Byla P-602-87-13

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų dalių panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys D. A., I. A., K. A., R. A., D. A., M. A., T. A., Ž. A., A. B., R. B., R. B., I. B., A. D., A. D., D. D., R. D., J. G., A. G., D. J., D. J., I. J. (I. J.), R. J. (R. J.), R. K., E. K., E. K., V. K., A. N., M. N., V. N., E. N., R. N., A. N., M. P., K. R., B. S., L. Š., K. Z., A. Z., A. Ž., Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“, uždaroji akcinė bendrovė „Naujoji energija“, Šilutės rajono savivaldybės administracija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1 b. l. 1–9) ir patikslintu skundu (t. 1, b. l. 61–72) 2011 m. lapkričio 21 d. (pagal gavimo datą) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

51) panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. S-2052 „Dėl tarnybinės pagalbos“ (toliau – ir raštas Nr. S-2052), paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta, kad: 1) detaliuoju planu sanitarinės apsaugos zonos (toliau – ir SAZ) dydis buvo nustatytas kitoks, negu buvo apskaičiuotas Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitoje, dėl ko yra pažeista Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 2) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 3) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojama nuo konkrečių taršos šaltinių;

62) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija, SAM) 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr. 10-(1.19-11)-7887 „Dėl ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenės, narių bei gyventojų skundo“ (toliau – ir raštas Nr. 10-(1.19-11)-7887) paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta, kad: 1) PAV ataskaita buvo parengta tuo laikotarpiu, kada galiojo Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas) nuostata dėl būtinybės, kad juridiniame asmenyje dirbtų fizinis asmuo, turintis licenciją; 2) triukšmas yra pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį veiksnys, kuris galėjo ir turėjo būti įvertintas vėjo jėgainių planavimo atveju; 3) detaliuoju planu SAZ dydis buvo nustatytas kitoks, negu buvo apskaičiuotas PAV ataskaitoje, dėl ko yra pažeista Taisyklių nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 4) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 5) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojamas nuo konkrečių taršos šaltinių;

73) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, AM) 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ (toliau – ir raštas Nr. (24-1)-D8-9335), paliekant jį galioti dalyje, kurioje nurodyta, kad detaliojo plano sudėtyje esančioje viešumą užtikrinančių procedūrų bei papildomų viešumą užtikrinančių procedūrų veiksmų medžiagoje nėra duomenų, kurie pagrįstų tinkamą Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkto procedūrų atlikimą, t. y. nėra duomenų, ar buvo raštu pateikta Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1 punkte nurodyta informacija planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu.

8Pareiškėja skunde nurodė, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų gyventojai pateikė kolektyvinį skundą Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms dėl Šilutės rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. T1-610 patvirtinto 40 MW VEJ parko ( - ) kaimuose detalaus plano (toliau – ir Detalusis planas). Pabrėžė, jog Aplinkos ministerija rašte Nr. (24-D-D8-9335) nurodė, kad Detalusis planas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 129 punktui. Teigė, kad žemės sklypų Specialiųjų sąlygų 129 punkte įtvirtintos specialiosios sąlygos nebuvo ginčijamos, tačiau į jas detaliajame plane tiesiog neatsižvelgta ir jos panaikintos, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymo) 2 straipsnio 19 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – Detaliųjų planų rengimo taisyklės) 50 punkto nuostatoms. Nesutiko su Aplinkos ministerijos išvada, kad PAV yra teisėtas, nes su PAV medžiaga suinteresuota visuomenė buvo supažindinta tinkamai. Pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog buvo vykdytas Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakyme Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18.3 punkto reikalavimas, taip pat buvo pažeistas ir Tvarkos aprašo 22 punktas. Nesutiko ir su rašto teiginiu, kad PŪV nedarys poveikio migruojantiems saugotiniems paukščiams, nes jokie tyrimai nebuvo atlikti. Taip pat nesutiko su Aplinkos ministerijos pozicija, kad Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas teisėtai atliko poveikio aplinkai vertinimą. Pabrėžė, kad nei PAV, nei detaliojo plano medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių tai, ar poveikį visuomenės sveikatai vertino licenciją turintis sveikatos priežiūros specialistas, todėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimas (toliau – ir PVSV) neatitinka Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Aiškino, kad atsakovas nepagrįstai rašte siūlo suinteresuotai visuomenei pačiai ginti viešąjį interesą ir ginčyti aktus, nes kolektyviniu skundu tai padaryti buvo prašoma būtent kompetentingų valstybės institucijų, kurios gali ginti viešąjį interesą. Teigė, kad rengiant Detalųjį planą buvo privaloma atsižvelgti į lygiagrečiai rengiamo Šilutės rajono bendrojo plano sprendinius arba detalusis planavimas turėjo būti sustabdytas, kol bus parengtas teritorijos bendrasis planas. Nurodė, kad Savivaldybės taryba 2007 m. vasario 19 sprendime Nr. T1-1462 nepatvirtino, jog vėjo jėgainių parkas yra Savivaldybei svarbus infrastruktūros objektas, todėl buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pažymėjo, kad Aplinkos ministerija neįvertino teismo eksperto G. T. išvadų. Teigė, jog turėjo būti rengiamas ne detalusis planas, o specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Aiškino, kad Detalaus plano rengimas buvo atliekamas pažeidžiant Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.1 ir 14 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Teigė, kad Savivaldybės administracijos direktorius sudarė apmokėjimo sutartį, kuri nėra numatyta teritorijų planavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir pagal ją planavimo organizatorius savo teisių ir pareigų neperdavė, todėl buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nurodė, kad Aplinkos ministerija nepagrindė savo atsakymo, kad Detaliojo plano sudėtyje yra notarinės formos planuojamos teritorijos (apie 250 ha) žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų savininkų sutikimai dėl sanitarinių apsaugos zonų. Teigė, kad ministerijos pripažintas Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų „Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų“ (toliau – ir Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai) 24.3 punkto pažeidimas yra esminis. Nurodė, kad Aplinkos ministerija 2008 m. birželio 12 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. PL-247-(14.16) teisėtumo nevertino dėl detaliojo plano rengimo metu padarytų pažeidimų. Pabrėžė, jog teismo ekspertas G. T. pateikė išvadą dėl planavimo dokumento neatitikimo teisės aktuose nustatytiems jo reikalavimams. Pažymėjo, kad planavimo užduotis nebuvo suderinta su savivaldybės vyriausiuoju architektu. Tikėtina, kad yra suklastotas vyr. architekto parašas grafoje „suderinta“, todėl, turėjo būti pateikta neigiama patikrinimo išvada ir medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms. Nurodė, jog atsakymas, kad vėjo jėgainių veiklos atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymui Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 33:2007) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 13 d. įsakymui Nr. V-190 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 30:2009) galės būti įvertinta, kai vėjo jėgainių parkas bus pastatytas, prieštarauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsniui, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.3 punktui. Nesutiko ir su Tarnybos pozicija, jog institucija neįgaliota tikrinti, ar PAV ataskaitoje pateiktas teršalų modeliavimas atliktas legalia programine įranga. Nors PAV ataskaitoje paminėta, kad už 3 km yra kitas vėjo jėgainių parkas, tačiau nėra duomenų apie suminį galimo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimą, todėl PAV neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijų R 44-03 14.9 punkto nuostatos. Aiškino, kad SAM rašto dalis, kurioje siūloma vertinti fizikinę taršą ne pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas, prieštarauja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4 straipsniui, Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.3 punktui, nes neatlikus išsamaus poveikio aplinkai vertinimo nuo konkrečių taršos šaltinių, jis turėjo būti atliktas detaliojo plano rengimo metu, tačiau tai nebuvo padaryta.

9Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 95–97) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos (šiuo atveju – Klaipėdos VSC) atlieka tik PAV subjekto funkcijas. Nurodė, kad PAV procesą reglamentuojantys teisės aktai nenumato reikalavimo PAV ataskaitų rengėjams turėti fizinio ar juridinio asmens licenciją atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kuris šiuo atveju yra PAV ataskaitos dalis. Institutas turėjo turėti galiojančią licenciją verstis visuomenės sveikatos priežiūros veikla – poveikio visuomenės sveikatai vertinimu, o ne PAV. Taip pat pažymėjo, kad PAV ataskaita buvo rengta tuo laikotarpiu, kai nors ir galiojo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostata dėl būtinybės, kad juridiniame asmenyje dirbtų fizinis asmuo, turintis licenciją, šių licencijų išdavimą reglamentavę Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-369, įsigaliojo tik 2009 m. birželio 7 d. Pabrėžė, kad triukšmo vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 33:2007 ir nurodė, jog SAZ ribų dydis neturi įtakos visuomenės sveikatos saugai. Nurodė, kad infragarso skleidimas reglamentuojamas Lietuvos higienos normoje HN 30:2009, jokie ministerijai žinomi kiti standartai ar metodikos neaprašo infragarso prognozavimo metodų, todėl planuojamos ūkinės veiklos prognostinis infragarso vertinimas neįmanomas ne tik pagal teisės aktų reikalavimus, bet ir praktiškai.

11Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 114–124) nurodė, kad su skundo dalimi dėl rašto Nr. (24-1)-D8-9335 nesutinka, prašė šią skundo dalį atmesti.

12Teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad raštas Nr. (24-1)-D8-9335 sukelia jai teisines pasekmes, neįrodė savo suinteresuotumo. Akcentavo, kad iš pareiškėjos skundo turinio darytina išvada, kad pareiškėja mano, jog detalusis planas patvirtintas neteisėtai, todėl jei pareiškėja mano, kad patvirtintas detalusis planas pažeidžia jos teises, turi teisę jį ginčyti teisme, tačiau to nedaro. Teigė, kad pareiškėja netinkamai vertina faktinę aplinkybę apie Detaliajame plane planuojamą teritoriją. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde pateikia argumentų, kurių ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių nariai ir gyventojai 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde Aplinkos ministerijai nekėlė. Akcentuoja, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Aplinkos ministerijos rašto Nr. (24-1)-D8-9335 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl turėtų būti nagrinėjama tik tai, ar Aplinkos ministerija tinkamai išnagrinėjo 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde keliamus klausimus. Aplinkos ministerija nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad nebuvo sudarytos sąlygos visai suinteresuotai visuomenei susipažinti su PAV procedūrų dokumentais. Pažymėjo kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. balandžio 30 d. sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių buvo nurodyta, kad vėjo energijos jėgainių parko dirbančių jėgainių poveikiui migruojantiems paukščiams ištirti numatoma 3 m. vykdyti žūvančių paukščių monitoringą, stebėjimus planuojama vykdyti kovo–lapkričio mėn. Pabrėžė, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas nenumato, kad PAV dokumentų rengėjams privaloma turėti licenciją užsiimti tokia veikla. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos VSC, kuris buvo vienas iš PAV subjektų, pagal savo kompetenciją pritarė PAV ataskaitai. Teigė, jog atmestini pareiškėjos argumentai, kad rengiant detalųjį planą turėjo būti atsižvelgiama į rengiamo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano numatomus sprendinius arba detalusis planavimas turėjo būti sustabdytas, kol bus parengtas bendrasis planas. Aplinkos ministerija nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti rengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Aplinkos ministerija nesutiko su pareiškėjos nuomone, kad nagrinėjamu atveju planuojant privačių asmenų žemės sklypus detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi negalėjo būti savivaldybės administracijos direktorius. Vertino, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų ir kaimyninių žemės sklypų valdytojų ir naudotojų sutikimų turinys leidžia teigti, kad minėti asmenys buvo pakankamai supažindinti su detaliajame plane planuojama ūkine veikla. Aplinkos ministerija taip pat nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Aplinkos ministerija nevertino Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. patvirtinto teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto teisėtumo.

13Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 127–132) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė skundo dalį dėl Tarnybos rašto Nr. S-2052 atmesti kaip nepagrįstą.

14Pabrėžė, kad teisę priimti sprendimą dėl PAV ataskaitos, kuris šiuo atveju ir sukelia teisines pasekmes pareiškėjai, turi tik atsakinga institucija – Regioninis aplinkos apsaugos departamentas. Paaiškino, kad Tarnyba, vertindama PAV ataskaitos pateiktus dokumentus ir teikdama nuomonę, neturi jokios teisės ar pareigos pareiškėjai nustatyti, pakeisti ar panaikinti kokias nors teises. Tarnybos raštas nedaro negaliojančių tų sprendimų, kurie buvo priimti Klaipėdos VSC, o jo naudojimas priimant sprendimus kitoms institucijoms, remiantis pateikta informacija, neleidžia daryti prielaidos, jog toks raštas yra administracinis aktas, sukeliantis teisines pasekmes. Pabrėžė, kad PAV ataskaitoje buvo išnagrinėti visi svarbiausi su planuojama ūkine veikla siejami visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams galima įvertinti modeliavimo (prognozavimo) metodais. Dėl triukšmo vertinimo matematinio modeliavimo programa CUSTIC Tarnyba informavo, kad PAV subjektai (tuo pačiu ir Klaipėdos VSC) nėra įgalioti tikrinti, ar PAV ataskaitoje pateiktas teršalų modeliavimas yra atliktas legalia programine įranga. Pabrėžė, jog teiginys, kad ūkinės veiklos atitiktis HN 33:2007 ir HN 30:2009 galės būti įvertinta pastačius vėjo jėgaines, yra teisingas ir visiškai pagrįstas. Pastatyto statinio atitiktis teisės aktams įvertinama vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 10 punkto nuostatomis. Nurodė, kad suminio vėjo jėgainių, esančių už 3 km nuo planuojamos veiklos, ir gretimybėse esančius triukšmo šaltinius būtina įvertinti, kai jų keliamas triukšmas turi įtakos nagrinėjamos ūkinės veiklos keliamam triukšmui įvertinimo vietoje. Aiškino, kad už 3 km esančio vėjo elektrinių parko keliamas triukšmas negalėtų turėti poveikio planuojamai ūkinei veiklai.

15Tretieji suinteresuoti asmenys A. G. ir J. G. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t.1, b. l. 126) su juo sutiko, prašė jį patenkinti, nurodė, kad teisės aktų nesilaikymas pripažintinas viešojo intereso pažeidimu; vėjo jėgainių parko veiklos pavojingumas žmogaus sveikatai – akivaizdus, jis privalo būti ištirtas planuojant tokią veiklą, o ne tuomet, kai įrenginiai bus pastatyti ir veikla bus vykdoma, kaip skundžiamuose raštuose nurodo institucijos.

16Tretieji suinteresuoti asmenys D. J. ir I. J. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 89–91) su skundu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad atsakingos institucijos savo raštuose neišsamiai atsakė į iškeltus klausimus; PAV ataskaitoje pateikiama daug klaidinančios informacijos apie galingumus, VEJ bokštų šešėliavimą be konkrečių apskaičiavimų.

17Tretieji suinteresuoti asmenys I. B. ir A. N. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 92–94) su skundu visiškai sutiko, prašė skundą tenkinti, nurodė, kad PAV buvo atliktas neatsižvelgiant į suinteresuotų asmenų interesus, o visuomenė nebuvo tinkamai informuota apie būsimas statybas; pastačius vėjo jėgainių parką ir jam pradėjus veikti, iškils reali grėsmė gyventojų sveikatai, pablogės gyvenimo kokybė, bus daroma nepataisoma žala aplinkai ir gamtai; informacija apie vykdomas procedūras dėl dokumentų parengimo, tvirtinimo ir būsimų vėjo jėgainių parko statybų buvo pateikta formaliai, pranešimuose spaudoje, ne Klaipėdos rajono, o Šilutės rajono laikraščiuose, tuo tarpu jos yra Klaipėdos r. gyventojos.

18Tretieji suinteresuoti asmenys K. A. ir R. A. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 106–110) nurodė, kad su skundu visiškai sutinka, pritarė skunde nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei teisiniams argumentams, prašė pareiškėjos skundą tenkinti.

19Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“ (toliau – ir Bendruomenės centras) atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b. l. 111) su skundu visiškai sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad bendruomenė nebuvo tinkamai informuota apie planuojamas statybas; yra daug kitų pažeidimų jau vykstant statyboms; PAV atliktas visiškai neanalizuojant konkrečios vietovės, neatsižvelgiant į visuomenės interesus. Remdamasi pasaulio organizacijų duomenimis ir mokslininkų atliktomis studijomis, nesutinka, kad vėjo jėgainės nedarys jokios žalos aplinkai; visuotinai žinomas infragarso poveikis.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujoji energija“ atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 6, b. l. 125–129) nurodė, kad su skundu nesutinka, pritaria atsakovių atsiliepimuose pateiktiems motyvams, prašo šią administracinę bylą nutraukti. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011), Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi nurodė, kad šie ir kiti teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Aplinkos ministerijai priimti įpareigojančių sprendimų dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų (detaliųjų planų) panaikinimo. Aplinkos ministerijos rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), todėl toks raštas nesukuria teisinių pasekmių nei pareiškėjai, nei suinteresuotiems asmenims. Akcentavo, kad pareiškėja nėra žemės sklypų, kurie buvo planuojami detaliajame plane, savininkė, taip pat nėra gretutinių sklypų savininkė, neturi nuosavybės teisių į žemės sklypus ar statinius ( - ), todėl Detalusis planas nepažeidė ir negali pažeisti jos teisių. Mano, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes detaliojo planavimo sprendinių apskundimo terminas yra praleistas, be to, dėl detaliojo plano patvirtinimo teisėtumo yra nagrinėjama civilinė byla.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 6, b. l. 173–174) nurodė, kad su skundu nesutinka, kad skundžiami raštai yra motyvuoti ir pagrįsti teisės aktais, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22II.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu (t. 7, b. l. 167–198) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ ir Aplinkos ministeriją įpareigojo pareiškėjos ir ( - ) bei aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą „Dėl teritorijų planavimo, statybos ir viešojo intereso gynimo“ išnagrinėti iš naujo; likusioje dalyje skundą atmetė.

24Teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja pareiškėjos J. S. teisėtas interesas administracinėje byloje ir jis sudaro pagrindą administracinę bylą išnagrinėti iš esmės. Teismas akcentavo, kad skundai, į kuriuos pateikiami atsakymai sukelia asmenims kokias nors procedūrinio pobūdžio pasekmes, paprastai nėra nagrinėjami administraciniuose teismuose, o bylos yra nutraukiamos Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1466/2010). Tačiau teismas pabrėžė, kad šioje administracinėje byloje pareiškėja, kreipusis į Aplinkos ministeriją su skundu, gavo ne atsakymą į skundą, o nuomonių ir vertinimų rinkinį, t. y. iš esmės į opius pareiškėjai klausimus buvo atsakyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka. Teismas pabrėžė, kad į skundus viešojo administravimo subjektai privalo atsakyti tik savo kompetencijos ribose, neveikti ultra vires, teisės aktų reikalavimus aiškinti ir taikyti tik toje apimtyje, kiek tai yra susiję su jų įgaliojimais: visi kiti pamąstymai, vertinimai, nuomonės viešojo administravimo institucijoms nagrinėjant skundus yra draudžiami, nes taip yra pažeidžiamas fundamentalus materialinis teisinis gero administravimo principas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012). Konstatavo, kad Aplinkos ministerija nagrinėjamoje administracinėje byloje turi atsakyti į pareiškėjos skundus, susijusius su teritorijų planavimu, aplinkos vertinimu (poveikiu sveikatai), statybomis savo kompetencijos ribose pagal įstatymus, o ne pateikti nuomones tokiais aktais, kurie pažeidžia fundamentalų materialinį gero administravimo principą, nes buvo atsakyta ne kaip į pareiškėjos skundą, o kaip į prašymą. Tokie atsakymai pagal įstatymus galėtų būti nurodant, jog, viena vertus, detaliojo planavimo dokumentų teisėtumo vertinimas bei statybos padarinių šalinimas yra reglamentuotas Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitomis atitinkamomis nuostatomis, o Aplinkos ministerija neturi jokių galių spręsti pareiškėjos skunde nurodytų klausimų arba, kita vertus, Aplinkos ministerija negali ginti viešojo intereso. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašte Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ akivaizdžiai viršijant įgaliojimus, pažeidžiant fundamentalų materialinį teisinį gero administravimo principą, savivaldos savarankiškumo principą, Aplinkos ministerija vertina savivaldybės sprendimus, konkrečiai – Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. T1-610. Teismas akcentavo ir tai, kad teisinėje valstybėje kiekvienas viešojo administravimo subjektas savo kompetencijos ribose turėtų ginti viešąjį interesą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012). Tai reiškia, kad, jei šioje administracinėje byloje pareiškėja gautų neigiamus atsakymus iš viešojo administravimo subjektų, jog jie neturi galių spręsti pareiškėjos keliamų klausimų, tai apginti savo teises pareiškėja galėtų tik teismuose. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ naikintinas, kaip neatitinkantis fundamentalaus materialinio teisinio gero administravimo principo, nes juo neatsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus įstatymų nustatyta tvarka, o atsakyta neteisėtai pateikiant ultra vires nuomones.

25Teismas taip pat padarė išvadą, kad Tarnybos 2011 m. rugsėjo 16 d. raštas Nr. S-2052 „Dėl tarnybinės pagalbos“ bei Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. raštas Nr. 10-(1.19-11)-7887 „D. ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenės, narių bei gyventojų skundo“ yra tarnybiniai susirašinėjimo dokumentai, skirti tarpinstituciniam bendradarbiavimui, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Kartu teismas akcentavo, kad tokie raštai, kuriais teikiamos nuomonės, o ne faktai, negali būti įrodymais teismų bylose.

26III.

27Pareiškėja J. S. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą (t., 8, b. l. 14–19), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta panaikinti Aplinkos ministerijos 2011 m. spali 19 d. rašto dalį, kuria nustatytas faktas, jog detaliojo plano sudėtyje esančioje viešumą užtikrinančių procedūrų bei papildomų viešumą užtikrinančių procedūrų veiksmų medžiagoje nėra duomenų, kurie pagrįstų tinkamą Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.3 punkte numatytų procedūrų atlikimą, t.y. nėra duomenų, ar buvo raštu pateikta Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 24.1 punkte nurodyta informacija planuojamos teritorijos ir kaimyninių žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu. Taip pat prašė panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. S-2052, paliekant jį galioti tik dalyje, kurioje nurodyta kad: 1) detaliuoju planu SAZ dydis buvo nustatytas kitoks, nei buvo apskaičiuotas PAV ataskaitoje, dėl to yra pažeista LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 2) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 3) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojamas nuo konkrečių taršos šaltinių. Panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. spalio 18 d. raštą Nr.l0-(1.19-11)-7887, paliekant jį galioti tik dalyje, kurioje nurodyta, kad: 1) PAV ataskaita buvo parengta tuo laikotarpiu, kada galiojo LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostata dėl būtinybės, kad juridiniame asmenyje dirbtų fizinis asmuo, turintis licenciją; 2) triukšmas yra pagrindinis visuomenės sveikatai darantis poveikį veiksnys, kuris galėjo ir turėjo būti įvertintas vėjo jėgainių planavimo atveju; 3) detaliuoju planu SAZ dydis buvo nustatytas kitoks, nei buvo apskaičiuotas PAV ataskaitoje, dėl ko yra pažeista Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių nuostata, jog SAZ ribų dydis nustatomas tik atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; 4) detaliajame plane nėra pagrįsta, jog 2MW ar 3MW vėjo jėgainės, kurių skaičius nekonkretizuotas, skleis triukšmą, kuris neviršys ribinių dydžių už 80 metrų; 5) pareiškėjų teiginiai dėl neaiškių duomenų apie vėjo jėgainių skaičių, galią ir kitus parametrus yra pagrįsti, nes SAZ skaičiuojamas nuo konkrečių taršos šaltinių.

28Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinti pareiškėjos neapskųsta Aplinkos ministerijos rašto Nr. (24-1)-D8-9335 dalis, nes joje yra nustatyti faktai, galintys būti įrodymais byloje. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos raštas Nr. S-2052 ir SAM raštas Nr. 10-(1.19-11)-7887 yra tik susirašinėjimo tarp institucijų dokumentai, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Pabrėžia, kad gyventojai kolektyviniu 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundu inter alia prašė pavesti kompetentingai institucijai ištirti skundą. Nurodo, kad skundžiamame Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašte yra nurodyta, jog 2011 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (6.5)-2D-11035 Inspekcija (atsakovo struktūrinis padalinys) kreipėsi į Tarnybą, prašydama pagal kompetenciją atsakyti į gyventojų keliamus klausimus ir pateikti motyvuotą išvadą. Pabrėžia, Tarnyba ir Sveikatos apsaugos ministerija išnagrinėjo dalį 2011 m. rugpjūčio 5 d. kolektyvinio gyventojų skundo ir dėl išnagrinėtos pagal kompetenciją dalies jame pateiktų klausimų. Mano, kad šie skundžiami raštai, kaip neteisėti sprendimai dėl kolektyvinio skundo yra naikintini tuo pačiu pagrindu, kaip ir Aplinkos ministerijos raštas Nr. (24-1)-D8-9335.

29IV.

