Byla A-319-146/2015
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–3a), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK, atsakovas) 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3EK(13.2)-836 „Dėl profesinės ligos tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 3EK(13.2)-836).

5Pareiškėja paaiškino, kad iki jos darbo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d. ji neturėjo jokių nusiskundimų dėl alergijos ar bėrimų. Pirmą kartą bėrimai atsirado 2009 m. spalio mėnesį dirbant Socialinės paramos skyriuje Aido g. 10A, Šiauliuose, kai pareiškėjai be apsaugos priemonių teko rišti labai senas, dulkėtas, purvinas, šlapias bylas. Nepraeinant bėrimams, pareiškėja 2010 m. balandžio 23 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nustatė ( - ) ir išdavė siuntimą pas alergologą. 2010 m. gegužės 3 d. alergologė diagnozavo ( - ). Antrą kartą pareiškėjos kontaktas su tomis pačiomis purvinomis bylomis buvo 2011 m. spalio 3 d. dirbant Socialinės paramos skyriaus patalpose daugiabučio namo rūsyje Trakų g. 34, Šiauliuose, skirtose sandėliuoti archyvinėms byloms. CDMEK Sprendimu Nr. 3EK(13.2)-836 nepagrįstai nepripažino profesinės ligos diagnozės. Priimdama šį sprendimą, neatsižvelgė į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (toliau – ir VUL Santariškių klinikos) 2012 m. liepos 27 d. nustatytą klinikinę diagnozę – ( - ) remisija ir į 2013 m. lapkričio 4 d. gydytojų konsiliumo klinikinę diagnozę – ( - ), kurioje rašoma, kad pagrindinė diagnozė – ( - ). Cheminiai tyrimai dėl dulkių jos buvusioje darbo vietoje atlikti tik 2012 m. gegužės 9 d., t. y. ne pareiškėjos darbo metu ir ne tomis darbo sąlygomis, kuriomis ji dirbo 2011 m. spalio mėnesį (nevaloma, nešildoma, nevėdinama); profesinės rizikos veiksnių tyrimai patalpose Trakų g. 34, Šiauliuose, neatlikti. CDMEK neteisingai vertino pateiktus dokumentus: neatsižvelgė į Asmens sveikatos istoriją, kurioje nėra jokių įrašų apie pareiškėjos nusiskundimus dėl bėrimų ar alergijos iki 2009 m. spalio mėnesio, taip pat į pateiktas dvi Privalomojo sveikatos patikrinimo pažymas, kurios įrodo, kad pareiškėja alergija niekada nesirgo; neteisingai vertinto 2012 m. birželio 18 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-153 (toliau – ir Aktas) I ir II dalis, taip pat atliktus klinikinius tyrimus ir konsultacijas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – ir NDNT) po paskutinio pareiškėjos darbo laikotarpio Socialinės paramos skyriaus patalpose Trakų g. 34, Šiauliuose, 2012 m. balandžio 16 d. buvo nustačiusi netekto darbingumo lygį (50 proc.) ir išdavusi išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kurioje nurodyta, kad išlieka rizikos veiksniai, kurie gali ateityje alergizuoti pažeistą odą.

6Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą (b. l. 62–65) paaiškino, kad į CDMEK, gavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – ir VSDFV Šiaulių skyrius) 2012 m. spalio 25 d. prašymą, apsvarstyti pareiškėjai nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrįstumą, 2013 m. kovo 15 d. ir 2013 m. gegužės 24 d. posėdžiuose pakartotinai išnagrinėjo pateiktus dokumentus, taip pat CDMEK iniciatyva gautą iš VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinės poliklinikos pareiškėjos asmens sveikatos istorijos iki 2010 metų kopiją. Atsižvelgdama į tai, kad gydytojo alergologo išvadose (2012 m. liepos 23 d.) buvo nustatyta silpna reakcija medžiagoms (formaldehidui ir quaternium), kurios labai dažnai pasitaiko įprastose kosmetikos priemonėse (kremai, muilai, pieneliai ir kt.), o tokių medžiagų dirbant archyve nebuvo nustatyta, taip pat į tai, kad Akte aprašyti veiksniai, kurie galimai veikė pareiškėją nebuvo vertinti gydytojų alergologų, CDMEK siuntė pareiškėją papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. 2013 m. gruodžio 18 d. CDMEK posėdyje buvo pristatyta III lygio gydytojo alergologo išvada dėl pareiškėjos susirgimo (2013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvada), taip pat buvo pakartotinai buvo įvertinti medicininiai įrašai asmens ligos istorijoje, 2010 m. gegužės 3 d. odos alerginiai mėginiai; 2012 m. liepos 17 d. VUL Santariškių klinikose atlikti alerginiai lopo mėginiai su Europos standarto alergenais; galimos susirgimo priežastys, profesinės rizikos veiksniai, pateikti Akte, jų veikimo trukmė. Vadovaudamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijais, Profesinių ligų sąrašu, įvertinusi Akto I ir II dalyse pateiktą informaciją bei atliktus klinikinius tyrimus, duomenis apie profesinės rizikos veiksnius, kurie galimai veikė pareiškėją ir yra aprašyti Akte, neviršijančius leistinų ribinių verčių, trumpą kontaktą (nuo 2009 m. 1 mėnuo ir 16 dienų, 2011 m. 1 mėnuo ir 27 dienos) su dulkėmis, įvertinusi III lygio gydytojų alergologų išvadą (neigiami alerginiai mėginiai su dulkių erkių bei pelėsinių grybelių alergenais, nustatyta silpna reakcija medžiagoms (formaldehidui ir kvaternium), bei tai, kad šios medžiagos dažnai pasitaiko įprastose kosmetikos priemonėse (kremai, muilai, pieneliai ir kt., tačiau tokių medžiagų dirbant archyve nebuvo nustatyta, CDMEK nepatvirtino profesinės ligos diagnozės.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (b. l. 93–94) paaiškino, kad VSDFV Šiaulių skyrius, 2012 m. spalio 5 d. gavęs R. P. profesinės ligos tyrimo medžiagą, vykdydamas jam pavestas kontrolės funkcijas bei tikrindamas profesinės ligos diagnozės nustatymo pagrįstumą, patikrinęs medicininius dokumentus, įvertinęs Akto duomenis, nesutiko su pareiškėjai 2012 m. rugsėjo 18 d. nustatyta profesinės ligos diagnoze, todėl kreipėsi į CDMEK (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 29 ir 30 punktai). CDMEK išsamiai ištyrė visas aplinkybes, galėjusias lemti pareiškėjos profesinės ligos atsiradimą, atliko visus reikalingus papildomus tyrimus, todėl Sprendimas Nr. 3EK(13.2)-836 yra teisingas ir pagrįstas.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu (b. l. 146–150) pareiškėjos R. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai CDMEK pareiškėjai nepripažino profesinės ligos diagnozės. Pareiškėja nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d. (1 mėn. ir 16 d.) ir nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. (1 mėn. ir 27 d.) dirbo archyvo tvarkytoja Socialinės paramos skyriuje (b. l. 66–69). Akto I dalyje nurodyta profesinės ligos pirminė diagnozė – ( - ). Organinės dulkės nurodytos kaip priežastis, galėjusi sukelti profesinę ligą. Akte nurodyta, kad patalpose Trakų g. 34, Šiauliuose, profesinės rizikos veiksnių tyrimai neatlikti. Akte ir prie jo pridėtame 2012 m. gegužės 10 d. cheminių tyrimų protokole Nr. CH-S 1075-Ch-S 1076 nurodyta, kad Socialinės paramos skyriaus archyve Trakų g. 34, Šiauliuose, profesinės rizikos veiksnio – popieriaus dulkių – dydis archyvaro darbo vietoje prie kompiuterio yra 0,8 mg/m3 (leistina ribinė vertė – 2 mg/m3), o archyvaro darbo vietoje prie lentynų su bylomis yra 1,7 mg/m3 (leistina ribinė vertė – 2 mg/m3) (b. l. 24, 66–69). 2012 m. rugsėjo 18 d. UAB „Medikvita“ gydytojas ir komisija pareiškėjai patvirtino profesinės ligos diagnozę – lėtinį profesinį organinių dulkių sukeltą ( - ) (pagrindinis kodas – ( - ), papildomas kodas – ( - )); profesinės ligos priežastimi nurodė organines dulkes (b. l. 66–70). VSDFV Šiaulių skyrius, nesutikdamas su Aktu, kreipėsi į CDMEK, prašydamas spręsti dėl pareiškėjai nustatytos profesinės ligos pagrįstumo. Motyvavo tuo, kad patikrinus įrašus medicininiuose dokumentuose nustatyta, jog atlikti alerginiai mėginiai yra normos ribose, pareiškėja paskirtų vaistų nevartojo, Akto 14 punkte nurodytas rizikos veiksnys – popieriaus dulkės neviršija leistinos ribinės vertės (b. l. 91). CDMEK 2012 m. lapkričio 30 d. nusprendė kreiptis į VšĮ Šiaulių apskrities ligoninės Konsultacinę polikliniką, prašydama pateikti pareiškėjos asmens sveikatos istorijos iki 2010 m. kopiją. CDMEK 2013 m. kovo 15 d. svarstymas buvo atidėtas, nes pareiškėja neatvyko. CDMEK raštu pareiškėjai pateikė klausimus, 2013 m. balandžio 2 d. gavo atsakymus (b. l. 33). CDMEK 2013 m. gegužės 24 d. posėdyje nusprendė pareiškėją siųsti papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. CDMEK 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. gruodžio 18 d. posėdžiuose pristatyta 2013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvada, pakartotinai įvertinti medicininiai įrašai asmens ligos istorijoje ir nuspręsta nepripažinti profesinės ligos diagnozės (b. l. 12–15).

13Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 2 straipsnio 28 dalį, profesinė liga yra ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Profesinės ligos diagnozė nustatoma (nenustatoma) vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas), Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 (toliau – ir PL nustatymo kriterijai). Profesinių ligų sąraše pažymėta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Pagal DSSĮ 44 straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 (toliau – ir PLTA nuostatai), ir Profesinių ligų sąrašu. DSSĮ 44 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija (toliau – ir PLTK). Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), visuomenės sveikatos centro apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Remiantis PLTA nuostatų 24–32 punktais, Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 4–5 skyriaus nuostatomis, darbo medicinos gydytojas, susipažinęs su įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos istorija, ištyręs asmenį, remdamasis PLTK pateikta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-ąja dalimi („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“), nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato ir užpildo akto II-ąją dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“) ir ją pasirašęs išsiunčia profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui. Procedūrą užbaigia PLTK, įmonės vadovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, pasirašydami iš dviejų dalių susidedantį profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga (arba neserga) profesine liga. Remiantis DSSĮ 44 straipsnio 13 dalimi, ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia CDMEK.

