Byla 2YT-795-922/2016
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjai G. T., jos atstovui advokatui Igoriui Manzurovui, suinteresuoto asmens Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovui V. M., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. G., D. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos atstovams,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. T. pareiškimą, suinteresuotais asmenimis nurodant J. G., D. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkciją, Varėnos rajono savivaldybės administraciją, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

3pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama buvusios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 4,20 ha ploto žemės sklypo Nr. ( - ), esančio ( - ), dalyje pagal 2009-03-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-116-770/2009 nustatytą naudojimosi tvarką pažymėtoje plane indeksu 307A ir taškais 4-6-7, kurios plotas sudaro 2,10 ha iki nacionalizacijos buvo gyvenamasis namas 15x7 m, kluonas 5-15 m, tvartas 5x10 m. Nurodoma, kad pareiškėja 2012-06-26 dovanojimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu įgijo žemės sklypo dalį, kuri Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-116-770/2009 buvo priskirta asmeniniam V. Z. V. naudojimui. Ši žemės sklypo dalis pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2015-07-15 pažymą apie nuosavybę iki nacionalizacijos priklausė M. J.. Vykstant žemės reformai ir nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą procesui, M. J. vaikams buvo atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiai žemės sklypo daliai, kuri šiai dienai priklauso pareiškėjai. 1936-11-11 Merkinės valsčiaus liudijime nurodoma, kad ūkininkas M. J. ( - ) I kaime turėjo gyvenamąjį namą, kluoną tvartą. Apie statinių buvimą galima spręsti ir iš archyvo gauto žemės sklypo plano. Nurodoma, kad pareiškėja Varėnos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikusi prašymą, išduoti statybos leidimą atstatyti statinius, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurie buvo iki 1936 metų, tačiau 2016-05-19 gavo atsakymą, kad ji nėra pateikusi įrodymų, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos nurodomame ir jai priklausančiame žemės sklype iki nacionalizacijos buvo gyvenamasis namas su priklausiniais, todėl ji kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

4Teismo posėdyje pareiškėja G. T. palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė jį tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Papildomai nurodė, kad gimus jos seneliui V. Z. V. jo mama mirė, t. y. mirė gimdymo metu. Maždaug iki 6-7 metų amžiaus jos senelis V. Z. V. gyveno ( - ) kaime, jo senelio M. J. sodyboje, jį augino seneliai (jo mamos tėvai). Vėliau jį pasiėmė jo tėtis Z. V. ir jis gyveno kartu su juo iki tremties į Sibirą. Kai apie 1963 metus grįžo iš tremties, jo senelių sodybos buvusioje vietoje nebuvo. Jos senelis daugiau jų nematė. Sodybos vietoje šiuo metu yra tik žemė: neišlikę nei pamatų liekanos, nei kokie nors vaismedžiai ar vaiskrūmiai, įrodantys apie sodybos buvimą toje vietoje.

5Suinteresuotas asmuo J. G. pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji sutinka su pareiškėjos pareikštu reikalavimu dėl juridinio fakto nustatymo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos su pareiškėja nesieja giminystės ryšiai - jos yra minėto sklypo bendrasavininkės. Ji sklypą pirko iš J. J.. Visus reikalus dėl žemės sklypo įgijimo tvarkė jos tėtis J. B., jis ją atstovavo, šiuo metu jis serga. ( - ) kaime nebuvusi apie dešimt metų, ji ten negyvena, žemės niekas nedirba, ji niekam neišnuomota. Jokių faktų patvirtinti teismo posėdyje negalėjo.

6Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija pateiktame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos pateikti prie pareiškimo įrodymai nepatvirtina, kad būtent jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje pagal 2009-03-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-116-770/2009 nustatytą naudojimosi tvarką pažymėtoje plane indeksu 307A ir taškais 4-6-7, kurios plotas sudaro 2,10 ha, iki nacionalizacijos buvo gyvenamasis namas. Atstovas teismo posėdyje patvirtino pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

7Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji sutinka su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį tenkinti bei bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

8Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, kad M. J. turėti trobesiai, o būtent gyvenamasis namas, buvo pareiškėjos valdomoje žemės sklypo dalyje, priskirtoje jos asmeniniam naudojimuisi ir pažymėtoje plane indeksu 307A ir taškais 4-6-7, kurios plotas sudaro 2,10 ha. Prašo civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui.

9Teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. V. parodė, kad pareiškėja jo anūkė. Z. V. buvo jo tėvas, o M. J. jo senelis iš mamos pusės. Jį gimdydama jo mama mirė, todėl jį maždaug iki 6-7 metų augino mamos tėvai, vėliau jį pasiėmė tėvas ir išvežė į Merkinę. Maždaug 1947-1949 metais jis ir jo tėvas Z. V. buvo ištremti į Sibirą. Senelis M. J. , kiek jam žinoma, nebuvo ištremtas. Apie 1963 metus, kai grįžo iš tremties, jo senelio M. J. namų ( - ) kaime jau nebuvo, kur jis perkėlė savo namą jis nežino, jo neieškojo bei nežino ar tuo metu dar buvo gyvi jo seneliai.

10Pareiškimas atmestinas.

11Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja kartu su J. G. ir D. J. bendrosios nuosavybės teise valdo 2,10 ha žemės sklypo dalį, esančią 4,20 ha dydžio žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v. esančiame ( - ). 2009-03-12 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-116-770/2009 buvo nustatyta šio žemės sklypo naudojimosi tvarka ir (1) V. Z. V. buvo priskirta asmeniniam naudojimui sklypo dalis, pažymėta plane indeksu 307A ir taškais 4-6-7, kurios plotas sudaro 2,10 ha; (2) J. G. priskirta sklypo dalis pažymėta plane indeksu 307B ir taškais 3-5-6, kurio plotas sudaro 1,90 ha; (3) D. J. priskirta asmeniniam naudojimuisi sklypo dalis pažymėta plane indeksu 307C ir taškais 1-2-3-4, kurio plotas 0,20 ha. Ši naudojimosi tvarka 2009 m. spalio 12 d. įregistruota VĮ Registrų centre. 2012 m. birželio 26 d. dovanojimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu V. Z. V. žemės sklypo dalis perleista pareiškėjai G. T.. Nustatyta, kad iki nacionalizacijos žemės sklypas priklausė M. J. ir vykdant žemės reformą nuosavybės teisės į nurodytą žemės sklypą buvo atkurtos M. J. vaikams, tame tarpe ir tai daliai žemės sklypo, kuri dabar priklauso pareiškėjai nuosavybės teise.

12Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 447 straipsnį pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėja buvusios sodybos buvimo vietą įrodinėja remdamasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo išduota pažyma apie M. J. turėtą nuosavybę, 1936 metais Alytaus apskrities Merkinės valsčiaus išduotu liudijimu apie M. J. turėtus trobesius bei M. J. žemės sklypo planu.

13Pažymėtina, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, todėl teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pareiškėja juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame 2,10 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančiame ( - ) k.v., ( - ) bei esančiame Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, iki 1936 metų buvo sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais - tvartas ir kluonas, sieja su teisės atstatyti sodybos statinius įgijimu. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose, taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Toje pačioje įstatymo nuostatoje įtvirtinti trys savarankiški būdai, kaip gali būti patvirtinamas sodybos buvimo faktas, t. y. nustatomas pagrindas, suteikiantis teisę statyti statinius draustinio teritorijoje: (1) kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų; (2) kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose; (3) teismui nustačius juridinę reikšmę turintį sodybos buvimo faktą (kai nėra išlikę archyvinių, grafinių sodybos buvimo dokumentų).