30Atsakovas Aplinkos ministerija padavė apeliacinį skundą (t., 8, b. l. 25–28) ir prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą: panaikinti jo dalį, kuria nuspręsta panaikinti Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštą Nr. (24.1)-D8-9335 ir įpareigoti Aplinkos ministeriją pareiškėjos J. S. ir ( - ) ir aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą išnagrinėti iš naujo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

31Apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais:

321. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog Aplinkos ministerijos raštas, kuriuo buvo atsakyta į 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą, naikintinas, kaip neatitinkantis fundamentalaus materialinio teisinio gero administravimo principo, nes juo neatsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus įstatymų nustatyta tvarka, o atsakyta neteisėtai pateikiant ultra vires nuomones, neatitinka faktinių aplinkybių, administracinėje byloje surinktų įrodymų visumos, be to, minėtos išvados nepagrįstos teisės aktų nuostatomis.

332. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje A556-382/2009).

343. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ministro Pirmininko kancleris 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. k-1600/33-613 Ministro Pirmininko pavedimu pavedė Aplinkos ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai išnagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos persiųstame kolektyviniame skunde iškeltus klausimus ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėjus. Todėl Aplinkos ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu (toliau – ir Vyriausybės darbo reglamentas) 53 ir 54 punktų nuostatas, privalėjo vykdyti Vyriausybės pavedimą ir savo kompetencijos ribose atsakyti į 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą.

354. Nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo19 straipsnio 1 ir 2 dalių, 23 straipsnio 1 dalis, Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 1,7 ir 9.11 punktai bei Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. Dl-737, 7.12 punktas, Taršos prevencijos departamento nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. Dl-92, 7.18 punktas, Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2011 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. D1-37, 7.6 punktas, patvirtina, jog Aplinkos ministerijai suteikta teisė pagal kompetenciją nagrinėti asmenų skundus ir priimti su jais susijusius sprendimus. Paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde buvo keliami klausimai, susiję su Aplinkos ministerijos kompetencija poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybos srityse, todėl nėra pagrindo teigti, kad jį nagrinėdama Aplinkos ministerija peržengė savo kompetenciją.

365. Akcentavo, jog 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde nurodytą ginčijamą 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. (9.14.5)-LV4-2702 priėmė Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga, t. y. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, ši institucija taip pat dalyvavo detaliojo teritorijų planavimo procese kaip planavimo sąlygas išdavusi ir detalųjį planą suderinusi institucija. Detaliojo planavimo procese taip pat dalyvavo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, patikrinusi Detalųjį planą ir pateikusi patikrinimo aktą su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti Detalųjį planą. Pažymėjo, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymui, Teritorijų planavimo įstatymo 5, 32, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymui, apskričių viršininkų administracijų funkcijos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros srityje buvo perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, t. y. Aplinkos ministerijai pavaldžiai institucijai. Todėl teigia, kad ginčijamu raštu, kuriuo buvo išsamiai atsakyta į 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde keliamus klausimus, buvo priimtas sprendimas dėl Aplinkos ministerijai pavaldžių viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo.

376. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių konkrečių argumentų, ir nepagrįstai Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštą įvardijo kaip „nuomonių ir vertinimų rinkinį“. Be to, nesirėmė jokiomis teisės aktų nuostatomis, konstatuodamas, kad Aplinkos ministerija neturi jokių galių spręsti pareiškėjos skunde nurodytų klausimų arba, kita vertus, Aplinkos ministerija negali ginti viešojo intereso ir akivaizdžiai viršijo įgaliojimus.

38V.

39Pareiškėja J. S. atsiliepime į atsakovo Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą (t., 8, b. l. 36–40) nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Pabrėžė, kad teismo posėdžių metu Aplinkos ministerijos atstovai patys ne kartą nurodė, kad 2011 m. spalio 19 d. rašte, atsakant į pareiškėjų skundą buvo pateikta tik informacija ir nuomonės, todėl nepagrįstai teigia, jog ji kolektyvinį skundą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose. Remdamasi Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu teigia, kad Aplinkos ministerija neturėjo teisės nagrinėti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Detalusis planas ir pasisakyti dėl jo teisėtumo. Pabrėžia, kad gero administravimo principas buvo pažeistas ir Aplinkos ministerijai nurodžius, kad viešųjų pirkimų kontrolė nepriskirta Aplinkos ministerijos kompetencijai, tačiau taip ir neperdavus jo nagrinėti kompetentingai institucijai. Teigia, jog Aplinkos ministerijos teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje A556-382/2009) yra nepagrįstas, nes nurodyta byla nėra panaši į nagrinėjamą bylą savo faktinėmis aplinkybėmis.

40Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į atsakovo Aplinkos ministerijos ir pareiškėjos apeliacinius skundus (t. 8, b. l. 41–42) nurodė, kad sutinka su pareiškėjos apeliaciniu skundu, o su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka.

41Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus (t., 8, b. l. 43) nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu ir mano, kad jis tiek, kiek yra susijęs su ginčijamu Tarnybos raštu Nr. S-2052 yra pagrįstas.

42Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (t., 8, b. l. 45–46) prašė pareiškėjos apeliacinio skundo dalyje dėl Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašto Nr. (24-1)-D8-9335 atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad pareiškėjos teiginiai prieštarauja vieni kitiems, nes ji vertina, kad vienoje rašto dalyje buvo pagrįstai konstatuoti faktai, tačiau likusi dalis priimta ultra vires, nors iš esmės yra pasisakyta dėl to paties detaliojo plano teisėtumo, tik skirtingais aspektais. Akcentuoja, kad ginčijamas aktas yra vientisas dokumentas, kuriame padarytos išvados yra susiję su visu jo turiniu, todėl apeliantės reikalavimas palikti galioti tik rašto dalį prieštarauja administracinės procedūros esmei. Mano, kad nėra nė vieno Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl naikinti Aplinkos ministerijos raštą Nr. (24-1)-D8-9335 nėra pagrindo.

43Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (t., 8, b. l. 47–48) nurodė, kad su apeliantės skundo dalimi dėl Sveikatos apsaugos ministerijos rašto Nr. 10-(1.19-11)-7887 nesutinka ir prašė jį atmesti bei atitinkamoje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pabrėžė, kad apeliantė nenurodo, kokios procesinės ir materialinės teisės normos buvo pažeistos. Pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. 10-(1.19-11)-7887 buvo parengtas, atsakant į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2011 m. rugpjūčio 23 d. rašte 4D-2011/4-990/3D-2082 „Dėl kolektyvinio skundo“ suformuluotus klausimus. Vertina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstatymo 19 ir 20 straipsniais, laikytina, jog skundas buvo nagrinėjamas būtent šioje institucijoje, o Sveikatos apsaugos ministerijos raštas laikytinas tarpinstituciniam bendradarbiavimui skirtu dokumentu, kuriame Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į prašymą, išdėstė savo nuomonę.

44Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujoji energija“ atsiliepime į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus (t., 8, b. l. 50–52) nurodė, kad visiškai sutinka su atsakovo Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu. Prašė jį tenkinti, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Nurodė argumentus iš esmės sutampančius su Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad pareiškėjos reikalavimas selektyviai išsirinkti skundžiamo akto išvadas yra netinkamas ir nepagrįstas.

45VI.

46Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos J. S. apeliacinį skundą atmetė, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą patenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeitė, panaikindamas jo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. raštas Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija įpareigota pareiškėjos ir ( - ) bei aplinkinių kaimų bendruomenių narių ir gyventojų 2011 m. rugpjūčio 5 d. skundą „Dėl teritorijų planavimo, statybos ir viešojo intereso gynimo“ išnagrinėti iš naujo, ir pareiškėjos J. S. skundą šioje dalyje atmetė.

47Teismas išdėstė faktines bylos aplinkybes bei nurodė, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas apie tai, kad pareiškėja turi teisėtą interesą byloje pateikti skundą dėl Aplinkos ministerijos rašto, bei pagrįstai įvertino, kad nėra pagrindo naikinti kaip savarankiškų administracinių sprendimų ar vertinti kaip kitokio pobūdžio savarankiškus administravimo subjektų veiksmus Valstybinės visuomenės sveikatos tarnybos raštą Nr. S-2052 bei Sveikatos apsaugos ministerijos raštą Nr. 10-(1.19-11)-7887, nes tai dokumentai, kurie buvo parengti institucijų bendradarbiavimo tikslais, jais nebuvo sprendžiama dėl pareiškėjos teisių ar teisėtų interesų. Tačiau teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovo Aplinkos ministerijos veiksmų ir kompetencijos įvertinimu bei išvada, kad atsakovas, parengdamas konkretų atsakymą į kolektyvinį skundą, pažeidė fundamentalų gero administravimo principą. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo teisinių santykių prigimtį byloje, teisės aktuose numatytus galimus pareiškėjos pažeistų teisių ir interesų, kurie kyla šių santykių pagrindu, gynimo būdus, pareiškėjos konkrečioje byloje pasirinktus pažeistų teisių gynimo būdus, bei skundžiamo Aplinkos ministerijos rašto suinteresuotiems asmenims sukeliamas teisines pasekmes.

