Byla 1A-4-557-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nuteistajam R. M. ir jo gynėjui Osvaldui Martinkui, civilinio atsakovo atstovui V. B. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. gynėjo ir civilinio atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-04-10 nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal BK 228 str. 1 d. atėmimu teisės 2 metus dirbti teisėsaugos struktūrose, pagal BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. nustatyta tvarka bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

2Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys, ir iš Policijos departamento T. K. naudai priteista 1510 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nuosprendžiu patenkintas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys, ir iš Policijos departamento Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 4027 Lt.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4R. M. nuteistas už tai, kad 2006-09-14 apie 23.40 val., vykdydamas Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulių būrio magistralinių kelių priežiūros grandies patrulio pareigas, patruliuodamas nustatytu maršrutu, Tauragės m. Dariaus ir Girėno gatvėje stabdė automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ) įtardamas, kad šį automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Automobiliui nestojus, Tauragės raj., ( - ) k. ribose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 23 str. ir 25 str. nustatytas šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas bei tvarką ir viršydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus (nesant būtinojo reikalingumo panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį ir transporto priemonę, tinkamai neįvertinęs situacijos ir neatsižvelgęs į nesustojusio automobilio vairuotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, nekėlusio tiesioginės grėsmės eismo saugumui ar žmonėms, pobūdį, neturėdamas tikslios informacijos apie galimą keleivių buvimą automobilyje), norėdamas sustabdyti automobilį, iš savo tarnybinio ginklo pistoleto ČZ-75 C Nr. A9960 iššovė 4 perspėjamuosius šūvius į viršų, o automobiliui nestojus, nesilaikydamas atsargumo taisyklių ir nusikalstamai pasitikėdamas savo šaudymo taiklumu, iš tolimo apie 10 m atstumo tamsiu paros metu iššovė 5 šūvius, taikydamas į dideliu greičiu važiavusio automobilio, kuriame buvo V. D., I. D., N. P., P. K., A. B., T. K., galinius ratus, tačiau šūviu pataikęs į automobilio galą, dėl neatsargumo sužalojo automobilyje važiavusį T. K., padarydamas juosmens kairės pusės šautinę žaizdą su daugybiniais plonžarnių ir storžarnių pažeidimais, šautinę žaizdą riestinėje žarnoje, ūmų difuzinį pilvaplėvės uždegimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų T. K. gyvybei, dėl ko nukentėjusiajam buvo padaryta didelė žala.

5Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį išteisinti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai R. M. veiksmus, atliktus vykdant tarnybines pareigas, įvertino kaip nusikalstamus, teismo išvados, jog nebuvo būtinumo panaudoti šaunamąjį ginklą, ir kad nuteistasis šaunamąjį ginklą panaudojo neadekvačiai buvusiai situacijai, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. R. M., vykdydamas tarnybinę užduotį, esant pagrindui įtarti, kad yra daromas administracinis teisės pažeidimas, ėmėsi teisėtų priemonių stabdyti pažeidėją. Pažeidėjui piktybiškai nestojant ir atsisakant vykdyti teisėtą reikalavimą sustoti, keliant tiesioginį pavojų sau, pažeidėjo automobilyje esantiems asmenims bei kitiems eismo dalyviams (mieste važiuojant apie 120 km/h greičiu, priešpriešine juosta, ties posūkiu automobiliui tampant nevaldomam) po to, kai buvo išnaudotos kitos prievartos priemonės (įspėta apie šaunamojo ginklo panaudojimą), atsižvelgęs į susidariusią situaciją ir siekdamas išvengti didesnės galimos grėsmės, R. M. panaudojo šaunamąjį ginklą. Į nestojusio automobilio ratus šauta buvo esant geroms oro sąlygoms, už miesto, tiesiame asfaltuotame kelyje, nesant duobių, kaip galima iš artesnio atstumo, esant kampui tarp automobilių, ką patvirtino ir liudytojas Š. S., tačiau rikošetu atšokusi kulka sužalojo nukentėjusįjį. Automobilį „Renault Espace“ vairavusio V. D. veiksmai kėlė realų pavojų aplinkiniams ir automobilyje buvusiems asmenims, V. D. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, jis neturėjo teisės vairuoti automobilį, automobiliu važiavę neblaivūs asmenys ketino ir toliau vartoti alkoholį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. M. veiksmai atitiko konkrečią situaciją bei teisės aktų, nustatančių šaunamojo ginklo panaudojimą, reikalavimus. Todėl vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 23 str. 7 p., R. M., kaip policijos pareigūnas, panaudojęs prievartą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, negali būti traukiamas atsakomybėn.