14Kasacinis teismas, aiškindamas STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintą išimtį, yra pažymėjęs, kad pirmiausia reikšminga buvusių ar esamų statinių buvimo vieta: jei negalima nustatyti iš statinių liekanų ar pažymėjimo vietovės dokumentuose ar teismo sprendimu vadovaujantis įrodymais juridinio fakto, kur buvo statiniai, žemės savininkui neatsiranda teisė statyti jo pageidaujamoje vietoje kitokius nei su draustinio tikslais susijusius statinius. Tais atvejais, kai žemės savininkas siekia įgyvendinti šią išimtinę įstatyme įtvirtintą teisę, be šios aplinkybės, kur buvo sodyba, privalo įrodyti tokiai teisei atsirasti ir būtiną aplinkybę, kokie statiniai buvo sodyboje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-48/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų aiškinimo, pagal kurį: tuo atveju, kai nustatoma, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra draustinyje, nėra buvę gyvenamojo namo - pagrindinio sodybos objekto ir pareiškėjui dėl susidėjusios žemėnaudos teko ta žemės sklypo dalis, kurioje buvo gyvenamojo namo priklausiniai (antraeiliai daiktai), dalis sodybos pastatų ir (ar) sodybos liekanų ir pan., tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas; priešingu atveju susidarytų teisinė situacija, kai vietoje vienos sodybos būtų atkuriamos kelios; toks įstatymo aiškinimas paneigtų įstatyme nustatytus saugomų teritorijų steigimo tikslus ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų (STĮ 3 straipsnis, CK 4.19 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-259/2008).

15Pareiškėja prašo buvusios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai priklausančiame asmeninio naudojimosi žemės sklype (210/420 žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) , es. ( - )) pažymėtu indeksu 307A ir taškais 4-6-7 buvo gyvenamasis namas 15x7 m, kluonas 5x15 m. ir tvartas 5x10 m, tačiau teismui pateikti archyviniai dokumentai bei liudytojo parodymai, neįrodo, kad M. J. turėti trobesiai, o būtent gyvenamasis namas, buvo pareiškėjos šiuo metu valdomoje žemės sklypo dalyje, priskirtoje jos asmeniniam naudojimuisi ir pažymėtoje plane indeksu 307A ir taškais 4-6-7, kurios plotas sudaro 2,10 ha. Priešingai, iš byloje pateikto( - ) I kaimo ūkininkų M. J. ir J. B. sklypų braižinio matyti, kad M. J. sklypo dalyje buvo tik ūkiniai pastatai, t. y. tvartas ir kluonas, o gyvenamasis namas, nors ir priklausė M. J., buvo J. B. priklausančioje sklypo dalyje. Taigi nagrinėjamu atveju nenustačius aplinkybės, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, esančio draustinyje, dalyje yra buvęs gyvenamasis namas – pagrindinis sodybos objektas, juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas. Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika juridinis faktas, kad sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008), t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Juolab kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt. ; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt. ; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

16Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.).

17Atsižvelgiant į gausią teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad būtent pareiškėjai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, esančio draustinyje, dalyje yra išlikę trobesių likučiai. Išlikę archyviniai dokumentai bei liudytojo parodymai duoti teismo posėdžio metu taip pat neįrodo, jog M. J. turėti trobesiai, t. y. gyvenamasis namas, buvo pareiškėjos valdomoje žemės sklypo dalyje, priskirtoje jos asmeniniam naudojimuisi ir pažymėtoje plane indeksu 307A ir taškais 4-6-7, kurios plotas sudaro 2,10 ha. Kaip anksčiau minėta, iš byloje esančio ( - ) I kaimo ūkininkų M. J. ir J. B. sklypų braižinio matyti, kad M. J. sklypo dalyje buvo tik ūkiniai pastatai, t. y. tvartas ir kluonas, tačiau gyvenamasis namas buvo J. B. priklausančioje sklypo dalyje. Taigi esant išdėstytam, pareiškimas atmestinas.

18Vadovaudamasis CPK 259-270 ir 442-448 straipsniais, teismas

Nutarė

19pareiškimą atmesti.

20Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama buvusios sodybos... 4. Teismo posėdyje pareiškėja G. T. palaikė pareiškimo reikalavimus, prašė... 5. Suinteresuotas asmuo J. G. pateiktame atsiliepime nurodė, kad ji sutinka su... 6. Suinteresuotas asmuo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio... 7. Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje nedalyvavo, teismui pateiktame... 8. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija teismo... 9. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Z. V. parodė, kad pareiškėja jo... 10. Pareiškimas atmestinas.... 11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja kartu su J.... 12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 447... 13. Pažymėtina, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti... 14. Kasacinis teismas, aiškindamas STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte... 15. Pareiškėja prašo buvusios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę... 16. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės... 17. Atsižvelgiant į gausią teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog... 18. Vadovaudamasis CPK 259-270 ir 442-448 straipsniais, teismas... 19. pareiškimą atmesti.... 20. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos...