Byla e2-348-541/2016
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,

2sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei,

3dalyvaujant ieškovui J. G.,

4atsakovo atstovui advokatui D. B.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo,

Nustatė

6ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 3 476,45 Eur draudimo išmokos, 315,40 Eur kitų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad šalys 2014-07-12 d. sudarė Savanorišką transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartį Nr. 851-0463405 dėl automobilio Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), 2014-09-17 d. autoįvykio metu buvo apgadinta priekinė automobilio dalis. 2014-09-18 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo apsaugos. Ieškovui nurodžius pasitelkti nepriklausomą ekspertą, pagal nepriklausomo eksperto M. S. pateiktą 2014-10-08 d. vertinimo ataskaitą autoįvykio metu automobiliui padaryta 10 463,97 Eur žala, tačiau atsakovas nesutiko su tokia ataskaita ir pateikė 2014-10-30 d. nepriklausomo vertintojo A. V. ataskaitą, pagal kurią ieškovo automobiliui padaryta žala įvertinta 7 530,13 Eur. Draudimo bendrovė, atėmusi nesumokėtos likusios draudimo įmokos dalį ir paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį, 2014-11-13 d. išmokėjo ieškovui 7 302,92 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, nesutinka su pakartotinio žalos vertinimo išvada, motyvuodamas tuo, jog vertinimas yra neobjektyvus ir neteisingas, padaryta žala dirbtinai sumažinta, taigi, ieškovo teigimu, jis negavo draudimo apsaugos, kurią pagrįstai turėjo gauti pagal draudimo sutartį, todėl ieškovas prašo priteisti realiai patirtos žalos ir atsakovo išmokėtos draudimo išmokos skirtumą, t. y. 3 161,05 Eur, taip pat 175,22 Eur automobilio išardymo darbų išlaidų bei 140,18 Eur automobilio vertinimo išlaidų (e. b. l. 1-3, I t.).

7Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog, priešingai, nei teigia ieškovas, jis žalos administravimo metu pateikė vertinimo ataskaitą savo iniciatyva, be draudiko sutikimo ir nurodymo. Draudikas nustatė, jog pateiktoje ataskaitoje transporto priemonės rinkos vertės skaičiavimai yra nepagrįsti, todėl atsakovas savo ruožtu kreipėsi į nepriklausomų vertintojų įmonę ir remiantis jos pateikta ataskaita išmokėjo draudimo išmoką, taigi, tinkamai įvykdė iš draudimo sutarties jam kylančią prievolę. Atsakovas nesutiko su ieškovo ieškinyje išdėstytais nesutikimo su atsakovo pasitelkto transporto priemonės vertintojo pateikta ataskaita, kadangi, atsakovo teigimu, jo vertintojas vadovavosi Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau - Instrukcija) reikalavimais, tinkamai motyvavo atliekamus skaičiavimus ir kt., o ieškovo pateikta ataskaita yra nemotyvuota, prieštaringa, joje netinkamai vadovautasi minėtos Instrukcijos reikalavimais, todėl draudiko išmokėta išmoka yra pagrįsta ir tinkamo dydžio. Dėl automobilio išardymo darbų ir vertinimo išlaidų priteisimo atsakovas pažymėjo, jog žalą transporto priemonei pagal draudimo sutartį nustato draudikas neatlygintinai, todėl ieškovo savanoriškai patirtos išlaidos nebuvo nei būtinos, nei neišvengiamos, ieškovas nepateikė draudikui transporto priemonės faktinį remontą ir jo kainą patvirtinančių dokumentų, tokios išlaidos nėra draudimo sutarties objektas, todėl nėra pagrindo atlyginti tokių išlaidų. Prašė ieškinį atmesti (e. b. l. 98-101, I t.).

8Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai pažymėjo, jog atsakovo pasirinktas vertintojas nieko neklausė nei ieškovo, nei jo pasirinkto vertintojo, neapžiūrėjo automobilio, neįvertino 25 sugadintų detalių, nesupažindino ieškovo, kaip turto savininko, su turto vertinimo ataskaita ir pažeidė ieškovo, kaip draudėjo, interesus. Tai, kad automobilis prieš tai turėjo autoįvykį, ieškovo teigimu, neturi įtakos šiam ginčui, nes draudikas, prieš draudžiant automobilį, pats jį įvertino, todėl galėjo pasitikrinti atitinkamas duomenų bazes. Be to, policija nepanaikino ginčo automobiliui techninės apžiūrės ir nesustabdė jo dalyvavimo eisme, jei jis buvo sugadintas negrįžtamai. Akcentavo, kad nieko apie buvusį automobilio apgadinimą nežinojo, įsigijo jį už didelę kainą bei iš pažiūros techniškai tvarkingą, o jei būtų kitaip, atsakovas nebūtų draudęs automobilio. Pabrėžė, jog kadangi Lietuva ir Lenkija yra vienoje sąjungoje, kainos turi būti vertinamos vienodai, o būtent tokios komplektacijos kaip ieškovo automobilio kaina yra ženkliai didesnė. Prašė ieškinį tenkinti (e. b. l. 69-70, II t.).

9Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimų nepripažino, teigdamas, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas. Papildomai pažymėjo, jog tiek ankstesnė automobilio sugadinimo vertinimo ataskaita, tiek atsakovo nepriklausomo vertintojo bei teismo ekspertizės išvados iš esmės yra labai artimos, o ieškovo pateikta ir jo iniciatyva sudaryta ataskaita išeina už žalos vertinimo ribų. Atsakovo atstovas akcentavo tai, jog ieškovo pasirinktas vertintojas paėmė tris skelbimus iš Lenkijos rinkos, pritaikė 25 ir 27 proc. priedus, kurie ženkliai padidino transporto priemonės vertę, ir kuriuos ekspertas paėmė remdamasis tik savo patirtimi. Tuo tarpu kitų vertintojų ataskaitose imti duomenys iš Lietuvos rinkos, teismo ekspertas ėmė duomenis iš gamintojo. Ieškovo vertintojas ir teismo ekspertas apklausų metu pripažino, kad faktas, jog automobilis buvo patyręs kitą eismo įvykį, turi įtakos transporto priemonės rinkos vertei. Be to, tokiu atveju transporto priemonės valdytojas privalo pateikti automobilį techninei apžiūrai, o šiuo atveju buvo tik paimtas techninės apžiūros dublikatas ir transporto priemonė toliau buvo eksploatuojama. Pažymėjo, jog ginčo eismo įvykio metu oro saugos sistemos nebuvo suveikusios, vadinasi, šios sistemos remontas, kurio kaštai dideli, nebuvo atliktas, todėl, atsakovo vertinimu, šios aplinkybės leidžia manyti, kad automobilio rinkos vertė įvykio dienai nebuvo didesnė, nei nustatė atsakovas. Atsakovas taip pat teigė, jog nors teismo ekspertizėje nustatytas didesnis žalos dydis, nei atsakovas yra išmokėjęs ieškovui, tačiau esant papildomiems įrodymams dėl kito eismo įvykio, kuriame dalyvavo ginčo automobilis, bei ieškovui nepateikus įrodymų, kad automobilis buvo atstatytas pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovo atlygintos žalos dydis yra visiškai pagrįstas. Prašė ieškinį atmesti pilnai (e. b. l. 69-70, II t.).

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad draudėjas J. G. ir ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, 2014-07-12 d. sudarė Savanorišką transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartį Nr. 851-0463405, pagal kurią buvo apdraustas lengvasis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. ( - ) (e. b. l. 6, I t.). Iš 2014-09-17 d. Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK VPS PB matyti, jog 2014-09-17 d. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta priekinė automobilio Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), dalis (e. b. l. 7, I t.). Remiantis UAB „( - )“ nepriklausomo turto vertintojo M. S. pateikta 2014-10-08 d. vertinimo ataskaita nustatyta, jog autoįvykio metu automobiliui padaryta 10 463,97 Eur dydžio žala (e. b. l. 8-43, I t.). Remiantis UAB „( - )“ vertintojo A. V. pateikta 2014-10-30 d. ataskaita automobiliui padaryta žala įvertinta 7 530,13 Eur (e. b. l. 44-88, I t.). ERGO Insurance SE, veikiantis per Lietuvos filialą, 2014-11-13 d. išmokėjo ieškovui 7 302,92 Eur dydžio draudimo išmoką (e. b. l. 89, I t.). Ieškovas taip pat į bylą pateikė UAB „( - )“ 2014-10-16 d. PVM sąskaitą-faktūrą ASIST Nr. 00000741, 140,18 Eur sumai už turto vertinimą (e. b. l. 90, I t.), UAB „Organizacinis transporto centras“ 2014-10-22 d. PVM sąskaita-faktūrą OTC Nr. 000170, 605,00 Lt (175,22 Eur) sumai už automobilio išrinkimo darbus (e. b. l. 91, I t.), UAB „Viltofa“ 2014-09-18 d. PVM sąskaitą-faktūrą VIL Nr. 00037, 140,18 Eur sumai už automobilio transportavimą (b. l. 96, I t.), 2014-11-14 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas perleido ginčo automobilį (e. b. l. 92, I t.), elektroninio susirašinėjimo su atsakovo atstovu kopiją (e. b. l. 1-10, II t.). Byloje taip pat nustatyta, jog 2015-01-23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su skundu dėl neteisingai paskaičiuotos ir išmokėtos draudimo išmokos (e. b. l. 93-95, I t.), tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas sumokėjo ieškovui reikalaujamą draudimo išmokos dalį.

12Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė 2014-09-17 d. ieškovo pranešimą apie įvykį (e. b. l. 104, I t.), 2014-09-23 d. Transporto priemonės apžiūros-defektų aktą (e. b. l. 103, I t.), taip pat Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 030 (e. b. l. 106-116, I t.), išrašą iš atsakovo duomenų bazės apie 2014-02-22 d. autoįvykį (e. b. l. 42, II t.), kilnojamojo turto vertintojo G. V. 2014-03-21 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 14-503-21 (e. b. l. 43-65, II t.).

13Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo atlikta transporto priemonės Renault Laguna, valt. Nr. ( - ), vertės (rinkos ir likutinės vertės) ekspertizė, kurią atlikęs IĮ „( - )“ ekspertas A. P. pateikė 2015-08-31 d. ekspertizės aktą (e. b. l. 153-192, I t.). Dalyvaudamas teismo posėdyje ekspertas A. P. patikslino, jog atliko automobilio Renault Laguna, kurio valstybinis Nr. ( - ), vertės ekspertizę, o ekspertizės akto 5 psl. yra padaryta rašymo apsirikimo klaida dėl automobilio valstybinio numerio. Papildomai paaiškino, jog atlikdamas ekspertizę vadovavosi jam nutartimi pateiktais klausimais, o byloje esančiose ataskaitose nurodytos detalių pozicijos ekspertui buvo aktualios tik likutinei vertei skaičiuoti ir jis vertino abi byloje esančias vertinimo ataskaitas pagal savo vidinį įsitikinimą. Patvirtino, jog automobilio pats neapžiūrėjo, o papildomai naudota informacija yra tik bylos medžiaga. Eksperto nuomone, bazinė ir aukščiausia automobilio komplektacijos skiriasi, o tiriamo automobilio komplektacija yra aukštesnė, nei bazinė. Teigė, jog nustatant transporto priemonės rinkos vertę yra lyginamos panašių transporto priemonių sandorių kainos, rasti visiškai analogiškus objektus yra sudėtinga, todėl yra ieškoma pačių panašiausių pagal kėbulo numerį, kuris ir nusako automobilio komplektaciją. Taip pat nurodė, jog nustatant transporto priemonės rinkos vertę rėmėsi visais įmanomais šaltiniais. Teigė, jog turto vertinimo veikloje imti palyginamąsias vertes iš kitų šalių yra praktikuojama, tačiau pažymėjo, jog Lenkijoje automobilių kainos yra didesnės dėl papildomų mokesčių (didesnio PVM, muitų mokesčių). Taip pat pažymėjo, jog šis automobilis iš esmės buvo įprastas. Savo ataskaitoje ekspertas nurodė, jog transporto priemonė yra tvarkinga, ir ėmė koeficientą 1, o informacija, kad tiriamas automobilis buvo patyręs prieš tai autoįvykį, kurios ekspertizės atlikimo metu byloje nebuvo, eksperto teigimu, būtų turėjusi įtakos atliekamam vertinimui ir būtų didelis minusas vertei. Būtų imtas kitas transporto priemonės būklės koeficientas, bet sunku pasakyti, koks būtų koeficientas, nes tam reikia kitos ekspertizės. Ekspertas dėl galimybės rinktis ne Lietuvos rinkos pasiūlymus transporto priemonės rinkos vertei nustatyti papildomai paaiškino, jog nėra tokios metodikos, pagal kurią būtų galima įvesti korekcinius koeficientus ir tokiu būdu automobilį pritaikyti vertinimui kaip Lietuvos rinkoje, praktikoje nenaudojami tokie koeficientai ir laikoma, jog importuojamas automobilis dėl to nepabrangsta, kadangi Europos Bendrija yra vienas vienetas (e. b. l. 81-84, II t.).

14Liudytojas M. S., dirbantis UAB „( - )“ direktoriumi ir turto vertintoju, ieškovo užsakymu atlikęs ginčo automobilio vertinimą, teismo posėdžio metu paaiškino, jog automobilio rinkos vertę apžiūros dienai nustatė pagal turto vertinimo metodiką, buvo atliktos dvi automobilio apžiūros, taip pat automobilis apžiūrėtas ir iš apačios, padarytos fotonuotraukos, surašytas apžiūros protokolas. Po apžiūros surenkami visi duomenys ir rinkos vertė buvo nustatoma lyginamuoju metodu, kadangi kiti metodai nagrinėjamu atveju nebuvo tikslingi. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje informacijos apie analogiško ar panašaus turto sandorių pasiūlą tuo metu nebuvo, buvo imami artimiausios ir panašiausios, t. y. Lenkijos rinkos palyginamieji sandoriai. Pažymėjo, jog naudojo VšĮ „Emprekis“ 2014 metų duomenis vertinimo dienai, kuriuos naudoja daugelis institucijų. Liudytojas nurodė, jog ginčo automobilis yra geriausios tokios markės automobilio komplektacijos, todėl jo vertė didesnė, nei vidutinė, tačiau buvo padarytos įvairios pataisos, kadangi šio automobilio rida didesnė, nei statistiškai vidutinė, taip pat pataisos dėl padangų nusidėvėjimo, ir buvo nustatyta mažesnė rinkos vertė, nei pateiktuose VšĮ „Emprekis“ duomenyse. Pažymėjo, jog jis pats apžiūrėjo automobilį, nustatė variklio bei pavarų dėžės sugadinimus, ko draudiko vertintojo apžiūros protokole nėra, nustatė 68 keičiamas detales, o draudikų vertintojas tik 42, todėl mano, jog jo ataskaita yra geresnė. Be to, buvo padaryta esminė pataisa dėl geriausios komplektacijos, o draudiko vertintojas ėmė blogiausios arba vidutinės, todėl, liudytojo teigimu, toks lyginimas netikslus, ir dėl to susidarė toks skirtumas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ant draudiko ataskaitos nėra turto savininko parašo, kas yra grubus pažeidimas ir leidžia teismui nesivadovauti tokia ataskaita. Papildė, jog visų vertintojų nuomonė sutapo, jog automobilio remontuoti netikslinga. Daikto likutinė vertė buvo apskaičiuota atsižvelgiant į tai, jog yra apgadintas variklis, pavarų dėžė, priekinė važiuoklė, nėra dalies smulkių detalių, taigi, nuostolių dydis apskaičiuotas - rinkos vertė minus likutinė vertė. Papildomai nurodė, jog kaip turto vertintojas dirba nuo 2011 metų lapkričio mėnesio, teismo eksperto statuso neturi. Ataskaitos priede Nr. 4 nurodė ne visus skelbimus, kadangi pagal lyginamąjį metodą reikia naudoti ne mažiau, nei tris, tas ir buvo įdėta į ataskaitą, nors buvo rasta daugiau. Parinkti lyginamieji objektai nėra identiški vertintam automobiliui, o labiausiai panašūs, be to, 12 psl. yra įvestas rinkos pataisos koeficientas -2, kuris leidžia atsižvelgti į šalių ekonominius rodiklius, koeficientas paimtas savarankiškai ekspertų pagrįstais skaičiavimais, taip pat apskaičiuotas ir bendros pataisos koeficientas +27, koreguojantis transporto priemonės rinkos vertę. Prieš apgadinimą transporto priemonės būklė konstatuota kaip tvarkinga, vėliau - kaip vidutiniška, kadangi apžiūros metu jeigu yra likę daugiau, nei metai iki techninės apžiūros, automobilio būklė preliminariai priskiriama prie tvarkingų, o vėliau nustatyti automobilio ridos duomenys leido priskirti būklę prie vidutiniškos. Atsižvelgiant ne tik į vertinamo automobilio ridą, bet ir į automobilio bendrą būklę, galima laikyti, jog jis eksploatuotas vidutiniškai, kadangi vien rida nėra pagrindinis faktorius. Liudytojas nurodė, jog nesikreipė į transporto priemonių registro tvarkytoją dėl sandorių. Atlikdamas vertinimą nenustatinėjo automobilio apgadinimų sąsajumo su ginčo eismo įvykiu, nes tai nebuvo jo užduotis. Jam nebuvo žinoma, kad automobilis buvo sugadintas prieš septynis mėnesius iki ginčo eismo įvykio ir automobilį remontuoti buvo pripažinta ekonomiškai netikslinga. Negalėjo atsakyti, kas būtų buvę, jei būtų žinoma tokia aplinkybė, viskas priklauso nuo užduoties, tai galėtų įtakoti vertinimą. Teigė, jog apžiūrint automobilį nebuvo išsiskleidę oro saugos pagalvės, įprastinėm sąlygom jos turėjo išsiskleisti, tačiau praktikoje jos gali ir neišsiskleisti dėl kitų veiksnių, gedimų ir panašiai (e. b. l. 69, 71, II t.).

15Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), aplinkybių ir šio įvykio pripažinimo draudžiamuoju, tačiau byloje sprendžiamas ginčas dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo. Ieškovas prašomą priteisti draudimo išmokos dalį (3 476,45 Eur) grindžia nepriklausomo eksperto M. S. 2014-10-08 d. vertinimo ataskaita (e. b. l. 8-43, I t.). Atsakovas ginčija šioje ataskaitoje nustatytą autoįvykio metu automobiliui padarytą 10 463,97 Eur žalos dydį ir savo nesutikimą grindžia UAB „( - )“ vertintojo A. V. pateikta 2014-10-30 d. ataskaita, kurioje nustatyta, jog automobiliui padaryta žala yra 7 530,13 Eur (e. b. l. 44-88, I t.).

16Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Draudimo paskirtis - apsaugoti asmens turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Draudimo tikslas yra kompensuoti draudėjo turtinius interesus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Atsižvelgiant į kompensacinę draudimo paskirtį, draudimo išmoka turi grąžinti draudėją į tą turtinę padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu nebūtų draudiminio įvykio.

17Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 18 punktas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Jos gali būti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis. Draudėjas su jomis susipažįsta ir tai patvirtina pasirašydamas polisą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006).

18Draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Taigi, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytų ribų. Minėta, jog draudėjas, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos ir šis tikslas įgyvendinamas pasirenkant draudimo sumą bei draudiminės apsaugos apimtį.

19Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė savanoriško draudimo teisiniai santykiai ir tokiu atveju, minėta, pagal 6.987 straipsnį draudimo išmoka apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka. CK 6.997 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Taigi, draudimo suma reiškia draudžiamo turtinio intereso piniginę vertę.

20Nagrinėjamu atveju pagal 2014-07-12 d. Savanorišką transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartį Nr. 851-0463405, pagal kurią buvo apdraustas lengvasis automobilis Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), šalys susitarė, jog draudimo suma yra transporto priemonės vertė įvykio dieną, taip pat buvo nustatytas draudimo apsaugos variantas „rinkos verte“ (e. b. l. 6, I t.). Taigi, nagrinėjamu atveju draudimo suma yra lygi transporto priemonės rinkos vertei įvykio dieną. Taip pat draudimo sutartyje numatyta, jog draudimo sutarčiai taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (toliau - Taisyklės). Byloje nėra ginčo, jog apgadintos transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), atstatymas iki buvusios prieš apgadinima techninės būklės yra netikslingas. Tokiu atveju atsakovo Taisyklių, kurios yra yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, 7.1.1. punktas numato, jog žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo įvykio. Draudikas Taisyklėse įtvirtino žalos nustatymo tvarką, kuria vadovaudamasis draudikas apskaičiuoja draudimo išmokos dydį. Pagal Taisyklių 6.1.4 punktą išlaidos, reikalingos transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti, nustato draudiko paskirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jei nesusitariama kitaip. Tas pats galioja ir nustatant transporto priemonės vertę prieš draudžiamąjį įvykį, taip pat transporto priemonės dalių po įvykio likutinę vertę. Taisyklių 6.1.5. punktas numato, jog draudiko paskirto asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties. Atsižvelgiant į tai, draudikas, apskaičiuodamas apdrausto automobilio rinkos vertę įvykio dienai, rėmėsi UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliktu vertinimu, o ieškovas byloje įrodinėja, jog draudiko atliktas vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka tikrosios padėties dėl automobilio rinkos įvykio dienai bei likutinės vertės, suponuojančios draudimo išmokos dydį.

21Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi išankstinės galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).

22Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti, tačiau įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ginčo šalių nurodyti duomenys patvirtina tas aplinkybes, kurias jos dėsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015-12-28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-698-686/2015).

23Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau kartu pabrėžiama, jog jie nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-20d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010).

24Byloje šalys pateikė dvi nepriklausomų vertintojų ataskaitas. Bylos nagrinėjimo metu esant prieštaravimams tarp šalių teikiamuose įrodymuose nurodomų aplinkybių dėl ieškovo transporto priemonės sugadinimų, buvo atlikta teismo eksperto transporto priemonės Renault Laguna, valt. Nr. ( - ), rinkos ir likutinės vertės ekspertizė (e. b. l. 153-192, I t.), taip pat teismo posėdyje apklausti nepriklausomas vertintojas M. S. bei teismo ekspertas A. P. Remiantis UAB „( - )“ nepriklausomo turto vertintojo M. S. pateikta 2014-10-08 d. vertinimo ataskaita, patirtas nuostolis yra 10 463,97 Eur (36 130,00 Lt) (e. b. l. 8-43, I t.). Remiantis UAB „( - )“ vertintojo A. V. pateikta 2014-10-30 d. ataskaita patirtas nuostolis yra 7 530,12 Eur (e. b. l. 44-88, I t.). Teismo ekspertas nustatė, jog patirtas nuostolis yra 8 000,00 Eur (e. b. l. 153-192, I t.).

25Pažymėtina, jog ekspertų išvadoms, kurios viena kitai neprieštarauja ir papildo viena kitą, teismas suteikia didesnę įrodomąją galią, nes jos suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismui nekyla abejonių dėl ekspertų duotų išvadų. Atsižvelgiant į tai teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro labiau tikėtiną išvadą, jog tikslinga vadovautis UAB „( - )“ vertintojo A. V. bei teismo eksperto A. P. pateiktomis išvadomis, kadangi jose padarytos iš esmės vienodos išvados dėl ginčo automobilio rinkos įvykio dienai bei likutinės vertės (CPK 185 straipsnis).

26Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog nepriklausomas vertintojas M. S. lyginamuoju metodu atlikęs automobilio rinkos vertės prieš apgadinimą nustatymą, rėmėsi būtent Lenkijos rinkoje esančių charakteringiausių lyginamųjų objektų (automobilių Renault Laguna) pasiūla. Tuo tarpu teismo ekspertas A. P., teismo posėdžio metu pažymėjo, jog Lenkijoje automobilių kainos yra didesnės dėl didesnio PVM bei papildomų muitų mokesčių, todėl paprastai ekspertai šios šalies rinkos pasiūlos atlikdami ekspertizes nenaudoja. Taip pat vertintojas M. S. vertinimo ataskaitoje nurodė tris lyginamuosius objektus, tuo tarpu UAB „( - )“ vertintojas A. V. bei teismo ekspertas A. P. – šešis lyginamuosius objektus. Be to, teismo ekspertas A. P. pažymėjo, jog ginčo automobilis, nors yra „Bose“ Edition modifikacijos, tačiau iš esmės yra įprasta tokios markės bei modelio transporto priemonė, todėl nėra pagrindo teigti, jog vien speciali automobilio modifikacija ženkliai padidina jo vertę. Taip pat nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog UAB „( - )“ vertintojas A. V. neįvertino transporto priemonės modifikacijos ir vertino automobilius ženkliai didesnėmis ridomis bei kad neteisingai įvertino automobilio likutinę vertę. Pažymėtina, jog atsakovo pasirinktas vertintojas, pasirinkdamas palyginamuosius objektus, įvedė korekcijas ne tik dėl automobilio modifikacijos, bet ir dėl ridos, pirmos registracijos skirtumo, kuriuos atitinkamai pagrindė (UAB „( - )“ 2014-10-30 d. ataskaitos lapas Nr. 17), taip pat pagrindė transporto priemonės likutinę vertę (UAB „( - )“ 2014-10-30 d. ataskaitos lapas Nr. 20), todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovo pasirinktas nepriklausomas ekspertas neįvertino specialios ginčo automobilio komplektacijos ir dėl to padarytos išvados neatitinka tikrosios padėties. Kita vertus, nepriklausomas vertintojas M. S., pasirinkdamas bendros pataisos 25 ir 27 proc. koeficientus, kurie ženkliai padidina automobilių rinkos vertes, nurodė, jog pataisos nustatytos ekspertiniu būdu, remiantis vertintojo patirtimi, transporto priemonių rinkos tyrimais ir sandorių bei pasiūlos analize, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokiu teisės aktu remdamasis taikė būtent tokius koeficientus ir jų nepagrindė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ir turinio požiūriu vertina, jog labiau tikėtina, kad būtent atsakovo pasirinkto nepriklausomo vertintojo bei teismo eksperto atliktos ekspertizės, kurių išvados iš esmės sutampa, atitinka ieškovo automobiliui padarytos žalos dydį ir nėra pagrindo vadovautis išskirtinai ieškovo pateikta vertinimo ataskaita (CPK 178, 180 straipsniai).

27Pažymėtina, jog ieškovo nurodomi argumentai dėl atsakovo pateiktoje vertinimo ataskaitoje klaidingai nurodytos įvykio datos, taip pat dėl teismo ekspertizės akte klaidingai nurodyto transporto priemonės valstybinio numerio nesudaro pagrindo abejoti padarytų išvadų teisingumu. Teismo ekspertas, davęs priesaiką teismo posėdyje, patvirtino, jog tai yra rašymo apsirikimas, pagrindė savo ataskaitoje padarytas išvadas, todėl minėti rašymo apsirikimai nepaneigia atliktų išvadų pagrįstumo. Ieškovo argumentai, jog atsakovo vertintojas bei teismo ekspertas neapžiūrėjo vertinamo automobilio, neįvertino 25 sugadintų detalių, be to, atsakovas nesupažindino ieškovo, kaip turto savininko, su turto vertinimo ataskaita ir pažeidė ieškovo, kaip draudėjo, interesus, atmestini. Pažymėtina, jog tiek atsakovo nepriklausomas vertintojas, tiek teismo ekspertas yra tinkamos kvalifikacijos tokiam vertinimui atlikti ir nėra pagrindo abejoti jų pateiktomis išvadomis, kurios iš esmės sutampa. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas raštu nesupažindino ieškovo su turto vertinimo ataskaita nereiškia, jog šioje ataskaitoje padarytos išvados, įvertinus ir teismo eksperto padarytas išvadas, yra neteisingos ir kad jomis nėra pagrindo vadovautis nagrinėjant tokio pobūdžio ginčą teisme. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas prieina prie išvados, jog ieškovas neįrodė, kad draudiko bei teismo eksperto atlikti automobilio Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), vertinimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrosios padėties (CPK 178, 180 straipsniai).

28Pažymėtina, jog teismo ekspertas nustatė, kad ieškovui padarytas nuostolis (8 000,00 Eur) yra 469,88 Eur didesnis nei draudiko nustatytas (7 530,12 Eur). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikydamasis pozicijos, jog atlygino ieškovui pagrįsto dydžio žalą, pateikė įrodymus, jog ginčo automobilis buvo patekęs į kitą autoįvykį prieš 7 mėnesius iki ginčo eismo įvykio, ir po kurio buvo pripažinta netikslinga atstatyti ginčo transporto priemonę. Teigia, jog, atsižvelgiant į nepriklausomo vertintojo bei teismo eksperto parodymus, jog šios aplinkybės būtų turėjusios įtakos automobilio vertinimui, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo didesnės draudimo išmokos, nei buvo išmokėta.

29Minėta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, todėl teismas vadovaujasi būtent teismo eksperto padarytomis išvadomis, jog ieškovui padaryta žala yra 8 000,00 Eur. Pažymėtina, jog teismo ekspertizės akte esantys duomenys nėra nenuginčijami ir turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais.

30Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), iki ginčo eismo įvykio, buvo patyręs kitą eismo įvykį, po kurio konstatuota, kad automobilio atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės yra netikslingas, o nepriklausomas vertintojas M. S. ir teismo ekspertas A. P. teismo posėdžio metu pripažino, jog žinant minėtas aplinkybes, jos būtų turėjusios įtakos vertinant automobilio vertę įvykio dienai, tačiau kokia tiksliai apimtimi, byloje nenustatyta ir nėra žinoma. Byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, jog ieškovas, sudarydamas draudimo sutartį, buvo nesąžiningas ir nuslėpė nuo draudiko faktus dėl buvusio auto įvykio. Pažymėtina, jog atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, neteikė įrodymų, neprašė byloje skirti pakartotinės ekspertizės dėl buvusio eismo įvykio įtakos automobilio vertinimui ir ieškovui mokėtinos žalos dydžiui. Taigi, teismo vertinimu, vien ieškovo po atliktos teismo ekspertizės pateikti duomenys dėl buvusio eismo įvykio nesudaro galimybių teismui nustatyti, kokia apimtimi galimai sumažėtų ieškovui padarytos žalos apimtis ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas išmokėjo ieškovui pagrįsto dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad teismo eksperto padarytos išvados įrodo, jog automobilio Renault Laguna, valst. Nr. ( - ), padaryta žala yra didesnė, nei nustatyta atsakovo pasirinkto nepriklausomo vertintojo, atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė teismo ekspertizės akte padarytų išvadų ir nepateikė įrodymų, suponuojančių kitokį žalos dydį, nei nustatė teismo ekspertas, taip pat įvertinus likusios draudimo įmokos dalį (280,49 Eur) ir paties draudėjo dalyvavimo nuostolių atlyginime dalį, taikomą draudimo išmokoms (86,89 Eur), ieškovui iš atsakovo priteistina 102,50 Eur draudimo išmokos (469,88 Eur – 280,49 Eur – 86,89 Eur) (CPK 178 straipsnis).

31Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 175,22 Eur automobilio išardymo darbų išlaidų bei 140,18 Eur automobilio vertinimo išlaidų, iš viso 315,40 Eur papildomų išlaidų, susijusių su automobilio vertinimu. Kaip jau buvo minėta, pagal Taisyklių 6.1.4. punktą, žalą transporto priemonei pagal Draudimo sutartį nustato draudikas, tai atlikdamas neatlygintai. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog draudikas jam nurodė pačiam įvertinti transporto priemonę, taigi, darytina išvada, jog šios išlaidos nebuvo būtinos ir/ar neišvengiamos, šios išlaidos nėra numatytos transporto priemonių draudimo sutartyje, todėl nėra pagrindo atlyginti šių ieškovo patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo ieškinio dalis dėl papildomų išlaidų priteisimo atmestina.

32Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 102,50 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-03-12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

33Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 78,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų už paduodamą ieškinį ir 207,89 Eur išlaidų už liudytojo bei eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (e. b. l. 15, 32, II t.), iš viso 285,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34Atsakovas patyrė 700,00 Eur išlaidų už atliktą ekspertizę (e. b. l. 149, 152, I t.) bei 275,00 Eur už suteiktą teisinę pagalbą (e. b. l. 67-68, II t.), iš viso 975,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

36Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 2,95 proc. ieškinio reikalavimų) priteistina 8,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (285,89 Eur * 0,0295).

37Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, jų suma yra pagrįsta ir protinga, todėl iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (atmesta 97,05 proc. ieškinio reikalavimų) priteistina 946,24 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai (975,00 Eur * 0,9705).

38Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, proporcingai paskirsčius jas šalims, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

39Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259,

40263–270 straipsniais,

Nutarė

41ieškinį tenkinti iš dalies.

42Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, į. k. 302912288, 102,50 Eur (vieną šimtą du eurus 50 ct) draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (102,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-03-12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,55 Eur (aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. G., a. k. ( - ), naudai.

43Kitą ieškinio dalį atmesti.

44Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. ( - ), 946,24 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, į. k. 302912288, naudai.

45Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,... 2. sekretoriaujant Audrutei Zemlickaitei,... 3. dalyvaujant ieškovui J. G.,... 4. atsakovo atstovui advokatui D. B.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. G.... 6. ieškovas J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 7. Atsakovas pateiktame atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė,... 8. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje... 9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimų nepripažino,... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad... 12. Atsakovas savo atsikirtimams pagrįsti į bylą pateikė 2014-09-17 d. ieškovo... 13. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo atlikta transporto priemonės Renault... 14. Liudytojas M. S., dirbantis UAB „( - )“ direktoriumi ir turto vertintoju,... 15. Byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas automobilis... 16. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 17. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Draudimo... 18. Draudiko pareigų apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias... 19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė savanoriško draudimo teisiniai... 20. Nagrinėjamu atveju pagal 2014-07-12 d. Savanorišką transporto priemonių... 21. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį šalys turi... 22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad įrodymų pakanka... 23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys... 24. Byloje šalys pateikė dvi nepriklausomų vertintojų ataskaitas. Bylos... 25. Pažymėtina, jog ekspertų išvadoms, kurios viena kitai neprieštarauja ir... 26. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog nepriklausomas vertintojas M. S.... 27. Pažymėtina, jog ieškovo nurodomi argumentai dėl atsakovo pateiktoje... 28. Pažymėtina, jog teismo ekspertas nustatė, kad ieškovui padarytas nuostolis... 29. Minėta, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl... 30. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad automobilis... 31. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 175,22 Eur automobilio... 32. Atsakovas pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl... 33. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 78,00 Eur žyminio mokesčio... 34. Atsakovas patyrė 700,00 Eur išlaidų už atliktą ekspertizę (e. b. l. 149,... 35. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 36. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio... 37. Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 38. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, proporcingai... 39. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93,... 40. 263–270 straipsniais,... 41. ieškinį tenkinti iš dalies.... 42. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą,... 43. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 44. Priteisti iš ieškovo J. G., a. k. ( - ), 946,24 Eur (devynis šimtus... 45. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...