kuriame nurodyta, jog vanduo prasisunkė per 309-jame bute esantį vamzdį, kuris buvo sienoje po tapetais, be aklės. Taigi, byloje nėra ginčo, jog buto užliejimo židinys buvo būtent 309 bute, priklausančiame apeliantei C. Š..

182. Dėl būtinosios atsakomybės sąlygos - kaltės. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo motyvų nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė, jog būtų atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado žala. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai valdyti savo daiktą ar turtą, t.y. valdyti ir disponuoti juo taip, jog nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog bylose dėl žalos, atsiradusios užliejus butą, netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas (2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Šioje byloje apeliantė nepareiškė jokių prieštaravimų dėl vandens išsiliejimo židinio iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Pagal CK 6.266, 6.270 straipsnius objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir tokiu atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

193. Dėl civilinio proceso kodekso normų pažeidimo. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas priimtas remiantis ne faktinėmis aplinkybėmis, bet prielaidomis ir tikėtinumo principu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai perkant butą Nr. ( - ), buvo apribotos galimybės apžiūrėti butą, susipažinti su techniniais dokumentais, įvertinti buto, jame esančio vamzdyno būklę. Tai, jog nupjautas vamzdis buvo paslėptas giliau sienoje ir užklijuotas tapetais, šiuo atveju reikšmės neturi. Yra nustatytas faktas, jog nupjautas vamzdis buvo atsakovei priklausiančio buto kambaryje, todėl už jo techninę būklę yra atsakinga apeliantė. Apeliantė, įsigydama butą, įgijo teisę ne tik jį valdyti, juo disponuoti, tačiau įgijo ir pareigą šiuo butu naudotis tinkamai, būti atsakinga už bute esančių vamzdynų techninę būklę ir atlyginti patirtus nuostolius, atsiradusius netinkamai naudojant, prižiūrint ir disponuojant jai priklausančiu turtu.

20Trečiasis asmuo 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

211. Dėl apeliantės kaltės ir neteisėtų veiksmų. Atsakovė teigia, kad nieko nežinojo apie jos buto sienoje esančius nupjautus vamzdžius, nors bylos eigoje kviesti liudytojai, per kurių butus eina tas pat vamzdis, tvirtino žinoję apie savavališkai nupjautas atšakas. Atsakovės buto prižiūrėtoju prisistatęs liudytojas S. D. taip pat teigė žinojęs apie nupjautus vamzdžius bute. Nei vienas iš liudytojų apie tai eilę metų nepranešė bendrijos vadovams. Pabrėžtina, kad apie būsimus remonto darbus buvo pranešta iš anksto, tačiau nei 309 buto savininkė C. Š., nei jos buto prižiūrėtojas S. D. nepranešė bendrijos vadovybei apie savavališkai atliktus bendro naudojimo inžinerinės įrangos pakeitimus savo bute. Tai įrodo, kad atsakovė ir jos buto prižiūrėtojas S. D. žinojo apie savavališkai panaikintas vamzdžių atšakas ir tyčia ar per aplaidumą nepranešė apie tai bendrijos vadovybei. Atsakovės teiginys, kad nupirkusi butą ji negalėjo vizualiai nustatyti vamzdžių buvimo sienoje, neatitinka tikrovės, kadangi vienoje iš byloje pateiktų nuotraukų aiškiai matosi virš tapetų iš sienos kyšantis ženkliai didesnio diametro kanalizacijos vamzdžio galas, šalia kurio ir yra minima savavališkai nupjauto vamzdžio atšaka. Pamačiusi iš sienos kyšantį vamzdžio galą, buto savininkė tikrai galėjo pasidomėti, kodėl jis ten yra ir kokia jo paskirtis. Atsakovė šiuo klausimu privalėjo kreiptis į bendrijos vadovybę, kas būtų leidę išvengti minėtos avarijos. 111-oji DNSB, vykdydama vamzdyno remonto darbus, nepažeidė tokiems darbams įstatymų numatytų reikalavimų, neturėjo visiškai jokios galimybės žinoti ar numanyti apie minėto vandens stovo neveikimą bei savavališką jo atšakų butuose nupjovimą. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Paprastąjį vamzdyno remontą atliko tinkamą kvalifikaciją turintis darbuotojas ir buvo laikomasi visų tokiems darbams keliamų reikalavimų. Visa tai įrodyta byloje, todėl atsakovės teiginiai, kad vandens išsiliejimas jos bute įvyko dėl šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros taisyklių nesilaikymo - neteisingas. Be to, ( - ) daugiabučiame name nėra karšto vandens cirkuliacinės sistemos ir jokie darbai, susiję su pastato šildymo ar karšto vandens cirkuliacijos sistemos, skirtos nuolatinei karšto vandens temperatūrai palaikyti, remontu ar keitimu, nebuvo vykdomi, todėl apie tai pranešti Energetikos inspekcijai ar gauti kokius nors leidimus iš minėtos instancijos nebuvo būtinybės.

222. Dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo. Byloje įrodyta, kad savavališkai panaikinto vandens stovo dalis yra atsakovės C. Š. bute, atsakovė ar jos butą prižiūrintis asmuo niekada ir jokiomis aplinkybėmis nei žodžiu, nei raštu nepranešė bendrijos vadovybei apie minėto vamzdžio atšakos panaikinimą. Atsakovė niekada nepasirūpino, kad savavališkai panaikinta vamzdyno atšaka būtų pažymėta atitinkamų tarnybų turimuose vandens inžinerinių sistemų planuose, neįspėjo remonto darbus atliekančių asmenų. Nenustatytos priežastys, galėjusios trukdyti atsakovei atlikti šiuos veiksmus.

23Teisėjų kolegija konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Bylos duomenimis, šalys gyvena daugiabučiame name ( - ). Atsakovės butas Nr. ( - ) yra virš ieškovų buto Nr. ( - ). Ieškovams priklausančio buto užliejimas įvyko per nupjautą ir tinkamai neužsandarintą vandentiekio stovo (vamzdžio) įvadą, paslėptą atsakovės buto sienoje po sieniniais tapetais. Byloje kilo ginčas dėl patalpų savininko (atsakovės) civilinės atsakomybės pagrindų.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Tokio pobūdžio bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

27Nagrinėjamu atveju atsakovė yra gyvenamosios patalpos, iš kurios įvyko ieškovų buto užliejimas, savininkė (CK 6.266 str. 2 d.). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dal žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.).

28Ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą cituojamoje kasacinio teismo byloje Nr. 3K-3-299/2008, be kita ko, nurodyta, kad teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Jeigu įvyko buto lubų užpylimas, tai tikėtina, kad tai įvyko iš viršuje esančių patalpų. Ši išvada gali būti padaryta, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros nuotekų sistemos ar kitur, o ne tik iš viršuje esančių patalpų. Kasacinis teismas taipogi pažymėjo, kad tokioms aplinkybėms išaiškinti svarbu ieškovo sugadintų patalpų ir atsakovo patalpose esančių galimų pavojaus židinių išsidėstymas ir jų sugretinimas, namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą (pvz., statinio architektūriniai ypatumai, vykdomi darbai, gedimai). Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis.

29Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo 111-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija organizavo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio ( - ), vandentiekio tinklų remonto darbus. Vandens inžinierinių tinklų sistemos aprašas, jų veikimo ir paslėptų vamzdynų schemos bendrijoje nesudarytos. Vandens stovas (vamzdis), pro kurio nupjautą įvadą vanduo pateko į šalių gyvenamąsias patalpas, buvo nenaudojamas apie 20 metų, vandens stovo įvadas rūsyje neužaklintas ir apie tai nėra jokių žymėjimų, šio stovo vandens įvadai nupjauti visuose daugiabučio namo aukštuose (2011-01-26 patikrinimo aktas, t.1, b.l. 28, liudytojų S. D. ir A. B. parodymai, t.1, b.l. 150-154). Atsakovė gyvenamąsias patalpas įgijo 2003 m. spalio 23 d., vandens įvadas, pro kurį išsiveržė karštas vanduo, atsakovės buto kadastrinėje byloje nepažymėtas, butų užpylimo šaltinis buvo paslėptas atsakovės buto sienoje (t.1, b.l. 18, 21, 51). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovei ne tik negalėjo būti žinoma apie paslėptą vandens užpylimo šaltinį, bet ir nebuvo poreikio šiuo vandens įvadu naudotis ir pareigos jį tinkamai prižiūrėti. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės neteisėtų veiksmų yra nepagrįsta, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovės veiksmai ar jos nerūpestingas (neveikimas) sukėlė ieškovams nuostolius ar prie jų prisidėjo. Taigi nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir ieškovams padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui netinkamai taikė ir aiškino civilinės atsakomybės ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko negalima laikyti teismo sprendimo pagrįstu ir teisėtu (CPK 263 str. 1 d.).

30Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra taipogi išaiškinęs, kad kai žala nulemta pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, bet ne vieno iš bendraturčių asmeninėje nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) ir CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą nagrinėjamu atveju vykdo bendrija (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d., įstatymo red., galiojusi iki 2012-07-01). Byloje nustatyta, kad butų savininkų bendro naudojimo inžinierinių vandens tinklų remonto darbus atliko bendrijos samdytas asmuo S. N. (t.1, b.l. 57-64).

31Nustačius, kad ginčo atveju atsakovės civilinė atsakomybė negalima, laikytina, kad atsakovė yra netinkamas atsakovas šioje, dėl ko yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.

32Ieškinį atmestus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Atsakovė patyrė 2762 lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 1500 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l. 142) ir 1260 Lt apeliacinės instancijos teisme (262 Lt žyminis mokestis+1000 Lt atstovavimo išlaidos, t.2, b.l. 37-38). Be to, valstybė turėjo 25,82 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t.1, b.l. 2). Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalies taisykle ir 96 straipsniu, atsakovės ir valstybės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovų.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

34panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

35Priteisti atsakovei C. Š., a.k. ( - ) iš ieškovų V., a.k. ( - ) ir P., a.k. ( - ) po 1250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir po 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

36Priteisti valstybei iš ieškovų V., a.k. ( - ) ir P., a.k. ( - ) po 12,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

37Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovai prašė priteisti iš atsakovės C. Š. už aplietą butą 16 434,5... 5. Ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2011 m. sausio 26 d.,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. sprendimu (2 t. b. l.... 8. 1. Dėl neteisėtų veiksmų buvimo. Nustačius, kad avarija įvyko iš... 9. 2. Dėl atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio. Teismas konstatavo, kad... 10. 3. Dėl žalos dydžio. Vertindamas ieškovų nurodomą 16 434, 5 Lt žalos... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai... 12. Apeliaciniu skundu atsakovė C. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 13. 1. Dėl civilinės atsakomybės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai ir... 14. 2. Dėl Civilinio proceso kodekso normų pažeidimo. Teismas pažeidė... 15. 3. Dėl žalos dydžio. Bylos medžiagoje nėra pateikta jokių objektyvių... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai V. ir P. prašo apeliacinį... 17. 1. Dėl būtinosios atsakomybės sąlygos - neteisėtų veiksmų atlikimo.... 18. 2. Dėl būtinosios atsakomybės sąlygos - kaltės. Apeliantė vienu iš... 19. 3. Dėl civilinio proceso kodekso normų pažeidimo. Apeliantė nepagrįstai... 20. Trečiasis asmuo 111-oji daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepimu į... 21. 1. Dėl apeliantės kaltės ir neteisėtų veiksmų. Atsakovė teigia, kad... 22. 2. Dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo. Byloje įrodyta, kad... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 25. Bylos duomenimis, šalys gyvena daugiabučiame name ( - ). Atsakovės butas Nr.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl žalos atlyginimo turi būti... 27. Nagrinėjamu atveju atsakovė yra gyvenamosios patalpos, iš kurios įvyko... 28. Ieškovų atsiliepime į apeliacinį skundą cituojamoje kasacinio teismo... 29. Bylos medžiaga nustatyta, kad trečiasis asmuo 111-oji Daugiabučių namų... 30. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra taipogi išaiškinęs, kad kai... 31. Nustačius, kad ginčo atveju atsakovės civilinė atsakomybė negalima,... 32. Ieškinį atmestus, perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 34. panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir... 35. Priteisti atsakovei C. Š., a.k. ( - ) iš ieškovų V., a.k. ( - ) ir P., a.k.... 36. Priteisti valstybei iš ieškovų V., a.k. ( - ) ir P., a.k. ( - ) po 12,91 Lt... 37. Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....