Byla 2-28-670/2013
Dėl dovanojimo sutartis panaikinimo

1Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Giedrei Jarušaitienei, dalyvaujant ieškovei B. J., jos atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, atsakovui D. J. jo įstatyminiam atstovui Ž. J., atsakovo atstovui advokatui Gvidui Byčiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. J. ieškinį atsakovui D. J. dėl dovanojimo sutartis panaikinimo,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. J., jo įstatyminiam atstovui Ž. J. dėl 2009-05-20 nekilnojamojo turto sutarties panaikinimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinyje nurodė, kad ji nuosavybės teise valdė 48/100 dalį gyvenamojo namo ( - ), ir nuomavo 240/1605 dalį valstybinės žemės 0,1605 sklype. Nuo 2009 metų pradžios sūnus Žilvinas su žmona Jurgita pradėjo ją įkalbinėti, kad jų nepilnamečiui sūnui D. perleistų turimą namų valdos dalį, tai jie prižiūrės ją iki gyvos galvos. 2009-05-20 jie nuvyko pas notarą ir sudarė dovanojimo sutartį. Ji dėl savo psichinės ligos ir menko išsilavinimo nesuvokė skirtumo tarp dovanojimo sutarties ir išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Pasirašė sutartį jos neskaičius. Sūnus jos neprižiūri, ji pasijuto apgauta.

3Ieškovė teismo posėdžiu metu patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad ji pasitikėjo sūnumi, kad ją prižiūrės. Remontą bute, kurį padovanojo, daryti padėjo ir Žilvinas, bet ji jam už tai sumokėjo. Žemė yra jos iki mirties, už žemę ji pinigus mokėjo pagal sudarytą sutartį. Dabar jis moka už žemę, ji gyvena bute, kurį padovanojo, su kitu sergančiu sūnumi.

4Ieškovės atstovas advokatas Aleksandras Uščiauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ir ieškovė ir jos visi kiti vaikai išskyrus Ž. išsivaizdavo, kad turtas pereis motinai, jie tikėjosi, kad Žilvinas prižiūrės motiną.

5Atsakovas D. J. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsiliepime nurodė, kad po A. J. mirties jis dovanojo ieškovei paveldėjimo teises, kad ji galėtų viena susitvarkyti paveldėjimą. Jokių prašymų ar įtikinėjimų iš jų pusės nebuvo, ieškovė pati sugalvojo visą turtą padovanoti anūkui. Jie niekada nepastebėjo, kad ieškovė anksčiau būtų elgusis įtartinai, apie psichinę savo negalią ji niekada nekalbėjo. Ji derino visus paruošiamuosius darbus kontoroje. Notaras labai aiškiai ir suprantamai išaiškino dovanojimo sutarties esmę, ne kartą klausė ieškovės ar ji supranta kas vyksta. Ieškovė jokių pastabų nepareiškė ir laisva valia sutartį pasirašė. Po sutarties sudarymo niekas nepasikeitė, jie ir toliau rūpinosi mama. Kad ieškovei nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nežinojo. Ieškovė supranta savo veiksmus ir gali juos valdyti.

6Teismo posėdžio metu atsakovo įstatyminis atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, papildomai nurodė, kad jis savo dalies į palikimą atsisakė, kai mama sugalvojo viską padovanoti anūkui. Pas notarą ėjo ne vieną kartą. Dokumentus tvarkė jis su žmona. Jis žadėjo mama rūpintis ir jai padėti, tik išlaikyti nežadėjo. Nesutarimai prasidėjo du metai po sutarties sudarymo. Jis lankydavo mamą. Mama butą dovanojo, nes sesuo žadėjo ją iš buto išmesti, nes jos buvo susipykę. Tėvelio palikimą tvarkė jis, skolas jie mokėjo.

7Ieškinys tenkintinas.

8Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad ginčo sutartis buvo sudaryta 2009-05-20 dieną, kuria ieškovė B. J. padovanojo atsakovui D. J. 48/100 dalį gyvenamojo namo ( - ), ir nuomininko teises ir pareigas pagal 2008-01-22 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N94/08-12 į 0,1605 ha žemės sklypo, esančio( - ), šia sutartimi apdovanotojo atstovas Ž. J. sutiko, kad ieškovė iki mirties gyventų dovanojamose patalpose uzufrukto teise (b.l. 5-6, 88-89, 94). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 48/100 dalis gyvenamojo namo( - ),. priklauso D. J. dovanojimo sutarties pagrindu, ieškovei nustatytas uzufruktas (b.l. 7-8), pagal 2011-09-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą į 409/1605 dalį 0,1605 ha žemės sklypo, ( - ),, turi Lietuvos Respublika (b.l. 9-11). 2008-01-22 B. J. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį (b.l. 12-13, 94-95). 2008-12-24 mirė ieškovės vyras ir atsakovo įstatyminio atstovo tėvas A. J. (b.l. 48; 49; 56, 57, 74-75, 77), 2009-04-08 atsakovas padovanojo ieškovei savo paveldėjimo teises likusias po tėvo A. J. mirties (b.l. 22, 73), o kiti ieškovės vaikai: D. J., A. J., J. J., A. J. palikimo po tėvo mirties atsisakė (b.l. 69-72, 78-82, 96), palikimą priėmė ieškovė (b.l. 67, 83, 85-86, 91-92) ir atsakovo atstovas (b.l. 68). 2009-05-08 Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Jurbarko rajono Žemėtvarkos skyrius sutiko, kad B. J. nuomos teisės dėl valstybinės žemės nuomos būtų pereitų naujam buto ir ūkinių statinių savininkui (b.l. 93).

9Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (2011-11-24 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 3K-3-85/2011).

10LR CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai, kurie aktualūs sprendžiant nagrinėjamos bylos šalių ginčą. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai. Antrasis reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. aiškinti sutartį sąžiningai ir nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus) lemia būtinybę atsižvelgti į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 1.193 straipsnio 2 dalis), taip pat analizuoti šalių elgesį tiek derantis dėl sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis), nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl sutarties šalių tikrosios valios, aiškinamasi, kokia buvo jų valia būtent sutarties sudarymo metu (2011 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-532/2011).

11Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notaras Antanas Grumuldis, nors ir patvirtino, kad sandoris vyko pagal visas standartines procedūras, ieškovė ne kartą pas jį lankėsi, pažįsta ją apie 15 metų dėl jos psichinės būklės kam abejonių nekilo, ji sveika. Po A. J. mirties visi vaikai sutarė, kad visa atiteks ieškovei ir bus padovanota anūkui. Sutarties turinys buvo išaiškintas šalims (b.l. 105), tačiau liudytojas J. J. nurodė, kad po tėvo mirties 2008 metų gruodį su mama apie butą nebuvo kalbėta, Ž. mama nesirūpina, liudytojas A. J. nurodė, kad Ž. pas mamą neužeina, liudytojas A. J. nurodė, kad mama apgauta, dokumentai pasirašyti ne taip kaip turėjo būti pasirašyti, tėvo skolas sumokėjo jis su D. J., jis savo turto dalies po tėvo mirties atsisakė, kad Žilvinas mamą prižiūrėtų ir ja rūpintųsi, po trijų metų atsitiktinai sužinojo iš tetos, kad butas padovanotas. Pas notarą visi tarėsi, kad tėvo turto atsisako tam, kad Ž. prižiūrėtų mamą iki mirties (b.l. 52-53), nustačius tokias aplinkybes iki sutartie sudarymo, kad visi ieškovės vaikai po tėvo A. J. mirties savo palikimo dalies atsisakė su tikslu, kad jis vėliau pereis atsakovui už ieškovės priežiūrą ir rūpinimąsi ja iki mirties, tačiau po sutarties sudarymo atsakovo įstatyminis atstovas Ž. J. mama nesirūpina. Visos aplinkybės iki sutarties sudarymo patvirtina, kad ieškovė perleisdama turtą savo anūkui, tikėjosi, kad ją sūnus prižiūrės,. Tai ji nuosekliai tvirtino visą bylos nagrinėjimo laiką, taip pat tai, kad ieškovei reikalinga priežiūra patvirtina ir byloje esanti specialiojo nuolatinio priežiūros poreikio nustatymo pažyma (b.l. 14), bei duomenys ieškovės asmens sveikatos duomenų istorijoje: 2011-06-27 ji kreipėsi pas daktarus dėl miego sutrikimų, anksčiau savo problemas ignoruodavo, pas daktarus nesilankydavo, skundėsi psichologui, kad jaučia nerimą ir įtampą, kad sūnus mažai ja rūpinasi, jai nustatyta sutrikusi orientacija laike, trumpalaikės atminties sugebėjimai nepakankami, mąstymas sulėtėjęs. Liudytojas S. M. nurodė, kad šis susirgimas negali išsivystyti staigia, nes B. J. neturėjo galvos traumų ir nepersirgo insultu. Susirgimas vystėsi ilgą laiką. Iš turimų medicininių dokumentų matyti, kad pirmieji ligos požymiai pasireiškė akivaizdžiai 2002 metais. Iš teismo ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad 2009-05-20 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartyje užfiksuotas išorinis valios išreiškimas neatitinka vidinio - tikrosios ieškovės valios turinio, ji sudarydama sutartį tikėjosi turtą perleisti už jos priežiūrą ir rūpinimąsi ja iki mirties, kas atitinka sutarties išlaikymo iki gyvos galvos turinį CK 6.461 str. 1 d. Ieškovė nors bylos eigoje ir neįrodė, kad sandorio sudarymo metu buvo aplinkybės nurodytos CK 1.89 str., tačiau akivaizdu, kad sandoris sudarytas su valios trūkumu, ieškovė neteisingai suvokė sudaromo sandorio aplinkybes, t.y. dovanoji sutartis sudaryta suklydimo įtakoje (CK 1.90 str.), o atsakovai ir jo įstatyminis ieškovas žinojo sandorio sudarymo metu tikrąją ieškovės valią, tačiau vis tiek sudarė sau naudingesnę sutartį (CK 1.91 str. 1, 5 d.) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

12Esant ieškovės ieškiniui tenkintinam, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nes ieškovei buvo suteikta 50 proc. garantuojama nemokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 4; 102), 200 Lt už advokato paslaugas ir 71 Lt žyminio mokesčio, 23 Lt (dvidešimt tris litus) dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 str. 1 d.)

13Iš atsakovo ieškovei priteistina 71 Lt žyminio mokesčio (b.l. 30), 200 Lt už advokato paslaugas (CPK 93 str. 1 d.).

14Remdamasis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78. str. 2 d., 1.90 str., teismas

Nutarė

15Ieškinį tenkinti visiškai.

16Panaikinti 2009-05-20 nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2237.

17Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. ( - ) ieškovei B. J., a.k. ( - ) 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.

18Priteisti iš atsakovo D. J., a.k. ( - ) valstybei 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, 23 Lt (dvidešimt tris litus) dokumentų siuntimo išlaidų ir 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų už antinę teisinę pagalbą (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000, įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir pašto išlaidoms 5660, įmokos kodas išlaidoms už antinę teisinę pagalbą 5630).

19Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Ryšiai