14Teismas pastebėjo, kad skunde pareiškėja nenurodė kokių nors procedūrinių pažeidimų. Skundą teismui grindė tuo, kad CDMEK neatsižvelgė į VUL Santariškių klinikos 2012 m. liepos 27 d. nustatytą klinikinę diagnozę – ( - ), ir į gydytojų konsiliumo 2013 m. lapkričio 4 d. nustatytą klinikinę diagnozę – ( - ).

15Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir CDMEK nuostatai), 9.2, 9.3, 10.3 punktus, CDMEK sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims; atlieka kompleksinę dokumentinę analizę ir surašo išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo; turi teisę siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, pagal PL nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimą įmonėje, esant reikalui, naudotis CDMEK nuostatuose nurodytomis savo teisėmis dėl papildomos medžiagos surinkimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A146-2817/2011).

16Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 17 d. VUL Santariškių klinikoje buvo paimti pareiškėjos odos alerginiai mėginiai. Po 72 val. išryškėjo silpna reakcija (1+) į formaldehidą ir quaternium, abejotina reakcija į parabenus, po 96 val. silpna reakcija (1+) į formaldehidą ir quaternium 15 (Dowicil 200), reakcijos į parabenus nėra. Pareiškėjai nustatyta klinikinė diagnozė – ( - ) (b. l. 82–83, 90). Teismas atkreipė dėmesį, kad Aktas buvo priimtas remiantis būtent šiomis 2012 m. liepos 23 d. alergologo išvadomis. Nors Akto II dalyje profesinės ligos priežastimi nurodytos organinės dulkės (b. l. 66–70), byloje nėra duomenų, kad alergologai būtų apskritai vertinę pareiškėjai atliktus alerginius mėginius dulkėms. Teismas vertino, kad esant neaiškumų dėl Akte nurodytos profesinės ligos priežasties, CDMEK pagrįstai vadovavosi CDMEK nuostatų 10.3 punktu, kuriame įtvirtinta, kad CDMEK, atlikdama savo funkcijas, turi teisę siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. 2013 m. lapkričio 4 d. gydytojų specialistų alergologų ir klinikinių imunologų konsiliumas išvadoje nurodyta, kad 2012 m. liepos mėn. atlikus lopo testą su Europos standarto alergenais, nustatyta silpna sensibilizacija formaldehidui (1+) ir quaternium (1+). Odos dūrio alerginiai mėginiai su dulkių erkių bei pelėsinių grybelių alergenais, kurie galėtų provokuoti ligą dirbant drėgnoje ir dulkėtoje aplinkoje, buvo atlikti du kartus 2012 m. liepos mėn. ir 2013 m. spalio mėn., jie buvo neigiami, sensibilizacijos jiems nenustatyta. Išvada: sensibilizacijos dulkėms ir pelėsiniams grybeliams nenustatyta; silpna sensibilizacija cheminiams alergenams (formaldehidui ir quaternium); dabar alerginės ligos požymių nėra. Klinikinė diagnozė – ( - ) anamnezėje. Sausos odos dermatitas (pagrindinė diagnozė (TLK-10) ( - )) (b. l. 89).

17Teismas pažymėjo, kad priimdama Sprendimą Nr. 3EK(13.2)-836, priešingai nė teigia pareiškėja, CDMEK vertino 2012 m. liepos 23 d. alergologo išvadą, 2013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvadą, pareiškėjos ligos istoriją ir kitus ginčui reikšmingus dokumentus. Gydytojų konsiliumo išvadoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad atlikus odos dūrio alerginius mėginius su dulkių erkių bei pelėsinių grybelių alergenais, nei 2012 m. liepos mėn., nei 2013 m. spalio mėn. sensibilizacijos dulkėms ir pelėsiniams grybeliams nenustatyta. Teismas nenustatė pagrindo abejoti šios išvados teisingumu ir pagrįstumu ir, remdamasis ja, priėjo prie išvadų, kad pareiškėjai diagnozuoto kontaktinio ( - ), ( - ) atsiradimo priežastis nėra kenksmingi darbo aplinkos veiksniai. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju pagrįstai nustatyta klinikinė diagnozė (( - )) nėra kvestionuojama, tačiau neįrodyta, jog alerginė reakcija formaldehidui ir quaternium atsirado būtent dėl darbo archyve. Pagal į bylą pateiktus duomenis, formaldehidas dažniausiai randamas drabužių audinių apdailoje, patalynėje ir formaldehidą išskiriančiuose konservantuose odos priežiūros priemonėse (b. l. 49–50); quaternium-15 yra randamas daugelyje kosmetikos produktų, šampūnuose ir odos priežiūros produktuose, taip pat namų ūkio ir pramoniniuose produktuose (b. l. 51).

18Pareiškėjos argumentą, kad cheminiai tyrimai dulkėms darbo vietoje atlikti tik vieną kartą 2012 m. gegužės 9 d., ne pareiškėjos darbo metu ir ne tomis darbo sąlygomis, kuriomis ji dirbo rūsyje 2011 m. spalio mėnesį, teismas pripažino nepagrįstu. Pažymėjo, kad šiuo atveju objektyviai nebuvo įmanoma cheminius tyrimus atlikti pareiškėjos darbo metu, nes tyrimas dėl profesinės ligos nustatymo pradėtas jau pareiškėjai nedirbant Socialinės paramos skyriuje. Konstatavo, kad esant tokiai situacijai buvo pagrįstai remtasi 2012 m. gegužės 10 d. cheminių tyrimų protokolu, kaip tai numatyta Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6.5 punkte (b. l. 24).

