Byla e2A-1665-538/2017

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“, tretieji asmenys A. N., uždaroji akcinė bendrovė „ALD Automotive“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, ADB „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Lemminkainen Lietuva“, dėl turtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1485,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 110,14 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2015-03-18 transporto priemonė ( - ) važiuodama valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 2219 ( - ) maždaug 1 km nuo ( - ) įvažiavo į kelyje esančią duobę. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai ištyrę eismo įvykio aplinkybes vairuotojos A. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5 punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovei pateikta: 1) PVM sąskaita-faktūra serija SOL Nr. 065824 1735,2 Eur sumai patvirtina remonto išlaidas; 2) PVM sąskaita-faktūra serija AA-15 Nr. 0648 62,4 Eur sumai patvirtina transportavimo išlaidas. Ieškovė kompensavo draudėjui atsiradusią žalą išmokėdama 1485,62 Eur (išskaitytas 311,98 Eur PVM) draudimo išmoką. Pakeistos dalys nenuvertintos dėl nusidėvėjimo, kadangi įvykio metu transporto priemonė buvo eksploatuojama mažiau nei vienerius metus. Pagal Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 284 redakcija) 423 punktą valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 2219 ( - ) valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. LR susisiekimo ministras 2004-08-31 įsakymu Nr. 3-447 „Dėl įgaliojimų suteikimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ įgaliojo Kelių direkciją įgyvendinti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių, tarp jų ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, savininko teises ir pareigas. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją, remontą, todėl atsakovė turėjo užtikrinti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2219 ( - ) priežiūrą. To atsakovei nepadarius, atsakovei tenka pareiga atlyginti padarytą žalą.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-12 sprendimu tenkino ieškinį. Priteisė ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ 1485,62 Eur turtinės žalos atlyginimą, 110,14 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1595,76 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-09 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 491,58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“ 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“.
  2. Nurodė, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką draudėjui, įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą atsakovę ir perėmė draudėjos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl prašymas taikyti ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiūrą, saugų eismą ir kelio ženklinimą yra atsakinga atsakovė, todėl jai tenka atsakomybė dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens A. N. kaltės ir dėl jos pažeistų kelių eismo taisyklių, ji įvažiavo į duobę kelyje, dėl to apgadino automobilį. Nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie po eismo automobiliui užfiksuotus apgadinimus ir išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės prašomas priteisti 1485,62 Eur žalos dydis iš atsakovės yra įrodytas ir pagrįstas.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.
  2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik trečiojo asmens UAB „Lemminkainen Lietuva“ pateiktu žemėlapiu, kuriame yra pažymėta kelio Nr. 2212 atkarpa, nepagrįstai paneigdamas atsakovės teiktus į bylą rašytinius įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog eismo įvykio metu padaryta žala yra susijusi su kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km ruože trečiojo asmens vykdytais rekonstrukcijos darbais. Pažymi, kad priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, byloje nėra duomenų, kad kelyje Nr. 2219 ( - ) 6 - ajame kilometre buvo atliekami kelio darbai, o į bylą pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota keturšalė sankryža, pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti kelią“, tačiau kelyje Nr. 2219 ( - ) nuo 5 km iki 7 km tokios sankryžos apskritai nėra, ką patvirtina į bylą pateiktas žemėlapis, todėl labiau tikėtina, kad šioje eismo įvykio schemoje yra nubraižyta kelio Nr. 2219 ( - ) ir kelio Nr. 2212 ( - ) sankryža, kuri yra 3,7 km atstumu nuo ( - ) ir kurioje kelio darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ pagal 2014-09-09 tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasirašytą rangos sutartį dėl kelio Nr. 2212 ( - ) rekonstravimo. Teigia, kad akivaizdu, jog atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ nėra atsakinga už eismo įvykio metu trečiojo asmens A. N. patirtą žalą, nes reikalavimą atlyginti žalą ieškovė turėtų reikšti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“. Apeliantės manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, teismas neanalizavo atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį, papildomų motyvų pateiktų prie ieškinio, teismo posėdžio metu išsakytų argumentų bei pateiktų rašytinių įrodymų, todėl pažeidė pareigą visapusiškai išnagrinėti bylą ir motyvuotai atsakyti į visus šalių argumentus.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundą ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-280-889/2017 nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiūrą, saugų eismą ir kelio ženklinimą yra atsakinga atsakovė. Pažymi, kad ieškovė, įrodinėdama eismo įvykio aplinkybės, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byla. Teigia, kad VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją, remontą, taigi atsakovė, būdama Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių valdytoja, yra atsakinga už žalos atsiradimą CK 6.266 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija

konstatuoja:

7IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
  2. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  3. Nustatyta, kad 2015-03-18 transporto priemonė ( - ) įvažiavo į kelyje esančią duobę. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnai vairuotojos A. N. atžvilgiu 2015-03-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Įvykio metu transporto priemonė ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5 punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. 2015-03-18 Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos II-ojo būrio specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 18:52 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad kelyje ( - ), maždaug apie 1 km nuo ( - ), įvyko eismo įvykis, automobilio vairuotoja apgadino automobilį įvažiavusi į duobę. 2015-03-18 18:00 val. eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas automobilis ( - ) stovintis už 42 metrų nuo duobės, atsiradusios dėl kelio darbų.
  4. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiūrą, saugų eismą ir kelio ženklinimą yra atsakinga atsakovė VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, todėl jai tenka atsakomybė dėl kelio trūkumų atsiradusios žalos atlyginimo.
  5. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra susijusi su kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km ruože trečiojo asmens vykdytais rekonstrukcijos darbais, todėl mano, kad ieškovė reikalavimus turėtų reikšti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
  6. Kaip byloje nustatyta, ieškovė, įrodinėdama eismo įvykio aplinkybes, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byla, 2015-03-25 nutarime nurodyta, kad 2015-03-18 apie 18.00 val., ( - ), maždaug 1 km. nuo ( - ) automobilis ( - ) vairuojamas A. N., kelio atkarpoje, kur vykdomi kelio darbai, įvažiavo į kelio duobę ir apgadino transporto priemonę. Taip pat policijos nutarime nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sutemos, nebuvo darbų vietoje apšviesta, vairuotojai nebuvo galimybės įvertinti kelio dangos. 2015-03-18 policijos pareigūnų sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybės rajoniniame kelyje ( - ) 6,00 km. Schemoje kelyje pažymėtas automobilis, kelio darbai ir duobė, kelio ženklai “Sankryža su pagrindiniu keliu”, „Nelygus kelias“ ir „Ribotas greitis 50km/h”, taigi akivaizdu, kad atsakovė teigdama, jog eismo įvykis įvyko kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km ruože nurodo ne tą autoįvykio vietą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra susijusi su kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km. ruože trečiojo asmens vykdytais rekonstrukcijos darbais (CPK 178, 185 straipsniai).
  7. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
  8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009).
  9. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Tai reiškia, kad minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi kelio valdytojas atsako be kaltės ir yra tik dvi sąlygos, atleidžiančios kelio valdytoją nuo atsakomybės, tai yra, jei žala padaryta dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta (CPK 178, 185 straipsniai).
  10. Pagal Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 284 redakcija) 423 punktą valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 2219 ( - ) valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. LR susisiekimo ministras 2004-08-31 įsakymu Nr. 3-447 „Dėl įgaliojimų suteikimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ įgaliojo Kelių direkciją įgyvendinti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių, tarp jų ir VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, savininko teises ir pareigas. VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikšmės kelių ir jų statinių priežiūrą, eksploataciją, remontą.
  11. Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nustatytu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo, atsakovė UAB „Klaipėdos regiono keliai“ pripažintina kelio, kurioje įvyko autoįvykis, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą, taigi nepriklausomai nuo to, kurioje kelio vietoje įvyko autoįvykis, atsakovė, kaip teisėta kelio valdytoja, yra atsakinga ir šiuo atveju turi pareigą atlyginti žalą (CK 6.266 straipsnis). Tuo atveju, jeigu atsakovė mano, kad dėl įvykio yra ir kito asmens kaltė, šias aplinkybes ji turi teisę įrodinėti pareiškusi ieškinį CPK nustatyta tvarka.
  12. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61), todėl pripažintini nepagrįstais ir apeliacinio skundo argumentai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų.
  13. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo išanalizuoti šiame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikšmės teisingai išspręsti šią bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamos bylos kontekste.
  14. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai