Byla ATP-850-380/2014
Dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimo

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimo, ir

Nustatė

2A. S. 2014 m. rugsėjo 3 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 29 d., 18.10 val., ( - ), vairavo transporto priemonę „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. ( - ) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

3Šilutės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. S. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 5 d., administracinę nuobaudą – 1000 Lt (289 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 m.

4A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigia, kad nenustatyta, jog apeliantas transporto priemones vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismo posėdyje paaiškino, jog tą dieną apie 10 val., vartojo 6 kapsules „Sustamed“ ir 2 tabletes Kalcio gliukonato. Apie tai, kad vairuojant automobilį jautėsi lyg reakcija buvo sumažėjusi, teismo posėdyje nesakė, apie tai galėjo būti užsiminta jo paaiškinime, kurį surašė policijos pareigūnai. Paaiškinimą jis neskaitęs, pasirašė. Maisto papildas „Sustamed“ ir Kalcio gliukonatas neturi jokio narkotinio ar psichotropinio poveikio, jie kasdien vartojami stiprinti imunitetą. Šių maisto papildų vartojimas nėra ribojamas, neturi jokio poveikio žmogaus psichikai, nedaro įtakos transporto priemonių vairavimui. Keletą dienų iki įvykio gėrė vaistus „Lorafen“, kurių sudėtyje yra lorazepamo. Šiuos vaistus vartojo, nes buvo patyręs sunkią traumą buityje – buvo nudegintas visas veidas, dėl nežmoniškų skausmų, negalėjo gyventi be vaistų nuo skausmo, depresijos, nemigos. Veidas iki šiol yra jautrus atmosferiniams ir aplinkos poveikiams, nuolat būna neįprastai paraudęs. Nors policijos pareigūnai apeliantą pristatė į VšĮ „( - )“, tačiau medicinos specialistų apžiūrėtas nebuvo, bendras asmens būklės vertinimas nebuvo atliktas, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas nebuvo, nebuvo nustatyta bendra asmens būklė. Nebuvo nustatyta ar bent vienas iš požymių galėjo suteikti pagrindo įtarti, kad apeliantas apžiūros metu buvo apsvaigęs. Be to, kraujo mėginys išvis nebuvo paimtas ir netirtas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, nebuvo laikomasis, t. y. nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos. Todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad transporto priemonę vairavęs asmuo iki eismo įvykio buvo vartojęs alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Būtina nustatyti, kad įvykio metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-184/2013). Specialisto išvadoje Nr. T-N 1556/14(01) tik pažymėta, jog apelianto šlapime rasta lorazepamo. Tačiau byloje nėra jokios gydytojo išvados, kad sustabdymo metu buvo apsvaigęs nuo šios medžiagos. Minėtos aplinkybės neįrodo apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog įvykio dieną apeliantas vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Išvadą, kad asmuo apsvaigęs, gali padaryti tik gydytojas, gavęs šlapimo ir kraujo tyrimo rezultatus, o apelianto bendras būklės vertinimas ir kraujo tyrimas net nebuvo atlikti. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir specialisto išvada apie lorazepamo požymius šlapime neįrodo apsvaigimo automobilio vairavimo metu fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, kad minėtą dieną transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra. Tokios teismų praktikos ir įrodymų vertinimo iš esmės analogiškose situacijose laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-398-557/2013, ATP-599-493/2013, ATP-661-361/2012, ATP-312-557/2012, ATP-45-557/2012). Teigia, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog apelianto veiksmuose yra ATPK 126 str. 5 d., numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. Šiuo atveju netikslinga naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir grąžinti bylą tirti iš naujo, nes nustačius minėtus tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos pažeidimus, nėra jokios protingos galimybės rinkti naujus įrodymus, kurie leistų nustatyti, kad apeliantas 2014 m. gegužės 29 d. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

5Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą. A. S. padarytas pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, jam paskirta nuobauda yra adekvati jo padarytam pažeidimui ir ji turi būti įvykdyta.

6Apeliacinis skundas tenkintinas.

7Apeliaciniame skunde ginčijama kaltė padarius ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės klausimą ir pažymi, jog neįrodyta, kad automobilį jis vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

8Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, sprendžia, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, nėra įrodyta.

9ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

10A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad A. S. kaltė dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 5 d. padarymo, įrodyta jo paties rašytiniu ir žodiniu prisipažinimu, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, specialisto išvada Nr. ( - ), kita bylos medžiaga. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį ir jį nubausti turi būti nustatytas asmens vairavimo apsvaigus nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų faktas. Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Vyr. patrulis G. P. nurodė, kad A. S. akys ir veidas buvo paraudęs, kalba nerišli, nežymiai svirduliavo. Patikrinus alkotesteriu, rezultatas buvo 0,00 promilių (b. l. 5). Specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad A. S. šlapime rasta lorazepamo. Šlapime opijatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (b. l. 9).

11Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 p. apsvaigimas apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos). Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Ši apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra apsvaigęs. Taigi teisė nustatyti (laikantis patvirtintos metodikos), ar asmuo yra apsvaigęs, suteikta tik atitinkamiems medicinos specialistams.

12Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 p. nurodyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus); tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas (išskyrus šio įsakymo 16 punkte numatytus atvejus). Pagal Metodikos 4 p., atliekant asmens medicininę apžiūrą, bendrą asmens būklės vertinimą atlieka gydytojai, o tiriamųjų medžiagų ištyrimą – Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai. Pagal Metodikos 6 p., atliekant asmens medicininę apžiūrą, pildomas nustatytos formos medicininės apžiūros aktas, kurio skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“, pagal Metodikos 11 p., gydytojas užpildo tik po to, kai gaunamas atsakymas iš toksikologijos laboratorijos. Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ – nurodoma asmuo blaivus/neblaivus, apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs.

13Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. nebuvo atlikti medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Be to Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šlapimo netyrė. Todėl remiantis vien tik byloje esančia specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad A. S. šlapime nėra opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, etilo alkoholio, kokaino ir kokaino metabolitų, negalima daryti kategoriškos išvados dėl to, kad A. S. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

14Nors A. S. paaiškino, kad 2014 m. gegužės 29 d. vartojo maisto papildus „Sustamed“ ir Kalcio gliukonatą, keletą dienų iki įvykio gėrė vaistus „Lorafen“, kurių sudėtyje yra lorazepamo, tačiau būtina nustatyti, kad įvykio metu asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone apelianto apsvaigimo faktas transporto priemonės vairavimo metu administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis nėra įrodytas, todėl A. S. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai.

15Pirmos instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, įrodyta bylos duomenimis, pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apylinkės teismas, formaliai skundžiamo nutarimo aprašomoje dalyje išvardindamas įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas, plačiau jų neanalizuodamas ir dėl jų nepasisakydamas, pažeidė minėto straipsnio nuostatas, todėl nutarimas naikintinas, o A. S. administracinio teisės pažeidimo byla, neįrodžius jo kaltės pagal ATPK 126 straipsnio 5 dalį, nutraukiama. Konstatavus, kad A. S. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo neįrodyta, kiti apeliacinio skundo motyvai plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

17Panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. S. nutraukti.

18Nutarimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai