Byla 2A-325-343/2010

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Aldonai Luobikienei, atsakovo A. K. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-6442009 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinio proceso metu įtrauktos į bylą vietoj pradinės ieškovės Kauno apskrities viršininko administracijos, ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Birštono miesto savivaldybės administracijai, M. K. dėl savavališko statinio nugriovimo, ir

Nustatė

2ieškiniu (b.l. 21-23, t. 1) ieškovė prašė įpareigoti atsakovą per du mėnesius savo lėšomis nugriauti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ( - ), sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), savavališkai pastatytą statinį. Ieškovė nurodė, kad savavališkų statybų pradžios - betoninių monolitinių pamatų išliejimo - faktas buvo nustatytas 2003 m. rugsėjo 9 d. Patikrinus dokumentaciją paaiškėjo, kad statybą atsakovui priklausančiame sklype pagal įgaliojimą vykdė atsakovo sūnus trečiasis asmuo M. K.. Nors parengtas statybos projektas 2001 m. liepos 13-19 d. buvo suderintas su Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų filialu, Prienų priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Birštono savivaldybės administracija, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai 2001 m. liepos 20 d. informavus Birštono savivaldybės administraciją apie tai, jog nauja statyba projekte nurodytoje vietoje negalima, statinio projekto derinimai buvo atšaukti ir jokie statybos darbai negalėjo būti atliekami. 2003 m. rugsėjo 9 d. surašius savavalinės statybos aktą, atsakovas buvo įpareigotas nedelsiant sustabdyti darbus ir iki 2004 m. gegužės 31 d. likviduoti jau atliktų darbų padarinius. 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje statybas vykdžiusiam trečiajam asmeniui M. K. skirtas įspėjimas ir analogiškas įpareigojimas iki 2004 m. gegužės 31 d. likviduoti jau atliktų darbų padarinius. Nustatyti įpareigojimai įvykdyti nebuvo. Atvirkščiai, 2005 m. spalio 25 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatytas statybos tęsimo faktas - pastatytos namo medinės karkasinės sienos, jos apkaltos medžio drožlių plokštėmis, uždengtas stogas, sumontuoti langai ir durys. Tą pačią dieną trečiajam asmeniui surašytas statybos sustabdymo aktas. Nurodytas aplinkybes ieškovė įvertino kaip pakankamas ieškiniui dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo pareikšti.

3Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendimu (b.l. 12-14, t. 2) ieškinį patenkino, įpareigojo atsakovą per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ( - ), sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), savavališkai pastatytą statinį, priteisė iš atsakovo valstybei 62,40 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais patvirtintos ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad statybos buvo vykdomos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tiek trečiasis asmuo M. K., tiek ir atsakovas, kurio vardu trečiasis asmuo veikė, teisės aktų reikalavimų nesilaikė piktavališkai, statybas vykdė žinodami apie jų neteisėtumą. Teismas konstatavo, kad kadangi statybos buvo vykdomos draustinio teritorijoje, pagal statybos darbų atlikimo metu galiojančius teisės aktus galimybės pašalinti trūkumus, susijusius su statinio projekto suderinimu ir patvirtinimu bei statybos leidimo išdavimu, nėra, savavališkai pastatytas statinys turi būti nugriautas.

4Apeliaciniu skundu (b.l. 15, t. 2) atsakovas prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo turėjęs leidimą statybos darbams atlikti, jam buvo išduotas suderintas statinių projektas. Šių dokumentų pagrindu atsakovas pradėjo statybas, investavo lėšas į medžiagų įsigijimą, darbų atlikimą. Atsakovui nebuvo žinoma apie suderinimų atšaukimą. 2003 m. surašant savavalinės statybos aktą darbai jau buvo atlikti, jie atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl atsakovas neturi atsakyti už pareigūnų padarytas klaidas ir patirti materialinius nuostolius.

5Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija (b.l. 21-22, t. 2), tretieji asmenys Birštono savivaldybės administracija (b.l. 25-26, t. 2), Nemuno kilpų regioninio parko direkcija (b.l. 28, t. 2) prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, savo poziciją grįsdamos analogiškais ginčijamame teismo sprendime nurodytiems argumentais.

6Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 2 d. posėdyje priimta protokoline nutartimi ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija pakeista jos teisių perėmėja Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

9Byloje kilo ginčas dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo teisinių pasekmių. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, statybos darbus trečiasis asmuo M. K. vykdė atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame draustinio teritorijoje. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Kaip matyti iš prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos medžiagos, atsakovo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio sodybos aptariamame žemės sklype egzistavimo iki nacionalizacijos fakto nustatymo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčo statybų iniciavimas ir vykdymas prieštaravo imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Šios aplinkybės teisminio proceso metu atsakovas neginčijo. Atsakovas ieškinio reikalavimų pagrįstumą neigė remdamasis argumentu, jog statybos darbai buvo vykdomi turint tam būtiną statybos leidimą. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas dėl kelių priežasčių. Pirma, savo nurodomos aplinkybės atsakovas nepagrindė tiesioginiu rašytiniu įrodymu - nepateikė teismui jam išduoto statybos leidimo, nenurodė jokių šio specialaus dokumento išdavimo aplinkybių. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, statybos darbai buvo pradėti vykdyti nesibaigus statybos leidimo išdavimo procedūrai, t.y. negavus visų privalomų atsakingų institucijų suderinimo dėl statybos darbų atitikimo teisės aktų reikalavimams, nepriėmus galutinio sprendimo dėl statybos leidimo išdavimo, kuris vienintelis gali būti vertinamas kaip teisėtas pagrindas statybos darbams pradėti. Trečia, Birštono savivaldybės administracijai gavus neigiamą Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos išvadą (b.l. 7, t. 1), buvo atšaukta dar nebaigta statybos projekto derinimo procedūra (b.l. 8, t. 1). Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog statybos buvo pradėtos vykdyti neturint jų pradžios būtinąja prielaida laikytino dokumento - statybos leidimo, atsakovui dėl savo neapdairumo ar piktybiško teisės aktų reikalavimų nepaisymo prisiimant visas galimas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2003 m. rugsėjo 9 d. surašytame Savavališkos statybos akte Nr. 3 (b.l. 9, t. 1) nurodyta, kad patikrinimo metu statytojas M. K. pateikė minėtą Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos 2001 m. liepos 20 d. raštą dėl neigiamos išvados, kas tik patvirtina, jog statytojui dar iki patikrinimo buvo žinoma, jog jo vykdomi statybos darbai yra neteisėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek Savavališkos statybos akte nustatytas įpareigojimas sustabdyti statybos darbus ir likviduoti jos padarinius, tiek trečiojo asmens atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė (b.l. 10-11, t. 1) statybos darbus vykdžiusių asmenų be jokio pagrindo nebuvo įvertinti kaip absoliuti kliūtis darbams tęsti, statybos piktybiškai pažeidinėjant teisės aktų reikalavimus ir teisėtus atsakingų asmenų įpareigojimus šių reikalavimų laikytis, buvo tęsiamos ir toliau (b.l. 12-14, t. 1). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai vertinti kaip pagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog statybos buvo vykdomos savavališkai ir jas vykdžiusių asmenų atžvilgiu turi būti taikomos savavališkos statybos padarinių likvidavimą reglamentuojančios teisės normos.

10Vadovaujantis CK 1.7 str. ir Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 str., savavališkų statybų padarinių šalinimui taikomi savavališkos statybos akto surašymo metu galiojantys teisės aktų reikalavimai. Iki 2006 m. spalio mėnesį įvykdytų pakeitimų, tiek CK 4.103 str., tiek ir Statybos įstatymo 28 str. buvo numatyta galimybė savavališkos statybos padarinius pašalinti neįpareigojant statytoją nugriauti statinį, tačiau tik tuo atveju, jeigu nustatyti teisės aktų pažeidimai nėra esminiai ir objektyviai gali būti pašalinami, pvz., užbaigiamos nebaigtos statybos leidimo išdavimo procedūros, pašalinami faktinės statybos neatitikimai projektinei dokumentacijai ir pan. Nesant galimybės trūkumus ištaisyti, įstatymas įpareigojo atsakingas institucijas inicijuoti savavališkai pastatyto statinio nugriovimą. Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. buvo vienareikšmiškai nurodyta, jog tuo atveju, kai statinys neteisėtai pastatytas teritorijoje, kurioje tokio pobūdžio statinių statyba draudžiama, vienintelis tokio pažeidimu ištaisymo būdas yra statinio nugriovimas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., ginčo statinys pastatytas draudžiamoje teritorijoje, todėl jis privalo būti nugriautas. Apeliacinio skundo argumentai, jog tokių savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių taikymas sukurs atsakovui didelius finansinius nuostolius, iš vienos pusės, vertinamas kaip tiesiogiai nesusijęs su byloje nagrinėjamu klausimu, kadangi, egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms niekas nedraudžia nuostolius patyrusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti šių nuostolių atlyginimo, iš kitos pusės, negali įtakoti galutinės teismo išvados ne tik dėl imperatyvių teisės aktų reikalavimų, numatančių vienintelį tokio pobūdžio savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, bet ir dėl akivaizdžiai piktybiško statybos darbus iniciavusių asmenų elgesio, sąlygojusio nuostolių atsiradimą.

11Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodyti argumentai nesudaro pagrindo ginčijamam pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti ar keisti.

12Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo valstybei priteistinos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo patirtos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu - 8,60 Lt.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

14Apeliacinį skundą atmesti.

15Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš atsakovo A. K. (asmens kodas ( - ) valstybei 8,60 Lt (aštuonis litus 60 ct) apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

17Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai