Byla I-4313-171/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Inos Kirkutienės, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Ilmai Daubarienei ir Vladimirui Bondarenkai, atsakovės atstovei Teresei Genovaitei Bagdonienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei D. B., išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Markučiai“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – D. B.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2UAB „Markučiai“ pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CDMEK) 2014-06-06 išvadą Nr. 3EK(13.2)-367 „Dėl profesinės ligos“ (toliau – ir CDMEK išvada) ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti D. B. skundą dėl profesinės ligos nustatymo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Skunde paaiškina, kad nėra gavusi CDMEK pavedimu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno skyriaus atliktų D. B. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-18 papildymų bei patikslinimų (VDI Kauno skyriaus 2013-07-09 rašto Nr. (2)SD-9170 kopijos ir VDI Kauno skyriaus 2014-01-14 rašto Nr. (2)SD-619 kopijos). Remiasi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 redakcija) 22, 31 ir kitais punktais, pagal kuriuos CDMEK turėjo šiuos dokumentus pateikti pareiškėjai susipažinti.

4Pareiškėja pažymi, kad įtariamos profesinės ligos tyrimo metu CDMEK buvo nurodyta, kad AB „Gelžbetonio atramų gamykla“ (kurios teisės ir pareigas yra perėmusi pareiškėja) sudarė saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, todėl D. B. dirbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių vertės (dydžiai) neviršijo leistinų ribinių verčių (dydžių). Pareiškėjos turimo VDI Kauno skyriaus 2014-03-03 rašto Nr. (2)SD-3232 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Aktas) 16.2 punkte įvardyta profesinės ligos vystymosi priežastis yra „netinkamas darbų organizavimas“. Pareiškėja nurodo, kad CDMEK neįvardijo, kaip konkrečiai minima priežastis „netinkamas darbų organizavimas“ pasireiškė darbuotojai dirbant AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“. CDMEK taip pat nepavedė darbo medicinos gydytojai, surašiusiai Aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą. Taigi, pareiškėjos nuomone, CDMEK pažeidė CDMEK nuostatų 32 punktą.

5Pareiškėja teigia, kad CDMEK išvadoje buvo konstatuotas priežastinis ryšys tarp darbo aplinkos veiksnio vibracijos ir darbuotojos stuburo ligos, kuris nėra motyvuotas, darbo AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ metu nebuvo jokių D. B. veikusių profesinės rizikos veiksnių, neatitikusių teisės aktų reglamentuojamų parametrų. CDMEK išvadoje minimas profesinės rizikos veiksnys „vibracija“ Akte neminimas. Pareiškėjos nuomone, surašytos ir pasirašytos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto abi dalys laikytinos vientisu profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūros baigiamuoju dokumentu, kurio atskiros dalys negali ir neturi prieštarauti viena kitai. Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad profesinės rizikos veiksnys, atitinkantis teisės aktų reglamentuojamus parametrus, negali būti laikomas kenksmingu veiksniu, dėl kurio atsirado profesinė liga, Akto II dalyje patvirtino specialių medicinos žinių turintis specialistas – darbo medicinos gydytoja. Nurodo ir teiginius pagrindžiančią administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-770-09 ir kt.).

6Pareiškėja nesutinka su CDMEK išvados teiginiu, kad „jokie teisės aktai nenurodo, kad profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos leistinos ribinės vertės. <...> kartais apie 5 procentai dirbančiųjų mažesni dydžiai gali paveikti jų sveikatą, turintiems individualų jautrumą <...> ar esant mišriems rizikos veiksniams, šiuo atveju, papildomai veikiant triukšmui, fiksuotai darbo pozai“. Mano, kad CDMEK nepateikia nuorodų į administracinių teismų praktiką, pripažinusią pacituotos šios pozicijos pagrįstumą, todėl tai subjektyvi CDMEK nuomonė.

7Pareiškėja nurodo, kad CDMEK tyrimas, kurio pagrindu surašyta išvada, truko nepagrįstai ilgai ir leidžia teigti, kad buvo pažeistas Nuostatų 24 punktas, nustatantis, jog CDMEK išnagrinėja skundą ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo ir visų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti, gavimo dienos.

8Pareiškėjos manymu, rizikos veiksnių nustatymas, kai jų kiekis ir intensyvumas atitinka normas, negali būti laikomas pagrindu darbuotojo profesinei ligai konstatuoti, taip pat ir darbdavio kaltei preziumuoti.

9Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.

10Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepime (b. l. 57–64) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodo, kad CDMEK, spręsdama D. B. profesinės ligos pagrįstumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais, vėliau šio įsakymo 2014 metų balandžio 25 d. Nr. V-506 redakcija, laikėsi teisės aktų reikalavimų tinkamai atlikti jos kompetencijai priskirtas funkcijas, priimant vienokius ar kitokius sprendimus, nebuvo pažeistos teisės aktuose nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, taip pat rėmėsi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CDMEK, būdama specialia ekspertine institucija, taikydama dokumentinės analizės metodą, sprendė D. B. ištyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, pasitelkdama papildomus duomenis iš Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus bei paprašiusi jų iš darbdavio.

12Atsakovė paaiškina, kad CDMEK posėdžiuose įvertinta D. B. 2010-01-25 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-18 I dalis, kur nurodoma, kad darbuotoja tuo metu buvo 52 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, turinti neįgalumą, iki 2009-07-01 dirbusi buvusioje AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“, pagal profesiją ir pareigas – krano mašinistė (kranininkė), kurios bendras darbo stažas darbovietėje buvo 32,96 metų. Darbas vykdavo dviem pamainomis: dirbdavo su 10 tonų tiltiniu kranu (reg. Nr. 7413; modelis 40-16.75), pamainos metu kranu iš formų iškeldavo gelžbetoninius gaminius ir sandėliuodavo ant realizacijos vežimėlio. Gelžbetonio gaminių formas suleisdavo vėl į kameras ir uždengdavo dangčius. Darbo metu darbuotoją veikė šie sveikatai kenksmingi darbo aplinkos veiksniai: darbo poza, kuri buvo fiksuota, nepatogi, sėdima, kartais reikėdavo dirbti stovint ar pasilenkus ir žiūrėti per kabinos langą. Šalia šio veiksnio dar veikė stereotipiniai rankų judesiai, mechaniniai virpesiai, suvirinimo aerozolis bei šaltuoju metų laikotarpiu nepakankama šiluminė aplinka tiltinio krano kabinoje. Darbo laiko trukmė buvo 8 valandos, o darbo savaitė – 40 valandų, tačiau esant gamybiniam būtinumui dirbo ir viršvalandžius, nes 1976–1990 m. (iš viso 14 metų) vyko intensyvi gelžbetonio konstrukcijų gamyba (buvo didelė gaminių paklausa). 2009 m. birželio mėn. keitėsi gelžbetonio gaminių technologijos procesas, buvo atlikta tiltinių kranų rekonstrukcija ir kranai perdaryti nuo žemės valdomais kranais, todėl kranininko pareigybė AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ panaikinta. 2009 m. liepos 1 d. AB „Gelžbetonio atramų gamykla“ buvo reorganizuota ir perduota perimant turtą ir teises įmonei UAB „Markučiai“. D. B. šiame reorganizuotame padalinyje nedirbo.

13Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos skundo motyvus, kad buvo vadovautasi kitos įmonės pateiktais duomenimis dėl krano, paaiškina, kad nėra informacijos apie per 32 darbo metus tuo metu buvusius vibracijos matavimus, o kranininkės formuotojos darbe ilgą laiką (net 14 darbo metų) buvę intensyvūs darbo krūviai. CDMEK siekė pasinaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenimis, įvertinančiais profesinę riziką dėl visą kūną veikiančios vibracijos dirbant su tiltiniu kranu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai paprašius Visuomenės sveikatos centro duomenų apie AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ vykdytus vibracijos matavimus, gautas 2013-06-26 atsakymas Nr. 2(S)D-8425, kad archyviniai laboratorinių matavimų protokolai saugomi 5 metus. Pareiškėja 2014-03-26 raštu Nr. SR-30 CDMEK pateikė D. B. buvusio tiltinio krano techninio paso duomenis, tačiau jokių papildomų matavimo duomenų apie visą kūną veikiančią vibraciją nebuvo pateikta. CDMEK atkreipė dėmesį, kad D. B. tiltinio krano mašiniste dirbo net 33 metus, be to, 1976–1990 m. (iš viso net 14 metų) dirbo padidintu krūviu. CDMEK pakartotinai paprašė VDI Kauno skyriaus papildomų archyvinių duomenų apie Visuomenės sveikatos centro Kauno skyriaus tuo metu vykdytus tiltinio krano vibracijos matavimus. 2013-07-09 raštu Nr. (2)SD-9170 VDI Kauno skyrius pateikė papildomą informaciją, t. y. archyvinius duomenis, apie 2007-12-18 UAB „Betonika“ krano mašininko darbo vietos profesinės rizikos vertinimą ir darbo vietų higieninį įvertinimą Nr. 77, kranininko, kranininko-formuotojo, kranų operatoriaus darbo vieta tiltinio krano KP-01-00023 kabinoje, kur nurodoma, kad visą kūną veikianti vibracija buvo 0,72–0,58 m/s, skaičiuojant 8 darbo valandoms nustatyta nepriimtina rizika. Ši darbo vieta yra analogiška darbui su 10 tonų tiltiniu kranu reg. Nr. 7413, krano markė 40-16,75, su kuriuo dirbo D. B..

14Atsakovė nurodo, kad, vertindama gautus duomenis, pagrįstai mano, kad ir

15AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ nagrinėjamoje darbo vietoje visą kūną veikiančios vibracijos duomenys kartais galėjo būti ir nepriimtinos profesinės rizikos. Tačiau CDMEK rėmėsi ne tik šiais duomenimis, bet įvertino ir tai, kad jokie teisės aktai nenurodo, kad profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos profesinės rizikos ribinės vertės. Jeigu profesinės rizikos vertės būtų viršijamos nuolat, tada privalomai reikėtų stabdyti gamybą. Profesinės rizikos veiksnių dydžiai, kurie gali sutrikdyti darbuotojo sveikatą, yra apskaičiuoti atitinkamai maždaug 95 procentams dirbančiųjų. Tačiau apie 5 procentams dirbančiųjų ir mažesni dydžiai gali paveikti jų sveikatą, ypač turintiems individualų jautrumą, pvz.: jauniems ar ligotiems, ar esant mišriems rizikos veiksniams, šiuo atveju papildomai veikiant triukšmui, fiksuotai darbo pozai.

16Taip pat paaiškina, kad profesinės rizikos veiksniai, taip pat ir vibracija, Akto I dalyje buvo nurodyti kaip „mechaniniai virpesiai“ (vibracija). Priešingai, nei nurodo pareiškėja, CDMEK užklausimu siekė gauti ankstesniuosius archyvinius duomenis, kurių iš pareiškėjos negavo.

17Dėl pareiškėjos reiškiamos pastabos, kad Akto 16.2 įvardyta profesinės ligos vystymosi priežastis yra „netinkamas darbų organizavimas“ ir / ar dėl kitų faktorių, susijusių su darbuotojo darbo sąlygomis AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“, pažymi, kad šį punktą pildė profesinės ligos priežastis tyrusi komisija, vadovaujant VDI Kauno skyriui. CDMEK priėmė teisingą sprendimą įpareigoti darbo medicinos gydytoją perrašyti naują profesinės ligos tyrimo ir pripažinimo akto II dalį.

18Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie

19D. B. neurologines ligas. Nurodo, kad, išnagrinėjus ligonės asmens istoriją, matyti, kad jai dažnai paūmėdavo lėtinis radikulitas, turėdavo laikino nedarbingumo pažymėjimus, keletą kartų gydyta dėl šių ligų stacionare, todėl buvusio darbdavio atstovai tai turėjo žinoti.

20Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime (b. l. 66) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo posėdyje palaikė atsakovės nurodytus motyvus ir sutiko su atsakovės atsiliepimu į skundą.

22Skundas atmestinas.

23Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2014-06-06 išvados Nr. 3EK(13.2)-367 dėl profesinės ligos teisėtumo ir pagrįstumo.