19Iš skundžiamos CDMEK išvados turinio teismas nustatė, kad CDMEK išnagrinėjo pareiškėjos medicininius dokumentus, tyrimų duomenis, informaciją apie jos darbinės veiklos raidą, sąlygas, profesinės rizikos veiksnius, kurie yra reikšmingi nustatant profesinę ligą ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę, t. y. atliko kompleksinę dokumentų analizę, kaip reikalauja CDMEK nuostatų 9.3 punktas, pasinaudojo CDMEK nuostatų 10.3 punkte nurodytomis savo teisėmis siųsti pareiškėją dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo ir diagnozės patikslinimo. Atlikusi kompleksinę dokumentų analizę, CDMEK išvadoje pagrįstai nusprendė nepripažinti profesinės ligos diagnozės. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teismui naujų įrodymų, kurių CDMEK neanalizavo. CDMEK Sprendimas Nr. 3EK(13.2)-836 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas kompetentingo subjekto, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems profesinių ligų nustatymo bei patvirtinimo ir ginčų dėl profesinių ligų nustatymo nagrinėjimo tvarką.

20Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas paneigti CDMEK išvadą, kuria pareiškėjai nepatvirtinta profesinės ligos diagnozė, kadangi nenustatyta būtinoji profesinės ligos pripažinimo sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjai diagnozuotos profesinės ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Prie šių išvadų teismas priėjo, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti popieriaus dulkių profesinio poveikio ribiniai dydžiai neviršija Lietuvos higienos normoje HN 23:11 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, pavirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-824/A1-389, nustatytų leistinų dydžių (2 mg/m3). Remdamasis šiais motyvais, teismas nusprendė, kad CDMEK išsamiai ištyrė ginčo atvejį, 2013 m. gruodžio 18 d. išvada dėl profesinės ligos tyrimo Nr. 3EK(13.2)-836 yra teisėta ir pagrįsta. Todėl teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21III.

22Pareiškėja R. P. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 170–172) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

23Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą buvo šališkas, netinkamai ir neobjektyviai vertino pateiktus faktus, nevertino papildomai pateiktų dokumentų, skundo nenagrinėjo iš esmės. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, prašydama panaikinti CDMEK Sprendimą Nr. 3EK(13.2)-836. Teigia, kad CDMEK tinkamai neįvertino Akto I dalies, taip pat aplinkybių, kad odos bėrimai atsirado 2009 m. ir būtent tada, kai ji pradėjo dirbti (po pirmos darbo dienos) Socialinės paramos skyriuje su labai nešvariomis bylomis ir atsinaujino 2011 metais po antrojo kontakto su tomis pačiomis labai senomis bylomis.

24Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą skundą (b. l. 182–185) grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjos skundą. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu akcentuoja, kad Išvadą Nr. 3EK(13.2)-836 priėmė įvertinęs visus šiame akte nurodytus duomenis. Apeliantės argumentai, esą pirmieji ligos simptomai atsirado nuo pirmos darbo dienos Socialinės paramos skyriuje, nepagrįsti dokumentais. Apeliantė neteisingai interpretuoja gydytojų alergologų klinikinę diagnozę bei klinikinio tyrimo tiriant alerginę reakciją procedūras. CDMEK neturėjo pagrindo abejoti konsiliumo išvada. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė naujų įrodymų, kurių CDMEK neanalizavo.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 177–179) nurodo, kad teismas ištyrė visas bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliantės argumentai, esą teismas skundo nenagrinėjo iš esmės, buvo šališkas, neatitinka tikrovės.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti CDMEK 2013 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-836 „Dėl profesinės ligos tyrimo“, kuria nuspręsta nepripažinti pareiškėjai profesinės ligos diagnozės.

29Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo skundo iš esmės, nevertino papildomai pateiktų dokumentų, priėmė šališką sprendimą.

30Profesinės ligos tyrimo ir nustatymo procedūroje dalyvaujantys subjektai ir šios procedūros pagrindinės taisyklės įtvirtintos DSSĮ 44 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu. Šio įstatymo 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimą profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija (toliau – ir PLTK). Į šią komisiją įeina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligą įtaręs gydytojas. Pagal DSSĮ 44 straipsnyje ir Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (bylai aktuali Vyriausybės 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr.523 redakcija) 24-32 punktuose nustatytą profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūrą, kiekviename jos etape yra nuosekliai atliekami atitinkami tam procedūros etapui priskirti veiksmai ir pildomi atitinkami to procedūros etapo dokumentai, kurių forma patvirtinta PLTA nuostatų priedais. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalį („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“) užpildo PLTK. Po to aktas pateikiamas darbo medicinos gydytojui akto II dalies („Profesinės ligos patvirtinimas“) užpildymui. PLTK pirmininkas, gavęs akto II dalį su nustatyta, ar nenustatyta profesinės ligos diagnoze, pateikia pasirašyti aktą PLTK nariams, įmonės vadovui ir darbuotojų atstovui (atstovams) saugai ir sveikatai. PLTK patvirtina profesinės ligos nustatymą (nenustatymą). DSSĮ 44 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia CDMEK, kurios sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

31Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose (bylai aktuali Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 1504 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad Fondo valdyba ar Fondo valdybos teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į CDMEK dėl profesinės ligos diagnozės papildomo tyrimo, taip pat dėl ginčytinų klausimų, susijusių su profesinės ligos nustatymu, tyrimu (diagnozės patvirtinimu ar paneigimu), sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka (Nuostatų 29,30 punktai). PLTA nuostatų 31 punkte nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, nesutinkantys su profesinės ligos diagnozės nustatymu (nenustatymu), turi teisę raštu kreiptis į CDMEK ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo akto gavimo dienos. Apeliantei profesinės ligos diagnozė buvo patvirtinta 2012 m. rugsėjo 18 d. VSDFV Šiaulių skyriaus prašymą išnagrinėti apeliantei nustatytos profesinės ligos pagrįstumą CDMEK gavo 2012 m. spalio 29 d. Taigi, VSDFV Šiaulių skyrius profesinės ligos nustatymo pagrįstumo patikrinimo procedūrą kompetentingoje tokius ginčus spręsti institucijoje inicijavo per PLTA nuostatų 31 punkte nustatytą terminą. VSDFV Šiaulių skyriui abejonių dėl profesinės ligos nustatymo sukėlė medicininių dokumentų duomenys, jog alerginiai mėginiai normos ribose, taip pat Akto 11 punkto duomenys (pagal juos R. P. nuo 2011 m. lapkričio 30 d. neturėjo kontakto su dulkėmis) bei 14 punkto duomenys (profesinės rizikos veiksnys – popieriaus dulkės neviršija leistinos ribinės vertės).

32Pabrėžtina, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo (nenustatymo) pagrįstumo. Pirmosios instancijos administracinis teismas, spręsdamas ginčą dėl CDMEK sprendimo (išvados) pagrįstumo bei teisėtumo, kaip ir bet kurio kito administracinio ginčo atveju, turėjo spręsti ginčą dėl teisės (ABTĮ 3 straipsnis), t. y. patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija (CDMEK) tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nepatvirtinimo, laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo esmę ir ribas nustatė teisingai ir jį nagrinėdamas materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, procesinės teisės normų nepažeidė.

33DSSĮ įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia CDMEK, detalizuoja poįstatyminiai teisės aktai, t. y. PLTA nuostatų 32 punktas ir CDMEK nuostatai (bylai aktuali 2008 m. vasario 15 d. SAM įsakymo Nr. V-121 redakcija). Be to, CDMEK, spręsdama jos kompetencijai priskirtus ginčus, turi vadovautis Profesinių ligų sąrašu, Profesinių ligų nustatymo kriterijais (CDMEK nuostatų 4, 8 punktai, PL nustatymo kriterijų 2 punktas).

34CDMEK nuostatuose nurodyta, kad CDMEK uždaviniai – patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (CDMEK nuostatų 7 p.). CDMEK funkcijos apibrėžtos CDMEK nuostatų 9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.); atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 8 punkte nurodyta, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso: susisirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančią profesinių ligų tyrimo apskaitos nuostatų nustatytą tvarką. CDMEK nuostatų 10 punkte įtvirtintos CDMEK priskirtų funkcijų vykdymui suteiktos teisės, tarp jų teisė gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių, draudimo įstaigų ir kitų institucijų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (10.2 p.), siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę (10.3 p.). Pagal PLTA nuostatų 32 punktu ir CDMEK nuostatų 21, 25, 26, 27 punktais nustatytą teisinį reguliavimą CDMEK sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, profesinė ligos pagrįstumo (nepagrįstumo) įforminamas surašant atitinkamą CDMEK išvadą.

35Pagal minėtą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir jį įgyvendinančiomis teisės normomis nustatytą teisinį reguliavimą tam, kad darbuotojo sveikatos ūmus ar lėtinis sutrikimas būtų pripažintas profesine liga, teisės aktų numatyta tvarka turi būti nustatyta, kad diagnozuotą darbuotojo sveikatos sutrikimą, kuris įtrauktas į Profesinių ligų sąrašą, sukėlė vienas ar keli kenksmingi ir (ar) pavojingi jo darbo aplinkos veiksniai ir kad tarp tų nustatytų veiksnių ir diagnozuotos į Profesinių ligų sąrašą įtrauktos ligos yra priežastinis ryšys.

36Vykdydama DSSĮ 44 straipsnio 13 dalyje ir CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktuose nurodytas funkcijas, CDMEK, gavusi VSDFV Šiaulių skyriaus prašymą įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta pagrįstai bei surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sąrašą, taip pat PL nustatymo kriterijus turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis.

37Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, įvertinusi pareiškėjos apeliacinio skundo ir bylos proceso dalyvių atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendime išdėstytomis išvadomis, prie kurių teismas priėjo visapusiškai ir objektyviai ištyręs ginčui reikšmingas aplinkybes, įvertinęs bylos proceso dalyvių argumentus ir su ginčo dalyku susijusių įrodymų visumą (ABTĮ 57 straipsnis, 79 straipsnio 1 dalis, 81 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, 87 straipsnio 2 ir 4 dalys), kad CDMEK 2013 m. gruodžio 18 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-836 priėmė atlikusi kompleksinę dokumentų ir duomenų analizę, kuria pagrindė savo išvadas. Teismas, nagrinėdamas bylą vadovaujasi ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisykle, kurioje įtvirtinta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo sprendimas šiuo atveju pagrįstas išsamia įrodymų analize bei teisės normomis, atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Apeliantės argumentai, esą pirmosios instancijos teismas skundo nenagrinėjo iš esmės, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl atmestini.

