Byla 2-1325-792/2012
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Renaldui Baliučiui, atsakovo UAB „Autotentas“ atstovui advokatui Justui Jankauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Autotentas“ dėl žalos regreso tvarka priteisimo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 12483,60 Lt žalos regreso tvarka, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodo, jog 2009-01-21 tarp ieškovo ir atsakovo įsigaliojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 01 7143770, kuria buvo apdrausta automobilio „IVECO AT440S43“, v/n ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė, 2009-11-05 įsigaliojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 017396437, kuria buvo apdrausta automobilio „IVECO AT440S43“, v/n ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė, 2009-11-05 taip pat įsigaliojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis AYAS Nr. 017396447, kuria buvo apdrausta automobilio „SCANIA R480“, v/n ( - ), valdytojų civilinė atsakomybė. 2009-03-12 Kaune, Veiverių g., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „IVECO AT440S43“, v/n ( - ) atsitrenkė ir apgadino automobilį „OPEL ASTRA“, v/n ( - ). Remiantis eismo įvyko deklaracija, kaltininku pripažintas atsakovo darbuotojas, vairavęs minėtą automobilį. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 1193,36 Lt dydžio draudimo išmoką. 2009-11-10 Ispanijoje, Barselonoje, eismo įvykio metu automobilis „IVECO AT440S43“, v/n ( - ), atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę „RENAULT MEGANE“, v/n B-5015-XD. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio IVECO vairuotojas. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 6177,50 Lt (1789,13 eurų) dydžio draudimo išmoką. 2009-11-13 kelyje A7, Vokietijoje, eismo įvykio metu buvo apgadintas apšvietimo stulpas. Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „SCANIA R480“, v/n ( - ), vairuotojas. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 5112,74 Lt (1480,75 eurų) dydžio draudimo išmoką. Viso dėl padarytų žalų ieškovas išmokėjo 12483,60 Lt. Teigia, jog atsakovas ir ieškovas draudimo sutartimis AYAS Nr. 01 7143770, AYAS Nr. 017396437 bei AYAS Nr. 017396447 susitarė, kad atsakovui draudimo apsauga įsigalioja nuo draudimo sutarčių 1.2 p. nurodytos datos. Be to, pagal minėtas draudimo sutartis atsakovas nustatyto dydžio draudimo įmokas turėjo sumokėti draudimo sutarčių 1.5.2 p. nustatyta tvarka, tačiau atsakovas to neatliko. Todėl ieškovas turi į draudėją regreso teisę 12483,60 Lt sumai, nes eismo įvykio metu galiojo draudiminė apsauga pagal draudimo sutartis, tačiau atsakovas pagal draudimo sutartis nebuvo laiku įmokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokų (b.l. 3-6).

3Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str. 7 d., kuria remiasi ieškovas, nėra imperatyvi, nes jos pagrindu dėl nurodytų aplinkybių (laiku nesumokėtos draudimo įmokos) draudikas (ieškovas) tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo (atsakovo) grąžinti dėl padarytos žalos draudiko (ieškovo) išmokėtas sumas. Tačiau tokia įstatyminė teisė nėra absoliuti ir ją ieškovas turi įgyvendinti ne bet kaip, o laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Pirma, ginčo šalys jų sudarytose Draudimo sutartyse susitarė dėl konkrečios šių sutarčių įsigaliojimo datos, nesiedamos jos su pirmu draudimo įmokų sumokėjimu, t.y. šalių sudaryta draudimo sutartis bei draudimo apsauga įsigaliojo ir nesumokėjus draudimo įmokos ar jos pirmos dalies. Tai, jog Draudimo sutartys ir draudimo apsauga pagal šias Draudimo sutartis galiojo atitinkamų eismo įvykių metu, neginčija ir pats ieškovas. Tokiu atveju, atsakovas galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 80 str., TPVCAPDĮ 7 str. 1 d. įtvirtinta draudimo apsaugos sustabdymo teise, tačiau to nepadarė. Antra, TPVCAPDĮ 7 str. 2 d. numato, kad įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Tokiu atveju nutraukiant draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas ir pagal šią draudimo sutartį išmokėtas sumas. Teigia, jog ieškovas turėjo teisę nutraukti atitinkamą Draudimo sutartį/-is dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 d. iki numatomo Draudimo sutarties/-čių nutraukimo dienos, grąžinant tam tikrą dalį sumokėtos draudimo įmokos. Pareigą informuoti apie sutarties/-čių nutraukimą reglamentuoja ne tik TPVCAPDĮ 7 str. 2 d. nuostatos, bet ir Draudimo priežiūros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47 patvirtintų „Dėl Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų“ 27 punktas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 str. Teigia, jog ieškovas, negavęs atitinkamų draudimo įmokų pagal Draudimo sutartis ir išdavęs galiojančius polisus, bei nepranešęs draudėjui (atsakovui) raštu, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokų draudimo apsauga bus sustabdyta, atsitikus draudiminiam įvykiui, neturi regreso teisės į draudėją, sumokėjusį po draudžiamojo įvykio draudiminę įmoką (kurią draudikas priėmė), nes to nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai. Trečia, nors atsakovui buvo išsiųsti pranešimai dėl laiku nesumokėtų draudimo įmokų, tačiau Draudimo sutartys dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos taip ir nebuvo nutrauktos, t.y. ieškovas nepasinaudojo TPVCAPDĮ 7 str. 1 d. įtvirtinta draudimo apsaugos sustabdymo teise. Todėl ieškovas neįgijo teisės iš atsakovo reikalauti nuostolių atlyginimo. Ketvirta, atsitikus draudiminiam įvykiui, draudėjui išmokėjus draudiminę išmoką, draudikas nepranešęs apie draudimo apsaugos sustabdymą, neturi reikalauti žalos atlyginimo iš draudėjo, po draudiminio įvykio sumokėjusio draudimo įmoka, nes tai neatitinka teisingumo, protingumo, ir sąžiningos verslo praktikos dėl privalomojo draudimo principų.

4Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovo atstovas atsiliepimą į ieškinį palaikė ir prašė ieškinį atmesti.

5Ieškinys tenkintinas visiškai.

6Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Autotentas“ 2009-01-21 sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7143770, kuria buvo apdrausta automobilio „IVECO AT440S43“, v/n ( - ) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l. 11-13), 2009-11-05 tarp minėtų šalių sudarytos dvi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys - AYAS Nr. 017396437 ir AYAS Nr. 017396447, kuriomis atitinkamai buvo apdrausta automobilio „IVECO AT440S43“, v/n ( - )(b.l. 29-31), bei automobilio „SCANIA R480“, v/n ( - ) (b.l. 52-54), valdytojų civilinė atsakomybė. 2009-03-12 Kaune, Veiverių g., įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „IVECO AT440S43“, v/n ( - ) atsitrenkė ir apgadino automobilį „OPEL ASTRA“, v/n ( - ) (b.l. 16). Automobiliui „OPEL ASTRA“ padaryta 1193,36 Lt žala (b.l. 18-23). Dėl padarytos žalos UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 1193,36 Lt dydžio draudimo išmoką (b.l. 26-27). 2009-11-10 Ispanijoje, Barselonoje, eismo įvykio metu automobilis „IVECO AT440S43“, v/n BCB 280, atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę „RENAULT MEGANE“, v/n B-5015-XD, eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio IVECO vairuotojas (b.l. 35). Automobiliui „RENAULT MEGANE“, v/n B-5015-XD, padaryta žala – 1581,37 eurai (b.l. 38-47). Dėl padarytos žalos UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 6177,50 Lt (1789,13 eurų) dydžio išmoką (1581,37 eurų už žalą, 18 eurų už ekspertizės paslaugas bei 189,76 eurų – žalos reguliavimo išlaidos, b.l. 48-49). 2009-11-13 kelyje A7, Vokietijoje, eismo įvykio metu buvo apgadintas apšvietimo stulpas (b.l. 60-61). Eismo įvykio kaltininku pripažintas automobilio „SCANIA R480“, v/n ( - ), vairuotojas (b.l. 63-72). Dėl padarytos žalos UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo 5112,74 Lt (1480,75 eurų) dydžio draudimo išmoką (b.l. 73-74).

7Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš draudimo teisinių santykių. Tarp šalių ginčo, kad atsakovas UAB “Autotentas” laiku nesumokėjo pagal Draudimo sutartis mokėtinų draudimo įmokų dalies ir per tą laikotarpį apdraustomis transporto priemonėmis buvo padaryta žala, nekyla, tik šalys skirtingai traktuoja draudimo įmokos dalies nesumokėjimo pasekmes. Taip pat šalys neginčija aplinkybės, jog Draudimo sutartys ir draudimo apsauga pagal minėtas Draudimo sutartis galiojo eismo įvykių 2009-03-12, 2009-11-10 ir 2009-11-13 metu. Todėl teismas pasisako tik dėl draudimo įmokos dalies nesumokėjimo teisinių pasekmių.

8Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Kaip minėta, šalys sudarė tris įprastines transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis. CK 6.1004 str. 2 d. nustatyta, jog draudimo sutartyje gali būti numatyta, kad draudimo įmoka sumokama iš karto arba mokama periodiškai sutartyje numatytais terminais. Šalys Draudimo sutarčių 1.5.2 punktuose susitarė dėl draudimo trukmės ir įmokų mokėjimo terminų bei dydžių. Pagal 2009-01-21 sutartį AYAS Nr. 01 7143770 pirmoji įmoka turėjo būti sumokėta iki 2009-01-21, pagal 2009-11-05 sutartis AYAS Nr. 017396437 ir AYAS Nr. 017396447 – iki 2009-11-05. Atsakovas įmokų sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo, įmokos pagal minėtas sutartis sumokėtos atitinkamai 2009-04-14, 2010-06-04, 2010-08-03 bei 2010-08-10. Atsakovui sutartyje nustatytais terminais nesumokėjus įmokų pagal Draudimo sutartis, įvyko trys eismo įvykiai: 2009-03-12, 2009-11-10 ir 2009-11-13. TPVCAPDĮ 11 str. 6 d. nurodyta, jog draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo. Todėl ieškovas, vykdydamas minėtus straipsnio reikalavimus, nukentėjusiems asmenims išmokėjo išmokas. Atsisakyti atlyginti žalą ieškovas neturėjo teisinio pagrindo, kadangi Draudimo sutartys tarp ieškovo ir atsakovo buvo galiojančios. Teismas pažymi, jog TPVCAPDĮ 7 str. 2 d. yra numatyta galimybė nutraukti įprastinę draudimo sutartį draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. Tačiau sutarties nutraukimas yra draudimo teisė, bet ne pareiga. Todėl nepagrįsti atsakovo atsiliepimo teiginiai, jog ieškovas, atsakovui nesumokėjus įmokų, turėjo nutraukti Draudimo sutartis ar sustabdyti draudimo apsaugą.

9Pažymėtina, jog TPVCAPDĮ nuostatos iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Tačiau TPVCAPDĮ 11 str. 7 d. numatyta viena iš išimčių, kai draudikas turi teisę pareikšti tokį reikalavimą – jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudimo išmokėtas sumas. Atsakovas sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo draudimo įmokų už teikiamas draudimo apsaugas, o ieškovas išmokėjo nukentėjusiems asmenims išmokas, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti išmokėtas sumas.

10CK 6.263 str. l d. nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.) Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. l d.). To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t.t.). Eismo įvykių - 2009-03-12, 2009-11-10 ir 2009-11-13 - metu transporto priemonių „IVECO AT440S43“, v/n ( - ) „IVECO AT440S43“, v/n ( - ), „SCANIA R480“, v/n ( - ) valdytojas buvo atsakovas UAB „Autotentas“, todėl jam kyla pareiga atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ patirta žala sudaro 12483,60 Lt (6177,50 Lt + 5112,74 Lt + 1193,36 Lt) sumą, duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs minėtą žalą, nėra, todėl minėta suma iš atsakovo priteistina ieškovui.

11Iš atsakovo taip pat priteistinos ieškovui 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

12Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas sumokėjo 375 Lt žyminį mokestį (b.l. 7), 269,23 Lt už vertimo paslaugas (b.l. 51, 76) bei turėjo 3484,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 9-10, 117-118), iš viso – 4129 Lt, todėl minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

14ieškinį patenkinti visiškai.

15Priteisti iš atsakovo UAB „Autotentas“ ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ naudai 12483,60 Lt draudimo išmokos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-06-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4129 Lt bylinėjimosi išlaidų.

16Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-07 nutartį, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai