Byla N2-1129-676/2012
Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, ir, atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui J. R., institucijos teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Laurai Norvilaitei, dalyvaujant ieškovui J. R. bei jo atstovui advokato padėjėjui A. G., atsakovės atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Anželai Šumauskienei, Daivai Vaikėnienei, civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei R. R., institucijos teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, ir, atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui J. R., institucijos teikiančios išvadą byloje - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo,

Nustatė

2ieškovas prašo pakeisti išlaikymo formą, nustatytą Kretingos rajono apylinkės teismo 2000-01-17 nutarimu, kuriuo priteistas išlaikymas iš ieškovo po ¼ dalį dydžio nuo visų uždarbio pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį dukters K., gim. ( - ), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 150,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Nurodo, kad teismo 2000-01-07 nutarimu iš jo buvo priteistas išlaikymas dukrai K. R. po ¼ dalį nuo visų gaunamų pajamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu jo turtinė padėtis pablogėjo – pajamos per mėnesį sudaro 900,00 Lt, yra sudaręs kitą santuoką ir šeimoje auga sūnus, gim. ( - ), žmona bedarbė, savo būsto šeima neturi, jį nuomojasi, ieškovas yra vienintelis šeimos maitintojas. Ieškovas nevengia teikti dukrai išlaikymo, nori su ja bendrauti, tačiau atsakovė draudžia dukrai matytis bei bendrauti su ieškovu. Šiuo metu ieškovas neturi galimybės teikti 250,00 Lt išlaikymo dėl pablogėjusios finansinės padėties bei lėšų trūkumo, todėl prašo sumažinti išlaikymo sumą (T.1, b.l.2-3, 25-26, 42).

3Atsiliepimu į ieškinį atsakovė sutinka pakeisti išlaikymo dydį, tačiau nesutinka su ieškovo nurodomo 150,00 Lt išmokos dydžiu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis pablogėjusi. Ieškovas teikdavo dukters K. R. išlaikymą po 150,00-200,00 Lt kas mėnesį, tačiau šios sumos vaiko poreikiams neužtenka, todėl didžiąją vaiko poreikių dalies tenkinimo našta tenka atsakovei. Su vaiko amžiumi didėjantys jo išlaikymo poreikiai yra pagrindas padidinti išlaikymo dydį, o ne mažinti. (T.1, b.l. 35-37, 46-47).

4Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovas yra G. J., gim. ( - ), biologinis tėvas; nepilnametės dukters G. J. pavardę palikti J.; nustatyti vaikų G. J. ir K. R. gyvenamąją vietą su atsakove; pakeisti teismo 2000-01-17 nutarimu priteisto iš ieškovo dukrai K. R. išlaikymo formą nustatant, kad išlaikymas teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800,00 Lt; priteisti iš ieškovo dukters G. J. išlaikymui po 800,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš ieškovo dukters G. J. 28800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą; neterminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų G. J. ir K. R. atžvilgiu; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ( - ) gimė duktė G. J., kurios tėvystę ieškovas nepripažino. Šalys ( - ) susituokė, (duomenys neskelbtini )gimė duktė K. R.. Teismo 2000-01-17 sprendimu iš ieškovo priteistas dukters K. R. išlaikymas kas mėnesį po ¼ dydžio visų pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL iki vaiko pilnametystės, dėl ieškovo smurto šeimoje šalys ( - ) išsituokė. DNR tyrimas patvirtino, kad ieškovas yra G. J. biologinis tėvas, tačiau ieškovas tėvystę neigė. Teismui nustačius ieškovo tėvystę, G. J. nori pasilikti pavardę „J.“. Šiuo metu atsakovė kartu su vaikais gyvena Italijoje, nuomojamame būste, mergaitės lanko mokyklą, joms sudarytos sąlygos gyventi, mokytis, lavintis, socialinė aplinka ir padėtis yra gera, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina visiškai atitiktų vaikų norus ir poreikius. Atsakovės pajamos yra apie 2500,00-3000,00 Lt per mėnesį, darbo pobūdis susijęs su namudiniais darbais. Ieškovas teikdavo K. R. išlaikymui po 150,00-200,00 Lt per mėnesį, tačiau vaikui augant, didėja jo poreikiai, šios sumos nepakanka bent minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Per mėnesį vaikų poreikių tenkinimui atsakovė vidutiniškai skiria 1600,00-2000,00 Lt kiekvienam vaikui. Tuo tarpu ieškovas gauna pajamas iš ūkininkavimo, turi daug žemės, nurodo 900,00 Lt gaunamas pajamas. Ieškovas yra pajėgus dukroms teikti 800,00 Lt išlaikymą. Ieškovas savo nepilnametei dukrai G. J. išlaikymo niekada neteikė, todėl iš ieškovo priteistinas 28800,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus. Ieškovas visiškai vaikais nesirūpina – nei vienos iš dukterų nepripažino, reikalavo du kartus atlikti DNR tyrimą, reikalauja sumažinti priteistą išlaikymą, kuris ir taip jau yra nedidelis. Todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią ieškovui nepilnamečių vaikų atžvilgiu, paliekant teisę bendrauti su vaikais (T.1, b.l. 58-62, T.2., 140-142).

5Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su reikalavimais sutinka iš dalies, neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, nors abejoja ar jis yra G. J. biologinis tėvas, todėl suteikti mergaitei pavardę ir teikti išlaikymą sutinka tik atliktus DNR ekspertizę. Reikalavimas dėl jo tėvo neterminuotos valdžios apribojimo nepagrįstas, jis visada norėjo bendrauti su vaikais, tačiau tokios galimybės neturėjo, kadangi atsakovė su vaikais išvyko į Italiją, pati atsakovė draudžia vaikams bendrauti su tėvu. Prašoma priteisti išlaikymo suma yra per didelė, šiuo metu jo materialinė padėtis sunki – moka kredito įmokas bankui, nuosavo būsto neturi, gaunamos pajamos yra mažos, yra sukūręs kitą šeimą ir ( - ) gimė sūnus, o dabartinė žmona turi iš ankstesnės santuokos dukrą A., gim. ( - ), todėl savo vaikams didesnio nei 200,00 Lt išlaikymo skirti negali (T.1., 42, T.2., b.l. 43-44, 153-154).

6Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus iš esmės palaikė, su priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Papildomai nurodė, jog ieškovo finansinė padėtis nuo 2000-01-17 pasikeitė, ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro nuo 600,00 Lt iki 1200,00 Lt, papildomai gauna apie 1000,00 Lt komandiruotpinigių, kitų pajamų negauna. Turi žemės, kuri dovanota tėvų. Nuosavo būsto neturi, su šeima gyvena ( - ). Dukroms gali mokėti po 250,00 Lt per mėnesį. Dėl abiejų vaikų tėvystės ir jų gyvenamosios vietos ginčo nėra. Nesutinka dėl tėvo valdžios apribojimo, nes ieškovas nori lankyti dukteris, jas lankė ir anksčiau, vienerius metus, kiekvieną mėnesio penktadienį, 1 valandą, pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Teismo sprendimu ieškovas galėjo bendrauti tik su dukterimi K., su dukra G. neleisdavo bendrauti pati atsakovė, dėl tolimesnės bendravimo tvarkos ieškovas į teismą nesikreipė. Iki DNR tyrimų atlikimo ieškovas tėvystės nepripažino, kadangi su atsakove tik draugavo, paskui gyveno atskirai, tik po pusės metų sužinojo apie atsakovės nėštumą. Ieškovas nesutinka išlaikymo mokėti savo turtu, žemė yra jo tėvų turtas. Jokių pajamų, susijusių žemės ūkio veikla, ieškovas negauna. Ieškovas paskutinį kartą su vaikais matėsi 2000 metais, ne kartą bandė susitikti su jais ir vėliau, tačiau į namus nebūdavo įleistas, pagal savo galimybes, tinkamai vykdė tėvo pareigas. Su atsakove santykiai yra priešiški, dėl jos elgesio nesudaromos galimybės ieškovui bendrauti su vaikais. Ieškovas turi kitą šeimą, sutuoktinė šiuo metu nedirba, augina sūnų, sūnus turi sveikatos problemų, yra hiperaktyvus, jo išlaikymui skiria apie 200,00 Lt. Ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau šalims susitaikius, ji buvo nutraukta. Neprieštarauja dėl G. J. esamos pavardės palikimo (T.2., b.l. 133-135, 173-176).

7Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė priešieškinio reikalavimus iš esmės palaikė, su ieškinio reikalavimais nesutiko. Papildomai nurodė, kad su ieškovu išsiskyrė dėl jo smurto šeimoje, ieškovui buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri baigėsi taikos sutartimi. Ieškovas žadėjo pripažinti dukters G. tėvystę, tačiau to nedarė. Atsakovės iniciatyva 2011-01-10 atliktas DNR tyrimas, kuris patvirtino, jog ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, tai patvirtino ir teismo DNR ekspertizė. Atsakovė bandė su ieškovu susitarti taikiai, tačiau nepavyko. Ieškovas išlaikymo dukrai G. neteikė nuo gimimo, iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas tik dukrai K., kuris keistinas, priteisiant kas mėnesį po 800,00 Lt abiems vaikams, nes augant vaikų poreikiai didėja, mergaitės turi sveikatos problemų. Nuo 2008 m. atsakovė su šeima gyvena Italijoje, būstą nuomojasi, gyvenimo sąlygos pritaikytos vaikams augti, vystytis, lavintis, atsakovė turi nuolatinį darbą, uždirba vidutiniškai 1000,00-2000,00 EUR per mėnesį, kitų pajamų ir išmokų negauna. Vaikų išlaikymui skiria apie 2000,00 Lt per mėnesį. Buto nuomai atsakovė išlaidžia 350,00 EUR, komunaliniams mokesčiams 200,00 EUR, maistui – 200,00-250,00 EUR, asmeniniams poreikiams – 60,00-70,00 EUR. Atsakovė yra buto savininkė pagal rentos sutartį bei turi du mažus žemės sklypus Lietuvoje, kito turto neturi. Ieškovas nesidomi vaikais, be teismo priteisto išlaikymo, kitokio išlaikymo neteikė, jis pajėgus teikti didesnį nei 130,00 Lt išlaikymą, kadangi turi turto, žemės, yra ūkininkas. Vaikai tėvo nepažįsta, ieškovas jiems yra svetimas žmogus. Atsakovė prašo apriboti tėvo valdžią ir tokiu būdu nutraukti psichologinį smurtą jos ir vaikų atžvilgiu, mergaitės su tėvu bendrauti nenori. Siekdama netraumuoti vaikų, atsakovė bendravimą su vaikais draudė 2-3 mėnesius po skyrybų. Ieškovui 2010 m. buvo palikti atsakovės kontaktai, tačiau ieškovas iniciatyvos bendrauti su vaikais nerodė (T.2., b.l. 134-136, 173-175).

8Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis, atsakovė su vaikais gyvena Italijoje, mergaitės šioje šalyje lanko mokyklą, šeima turi gyvenamąjį būstą ir minimalias pajamas pragyvenimui, šiuo atveju skyrius nėra įgaliotas ir kompetentingas rinkti įrodymus apie nepilnamečių vaikų gyvenimo ir buities sąlygas atsakovės šeimoje Italijoje ir išsiaiškinti nepilnamečių nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo su jų motina. Tik nutraukus santuoką, kilo ginčas dėl bendravimo su pirmąja dukra, bendravimas visuomet buvo konfliktiškas. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos bei tėvystės nustatymo nėra, palaiko G. J. išreikštą poziciją dėl esamos pavardės palikimo. Ieškovas pripažino, kad vaikais tinkamai nesirūpino, tačiau šias aplinkybes sąlygojo konfliktiški santykiai su atsakove. Atsižvelgiant į ieškovo poziciją, manytina, kad situacija ateityje gali pasikeisti, todėl tikslinga taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą, kuris šiuo metu labiausiai atitiktų vaikų interesus (T.2., b.l. 122-123, 126-127, 136). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadomis duomenų apie šalių šeimą neturi. Ginčo dėl to, kad G. J. gimimo įraše nurodytas išgalvotas tėvo vardas ir pavardė, nėra. Neprieštarauja dėl G. J. esamos pavardės palikimo. Pakanka nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, neapribojant tėvo valdžios, taip pat priteisti išlaikymą, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas yra kiek pasyvus, rodo mažiau iniciatyvos, tačiau toks elgesys gali būti įtakojamas konfliktuojant abiems pusėms. Ieškovas mokėjo išlaikymą. Įvertinus atsakovės paaiškinimus, jog pati neleido bendrauti su ieškovu, šioje situacijoje neįžvelgiama tėvo vaikams daroma ypatinga žala, ieškovas daugiau, ar mažiau vykdo savo pareigą, todėl apriboti ieškovui tėvo valdžią nėra pagrindo (T.2., b.l. 136).

9Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

10Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 str. – 3.148 str., 3.150 str.). Atsakovė prašo nustatyti, kad ieškovas yra G. J. biologinis tėvas. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalims ( - ) gimė duktė G. J., ( - ) išduotame vaiko gimimo liudijime tėvas nurodytas J. J., motina R. J. (įrašo Nr. ( - ))(T.1., b.l. 65). Santuoka tarp šalių sudaryta ( - ) (įrašo ( - ))(T.1., b.l. 64). Kretingos rajono apylinkės teismo 2000-02-17 sprendimu tarp šalių santuoka nutraukta (T.1., b.l. 68, c.b.Nr.22-183/2000 m. b.l.21), ištuoka įregistruota ( - ) (įrašo Nr.41)(T.1., b.l. 6, 69). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, atlikti tėvystės nustatymo DNR tyrimai patvirtina, jog ieškovas yra vaiko G. J. tėvas (T.1., b.l. 48, 70, T.2., b.l. 95-101), šie įrodymai nustatyta tvarka šalių neginčijami, juose konstatuojami faktai šalių pripažįstama, jais šalys vadovaujasi, todėl šias aplinkybes teismas laiko nustatytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

11Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas (Teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų civilinės metrikacijos taisyklių 33.2. p.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad ( - ) gimus šalių dukrai G. J., šalys nebuvo susituokusios, vaiko tėvystė nustatyta ar pripažinta nustatyta tvarka nebuvo, todėl vadovaujantis anksčiau išdėstytomis nuostatomis, vaikui pagrįstai buvo suteikta pavardė „J.“ (T.1., b.l. 65). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Civilinės metrikacijos įstaigos tėvystės pripažinimo įrašus atlieka pagal vaiko motinos ir tėvo pareiškimus arba pateikus teismo patvirtintą prašymą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.293 str.). Šiuo atveju vaiko kilmė įteisintina teismo sprendimu (CK 3.294 str., CPK 270 str.). Šeimos, tėvystės ir vaikystės vertybių, tėvų teisių ir pareigų auklėjant vaikus bei vaikų interesų apsaugą sudaro konstitucinius Lietuvos visuomenės santvarkos pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., 39 str.). Šeimos ginčų, ypač ginčų dėl vaikų nagrinėjimas ir išsprendimas reiškia ne vien konkrečių asmenų individualių teisių ir pareigų nustatymą. Tokių ginčų išsprendimas susijęs su visuomenės sanklodos pagrindų išsaugojimu ir puoselėjimu. Vaikas nuo pat gimimo turi teisę į pavardę, tautybę, pilietybę, teisę į šeimos bei į kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą, o kadangi vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, atsakovės prašymas palikti esamą G. J. pavardę tenkintinas (LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 str., 6 str., 9 str., 21 str., CK 3.130 str., 3.137 str., 3.138 str., 3.140 str., 3.148 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.157 str., 3.158 str., 3.161 str., 3.167 str.), įpareigojant išduoti naują gimimo liudijimą, įrašant vaiko dokumentuose biologinio tėvo duomenis, paliekant G. J. pavardę „J.“ (CK 3.294, 3.295 str., CPK 376, 394-399 str.).

12Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 str. 2 d.). Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, nustato, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Nustatyta, kad vaikai G. J. ir K. R. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina, nuo 2008 metų šeima gyvena Italijoje, šioje šalyje vaikai lanko mokyklą, turi gyvenamąjį būstą, minimalias pajamas pragyvenimui, socialinė padėtis ir aplinka yra gera, sudarytos sąlygos vaikų vystymui ir ugdymui (T.2, b.l. 4, 21, 24, 27-29, 155-169), todėl vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su atsakove. Norą gyventi kartu su atsakove vaikai išreiškė teismo apklausos metu. Ieškovas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove neprieštarauja, ginčo dėl šio fakto nėra, todėl atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus, vaikų išreikštą nuomonę, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina – atsakove R. R. (CK 3.169 str.)(CPK 178 str., 185 str., 187 str.).

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Aiškinant ir taikant CK 3.192 str. 2 d. nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kt. str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šiuos orientacinius kriterijus nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, įvertinti vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

14Šalys yra ( - ) gimusios K. R. tėvai (T.1., b.l. 7, 66). Santuoka tarp šalių sudaryta ( - ) (įrašo Nr.17)(T.1., b.l. 64), Kretingos rajono apylinkės teismo 2000-02-17 sprendimu tarp šalių santuoka nutraukta (T.1., b.l. 68, c.b.Nr.22-183/2000 m. b.l. 21), ištuoka įregistruota 2000-04-19 (įrašo Nr.41)(T.1., b.l. 6, 69). Šalims, iki santuokos sudarymo, ( - ) gimė duktė G. J., ( - ) išduotame vaiko gimimo liudijime tėvas nurodytas J. J., motina R. J. (įrašo Nr.20)(T.1., b.l. 65). Atliktais tėvystės nustatymo DNR tyrimais nustatyta, jog ieškovas yra vaiko G. J. tėvas (T.1., b.l. 48, 70, T.2., b.l. 95-101). Kretingos rajono apylinkės teismo 2000-01-17 nutarimu nepilnametės K. R., išlaikymui priteista iš ieškovo mokėti ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį nuo 2000-01-07 iki vaiko pilnametystės (T.1., b.l.10-11, 67, c.b.Nr.2-AV-5/2000 m., b.l. 5).

15Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.). Ieškovas prašo sumažinti nustatytą išlaikymo dydį, motyvuodamas sunkia turtine padėtimi, pateikė duomenis, kad dirba UAB „( - )“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose, vidutiniškai uždirba 840,00 Lt per mėnesį (T.1., b.l. 8-9, T.2., b.l. 46-47), nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 išmokėta 14340,00 Lt komandiruotpinigių (T.2., b.l. 48). Ieškovas baigė ( - ), turi įgijęs jaunojo ūkininko profesiją, pripažinta vairuotojo, traktorininko, melžimo operatoriaus 4 kategorijos, šaltkalvio-remontininko 2 kategorijos kvalifikacija (pažymėjimas B Nr.021563)(T.2, b.l. 45), išduotas ūkininko ūkio įregistravimo 2010-04-26 pažymėjimas ŪP Nr. ( - ) (T.2., 53). Ieškovas nurodė, jog moka kreditą bankui, tačiau iš pateiktos AB DNB banko (buvęs AB DnB NORD bankas) pažymos matyti, kad ieškovui suteikto 55000,00 Lt trumpalaikio kredito, kurio laiduotoja - ieškovo dabartinė sutuoktinė R. R., terminas jau yra pasibaigęs, ieškovas jį turėjo išmokėti iki 2011-05-10 (T.2., b.l. 82), duomenų, jog kredito terminas pratęstas, ar suteiktas papildomas kreditas, kredito sutarties bei mokėjimo grafiko ieškovas nepateikė. Teismas kritiškai vertina ieškovo teiginį, kad nuosavo būsto neturi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ) (T.2., b.l. 52). Ieškovo patalpas, esančias SB ( - ) kurios išnuomotos pagal nuomos sutartį sudarytą 2009-12-01 – 2015-12-01 laikotarpiui, mokestis už nuomą sudaro 300,00 Lt per mėnesį, teismas negali įvertinti ir priskirti gyvenamosios patalpoms, kadangi byloje tokie duomenys nepateikti (T.2., b.l. 83-87). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,3900 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 4300,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l. 54-56), 3,3900 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 23600,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l. 57-58), 6,1300 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 53800,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l.59-60), 4,4700 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 42100,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l. 61-62), 0,6500 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 6600,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l. 63-64), 3,0600 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 28200,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l. 65-66), 2,5200 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 24500,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l. 67-68), 0,8000 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 7400,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., 69-70), iš viso nekilnojamojo turto 190500,00 Lt sumai. Ieškovas ( - ) yra sudaręs kitą santuoką su R. R. (T.1., b.l. 5), santuokoje ( - ) gimė sūnus R. R. (T.1., b.l. 4). Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos 2011-03-17 pažymos Nr. (4.18)-V10-427 apie šeimos sudėtį, matyti, jog R. R. šeima yra šios sudėties: duktė A. B., gim. ( - ), sūnus R. R., gim. ( - ), sutuoktinis J. R. gim. ( - ) (T.2., b.l. 50). R. R., A. B., R. R. deklaruota gyvenamoji vieta ( - ) (T.2., b.l. 51). Kretingos rajono apylinkės teismas išdavė 2011-08-09 teismo įsakymą dėl sūnaus R. R. išlaikymo priteisimo iš ieškovo po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant R. R. (T.2., b.l. 170). Ieškovo dabartinė sutuoktinė R. R. VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto neturi (T.2., b.l. 49).

16Iš atsakovės bei nepilnamečių vaikų paaiškinimų matyti, kad nepilnamečiai gyvena kartu su atsakove, ji jais rūpinasi, auklėja, prižiūri. Atsakovė stengiasi užtikrinti vaikų poreikių maistui, aprangai, sveikatai, lavinimui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimą. G. J. ir K. R. lanko „G. M.“ pradinę mokyklą Italijoje, mokslas vienam vaikui kainuoja apie 165,00 EUR (T.2., b.l. 4-11, 21-26). Iš pateiktų paskaičiavimų bei išlaidas patvirtinančių kvitų, matyti, jog atsakovė nepilnamečių dukterų poreikių tenkinimui, t.y. rūbams, avalynei, maistui, mokykliniams reikmenims, higienos prekėms, laisvalaikiui, kelionėms, sveikatos tyrimams (mergaitės turi sveikatos problemų), mokesčiams už mokslą bei kt., išleidžia vidutiniškai 2933,00 Lt per mėnesį (T.1., b.l. 89-177, T.2., b.l. 12-20, 30-39). Nustatant tėvų turtinės padėties proporcingumą ir paskirstant išlaikymo pareigą, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje (CK 3.192 str. 3 d.). Nustačius kiekvieno iš tėvų dalį išlaikymo prievolėje, apskaičiuojamas kiekvieno jų teiktinas konkretus išlaikymo dydis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. nustato vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams iš kito tėvo ir nustatant jo dydį (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ) (T.1., b.l. 22) tačiau atsakovė su šeima gyvena Italijoje. Sudaryta buto, esančio ( - ), Italijoje, nuomos sutartis, už nuomą atsakovė moka 320,00 EUR mokestį per mėnesį (Sutarties 5 p.) (T.2., b.l. 27-28, 155-169). Iš pateiktų paskaičiavimų bei mokėjimą patvirtinančių kvitų, matyti, jog už nuomojamą būstą, esantį V. S. ( - ), Italijoje, komunaliniams mokesčiams atsakovė skiria: už dujas – apie 446,00 Lt, už elektrą – apie 283,00 Lt, už vandenį – apie 161,00 Lt (T.1., b.l. 71-88). Atsakovė nuo 1999-10-01 iki 2002-10-09 gavo nedirbančios, bet vaiką iki trejų metų auginančios motinos draudimą valstybės lėšomis pagrindinei VSD pensijos daliai (T.2., b.l. 71-72). SODROS duomenų apie atsakovės priskaičiuotas pensijas, kompensacijas, pašalpas bei atsakovės įdarbinimus nėra (T.1., b.l. 20-21). VĮ Registro centro duomenimis atsakovei nuosavybės teise priklauso 0,5000 ha žemės sklypas, esantis ( - ) 5300,00 Lt vidutinės rinkos vertės (T.2., b.l. 130-131), kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto atsakovė neturi.

17Tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti įrodymai byloje bei nurodytos faktinės aplinkybės šalių bei jų atstovų bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijami ar nustatyta tvarka nuginčyti, pateiktus įrodymus ar nurodytas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų ar įrodymų šalys byloje nepateikė, todėl teismas ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus vertina kaip objektyvius ir teisingus (CPK 178 str., 179 str., 185 str.).

18Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, jog iš esmės ieškovo finansinė padėtis nuo 2000 metų tapo geresnė – įsigijo nekilnojamojo turto, turi nuolatinį darbą bei pastovias pajamas, turi galimybę gauti pajamų vykdant veiklą pagal ūkininko pažymėjimą. Atsakovė pateikė savo paskaičiavimus apie padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius, mergaitės turi sveikatos problemų, reikalaujančių nuolatinių medicininių tyrimų bei apžiūros, pateikė medicininių tyrimų išrašus, kurių ieškovas iš esmės nepaneigė, savo įrodymų neteikė, pateiktų atsakovės skaičiavimų neginčijo. Teismas taip pat įvertina ir ieškovo gaunamas pajamas bei jo turtinę padėtį, jo turimus finansinius įsipareigojimus. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad ieškovo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, ieškovas turi nekilnojamojo turto, turi galimybę vykdyti veiklą pagal ūkininko pažymėjimą. Iš AB „Swedbank“ ataskaitų matyti, jog į atsakovės sąskaitą banką pervesta 2011-02-01 130,00 Lt, 2011-02-21 150,00 Lt – operacijų aprašyme nurodyta „Alimentai J. R.“, 2010-12-03 155,00 Lt – operacijos aprašyme nurodyta „J. R. <...> alimentai“ , 2010-12-28 200,00 Lt – operacijos aprašyme nurodyta „J. R. <...> alimentai už 2010-12 mėn.“ (T.2., b.l. 73-75). Nurodyta išlaikymo suma yra aiškiai per maža augantiems vaikų poreikiams. Įvertinus tai, jog ieškovas yra sudaręs kitą santuoką, jam tenka pareiga išlaikyti ir savo sūnų R. R., gim. ( - ), taip pat, jog nuo 2000 m. nepilnametės K. R. poreikiai iš esmės pasikeitė, tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus asmenys, galintys gauti ir skirti pajamas vaikų išlaikymui, todėl yra faktinis ir įstatyminis pagrindas pakeisti priteistino išlaikymo dydį. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis daroma išvada, jog yra pagrindas padidinti priteistino išlaikymo dydį, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas, atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, išlaikymo dydis priteistinas po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-11-24, iki vaiko pilnametystės, darant išvadą, jog tokio dydžio išlaikymas esant nurodytai šalių turtinei padėčiai, dabartiniame etape užtikrins nepilnametės K. R. materialines sąlygas vystytis. Nustačius, jog ieškovas yra G. J., gim. ( - ), biologinis tėvas (T.1., b.l. 48, 70, T.2., b.l. 95-101), iš dalies tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas - iš ieškovo priteistinas G. J. išlaikymas po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t.y. nuo 2010-11-24, iki vaiko pilnametystės, darant išvadą, jog tokio dydžio išlaikymas esant nurodytai šalių turtinei padėčiai, dabartiniame etape užtikrins nepilnametės G. J. materialines sąlygas vystytis. Iš ieškovo priteistinas taip pat nepilnametės G. J. išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus po 500,00 Lt už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant iki bylos iškėlimo dienos, t.y. iki 2010-11-24, iš viso 18000,00 Lt. Naikintinos teismo 2011-10-14 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo priteisimas (T.2, b.l. 144-145).

19Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias tam tikrus visuomeninius santykius, visų pirma turi atsižvelgti į tos teisės šakos teisinio reglamentavimo principus. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 str. nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiškia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui.

20Atsakovės priešieškinio reikalavimas dalyje dėl ieškovo tėvo valdžios neterminuoto apribojimo nepilnamečių vaikų G. J. ir K. R. atžvilgiu grindžiamas tuo, kad ieškovas nesidomėjo dukterimis, jomis nesirūpino, nepripažino dukters G. tėvystės, ją ignoravo, vaiką skaudino net du kartu atliekant tėvystės nustatymo testus. Ieškovas su tuo nesutinka, nurodo, kad pati atsakovė darė jam kliūtis bendrauti su vaikais. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2001-03-06 nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį, nustatyta bendravimo su dukterimi K. R. tvarka, galiojanti iki 2001-12-31, nurodant, jog pasibaigus nustatytos tvarkos terminui, šalys Vaikų teisių tarnyboje nustato naują bendravimo tvarką tarpusavio susitarimo pagrindu. 2001-03-06 nutarties rezoliucinėje 1 d. 4 p. nurodyta, jog R. R. bendravimui sudaro sąlygas ir netrukdo šiam procesui (T.1., b.l. 12, c.b.Nr.2-249-1/2001 m., b.l. 21). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog lankė dukrą K., vėliau ne kartą bandė susitikti su vaikais, tačiau dėl konfliktiškų santykių su atsakove, pasimatyti su vaikais nepavykdavo. Tai, kad tarp tėvų (ieškovo ir atsakovo) nebuvo geranoriškumo ir supratimo teismo posėdyje patvirtino ir liudytoja S. J. (atsakovės motina), kuri patvirtino, kad atsakovė, siekdama netraumuoti vaikų pati ribojo ieškovo bendravimą su vaikais. Liudytoja taip pat nurodė, kad dėl ieškovo smurto šeimoje, prasidėjo skyrybų procesas. Šias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas. Liudytojos S. J. parodymais, ieškovas turėjo galimybę domėtis vaikų ugdymu, kadangi mergaitės lankė vieną mokyklą, šį faktą patvirtina pateiktos K. K. pradinės mokyklos charakteristikos, iš kurių matyti, jog K. R. ir G. J. charakterizuojamos teigiamai, nurodyta, jog mergaičių pasiekimais bei ugdymu domėjosi mama, tėtis dukterų lavinimu nesidomėjo, mokykloje nesilankė (T.2., b.l. 80-81). Teismas sutinka su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kad ieškovas yra kiek pasyvus, rodo mažiau iniciatyvos, nesikreipė dėl tolimesnio bendravimo su vaikais tvarko nustatymo, tačiau toks elgesys gali būti įtakojamas konfliktuojant abiems pusėms. Nustatyta, kad ieškovas mokėjo išlaikymą vaikui, tai patvirtina AB „Swedbank“ ataskaitos iš kurių matyti, jog į atsakovės sąskaitą banką pervesta 2011-02-01 130,00 Lt, 2011-02-21 150,00 Lt – operacijų aprašyme nurodyta „Alimentai J. R.“, 2010-12-03 155,00 Lt – operacijos aprašyme nurodyta „J. R. <...> alimentai“ , 2010-12-28 200,00 Lt – operacijos aprašyme nurodyta „J. R. <...> alimentai už 2010-12 mėn.“ (T.2., b.l. 73-75), liudytojos S. J. parodymais ieškovas 3-4 kartus lankėsi pas vaikus. Iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad jis kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (gautas 2010-12-03 Nr.(25.2.35.)V2-1731) dėl atsakovės draudimo vaikams bendrauti su ieškovu (T.1., b.l. 30). Įvertinus tai, jog ieškovas dirba tolimųjų reisų vairuotojų, išvyksta ilgalaikėms komandiruotėms, atsakovė su vaikais gyvena Italijoje, taip pat įvertinus atsakovės paaiškinimus, jog pati neleido ieškovui bendrauti su vaikais, daroma išvada, jog ieškovas vykdo savo pareigą, nedarydamas ypatingos žalos vaikams. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas taikomas tuomet, kai nustatomos CK 3.180 str. 1 dalyje nustatytos sąlygos ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, įrodymus byloje mano, kad ieškovas, kiek jam leido galimybės (dirbo tolimųjų reisų vairuotoju) dėjo bent jau minimalias pastangas, bendrauti su vaikais, tačiau nesulaukė pakankamo pritarimo iš vaiko motinos (atsakovės). Nors ieškovas nesikreipė dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, pasyviai bendravo su vaikais, tačiau teismas sprendžia, kad šis teismo procesas ieškovui bus pamoka ir ateityje jis dės daugiau pastangų ir ryžto bendrauti su dukterimis. Teismas nagrinėjamos bylos pagrindu mano, kad ateityje atsakovo elgesys ir esama padėtis gali pasikeisti, todėl neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nėra pagrindo. Remiantis išdėstytomis aplinkybės, tenkinti atsakovės reikalavimą šioje dalyje priešieškinyje nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 6460,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (T.1., b.l. 35-37, 46-47, 58-62, 57, T.2., b.l. 78, 88-89, 104, 139-142), 1724,41 Lt išlaidų už vertimo paslaugas, 1344,89 Lt kelionės išlaidų, iš viso – 9529,30 Lt. Tenkintina 88 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovės bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, t.y. 8385,78 Lt (9529,30 Lt x 88 proc.). Patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nustatymo bei vaiko pavardės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsakovei iš ieškovo priteistinas sumokėtas 135,00 Lt žyminis mokestis (T.1., b.l. 63). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, išieškomos iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 360,00 Lt (500 Lt x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą, 540,00 Lt (18000 Lt x 3 proc.) žyminio mokesčio už priteistą išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 900,00 Lt žyminio mokesčio bei 24,42 Lt teismo pašto išlaidų (CPK 80 str. 1 d., 93 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

24Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2000-01-17 nutarimo civilinėje byloje Nr. 2-AV-5/2000 m. rezoliucinę pirmą dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. R., gim. ( - ), priteisimo ir priteisti iš ieškovo J. R. išlaikymą dukrai K. R., gim. ( - ), po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-24 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2012-02-23, ir po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2012-02-23, iki vaiko pilnametystės.

25Pripažinti, kad nepilnamečio vaiko G. J., a.k. ( - ) gim. ( - ), biologinis tėvas yra ieškovas J. R., a.k. ( - ) gim. ( - ), o G. J. yra ieškovo J. R. vaikas.

26Įpareigoti Klaipėdos miesto metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, palikus nepilnamečio vaiko G. J. pavardę „J.“ ir pakeitus ( - ) gimimo įrašo Nr. 20 duomenis apie tėvą.

27Priteisti iš ieškovo J. R. išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., gim. ( - ), po 300,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-11-24, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. iki 2012-02-23, ir po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2012-02-23, iki vaiko pilnametystės.

28Priteisti iš ieškovo J. R., nepilnametės dukters G. J., gim. ( - ), 18000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

29Nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., gim. ( - ), ir K. R., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su jų motina atsakove R. R., a.k. ( - )

30Kitoje dalyje priešieškinio netenkinti.

31Panaikinti teismo 2011-10-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo priteisimą G. J. ir K. R. iš ieškovo J. R..

32Priteisti valstybei iš ieškovo J. R. 900,00 Lt žyminio mokesčio ir 24,42 Lt teismo pašto išlaidų.

33Priteisti atsakovei R. R. iš ieškovo J. R. 8520,78 Lt bylinėjimosi išlaidų.

34Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

35Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriui tėvystės įregistravimui.

36Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Kretingos rajono apylinkės teismui civilines bylas Nr. 2-AV-5/2000 m., 22-183/2000 m., 2-249-1/2001 m.

37Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašo pakeisti išlaikymo formą, nustatytą Kretingos rajono... 3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė sutinka pakeisti išlaikymo dydį, tačiau... 4. Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti, kad ieškovas yra G. J., gim. ( -... 5. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį su reikalavimais sutinka iš dalies,... 6. Ieškovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus iš... 7. Teismo posėdžio metu atsakovė bei jos atstovė priešieškinio reikalavimus... 8. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 9. Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.... 10. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių... 11. Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja CK 3.167 str.,... 12. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir... 14. Šalys yra ( - ) gimusios K. R. tėvai (T.1., b.l. 7, 66). Santuoka tarp... 15. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba... 16. Iš atsakovės bei nepilnamečių vaikų paaiškinimų matyti, kad... 17. Tiek ieškovo, tiek atsakovės pateikti įrodymai byloje bei nurodytos... 18. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, daroma išvada, jog iš esmės... 19. Teismas aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas,... 20. Atsakovės priešieškinio reikalavimas dalyje dėl ieškovo tėvo valdžios... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270 str., teismas... 23. ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2000-01-17 nutarimo civilinėje... 25. Pripažinti, kad nepilnamečio vaiko G. J., a.k. ( - ) gim. ( - ), biologinis... 26. Įpareigoti Klaipėdos miesto metrikacijos skyrių išduoti nepilnamečio vaiko... 27. Priteisti iš ieškovo J. R. išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., gim. ( - ),... 28. Priteisti iš ieškovo J. R., nepilnametės dukters G. J., gim. ( - ), 18000,00... 29. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. J., gim. ( - ), ir K. R., gim. ( - ),... 30. Kitoje dalyje priešieškinio netenkinti.... 31. Panaikinti teismo 2011-10-14 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones... 32. Priteisti valstybei iš ieškovo J. R. 900,00 Lt žyminio mokesčio ir 24,42 Lt... 33. Priteisti atsakovei R. R. iš ieškovo J. R. 8520,78 Lt bylinėjimosi... 34. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 35. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo... 36. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Kretingos rajono apylinkės teismui... 37. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...