48Išdėstė, jog tiek kolektyvinio skundo, tiek pareiškėjos skundo pagrindą sudarančios aplinkybės patvirtina, kad yra ginamos asmenų teisės ir teisėti interesai, kurie gali būti pažeisti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. T1-610 patvirtinti 40 MW VEJ parko ( - ) kaimuose detalųjį planą, kuriuo suplanuota pastatyti 40 MW galingumo vėjo jėgainių parką šalia ( - ) teritorijos gyventojų. Akivaizdu, kad ginčas kilo teritorijų planavimo teisinių santykių pagrindu, kurie reglamentuoti Teritorijų planavimo įstatymu ir kitais susijusiais teisės aktais. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi (redakcija galiojusi Aplinkos ministerijos atsakymo pateikimo pareiškėjams į jų skundą metu) bei nurodė, jog sprendimu dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo pažeistas teises pareiškėja turi ginti reikšdama reikalavimą teisme dėl tokio sprendimo panaikinimo, o atsakovais turėtų būti konkretūs administracinius sprendimus priėmę subjektai. Tuo tarpu reikalaudama panaikinti pareiškėjos netenkinančias administravimo subjektų atsakymų į pateiktus skundus dalis pareiškėja savo teisių niekaip negalėtų apginti, nes toks sprendimas nesukeltų pareiškėjos teisėms nei materialiųjų, nei procesinio pobūdžio pasekmių. Viešąjį interesą, kai jis pažeistas dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo, turi teisę ginti prokuroras. Pridūrė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas, numatydamas asmenų pažeistų teisių gynimo būdus, numato galimybę panaikinti skundžiamą administracinį aktą arba įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, išspręsti ginčą kitokiu būdu (88 str. 2 p., 4 p.), tačiau administracinio akto panaikinimas neturi būti suprantamas kaip formalus sprendimas panaikinti raštą ar jo dalį, teismo sprendimu turėtų būti išsprendžiama dėl pareiškėjo pažeistų teisų gynimo skunde nurodytais pagrindais ir būdais. Pažymėjo, kad skunde nurodyti pareiškėjos teisių pažeidimai – faktinės aplinkybės, teisės normų pažeidimai – nulemia galimybę apginti jos teises skunde nurodytu būdu, t. y. skunde pareikšti reikalavimai turi atitikti jame nurodytus pagrindus. Priešingu atveju, itin laisvai interpretuojant galimybę ginti pareiškėjos teises kitais būdais, nutolstant nuo skunde nurodytų pagrindų, nepagrįstai būtų išplečiamos bylos ribos, atsakovai atsidurtų nepateisinamai neapibrėžtoje padėtyje.

49Nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas panaikindamas skundžiamą Aplinkos ministerijos raštą ir įpareigodamas kolektyvinį skundą nagrinėti iš naujo, iš esmės peržengė pareiškėjos reikalavimų ribas, nes ji nereiškė reikalavimo panaikinti raštą visa apimtimi ir neprašė įpareigoti skundą nagrinėti iš naujo, be to, jos skunde teismui nurodyti pagrindai – t. y. sprendimu dėl teritorijų planavimo dokumento pažeistos teisės ir teisėti interesai – iš esmės neatitinka tų faktų ir teisės normų, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad netinkamai nustatytos žemės sklypų specialiosios naudojimo sąlygos, kad poveikio aplinkai vertinimas nėra teisėtas, kad suinteresuotai visuomenei nepagrįstai siūloma pačiai ginti viešąjį interesą, kad detalusis planas parengtas neatsižvelgiant į rengiamą teritorijos bendrąjį planą, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą ir teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus, kad netinkamai įvertinta SAZ ir t. t. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skunde nurodomi teisių pažeidimai nagrinėjamu atveju galėtų būti įvertinti tik ginčijant sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, ir jie negali būti pašalinti – t. y. pareiškėjos pažeistos teisės negali būti apgintos nei tenkinant jos skunde nurodytus reikalavimus ir formaliai panaikinant dalį skundžiamų raštų, nei pirmosios instancijos teismo pritaikytu kitu pažeistų teisių gynimo būdu – panaikinant Aplinkos ministerijos raštą ir įpareigojant parengti atsakymą iš naujo. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą apginti pareiškėjos pažeistas teises kitu būdu grindė argumentais, kad atsakovas išnagrinėjęs skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka, pateikė atsakymą peržengdamas kompetencijos ribas, nes vertino Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. T1-610, nors turėjo, atsižvelgiant į keliamus skunde klausimus, tik nurodyti, kad detaliojo planavimo dokumentų teisėtumo vertinimą bei statybos padarinių šalinimą numato Teritorijų planavimo įstatymas, Statybos įstatymas, bei kad Aplinkos ministerija neturi kompetencijos spręsti skunde nurodytų klausimų.

50Taip pat pažymėjo, kad padaryta išvada apie Aplinkos ministerijos kompetencijos peržengimą nepagrįsta, nes Aplinkos ministerijos rašte nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), todėl toks raštas nesukuria teisinių pasekmių nei pareiškėjai, nei suinteresuotiems asmenims. Ginčijamu raštu nėra išspręsta nei dėl pačios pareiškėjos, nei dėl kitų kolektyvinį skundą parašiusių asmenų teisių, juo nėra panaikinti jokie kitų administravimo subjektų sprendimai; rašte pateikta informacija bei argumentai, susiję su sprendimų ir procedūrų teritorijų planavimo procese teisėtumo vertinimu, nesukelia jokių teisiškai reikšmingų pasekmių, nėra privalomi kompetentingiems subjektams, kurie galėtų ateityje priimti sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų galiojimo ir teisėtumo. Rašte pateikiami Aplinkos ministerijos teiginiai dėl kolektyviniame skunde nurodytų problemų bei galimų teisės pažeidimų nėra peržengiantys jos kompetencijos ribas, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, raštu nėra niekam nustatyti privalomi nurodymai, ir kolektyvinį skundą Aplinkos ministerija nagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimo ribose – pateikė atsakymą, pagrįstą turima informacija, tik dėl klausimų, susijusių su savo kompetencija. Atsakovo vertinimas rašte, kad savivaldybės sprendimas yra teisėtas laikytinas tik jo tam tikra pozicija skunde išdėstytu klausimu ir negali būti laikomas kompetencijos viršijimu; įstatymai nustato tvarką, kuria gali būti pakeisti ir nuginčyti detaliojo plano sprendiniai, ir atsakovo pareikšta pozicija negali turėti jokios įtakos šioms procedūroms, nebent galėtų nulemti pareiškėjos apsisprendimą ginčyti ar ne detaliojo plano sprendinius.

51Nurodė, jog kai viešojo administravimo subjekto raštas negali sukelti pasekmių kokių nors subjektų teisėms ir teisėtiems interesams, jo dalies panaikinimas (ko prašo pareiškėja skunde teismui) negali pareiškėjai sukelti jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Reiškiant reikalavimą panaikinti raštą, t. y. tam tikrą administracinį aktą, kuris yra tik sprendimo dėl asmens teisių forma, išraiška, turi būti nurodoma pažeista gintina teisė ir jos gynimo būdas. Teisės gynimo būdas negali būti tapatinamas tik su formos panaikinimu, turi būti nurodomas būdas, kuriuo išsprendžiama dėl asmens teisių turinio. Šiuo atveju pareiškėja siekia tik panaikinti rašto dalį, kuria yra pateikiama pareiškėjos netenkinanti informacija, tačiau tokiu reikalavimu negali būti pakeistas pareiškėjos materialių teisių turinys nei įgyvendinti jos kokie nors teisėti interesai. Pareiškėjos iš esmės netenkina ne ta aplinkybė, kad atsakovas netinkamai nusprendė dėl jos teisių, bet dalies pateikto atsakymo turinys. Tačiau teismas negali įpareigoti administravimo subjektą pateikti konkretų pareiškėją tenkinantį atsakymą, nes tiek administravimo subjektai gali priimti sprendimus, tiek teisme gali būti ginamos asmenų pažeistos teisės tik teisės aktų ir reikšmingų faktinių aplinkybių pagrindu. Akivaizdu, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su detaliojo plano sprendiniais, būtent jų galimu poveikiu jos materialiosioms teisės ir interesams, ir šias teises ji gali ginti tik ginčydama konkrečius teritorijų planavimo sprendinius teisme, tačiau tokios teisės negali būti ginamos panaikinant netenkinančią atsakovo raštą dalį (t. y. informaciją) ar pakartotinai įpareigojant atsakovą pateikti atsakymą.

52Teismas, įvertinęs ginčijamo rašto turinį, kuriame išdėstyti išsamūs argumentai dėl kolektyviniame skunde nurodomų pažeidimų su Aplinkos ministerijos kompetencija susijusiais klausimais, aplinkybę, kad šiuo raštu nebuvo niekam nustatyti jokie privalomi nurodymai, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas jį panaikino nepagrįstai.

53Pažymėjo, jog pareiškėja, prašydama panaikinti rašto dalį, taip pat ir tą, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis PAVĮ 15 straipsnio 3 dalimi, suinteresuota visuomenė, nesutikusi su priimtu sprendimu, turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimą, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą, iš esmės prašo panaikinti nuorodą į teisės aktą, tačiau toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip prašymas įpareigoti atsakovą ginti viešą interesą, ir negali būti tenkinamas. Paminėtos rašto dalies panaikinimas negalėtų turėti įtakos asmenų teisėms ir interesams, nes nuorodos į teisės aktą panaikinimas nepanaikintų nei paties akto, nei jo pagrindu atsirandančių asmenų teisių ir pareigų. Šioje byloje nėra pagrindo spręsti dėl atsakovų pareigos ginti viešąjį interesą, nes pareiškėja neteikė argumentų, neįrodinėjo viešojo intereso gynimo būtinų sąlygų.

54Nurodė ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose formuojama praktika dėl viešojo intereso gynimo (pvz. 2009 m. kovo mėn. 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-382/2009) reikalauja pagrįsti viešojo intereso buvimą, dėl jo turi kreiptis asmenys, priskirtini suinteresuotai visuomenei (pareiškėja šioje byloje gina savo subjektines teises), atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią suteikti teisę tam tikriems ginti viešąjį interesą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, kai dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo yra pažeistas visuomenės (viešasis) interesas ir jį būtina apginti, teisę kreiptis į teismą turi prokuratūra. Pažymėtina, kad kolektyvinis skundas buvo adresuotas ir Generaliniam prokurorui, kuris turėjo spręsti dėl būtinumo ginti viešąjį interesą. Be to, remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šilutės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-107-204/2012 pagal suinteresuotos visuomenės – ieškovo Vilkyčių bendruomenės centro „VILTIS“ patikslintą ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji energija“, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos teisėtumo ir statybos padarinių šalinimo, dokumentų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Renovacijos partneriai“, institucija išvadai duoti – Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurioje prašoma teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. balandžio 6 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizavimo ir apmokėjimo sutartį, panaikinti 2008 m. birželio 12 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-247(14.16), panaikinti 2008 m. balandžio 30 d. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sprendimą Nr. (9.14.5.)-LV4-2702, panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. T1-610 dėl 40 MW VEJ parko ( - ) kaimuose detaliojo plano patvirtinimo, panaikinti 2008 m. rugsėjo 22 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (238)-223, panaikinti 2008 m. spalio 6 d. išduotą ir 2009 m. rugpjūčio 14 d. pakoreguotą statybos leidimą Nr. 08(1)1-156 ir įpareigoti statytoją savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pagal statybos leidimą Nr. 08(1)1-156 atliktos statybos padarinius. Taigi viešasis interesas jau yra ginamas teisme, ir dėl to nėra tikslinga nagrinėti ir vertinti atsakovų pareigą ginti iš esmės tapatų viešąjį interesą.

55VII.

56Pareiškėja 2013 m. vasario 6 d. (pagal gavimo datą) pateikė prašymą atnaujinti procesą (b. l. 116 – 121).

57Prašyme nurodė, jog priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2826-2012 teismas padarė esminius materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimus, priėmė galimai neteisėtą ir nepagrįstą nutartį ir formuoja teismų praktiką galimai netinkama kryptimi, todėl šios bylos nagrinėjimo procesas turi būti atnaujinimas.

58Pirmiausia nurodo, jog procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. kai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-788-386/2012 konstatavo, kad nėra pagrįsta, jog Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. T1-610 „Dėl 40 MW VEJ parko ( - ) kaimuose detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu apibrėžtoje teritorijoje esantys žemės sklypai patenka į polderinių natūralių užliejamų ar sausuminių pievų bei ganyklų sąvoką Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų prasme. Taip pat teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog yra nustatytos ir numatyta tvarka nepanaikintos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos 129 punkte numatytos sąlygos, todėl turėjo būti laikomasi šio punkto apribojimų, tačiau detaliuoju planu sklypams šis apribojimas buvo panaikintas, o tai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 daliai, 26 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 50 punkto nuostatoms. Tuo tarpu atsakovas Aplinkos ministerija, atsakydama į jos skundą, nurodė, jog detalusis planas neprieštarauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos 129 punktui, nors jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taigi, Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu minėtoje byloje buvo konstatuotas teisės aktų pažeidimas, priešingai nei savo raštu nustatė Aplinkos ministerija. Todėl mano, jog toks ministerijos atsakymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams, o šis svarbus faktas galėjo nulemti bylos baigtį, kas sudaro pagrindą atnaujinti procesą.

59Remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu bei pažymi, jog administracinėje byloje buvo padarytas akivaizdus esminis materialinės teisės normų pažeidimas. Taip pat remiasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 1, 4, 14, 15 dalimis, 3 straipsniu, 21 straipsniu bei pažymi, jog konkrečiu atveju pareiškėjai ir kitiems asmenims pateikus kolektyvinį skundą turėjo būti pradėta administracinė procedūra. Vadovaujasi ir VAĮ 8 straipsniu, 23 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 14 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ 6 dalimi, ABTĮ 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos Konvencija „dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismą aplinkos klausimais“ (Orhuso konvencija) bei nurodo, jog skundžiamame Aplinkos ministerijos rašte pateikta informacija yra neišsami, nepagrįsta įrodymais, kai kurios padarytos išvados net akivaizdžiai prieštarauja teisės aktams, todėl mano, jog toks netinkamai atliktos administracinės procedūros teisės aktų neatitinkantis sprendimas dėl kolektyvinio skundo turi būti panaikintas. Atkreipia dėmesį, jog tokį patį faktą patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas galimai netinkamai taikydamas materialinės teisės normas aplinkybių dėl administracinės procedūros sprendimo nenagrinėjo, nevertino, nes skundžiamą aktą laikė ne administracinės procedūros sprendimu, o paprastu raštu, nesukeliančiu jokių teisiniu padarinių.

60Remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei pažymi, jog kolektyviniame skunde buvo nurodyti daugybiniai teisės aktų pažeidimai, kuriuos skundą pateikę asmenys prašė ištirti, tačiau Aplinkos ministerija, atsakydama į kolektyvinį skundą, akivaizdžiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 19 – 36 straipsniuose nustatytas skundų nagrinėjimo ir atsakymo pateikimo taisykles bei jų teises ir teisėtus interesus. Akcentuoja, jog minėtas raštas pagrįstai pripažinimas neteisėtu, todėl naikintinu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl buvo nuspręsta, kad ginčijamas aktas, kaip administracinės procedūros sprendimas, atitinka visus jam keliamus fakto ir teisės reikalavimus ir kodėl toks administracinės procedūros sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pabrėžia, jog teismas nesiaiškino, ar ginčijamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštas buvo priimtas laikantis VAĮ ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog teismo nutartis šioje dalyje yra be pakankamų motyvų, yra pagrindas atnaujinti procesą.

61Taip pat remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, numatančiu, kad procesas gali būti atnaujinimas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Šiuo aspektu nurodo, jog ydingo akto pateikimas asmeniui yra neteisėtas veiksmas, darantis žalą tiek valstybės institucijų įvaizdžiui, tiek besikreipiančiojo asmens interesams. Todėl mano, jog kilus ginčui dėl teisės normų taikymo viešojo administravimo srityje atliekant administracinę procedūrą pagal kolektyvinį skundą, negalima daryti išvados, kad toks klausimas nenagrinėtinas, nes neva skundžiamas aktas nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tikina, kad tokia linkme formuojama praktika yra ydinga, nes sudaro sąlygas viešojo administravimo subjektams galimybę piktnaudžiauti vykdant administracines procedūras ir priimant sprendimus, t. y. suformavus praktiką, kad ginčo aktai neskundžiami, kaip nesukeliantys pasekmių, praranda prasmę skundai ar kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, nes šis turės visas galimybes teikti bet kokį atsakymą suinteresuotam asmeniui, kad ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų (fakto ir teisės aspektais), nes susiformavus teisminei praktikai nebus vykdoma teisminė tokių veiksmų ar aktų kontrolė.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63VIII.

64Procesą atnaujinti atsisakytina.

65Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

66ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Asmuo, paduodantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi šį prašymą pagrįsti įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

67Iš prašymo atnaujinti procesą motyvų matyti, jog pareiškėja procesą atnaujinti prašo, remdamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2, 8, 10 ir 12 punktais.

68Pasisakydama dėl procesinių klausimų, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nepažeidė bendrojo prašymo atnaujinti procesą padavimo termino. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis, kuria buvo užbaigtas administracinis ginčas, priimta ir įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 3 d., o pareiškėja prašymą padavė 2013 m. vasario 6 d. (pagal gavimo datą), taigi bet kuriuo atveju nepraleidusi bendrojo ABTĮ įtvirtinto trijų mėnesių termino, todėl jos prašymas yra nagrinėtinas, analizuojant kiekvieną konkretų pareiškėjos, turinčios onus probandi (įrodinėjimo naštą) pagrįsti savo prašymą atnaujinti procesą, nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą.

69Kartu pastebėtina, jog išanalizavus pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinį, matyti, jog ji procesą atnaujinti siekia, išreikšdama principinę poziciją dėl nesutikimo su jos ginčyto Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašto Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ palikimu galioti, todėl teisėjų kolegija dėl kitų byloje ginčytų raštų proceso atnaujinimo plotmėje nepasisakys.

70Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu

71ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, jog procesas gali būti atnaujinimas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

72Formuluodamas administracinių bylų praktiką dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr. LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63–44/2012).

73Akcentuotina, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas proceso atnaujinimo pagrindą sieja ne su atitinkamų aplinkybių atsiradimu, o su jų paaiškėjimu (žr. LVAT 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662–89/2010).

74Šiuo aspektu pareiškėjo proceso atnaujinimą grindžia tuo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr. I-788-386/2012 konstatavo, jog priimant Savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. T1-610 „Dėl 40 MW VEJ parko ( - ) kaimuose detaliojo plano patvirtinimo“ turėjo būti laikomasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkte numatytų apribojimų. Tuo tarpu jos ginčytame Aplinkos ministerijos rašte buvo prieita prie priešingų išvadų. Todėl, pareiškėjos vertinimu, tai yra esminė, naujai paaiškėjusi aplinkybė, suteikianti pagrindą atnaujinti procesą.

75Teisėjų kolegija paminėtuosius argumentus vertina kritiškai. Kaip nurodyta aukščiau, atnaujinant procesą analizuojamu pagrindu aplinkybės, kuriomis remiamasi, turi egzistuoti bylos nagrinėjimo metu. Tačiau šiuo atveju matyti, jog pareiškėjos nurodoma aplinkybė minėtuoju momentu neegzistavo, nes ji teismo sprendimu buvo nustatyta tik 2012 m. gruodžio 11 d., t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. gruodžio 3 d. jau priėmus nutartį, kuria buvo užbaigta administracinė byla. Todėl aplinkybė, kuria remiasi pareiškėja, gali būti traktuojama tik kaip naujai atsiradusi, bet ne naujai paaiškėjusi, kadangi, kaip akcentuota, bylos nagrinėjimo metu ji neegzistavo.

76Naujai atsiradusius aplinkybės, priešingai nei naujai paaiškėjusios, teisėjų kolegijos vertinimu, suponuoja galimybę viešojo administravimo subjektui priimti naują sprendimą, tačiau pagal tuometines žinomas aplinkybes priimto sprendimo savaime retrospektyviai neteisėtu nedaro, kadangi teismas tikrina atitinkamo sprendimo pagrįstumą pagal tas aplinkybes, kurios buvo žinomos jo priėmimo metu bei kuriomis gali disponuoti viešojo administravimo subjektas ar teismas (žr. LVAT 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-371/2013). Analogiškai dėl naujai atsiradusių, bet ne naujai paaiškėjusių, aplinkybių nėra ir jokio pagrindo atnaujinti pasibaigusį procesą.

77Pažymėtina ir tai, jog esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (žr. LVAT 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–131/2009). Konkrečiu atveju net ir preziumuojant, jog Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašte Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“, buvo klaidingai konstatuota ginčo detaliojo plano sprendinių neprieštaravimas Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkto reikalavimams, pastebėtina, jog nebuvo priimtas joks galutinis administracinis sprendimas, neabejotinai veikiantis pareiškėjos teises. Kitais žodžiais tariant, Aplinkos ministerijai net ir išreiškus galimai teismo išvadoms prieštaraujantį teiginį apie Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 129 punkto laikymąsi, tačiau nepriėmus jokio konkretaus sprendimo, kuriuo iš esmės būtų įtvirtinta (kaip paaiškėjo vėliau) neteisė, pareiškėjos teisinis statusas nekito bei jai pasekmių neatsirado, todėl nurodytoji aplinkybė nelaikytina esmine.

78Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo atnaujinti proceso administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

79Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu

80ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas įtvirtina, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

81Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tuomet, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, suformuluotą teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-61/2010, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143-127/2011).

82Tuo tarpu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto netenkinantys, nepakankamai išsamūs teismo sprendimo (nutarties) motyvai, taip pat atskirai kelto, tačiau su kitais reikalavimais glaudžiai susijusio klausimo neišsprendimas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginti motyvų nebuvimui.

83Pabrėžtina, jog minėta nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime neaptarė arba kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr. pvz. LVAT 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–221/2011).

84Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz. R. T. v. Spain and H. B. v. Spain). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. Van de Hurk v. Netherlands).

85Pareiškėja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu procesą atnaujinti siekia, argumentuodama, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs bylą, nepateikė jokių argumentų, kodėl buvo nuspręsta, kad ginčijamas aktas, kaip administracinės procedūros sprendimas, atitinka visus jam keliamus fakto ir teisės reikalavimus ir kodėl toks administracinės procedūros sprendimas nesukelia jai jokių teisinių pasekmių.

86Su minėtaisiais pareiškėjos argumentais nesutiktina, kadangi, išanalizavus administracinėje byloje priimto galutinio procesinio sprendimo turinį, matyti, jog teismas išsamiai ir aiškiai motyvavo, kodėl ginčytas Aplinkos ministerijos raštas konkrečiu atveju laikytinas teisėtu. Būtent – teismas pabrėžė, jog Aplinkos ministerija savo kompetencijos ribose suteikė pareiškėjai visą turimą reikšmingą informaciją apie jos keltus klausimus, raštą grindė išsamiais argumentais. Todėl pareiškėjos reikalavimus, kuriais ji iš esmės selektyviai ginčijo tam tikras rašto dalis, teismas atmetė, vadovaudamasis ta logika, jog pareiškėja siekia ginčyti jos netenkinantį viešojo administravimo subjekto sprendimo turinį, o ne realiai ginti savo teises. Be to, teismas taip pat aiškiai motyvavo, kodėl ginčijamas raštas, nelaikytinas iš esmės keičiančiu pareiškėjos materialiųjų teisių turinį. Teismas pripažino, jog tiek viešojo administravimo subjektai gali priimti sprendimus, tiek asmuo, nesutinkantis su jais, savo tariamai pažeistas teises gali ginti teismuose, tačiau pasirinktas gynybos būdas taip pat lemia galimybę savo pažeistą teisę apginti vienu ar kitu būdu ar pagrindais. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėja realiai savo teises gali apginti ginčydamas teritorijų planavimo procese priimtus sprendimus, bet ne reikalaudama panaikinti jos netenkinantį viešojo administravimo subjekto atsakymą.

87Proceso atnaujinimo klausimą sprendžiančios teisėjų kolegijos vertinimu, minėtieji motyvai yra pakankami, idant būtų suvokta teismo sprendimo priėmimo racija, todėl procesą atnaujinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu nėra pagrindo.

88Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

89ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

90Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., administracines bylas Nr. P756-153/2009, P502-119/2009). Akcentuotina, jog vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

91Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

92Konkrečiu atveju pareiškėja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu procesą atnaujinti siekia nurodydama abstrakčius motyvus, t. y. remdamasi Viešojo administravimo įstatymo nuostatų daugetu bei išreikšdama poziciją, jog Aplinkos ministerija, atsakydama į kolektyvinį skundą, tai darė neišsamiai, netiksliai, neteisėtai bei neobjektyviai. Minėtosios aplinkybės, pareiškėjos vertinimu, suponuoja esminę materialinės teisės normos klaidą byloje. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo atnaujinti procesą turinį, tokių abstrakčių motyvų nevertina, kaip įrodančių byloje padarytą esminį materialinės teisės normos pažeidimą, kuris, kaip minėta turi būti akivaizdus. Priešingai – iš pareiškėjos įvardijamo nesutikimo su apeliacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kurio išdava jai buvo nepalanki, bei išreikštu palaikymu pirmosios instancijos teismo sprendimui, kuris dalyje panaikino ginčytą Aplinkos ministerijos raštą, darytina išvada, jog pareiškėja siekia pasibylinėti dar kartą. Tačiau proceso atnaujinimo institutas minėtu tikslu negali būti naudojamas, kadangi jo paskirtis yra konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė.

93Remiantis nurodytais motyvais konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė ir savo prašymo dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

94Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

95ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, jog procesas atnaujinimas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

96Pažymėtina, jog prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr. LVAT 2013 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-64/2013).

97Analizuojamu atveju pareiškėja išdėstė, jog, jos nuomone, teismų praktika priėmus jos netenkinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje bus formuojama klaidinga linkme, kadangi įtvirtinus poziciją, jog tokio pobūdžio administraciniai aktai yra neskundžiami bus suteikta viešojo administravimo subjektams terpė piktnaudžiauti, kadangi dėl jų sprendimų teisėtumo iš esmės nebebus vykdoma teisminė kontrolė. Pareiškėjos vertinimu, nepagrįsta, jog konkrečiu atveju ginčytas aktas buvo nenagrinėtas, kaip nesukeliantis jai jokių pasekmių.

98Teisėjų kolegija su pareiškėjos išsakytaisiais teiginiais nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog jos ginčytas Aplinkos ministerijos 2011 m. spalio 19 d. rašto Nr. (24-1)-D8-9335 „Dėl vėjo jėgainių parko Šilutės r. sav. teritorijoje statybos“ buvo nenagrinėtas, kadangi tai prieštarauja bylos medžiagai. Pažymėtina, jog apeliacinei instancijai nutarus nenagrinėti teismui apskųstojo administracinio akto, kaip nepriskirtino administracinių teismų kompetencijai ar kitais pagrindais, byla būtų buvusi nutraukta, remiantis ABTĮ 101 straipsniu. Tačiau konkrečiu atveju ji buvo išnagrinėta, be kita ko, įvertinant apskųstojo rašto teisėtumą bei nutariant jį palikti galioti.

99Tuo tarpu abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie tai, jog administracinėje byloje, kurioje ji prašo atnaujinti procesą, priimtu sprendimu viešojo administravimo subjektai turės visas galimybes teikti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymą suinteresuotajam asmeniui, kadangi nebus vykdoma teisminė tokių aktų kontrolė, yra apeliavimas į tikimybę, kurie nelaikytini teisiškai reikšmingais, be to, tai yra laikytina logine argumentacijos klaida.

100Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nepakanka pagrindo išvadai, jog priėmus galutinę nutartį byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismų praktika bus formuojama klaidinga linkme, todėl pareiškėjos prašymas dalyje dėl ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto taip pat atmestinas.

101Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos J. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje Nr. A492-2826/2012 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

102Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

103Pareiškėjos J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

104Proceso administracinėje byloje Nr. A492-2826/2012 neatnaujinti.

105Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. 1 b. l. 1–9) ir... 5. 1) panaikinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie... 6. 2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –... 7. 3) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir... 8. Pareiškėja skunde nurodė, kad ( - ) ir aplinkinių kaimų gyventojai... 9. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą... 10. Pažymėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios teritorinės... 11. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 2, b.... 12. Teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad... 13. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. 1, b. l. 127–132)... 14. Pabrėžė, kad teisę priimti sprendimą dėl PAV ataskaitos, kuris šiuo... 15. Tretieji suinteresuoti asmenys A. G. ir J. G. atsiliepime į pareiškėjos... 16. Tretieji suinteresuoti asmenys D. J. ir I. J. atsiliepime į pareiškėjos... 17. Tretieji suinteresuoti asmenys I. B. ir A. N. atsiliepime į pareiškėjos... 18. Tretieji suinteresuoti asmenys K. A. ir R. A. atsiliepime į pareiškėjos... 19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilkyčių bendruomenės centras „Viltis“... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija... 22. II.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu... 24. Teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja pareiškėjos J. S. teisėtas... 25. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Tarnybos 2011 m. rugsėjo 16 d. raštas... 26. III.... 27. Pareiškėja J. S. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui... 28. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 29. IV.... 30. Atsakovas Aplinkos ministerija padavė apeliacinį skundą (t., 8, b. l.... 31. Apeliacinį skundą grindė tokiais argumentais:... 32. 1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog Aplinkos... 33. 2. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo... 34. 3. Atkreipė dėmesį į tai, kad Ministro Pirmininko kancleris 2011 m.... 35. 4. Nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo19 straipsnio 1 ir 2 dalių,... 36. 5. Akcentavo, jog 2011 m. rugpjūčio 5 d. skunde nurodytą ginčijamą 2008 m.... 37. 6. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių konkrečių... 38. V.... 39. Pareiškėja J. S. atsiliepime į atsakovo Aplinkos ministerijos apeliacinį... 40. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į atsakovo Aplinkos... 41. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos ir atsakovo apeliacinius skundus... 42. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą... 43. Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjos... 44. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Naujoji energija“ atsiliepime į... 45. VI.... 46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi... 47. Teismas išdėstė faktines bylos aplinkybes bei nurodė, jog pirmosios... 48. Išdėstė, jog tiek kolektyvinio skundo, tiek pareiškėjos skundo pagrindą... 49. Nurodė ir tai, jog pirmosios instancijos teismas panaikindamas skundžiamą... 50. Taip pat pažymėjo, kad padaryta išvada apie Aplinkos ministerijos... 51. Nurodė, jog kai viešojo administravimo subjekto raštas negali sukelti... 52. Teismas, įvertinęs ginčijamo rašto turinį, kuriame išdėstyti išsamūs... 53. Pažymėjo, jog pareiškėja, prašydama panaikinti rašto dalį, taip pat ir... 54. Nurodė ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose... 55. VII.... 56. Pareiškėja 2013 m. vasario 6 d. (pagal gavimo datą) pateikė prašymą... 57. Prašyme nurodė, jog priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr.... 58. Pirmiausia nurodo, jog procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2... 59. Remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu bei pažymi, jog... 60. Remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei pažymi, jog kolektyviniame... 61. Taip pat remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, numatančiu, kad... 62. Teisėjų kolegija... 63. VIII.... 64. Procesą atnaujinti atsisakytina.... 65. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė... 66. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta dvylika konkrečių pagrindų,... 67. Iš prašymo atnaujinti procesą motyvų matyti, jog pareiškėja procesą... 68. Pasisakydama dėl procesinių klausimų, teisėjų kolegija pažymi, kad... 69. Kartu pastebėtina, jog išanalizavus pareiškėjos prašymo atnaujinti... 70. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu... 71. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, jog procesas gali būti... 72. Formuluodamas administracinių bylų praktiką dėl šio proceso atnaujinimo... 73. Akcentuotina, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią... 74. Šiuo aspektu pareiškėjo proceso atnaujinimą grindžia tuo, jog Klaipėdos... 75. Teisėjų kolegija paminėtuosius argumentus vertina kritiškai. Kaip nurodyta... 76. Naujai atsiradusius aplinkybės, priešingai nei naujai paaiškėjusios,... 77. Pažymėtina ir tai, jog esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis... 78. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo atnaujinti... 79. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu... 80. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktas įtvirtina, jog procesas gali būti... 81. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu... 82. Tuo tarpu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto netenkinantys,... 83. Pabrėžtina, jog minėta nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų... 84. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje... 85. Pareiškėja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu procesą... 86. Su minėtaisiais pareiškėjos argumentais nesutiktina, kadangi, išanalizavus... 87. Proceso atnaujinimo klausimą sprendžiančios teisėjų kolegijos vertinimu,... 88. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 89. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog procesas gali būti... 90. Pažymėtina, kad šio punkto taikymas yra sietinas su materialinės teisės... 91. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, jog proceso... 92. Konkrečiu atveju pareiškėja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu... 93. Remiantis nurodytais motyvais konstatuotina, jog pareiškėja nepagrindė ir... 94. Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu... 95. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, jog procesas atnaujinimas, kai... 96. Pažymėtina, jog prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu,... 97. Analizuojamu atveju pareiškėja išdėstė, jog, jos nuomone, teismų praktika... 98. Teisėjų kolegija su pareiškėjos išsakytaisiais teiginiais nesutinka.... 99. Tuo tarpu abstraktūs pareiškėjos teiginiai apie tai, jog administracinėje... 100. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nepakanka pagrindo išvadai,... 101. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos J. S.... 102. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 103. Pareiškėjos J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.... 104. Proceso administracinėje byloje Nr. A492-2826/2012 neatnaujinti.... 105. Nutartis neskundžiama....