38Dėl apeliantės argumento, esą pirmosios instancijos teismas nevertino papildomai pateiktų dokumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo administracinėje bylos ribas apsprendžia pareiškėjo suformuluoti reikalavimai. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas konkrečias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir sprendime pasisakė dėl bylos proceso šalių pateiktų įrodymų, susijusių su ginčo dalyku (CDMEK išvados pagrįstumu ir teisėtumu). Pabrėžtina, kad pareiškėja prie skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, papildomai nepateikė jokių naujų su ginčo dalyku susijusių dokumentų, o pateikė tuos, kuriuos CDMEK įvertino, pateikdama išvadą Nr. 3EK(13.2)-836. Teismas sprendime nepasisakydamas dėl pareiškėjos pridėtų prie pareiškėjos skundo dokumentų, kurie yra nutolę nuo ginčo šioje byloje dalyko (įvairūs susirašinėjimo dokumentai, NDNT pažymos, kt.), procesinės teisės normų nepažeidė. Pareiškėjos pridėtas prie apeliacinio skundo 2014 m. gegužės 12 d. išrašas iš medicininių dokumentų nėra naujas dokumentas, o santrauka byloje esančių ir CDMEK vertintų medicininių duomenų už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 23 d. (pareiškėjos pirmojo kreipimosi į gydytoją dėl odos bėrimų) iki gydymosi 2012 m. liepos 23-27 d. VUL Santariškių klinikų alergologijos centre (šiuo aspektu pasisakyta 2013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvadoje ir CDMEK išvadoje).

39Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aspektus, kuriuos iškėlė VSDFV Šiaulių skyrius 2012 m. spalio 25 d. raštu kreipdamasis į CDMEK, kilus abejonių dėl apeliantei nustatytos profesinės ligos diagnozės (lėtinis profesinės kilmės organinių dulkių sukeltas ( - )) pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad CDMEK sprendime Nr. 3EK(13.2)-836 prieidama prie priešingų išvadų, t. y. nusprendusi nepripažinti profesinės ligos diagnozės, rėmėsi išsamesniais duomenimis nei buvo remtasi darbo medicinos gydytojui Akte nustatant profesinės ligos diagnozę.

40Iš Išvados Nr. 3EK(13.2)-836 turinio ir pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių matyti, kad CDMEK, nagrinėdama VSDFV Šiaulių skyriaus iškeltą ginčą dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo, neapsiribojo Akto ir medicininių duomenų bei duomenų, kuriais remiantis Aktu R. P. buvo patvirtinta profesinės ligos diagnozė, kompleksine analize, o siekdama išsiaiškinti susirgimo vystymosi aplinkybes ir konstatavusi duomenų nepakankamumą, naudojosi CDMEK nuostatų 10 punkte suteiktomis teisėmis gauti papildomą Komisijos funkcijų vykdymui reikalingą informaciją. CDMEK Išvadoje Nr. 3EK(13.2)-836, be kita ko, aprašyta ir papildomų duomenų rinkimo eiga bei rezultatai. Nurodyta, kad CDMEK 2012 m. posėdyje priėmė sprendimą (CDMEK nuostatų 10.2 punktas) kreiptis į VšĮ Šiaulių respublikinės ligoninės Konsultacinę polikliniką, prašydama pateikti R. P. asmens sveikatos istoriją iki 2010 metų. Sprendime Nr. 3EK(13.2)-836 užfiksuota, kad, gavusi prašomus duomenis, taip pat pareiškėjos raštu pateiktus atsakymus į CDMEK 2013 m. kovo 27 d. pateiktus klausimus, pakartotinai apsvarsčiusi visus turimus duomenis, CDMEK 2013 m. gegužės 24 d. posėdyje priėjo prie išvadų, kad nepakanka duomenų, įrodančių tiesioginį ryšį tarp profesinės rizikos veiksnio ar veiksnių ir nustatyto susirgimo, todėl reikalinga papildoma III lygio gydytojo alergologo konsultacija dėl galimo alergenų poveikio apeliantei dirbant archyve. Prie šių išvadų CDMEK priėjo įvertinusi tai, kad pateiktuose CDMEK dokumentuose gydytojo alergologo išvadose (2012 m. liepos 23 d.) nurodyta, jog nustatyta silpna reakcija medžiagoms (formaldehidui ir quaternium), kurios labai dažnai pasitaiko įprastose kosmetikos priemonėse (kremai, muilai, pieneliai ir kt.), tačiau tokių medžiagų dirbant archyve nenustatyta, o veiksniai, kurie galimai veikė apeliantę ir yra aprašyti Akte, gydytojų alergologų nebuvo vertinti. Atsižvelgdama į tai, CDMEK, vadovaudamasi CDMEK nuostatų 10.3 punktu, siuntė apeliantę papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę. Iš Sprendimo Nr. 3EK(13.2)-836 turinio matyti, kad CDMEK šį sprendimą 2013 m. gruodžio 18 d. posėdyje priėmė gavusi VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir Alergologijos centro gydytojų specialistų alergologų ir klinikinių imunologų konsiliumo 2013 m. lapkričio 4 d. išvadą ir pakartotinai įvertinusi visą turimą medžiagą (Akto I ir II dalių, asmens sveikatos istorijų, pareiškėjos paaiškinimų, alergologinių tyrimų duomenis, 2013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvadą).

41Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo abejoti gydytojų konsiliumo 2013 m. lapkričio 4 d. išvada. Minėta, kad CDMEK siuntė pareiškėją į III lygio gydytojo alergologo konsultacija dėl galimo alergenų poveikio apeliantei dirbant archyve, nes 2012 m. liepos mėnesio alergologo išvadose, pateiktose atlikus odos lopo testą su Europos standarto alergenais, konstatuota silpna reakcija medžiagoms (formaldehidui ir quaternium), kurios labai dažnai pasitaiko įprastose kosmetikos priemonėse (kremai, muilai, pieneliai ir kt.), tačiau tokių medžiagų dirbant archyve nenustatyta, o veiksniai, kurie galimai veikė apeliantę ir yra aprašyti Akte (popieriaus dulkės), gydytojų alergologų nebuvo vertinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad profesinė liga ginčui aktualiu Aktu buvo pareiškėjai nustatyta darbo medicinos gydytojui remiantis minėtomis 2012 m. liepos mėnesio alergologo išvadomis, Akto II dalyje profesinės ligos priežastimi nurodant organines dulkes, nors nebuvo duomenų, kad tokio rizikos veiksnio poveikis alergologų buvo įvertintas nustatant profesinės ligą. Be to, Akto I dalyje (14 punkte) buvo duomenys, kad pagal matavimų duomenis profesinės rizikos veiksnys – popieriaus dulkės neviršija ribinės vertės.

422013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvada, kurią pateikė III lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigos – VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir Alergologijos centro gydytojų specialistų alergologų ir klinikinių imunologų konsiliumo (nurodyta 5 gydytojų pavardės, tarp jų šio Centro vadovo profesoriaus, taip pat gydytojo docento pavardės) pateikta įvertinus 2012 m. liepos mėnesio ir 2013 m. spalio mėn. testus. Konstatuota, kad atlikus odos dūrio alerginius mėginius su dulkių erkių bei pelėsinių grybelių alergenais, nei 2012 m. liepos mėn., nei 2013 m. spalio mėn. sensibilizacijos dulkėms ir pelėsiniams grybeliams nenustatyta. Pateikta išvada: sensibilizacijos dulkėms ir pelėsiniams grybeliams nenustatyta; silpna sensibilizacija cheminiams alergenams (formaldehidui ir quaternium); konsiliumo metu odos bėrimo elementų nebuvo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokio pagrindo abejoti 2013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvada, į kurią, be kita ko, atsižvelgė CDMEK, nuspręsdama nepripažinti profesinės ligos diagnozės, taip pat pirmosios instancijos teismas, tikrindamas CDMEK išvados pagrįstumą ir teisėtumą ir vertindamas įrodymų visumą.

43Byloje yra duomenys apie tai, kad apeliantė atitinkamais 2009 ir 2011 metų laikotarpiais pagal terminuotas darbo sutartis dirbo Socialinės paramos skyriuje nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 17 d. (1 mėn. ir 16 dienų) ir nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. (1 mėn. ir 27 d.). CDMEK ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad pirmasis įrašas pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje apie odos bėrimus (( - )) atliktas 2010 m. balandžio 23 d., t. y. praėjus 5 mėnesiams nuo to laiko, kai pareiškėja buvo nutraukusi darbo santykius su Socialinės paramos skyriumi. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, kad minėtas pareiškėjos kreipimasis į gydytoją dėl odos bėrimo yra susijęs su jos darbo 2009 metais laikotarpiu Socialinės paramos skyriuje. Pastebėtina ir tai, kad pati pareiškėja pripažįsta, jog darbo 2009 metais patalpose Aido g. 10A, Šiauliuose, laikotarpiu prie senų archyvinių bylų rišimo perkėlimui į kitas patalpas ji dirbo ne visą laiką, o „kelias dienas“ (2013 m. balandžio 2 d. atsakymuose raštu į CDMEK pateiktus klausimus nurodė, kad 2009 m. spalio mėn. dirbo tris dienas, po savaitės – vieną dieną, visą kitą darbo laiką dirbo su einamosiomis bylomis). Pareiškėja nurodė, kad Socialinės paramos skyriuje nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. (1 mėn. ir 27 d.) ji dirbo rūsio patalpose Trakų g. 34, Šiauliuose, suvedinėjo archyvinių bylų duomenis į kompiuterinę duomenų bazę. Tarp apeliantės darbo Socialinės paramos skyriuje 2009 ir 2011 metais laikotarpių yra 1 metų ir 10 mėnesių intervalas. Pagal Akto I dalie duomenis R. P. nuo 2011 m. lapkričio 30 d. neturėjo kontakto su dulkėmis. Pareiškėja į gydytojus dėl odos bėrimų, pradedant nuo 2010 m. balandžio 23 d., 2010-2012 metais kreipėsi keletą kartų, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad tai yra priežastiniame ryšyje su apeliantės trumpalaikio darbo Socialinės paramos skyriuje laikotarpiais.

44Pagal PLTA nuostatų 30 punktą įtariamos profesinės ligos priežastys turi būti ištirtos per 30 dienų nuo pranešimo apie įtariamą profesinę ligą užregistravimo, esant pagrindui, šis terminas gali būti pratęstas. Akte nurodyta, kad pranešimas apie apeliantei įtartą profesinę ligą užregistruotas 2012 m. balandžio 25 d. Akto I dalis „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ surašyta 2012 m. birželio 18 d. Akto 13 punkte konstatuota, kad profesinės rizikos veiksnių vertinimas Trakų g. 34, Šiauliuose, nebuvo atliktas. Byloje nustatyta, kad užregistravus pranešimą apie įtariamą profesinę ligą, patalpose Trakų g. 34, Šiauliuose, VSPC 2012 m. gegužės 10 d. atliko cheminius tyrimus. Nustatė, kad profesinės rizikos veiksnys – popieriaus dulkės neviršija leistinos ribinės vertės. Teismas ir CDMEK šiuos duomenis vertino tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad CDMEK išvadoje Nr. 3EK(13.2)-836 motyvuotai nustatė, jog ištyrus pareiškėjos odos mėginius sensibilizacijos dulkėms ir pelėsiniams grybeliams nenustatyta (nustatyta silpna sensibilizacija cheminiams alergenams formaldehidui ir quaternium, kurie kaip profesinės rizikos veiksniai pareiškėjos darbo Socialinės paramos skyriuje laikotarpiu Akto I dalyje nebuvo nustatyti), Akto I dalyje nurodytas profesinės rizikos veiksnys – popieriaus dulkės – negali būti vertinamas kaip galėjęs lemti pareiškėjai profesinę odos ligą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad byloje nenustatyta būtinoji profesinės ligos pripažinimo sąlyga – tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjai diagnozuotos odos ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, todėl CDEM išvada, kuria nepripažinta profesinės ligos diagnozė, yra pagrįsta ir teisėta.

45Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliacinis skundas yra grindžiamas nesutikimu su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir CDMEK išvada, tačiau jis pagrįstas vien pareiškėjos nuomone ir prielaidomis. Pareiškėja nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė nė vieno teisės aktų pažeidimo ar netinkamo teisės normų taikymo atvejo, kuriuos būtų padariusi CDMEK ar pirmosios instancijos teismas.

46Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus: subjektyvųjį ir objektyvųjį. Teismas turi būti nešališkas subjektyviąja prasme, t. y. teisėjų kolegijos nariams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (pvz., byla H. prieš Daniją). Teismas turi būti nešališkas ir objektyvia prasme, t. y. turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo. Pavyzdžiui, byloje T. T. prieš Islandiją EŽTT pabrėžė, kad pagal objektyvumo testą turi būti nustatyta, ar išskyrus teisėjo asmeninį elgesį, galima nustatyti faktų, kurie kelia abejones dėl jo šališkumo. Sprendžiant, ar teisėjo nagrinėjančio bylą ir byloje dalyvaujančio asmens tarpusavio santykiai gali sudaryti pagrindą abejonei dėl teisėjo nešališkumo, minėto teismo praktikoje yra atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio santykių pobūdį, materialinę priklausomybę, giminystės ryšius ir pan. Teiginio, esą teismas buvo šališkas, apeliantė nepagrindė jokiais faktais ir motyvuotais argumentais. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai, visapusiškai, priėmė įrodymais ir teisės normomis pagrįstą motyvuotą sprendimą. Bylos proceso šaliai nepalankus teismo sprendimas, kurtis priimtas laikantis įstatymų reikalavimų, nesuteikia pagrindo išvadoms, kad teismas buvo šališkas.

47Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra pagrindo. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

48Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

49Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti

50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) padavė... 5. Pareiškėja paaiškino, kad iki jos darbo Šiaulių miesto savivaldybės... 6. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 7. Atsiliepime į skundą (b. l. 62–65) paaiškino, kad į CDMEK, gavusi... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 9. Atsiliepime į skundą (b. l. 93–94) paaiškino, kad VSDFV Šiaulių skyrius,... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl to, ar pagrįstai CDMEK pareiškėjai... 13. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau... 14. Teismas pastebėjo, kad skunde pareiškėja nenurodė kokių nors... 15. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo... 16. Teismas nustatė, kad 2012 m. liepos 17 d. VUL Santariškių klinikoje buvo... 17. Teismas pažymėjo, kad priimdama Sprendimą Nr. 3EK(13.2)-836, priešingai nė... 18. Pareiškėjos argumentą, kad cheminiai tyrimai dulkėms darbo vietoje atlikti... 19. Iš skundžiamos CDMEK išvados turinio teismas nustatė, kad CDMEK... 20. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas paneigti... 21. III.... 22. Pareiškėja R. P. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame... 23. Apeliantės nuomone, teismas, priimdamas 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą... 24. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti CDMEK 2013 m.... 29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.... 30. Profesinės ligos tyrimo ir nustatymo procedūroje dalyvaujantys subjektai ir... 31. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 32. Pabrėžtina, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra... 33. DSSĮ įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad ginčus,... 34. CDMEK nuostatuose nurodyta, kad CDMEK uždaviniai – patvirtinti ar paneigti... 35. Pagal minėtą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir jį... 36. Vykdydama DSSĮ 44 straipsnio 13 dalyje ir CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktuose... 37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi,... 38. Dėl apeliantės argumento, esą pirmosios instancijos teismas nevertino... 39. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aspektus,... 40. Iš Išvados Nr. 3EK(13.2)-836 turinio ir pirmosios instancijos nustatytų... 41. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 42. 2013 m. lapkričio 4 d. konsiliumo išvada, kurią pateikė III lygio asmens... 43. Byloje yra duomenys apie tai, kad apeliantė atitinkamais 2009 ir 2011 metų... 44. Pagal PLTA nuostatų 30 punktą įtariamos profesinės ligos priežastys turi... 45. Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliacinis skundas yra grindžiamas nesutikimu... 46. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, esą pirmosios... 47. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos... 48. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 49. Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti... 50. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....