24Byloje nustatyta, kad 2010-01-25 Profesinės ligos tyrimo komisija surašė profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. S-18, kurio II dalyje konstatuota, kad profesinė liga

25D. B. nenustatyta, nes profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje nenurodytas profesinės rizikos veiksnių viršijimas HN (b. l. 29–34). CDMEK 2014-06-06, išnagrinėjus D. B. skundą dėl profesinės ligos nustatymo, priėmė išvadą Nr. 3EK(13.2)-367 „Dėl profesinės ligos“, kuria D. B. patvirtino profesinę ligą, diagnozė – profesinė stuburo juosmeninės dalies disko išvarža L4/L5 su L5 radikulopatija iš kairės, skausminiu sindromu ir atraminės funkcijos nepakankamumu II-III laipsnio, veikiant ilgalaikei viso kūno vertikaliai vibracijai. Profesinė jutiminė vegetacinė galūnių polineuropatija veikiant ilgalaikei viso kūno vertikaliai vibracijai. TLK-10 kodai: M51.1; G62.8; Z57.7 (b. l. 42–45).

26Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir yra kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumo (nepagrįstumo). Teismas, spręsdamas ginčą dėl CDMEK sprendimo (išvados) pagrįstumo bei teisėtumo, kaip ir bet kurio kito administracinio ginčo atveju turėjo spręsti ginčą dėl teisės, t. y. patikrinti, ar skundžiamą aktą priėmusi institucija (CDMEK) tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės patvirtinimo laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1820-14).

27Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (toliau – ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas), LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 1 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu

28Nr. V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai (toliau – ir Profesinių ligų nustatymo kriterijai), LR Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintas Profesinių ligų sąrašas (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas) bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai (toliau – ir CDMEK nuostatai; 2008-02-15 sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-121 redakcija). Pažymėtina, kad, vadovaujantis 2013-12-23 įstatymu

29Nr. XII-739 (TAR, 2014, Nr. 2014-00017), iki 2014-05-01 pradėti tirti nelaimingi atsitikimai darbe, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos baigiami tirti laikantis iki 2014-05-01 galiojusios tvarkos ir nuostatų.

30Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis apibrėžia, kad profesinė liga – tai ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, darbo aplinka – tai darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų). Kenksmingas veiksnys – rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei; pavojingas veiksnys – darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 17, 25 dalys).

31Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuostatą, ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia CDMEK. Detalizuoja įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, t. y. Profesinių ligų nustatymo kriterijų 32 punktas ir CDMEK nuostatai.

32CDMEK nuostatuose nurodyta, kad CDMEK uždaviniai – patvirtinti ar paneigti profesinės ligos diagnozę, nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai (CDMEK nuostatų 7 p.). CDMEK funkcijos apibrėžtos CDMEK nuostatų 9 punkte: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.); atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir surašyti išvadą dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 8 punkte nurodyta, kad CDMEK kompetencijai nepriklauso: susisirgimų, neįrašytų į Profesinių ligų sąrašą, atvejai; atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas; atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančią profesinių ligų tyrimo apskaitos nuostatų nustatytą tvarką. CDMEK nuostatų 10 punkte įtvirtintos CDMEK priskirtų funkcijų vykdymui suteiktos teisės, iš jų teisė gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų, darbdavių, draudimo įstaigų ir kitų institucijų visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti (10.2 p.), siųsti asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti diagnozę

33(10.3 p.). CDMEK, spręsdama jos kompetencijai priskirtus ginčus, turi vadovautis Profesinių ligų sąrašu, Profesinių ligų nustatymo kriterijais (CDMEK nuostatų 4, 8 punktai, Profesinių ligų nustatymo kriterijų 2 punktas). Pagal Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 punktu ir CDMEK nuostatų 21, 25, 26, 27 punktais nustatytą teisinį reguliavimą CDMEK sprendimas dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, profesinė ligos pagrįstumo (nepagrįstumo) įforminamas surašant atitinkamą CDMEK išvadą.

34Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-10876, 6 punkte nustatyta, kad, nustatant profesinę ligą, vertinama ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.), darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje), profesinės ligos klinika (specifiniai ir / ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt.), laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, diferencinė diagnostika, asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje, mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtinto Profesinių ligų sąrašo pastabos 1 punkte nurodyta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Vadinasi, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

35Taigi, CDMEK, gavusi prašymą įvertinti profesinės ligos nustatymo pagrįstumą, turi atlikti kompleksinę dokumentų analizę ir nustatyti, ar profesinės ligos diagnozė nustatyta (nenustatyta) pagrįstai, ir surašyti atitinkamą išvadą. Kompleksinė dokumentų analizė reiškia tai, kad CDMEK turi kompleksiškai įvertinti duomenis apie darbuotojo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidą (profesiją, darbo pobūdį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumą bei trukmę ir kt.), profesinės ligos kliniką, asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-319-146/2015).

36Iš ginčijamos išvados matyti, kad CDMEK svarstė duomenis iš profesinės ligos priežasčių tyrimo akto, kuriame nustatyta, kad D. B., 52 metų amžiaus, pagal profesiją tiltinio krano mašinistė, išdirbusi su tiltiniu kranu 32,82 metų AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ 1976–2009 m., dirbo su 10 t tiltiniu kranu, reg. Nr. 7413, krano modelis 40-16,75. Profesinės rizikos veiksniai, matuoti šioje įmonėje 2008 metais (profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 6, 2008-06-20), taip pat ir mechaniniai virpesiai, darbo poza neviršijo leistinų ribinių verčių. Nuo 2009 m. atlikta tiltinių kranų rekonstrukcija, kranai perdaryti nuo žemės valdomais kranais, todėl kranininko profesija panaikinta (b. l. 29–32, 42). CDMEK, atlikdama jai priskirtas funkcijas pagal CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktus, neapsiribojo vien tik 2010-01-25 Profesinės ligos tyrimo komisijos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-18 ir jo prieduose nustatytų aplinkybių analize, o naudojosi CDMEK nuostatų 10.2 punkte suteikta teise gauti iš įvairių įstaigų duomenis, kurių reikia CDMEK funkcijoms vykdyti sprendžiant ginčą. CDMEK taip pat įvertino asmens duomenis iš asmens sveikatos istorijos ir nustatė, kad D. B. nuo 2007 iki 2010 m. dažnai sirgdavo radikulopatijomis su paūmėjimais, 2009 m. 2 kartus gydyta neurologiniame stacionare dėl stuburo juosmeninės dalies L4/L5 disko išvaržos, vėliau taikytas ambulatorinis reabilitacinis gydymas, tačiau pagerėjimo nebuvo.

37Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad CDMEK iki 2014-06-06 posėdžio, kuriame priėmė ginčijamą išvadą, surengė dar kelis posėdžius (2013-08-23, 2013-10-18, 2014-02-21). Matyti, kad pirmą kompleksinį dokumentų vertinimą CDMEK atliko 2013-08-23 posėdyje ir nutarė į kitą posėdį pakviesti darbuotoją ir darbdavį. Kituose posėdžiuose CDMEK vertino papildomai pateiktus dokumentus bei duomenis ir nusprendė, kad reikia reikalauti papildomų duomenų, todėl pakartotinai užklausė VDI Kauno skyriaus apie D. B. darbo sąlygas, taip pat nuspręsta tikslinti profesinės ligos priežasčių tyrimo akto I dalį (b. l. 15, 21, 39).

38CDMEK, išanalizavusi papildomai surinktus duomenis, ambulatorinę ligos istoriją, Akte pateiktus duomenis apie darbo sąlygas, darbo veiklos raidą, kitą medicininę dokumentaciją, priėjo prie išvadų, kad profesinei ligai išsivystyti neabejotinai turėjo įtakos ilgametis (30 metų) darbas tiltinio krano mašiniste, kur visą kūną veikianti vertikali vibracija buvo tiesioginė sveikatos sutrikimų priežastis. CDMEK pabrėžė, kad D. B. pradėjo sirgti stuburo ligomis dar tebedirbdama tiltinio krano mašiniste, kasmet turėdavo dėl lėtinių radikulopatijų paūmėjimo nedarbingumo pažymėjimus, kelis kartus gydyta neurologiniame stacionare, kai išryškėjo stuburo juosmeninės dalies disko išvarža, ir dėl to NDNT paskyrė net 50 procentų darbingumo netekimo. CDMEK įvertinus nustatytas aplinkybes, buvo konstatuota, kad papildomų veiksnių stuburo patologijai išsivystyti, be profesinės etiologijos, nebuvo, todėl konstatuojamas priežastinis ryšys tarp darbo aplinkos veiksnių (vibracijos) ir stuburo ligos yra nustatytas.

39Pareiškėjos nuomone, CDMEK padarė procedūrinius pažeidimus ir tyrimu neužtikrino objektyvaus ir nuodugnaus aplinkybių įvertinimo. Pareiškėjos nurodomi procedūriniai pažeidimai yra susiję su tuo, kad pareiškėja negavo CDMEK pavedimu VDI Kauno skyriaus atliktų D. B. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-18 papildymų bei patikslinimų (VDI Kauno skyriaus 2013-07-09 rašto Nr. (2)SD-9170 kopijos, VDI Kauno skyriaus 2014-01-14 rašto Nr. (2)SD-619 kopijos). Pareiškėja taip pat nurodo, kad CDMEK priėmė išvadą neįvardijusi, kad patvirtintos profesinės ligos nesukėlė „Netinkamas darbų organizavimas“ ir / ar kiti faktoriai, susiję su darbuotojos darbo sąlygomis AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“, o tai prieštarauja CDMEK nuostatoms.

40Pareiškėja nurodo, kad CDMEK buvo neobjektyvi, kadangi pareiškėjai nebuvo žinoma apie D. B. neurologines ligas, be to, CDMEK neturėjo pagrindo remtis panašios darbo vietos tiltinio krano vibracijos matavimais. Mano, jei CDMEK išvadoje diagnozuotos profesinės ligos išsivystė dėl darbuotojos individualaus organizmo jautrumo veikiantiems rizikos veiksniams, kurie AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ neviršijo leistinų ribinių verčių (dydžių), CDMEK turėjo pavesti darbo medicinos gydytojai naujai surašomame Profesinės ligos patvirtinimo akte nurodyti, kad dėl darbuotojai diagnozuojamų profesinių ligų nėra jokios darbdavio kaltės. Atitinkamai pareiškėja ginčija ir CDMEK išvados teiginį, jog „jokie teisės aktai nenurodo, kad profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos leistinos ribinės vertės. <...> kartais apie 5 procentai dirbančiųjų mažesni dydžiai gali paveikti jų sveikatą, turintiems individualų jautrumą <...> ar esant mišriems rizikos veiksniams, šiuo atveju, papildomai veikiant triukšmui, fiksuotai darbo pozai“, tačiau nepateikia nuorodų į administracinių teismų praktiką, pripažinusią pacituotos CDMEK pozicijos pagrįstumą.

41Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja remiasi naujesne CDMEK nuostatų redakcija, nei galiojusi priimant ginčijamą išvadą. Kaip nustatyta anksčiau, vadovaujantis 2013-12-23 įstatymu Nr. XII-739 (TAR, 2014, Nr. 2014-00017), iki 2014-05-01 pradėti tirti nelaimingi atsitikimai darbe, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos baigiami tirti laikantis iki 2014-05-01 galiojusios tvarkos ir nuostatų. Teismo nuomone, ši nuostata apima ne tik įstatymą, tačiau atitinkamai ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. CDMEK nuostatas. Aiškinat šią nuostatą sistemiškai, darytina išvada, kad žodis „tvarka“ šiame kontekste apima ne tik įstatymo nuostatas, tačiau atitinkamai ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai sudaro vieną teisinę sistemą, todėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų galiojimas yra sietinas su įstatymo galiojimu. Nors CDMEK nuostatų 2014-04-28 redakcijoje Nr. 4786 tai nėra išplėtota, tačiau nuostatos buvo keičiamos dėl pasikeitusio įstatymo, o jeigu įstatymo pakeitimas galioja tam tikru laiku, tai atitinkamai tuo laiku galioja ir nauja įstatymo įgyvendinamojo teisės akto redakcija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nurodomas CDMEK nuostatų 32 punktas yra

422014-04-28 redakcijos Nr. 4786, kuri, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, yra netaikoma nagrinėjamai bylai, todėl pareiškėjos motyvai dėl to, kad CDMEK nesutikdama su Akto išvadomis turėtų įpareigoti darbo medicinos gydytoją, surašiusį profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, yra nepagrįstas. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjos nurodomo CDMEK nuostatų 24 punkto, nustatančio, kad „Komisija išnagrinėja skundą ir priima sprendimą ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo skundo ir visų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti, gavimo dienos“ galiojimo, kadangi ankstesnėje redakcijoje šio punkto nebuvo.

43Dėl kitų pareiškėjos nurodomų procesinių pažeidimų, pagal CDMEK nuostatus kviesti į posėdžius suinteresuotus asmenis yra CDMEK teisė (CDMEK nuostatų 10.10 punktas). Teisės aktai nenustato CDMEK pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims, iš jų ir darbdaviui, apie piliečio kreipimąsi dėl nenustatytos profesinės ligos ir atitinkamai teikti visus gaunamus dokumentus.

44Atmestinas pareiškėjos motyvas, kad CDMEK išvadą siejo su netinkamomis darbo sąlygomis ir darbdavio kalte. Išvadoje yra nurodyta priešingai, kad jokie teisės aktai nenurodo, kad profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos vibracijos leistinos ribinės vertės.

45Tai, kad kenksmingi veiksniai neviršija teisės aktuose nustatytų leistinų ribų, visiškai neeliminuoja šių veiksnių daromo neigiamo poveikio sveikatai. Įvertinus tai, jog kenksmingus veiksnius lėmė D. B. darbo pobūdis, tokio pobūdžio darbą ji dirbo daugiau kaip 30 metų, darbo pobūdis iš esmės nekito, todėl šio kenksmingo veiksnio poveikio trukmė pripažintina labai ilga ir ši aplinkybė taip pat patvirtina ginčijamos CDMEK išvados pagrįstumą. Pagal Profesinių ligų nustatymo kriterijų 8.2 punktą, maksimalus latentinis periodas nustatant juosmeninės stuburo dalies diskų ligas, sukeltas ilgalaikės vertikalios viso kūno vibracijos, – iki 5 metų. Pareiškėja kenksmingų veiksnių sąlygomis dirbo nuo 1976 iki 2009 m., o nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad D. B. 2007 iki 2010 m. dažnai sirgdavo radikulopatijomis su paūmėjimais, 2009 m. 2 kartus gydyta neurologiniame stacionare dėl stuburo juosmeninės dalies L4/L5 disko išvaržos, todėl darbo laikotarpis atitinka nustatytą ligos latentinį periodą.

46Dėl pareiškėjos motyvo, kad CDMEK neturėjo pagrindo remtis panašios darbo vietos tiltinio krano vibracijos matavimais, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1-269/V-125 „Dėl Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento patvirtinimo“ 23.14.3 punktą, jeigu darbo vietoje profesinė rizika neįvertinta, atliekami profesinės rizikos veiksnių tyrimai; kai nėra galimybės atlikti tyrimus, galima panaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis, specialios literatūros ar kitus šaltinius. Kaip nustatyta išvadoje, kadangi nėra archyvinių duomenų apie D. B. ankstesnių darbų profesinę riziką ir nėra ankstesnių archyvinių duomenų apie kranininko formuotojo, dirbančio su 10 t tiltiniu kranu, darbo vietos higieninį įvertinimą bei profesinės rizikos vertinimą AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“, VDI Kauno skyrius CDMEK pateikė UAB „Betonikos“ panašios darbo vietos archyvinius duomenis. Vadinasi, CDMEK turėjo teisę panaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis.

47Pareiškėja nesutinka su CDMEK išvada, kad jokie teisės aktai nenurodo, kad profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos leistinos ribinės vertės. Pažymėtina, kad atitinkama pozicija atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2015 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1820-14).

48Atsižvelgus į išdėstytus argumentus skundas atmestinas. Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

50Pareiškėjos UAB „Markučiai“ skundą atmesti.

51Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. UAB „Markučiai“ pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti... 3. Skunde paaiškina, kad nėra gavusi CDMEK pavedimu Valstybinės darbo... 4. Pareiškėja pažymi, kad įtariamos profesinės ligos tyrimo metu CDMEK buvo... 5. Pareiškėja teigia, kad CDMEK išvadoje buvo konstatuotas priežastinis ryšys... 6. Pareiškėja nesutinka su CDMEK išvados teiginiu, kad „jokie teisės aktai... 7. Pareiškėja nurodo, kad CDMEK tyrimas, kurio pagrindu surašyta išvada, truko... 8. Pareiškėjos manymu, rizikos veiksnių nustatymas, kai jų kiekis ir... 9. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti remdamasi... 10. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 11. Nurodo, kad CDMEK, spręsdama D. B. profesinės ligos pagrįstumą, vadovavosi... 12. Atsakovė paaiškina, kad CDMEK posėdžiuose įvertinta D. B. 2010-01-25... 13. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos skundo motyvus, kad buvo vadovautasi... 14. Atsakovė nurodo, kad, vertindama gautus duomenis, pagrįstai mano, kad ir... 15. AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ nagrinėjamoje darbo vietoje visą... 16. Taip pat paaiškina, kad profesinės rizikos veiksniai, taip pat ir vibracija,... 17. Dėl pareiškėjos reiškiamos pastabos, kad Akto 16.2 įvardyta profesinės... 18. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad pareiškėjai nebuvo... 19. D. B. neurologines ligas. Nurodo, kad, išnagrinėjus ligonės asmens... 20. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti remdamasi... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepime (b. l. 66) prašė skundą... 22. Skundas atmestinas.... 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl atsakovės Lietuvos Respublikos... 24. Byloje nustatyta, kad 2010-01-25 Profesinės ligos tyrimo komisija surašė... 25. D. B. nenustatyta, nes profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje... 26. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad CDMEK yra speciali... 27. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų... 28. Nr. V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai (toliau – ir... 29. Nr. XII-739 (TAR, 2014, Nr. 2014-00017), iki 2014-05-01 pradėti tirti... 30. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis apibrėžia,... 31. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje... 32. CDMEK nuostatuose nurodyta, kad CDMEK uždaviniai – patvirtinti ar paneigti... 33. (10.3 p.). CDMEK, spręsdama jos kompetencijai priskirtus ginčus, turi... 34. Profesinių ligų nustatymo kriterijų, patvirtintų sveikatos apsaugos... 35. Taigi, CDMEK, gavusi prašymą įvertinti profesinės ligos nustatymo... 36. Iš ginčijamos išvados matyti, kad CDMEK svarstė duomenis iš profesinės... 37. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad CDMEK iki 2014-06-06 posėdžio,... 38. CDMEK, išanalizavusi papildomai surinktus duomenis, ambulatorinę ligos... 39. Pareiškėjos nuomone, CDMEK padarė procedūrinius pažeidimus ir tyrimu... 40. Pareiškėja nurodo, kad CDMEK buvo neobjektyvi, kadangi pareiškėjai nebuvo... 41. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja remiasi naujesne CDMEK... 42. 2014-04-28 redakcijos Nr. 4786, kuri, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta... 43. Dėl kitų pareiškėjos nurodomų procesinių pažeidimų, pagal CDMEK... 44. Atmestinas pareiškėjos motyvas, kad CDMEK išvadą siejo su netinkamomis... 45. Tai, kad kenksmingi veiksniai neviršija teisės aktuose nustatytų leistinų... 46. Dėl pareiškėjos motyvo, kad CDMEK neturėjo pagrindo remtis panašios darbo... 47. Pareiškėja nesutinka su CDMEK išvada, kad jokie teisės aktai nenurodo, kad... 48. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus skundas atmestinas. Atmetus... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 50. Pareiškėjos UAB „Markučiai“ skundą atmesti.... 51. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...