6Apeliaciniu skundu Policijos departamentas prie LR VRM prašo nuosprendį panaikinti ir R. M. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, o nukentėjusiojo T. K. ir Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį, taip pat patenkinti Tauragės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinį ieškinį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pagal CK 6.271 str. 4 d. valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

7Byloje nustatyta, kad Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios policijos patrulių būrio magistralinių kelių priežiūros grandies patrulis R. M. tarnybos metu, uniformuotas, vykdydamas tarnybinės pareigas, kartu su policijos pareigūnu Š. S. priėmė teisėtą sprendimą patikrinti automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. ( - ), ir vairuotojo dokumentus. Kaip vėliau paaiškėjo, šį automobilį vairavo neturintis vairuotojo pažymėjimo ir neblaivus V. D., taigi pareigūnų veiksmai atitiko Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 8 p., tarnybiniams įgaliojimams ir ATPK 6 str. reikalavimams. Kadangi V. D. nepakluso policijos pareigūno reikalavimams sustoti, persekiojamas „Renault Espace“ važiavo dideliu greičiu, posūkiuose išvažiuodavo į priešingos krypties eismo juostą, akivaizdūs Kelių eismo taisyklių bei ATPK pažeidimai suteikė policijos pareigūnui R. M. teisę reikalauti, kad automobilio „Renault Espace" vairuotojas V. D. vykdytų jo teisėtus nurodymus sustoti, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Policijos veiklos įstatymo 21 str. įpareigoja policijos pareigūnus imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimams ir sulaikyti bei pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad būtinumo policijos pareigūno R. M. veiksmuose nebuvo. Policijos veiklos įstatymo 23 str. nustato, jog policijos pareigūnas numatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus. Šis įstatymas numato, kad prievartos panaudojimas gali sukelti kūno sužalojimų ar mirtį. Todėl nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl prievartos panaudojimo teisėtumo, reikėjo atsižvelgti į nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad automobilio „Renault Espace“ vairuotojas V. D. pažeidė Kelių eismo taisykles ir ATPK normų reikalavimus, kėlė grėsmę eismo saugumui, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų sustoti, todėl policijos pareigūnai turėjo teisinį pagrindą panaudoti psichinę ar fizinę prievartą bei šaunamąjį ginklą. Visos Policijos veiklos įstatyme nustatytos sąlygos dėl šaunamojo ginklo panaudojimo - įspėjimas apie ginklo panaudojimą, šaudymas į orą - buvo įvykdytos prieš tai, kai R. M., turėdamas tikslą sustabdyti automobilį, panaudojo šaunamąjį ginklą ir šovė į padangą. Pažymėtina ir tai, kad R. M. nepažeidė Policijos veiklos įstatymo 25 str. 4 d. įtvirtintų draudimų.

8Kvalifikuojant pareiginių įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 str., reikėjo tiksliau nustatyti pareigūno teises, įgaliojimus, jų pobūdį, o tai galima buvo padaryti tik vadovaujantis konkrečiais įstatymais, nuostatais, pareigybių aprašymais ir kitais teisės aktais. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo analizuojami teisės aktai, kurie nustato R. M. pareigas, teises, uždavinius, įgaliojimus ir atsakomybę, jei R. M. netinkamai atliks savo pareigas. Todėl teismo išvada, kad policijos pareigūnas R. M., nesant būtinumui, viršydamas įstatymo jam suteiktus įgaliojimus, neadekvačiai panaudojo šaunamąjį ginklą ir pažeidė Policijos veiklos įstatymo 23 str. ir 25 str. reikalavimus, yra nepagrįsta.

9Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 str. iškyla, jei veika padaroma tiesiogine tyčia, t.y. jei kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. R. M. tikslas buvo sustabdyti automobilio „Renault Espace“ vairuotoją, be to, pareigūnas paprašė kito policijos ekipažo padėti sustabdyti automobilį, bet ši pagalba buvo neefektyvi. Kitų priemonių, kuriomis galima būtų buvę sustabdyti pažeidėją, R. M. neturėjo. Kadangi Policijos veiklos įstatymo 25 str. 3 d. suteikia policijos pareigūnui teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, tai šaunamojo ginklo panaudojimas prieš transporto priemonę nepriskiriamas prie pavojingos nusikalstamos veikos, ir todėl R. M. negalėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumo ir manyti, kad vykdant tarnybinės pareigas jo atlikti veiksmai gali būti įvertinti kaip įgaliojimų viršijimas ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Be to, numatyti, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 228 str. nurodyti padariniai ir jų siekti, nuteistasis negalėjo ir nenorėjo.

10Veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti netinkamu pareigų atlikimu sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sąmonėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-14 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2004), tačiau teisminio nagrinėjimo metu to nustatyta nebuvo. BK 228 str. dispozicijoje numatyta, kad jei asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, turi būti padaroma didelė žala ir pažeidžiami turtiniai valstybės ar asmenų interesai. Tie atvejai, kai turtiniai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio sumą, teismų praktikoje paprastai pripažįstami didele žala. Kartu su fizine, turtine žala padaroma ir neturtinio pobūdžio žala - tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir panašiai. Tačiau minėtais atvejais kvalifikavimui turi reikšmės tik vienos rūšies žala, ir skirtingo pobūdžio padariniai nėra sumuojami. Civilinio ieškovo T. K. turtinė žala sudarė 1510 Lt ir pagal teismų praktiką negali būti pripažinta kaip didelė žala. Neturtinę žalą civilinis ieškovas įvertino 50000 Lt. T. K. gydymas VšĮ Tauragės apskrities ligoninėje kainavo 4027 Lt, o šią sumą apmokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir kitokio pobūdžio padariniai, kurie galėjo būti priskirti prie neturtinio pobūdžio žalos, kurios dydis turi reikšmės nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimo) kvalifikavimui, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyti ir įvertinti nebuvo. Todėl R. M. tarnybinė veika negali būti kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas pagal BK 228 str.

11BK 137 str. l d. nustato baudžiamąją atsakomybę už sunkų žmogaus kūno sužalojimą dėl neatsargumo. Pagal BK 16 str. nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmeninės savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamą pasitikėjimą apibūdina intelektualinis ir valinis momentai. Pirmąjį apibūdina pavojingų pasekmių dėl savo veikos numatymas, o antrąjį – lengvabūdiškas tikėjimasis jų išvengti. R. M., kaip Viešosios policijos patrulių būrio magistralinių kelių priežiūros grandies patrulis, pagal savo tarnybinę patirtį objektyviai įvertino esamą situaciją ir veikė laikydamasis visų teisės aktų reikalavimų. R. M. šūvis, kuriuo buvo sužalotas T. K. , turėjo tikslą pataikyti į automobilio užpakalinę padangą, bet kulka nepriklausomai nuo R. M. valios pakeitė savo trajektoriją ir sužalojo T. K., apie kurio buvimą automobilio salone policijos pareigūnai nežinojo. Todėl sužalojimas negali būti laikomas padarytu dėl nusikalstamo pasitikėjimo. R. M. veiksmuose neįžvelgiama ir kaltės, pasireiškiančios nusikalstamu nerūpestingumu. Ši neatsargios kaltės rūšis apibūdinama šiais požymiais: pavojingų pasekmių nenumatymu ir galėjimu bei turėjimu jas numatyti. Nusikalstamo nerūpestingumo intelektinio elemento turinys yra susijęs su tam tikrų norminių aktų nustatytų pareigų ar atsargumo taisyklių nesilaikymu. Įvykio aplinkybės rodo, jog R. M. susiklosčiusioje situacijoje ginklą panaudojo laikydamasis nustatytų reikalavimų, jo veiksmuose nebuvo rizikingo lengvabūdiškumo ar nerūpestingumo, jis negalėjo numatyti ir pavojingų pasekmių galimybės, nes kulka savo trajektoriją pakeitė ir rikošetu pataikė į T. K. kūną. Apie keleivių buvimą nuteistasis nežinojo, nes jų nematė, o keleiviai nedarė jokių ženklų, kad policijos pareigūnai galėtų pastebėti ir suprasti, kad automobilio salone yra žmonės. Todėl darytina išvada, kad T. K. sužalojimas buvo atsitiktinis veiksmas, turintis išorinius nusikaltimo požymius, tačiau neturintis kaltės elemento, todėl policijos pareigūnas R. M. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 str.

12Vertinant faktines aplinkybės, policijos pareigūnų ir vairuotojo veiksmus, reikėjo atkreipti dėmesį ir į keleivių, tame tarpe paties nukentėjusiojo T. K. veiksmus. Byloje nustatyta, kad automobilio „Renault Espace“ keleiviai žinojo ir suprato, kad jų automobilį stabdo iš paskos važiuojantis policijos ekipažas, kad jų vairuotojas neturi vairuotojo pažymėjimo ir yra neblaivus, kad jų automobilio vairavimas ir važiavimas apie 120 km/h greičiu kelia pavojų patiems keleiviams ir kitiems eismo dalyviams, jie girdėjo, kad policininkai šaudo, tačiau vis tiek nestojo. Todėl darytina išvada, kad automobilio vairuotojas V. D., vairuodamas automobilį pavojingu būdu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 64 p. reikalavimus, neužtikrino keleivių saugumo, o keleiviai, suvokdami galimo savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, patys pasirinko rizikingą elgesio būdą ir tuo prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Galima teigti, kad vairuotojas ir keleiviai pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus dėl eismo saugumo ir nesiekė išvengti nuostolingų padarinių. Nukentėjusysis T. K. įvykio metu buvo neblaivus, nesugebėjo adekvačiai blaiviam žmogui vertinti situacijos, pasirinko tokį elgesio variantą, kuris bet kuriam protingai besielgiančiam asmeniui keltų pagrįstą savisaugos jausmą dėl galimų pasekmių. Todėl, spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo, teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.282 str. l d. nuostatas, kad jeigu paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Be to, kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nei vienas įvykyje dalyvavęs asmuo nepareikalavo, kad vairuotojas sumažintų greitį ir įvykdytų teisėtus policijos pareigūno reikalavimus sustoti. Policijos pareigūnai tinkamai įvertino susidariusią pavojingą eismo saugumui situaciją ir pasirinko tinkamą būdą sustabdyti automobilį, o tarnybinis ginklas buvo panaudotas tik prieš automobilį, kaip numato įstatymas. Todėl valstybė šioje byloje neturi teisinio pagrindo atlyginti T. K. neturtinę žalą pagal CK 6.250 str. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.271 str., o nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų žalai nustatyti aplinkybių, negalima spręsti klausimo dėl veikos kvalifikavimo pagal BK normas ir žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, todėl nuosprendyje nurodytas žalos dydis nėra atitinkamai pagrįstas ir įrodymais patvirtintas.

13Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

14Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

15BK 228 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 str. iškyla, jei veika padaroma tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori.

16BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas. Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigtu nusikaltimu tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais savo tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas - tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Pažymėtina ir tai, kad BK 229 str. numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu.

17Iš išdėstytų BK 228 str. ir 229 str. numatytų nusikaltimų sudėties požymių darytina išvada, kad piktnaudžiavimą (BK 228 str.) nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 str.) iš esmės skiria tik kaltės forma – piktnaudžiavimas yra tyčinis nusikaltimas, o tarnybos pareigų neatlikimas yra neatsargus nusikaltimas. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys - subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių nustatomi tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, pastangas juos padarant, todėl apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – sprendžiama ir iš kaltininko elgesio.

18Bylos duomenimis nustatyta, jog R. M. įvykio metu pagal 2006-09-14 Tarnybos užduotyje patruliui numatytas užduotis ir darbo grafiką nuo 22 val. iki 24 val. kartu su Š. S. buvo poste Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. prie „Berželio“ parduotuvės (1 t., b. l. 129), ir ėjo Tauragės rajono policijos komisariato viešosios policijos patrulių būrio patrulio pareigas, šios pareigybės aprašyme be kitų atliekamų funkcijų, tame tarpe ir patruliavimo pagal sudarytą darbo grafiką bet kuriuo paros metu ir švenčių dienomis vykdymo, yra ir nusikaltimų bei kitų pažeidimų prevencija ir išaiškinimas (1 t., b. l. 127-128). Policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 d. nurodyta, kad šis įstatymas suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą, o pagal 18 str. 1 d. 8 p. nuostatas policijos pareigūnas turi teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, neleisti tokiam asmeniui, taip pat asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos būklės keliančiam pavojų saugiam eismui, transporto priemonės vairuoti. Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. policijos pareigūnui be kitų nustato ir pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką. 2002-12-24 Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymo „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) 77 p., 77.2 p., 77.3 p., 77.5 p., nurodyta, kad transporto priemonės vairuotojui nepaklusus reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; prireikus Policijos veiklos įstatymo nustatyta tvarka panaudoti priverstinio stabdymo priemones arba šaunamąjį ginklą. Šio Įsakymo 123 p. nurodyta, kad „patrulio pareigūnai, sulaikydami ir pristatydami į policijos įstaigą asmenis, įtariamus teisės pažeidimo padarymu, šaunamąjį ginklą, fizinę ir kitą prievartą naudoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo elgesį ir kitas aplinkybes bei situaciją“. Policijos veiklos įstatymo 25 str. 2 d. numatytas vienas iš atvejų, kai policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį, o būtent „sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti“. Įstatymo 25 str. 3 d. nurodyta, kad „policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę ir gyvūnus“ (nors šioje dalyje nedetalizuotos sąlygos, kurioms esant galimas šaunamojo ginklo panaudojimas prieš transporto priemonę ir gyvūnus, sistemiškai aiškinant įstatymo nuostatas darytina išvada, jog panaudojant šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę, negalima pažeisti imperatyvių šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį draudimų). Taigi minėtais teisės aktais nustatyta R. M. kompetencija yra pakankamai plati, o tiek Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p., tiek Policijos patrulių veiklos instrukcija bei Viešosios policijos patrulių būrio patrulio pareigybėje nustatytos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos įpareigojo R. M. imtis priemonių sustabdyti pažeidėją, kadangi priešingu atveju jam grėstų atsakomybė už tarnybinių pareigų nevykdymą.

19Teisiamajame posėdyje R. M. parodė, kad jis 2006-09-14 kartu su savo kolega Š. S. budėjo prie parduotuvės „Berželis“. Jo kolega pamatė, kad link automobilio „Renault Espace“ nuėjo vaikinas ir sėdo prie vairo. Jie įtarė, kad jis yra neblaivas, todėl tam automobiliui pradėjus važiuoti gatve jie tarnybiniu automobiliu iš paskos pradėjo juos sekti, o vėliau Bernotiškės gatvėje įjungė švyturėlius ir garsinį signalą bei taip pradėjo automobilį stabdyti. Tačiau stabdomas automobilis padidino greitį ir nestojo. Jie pranešė budinčiam dėl pagalbos. Prie parduotuvės „Ravita“ kitas policijos ekipažas bandė juos stabdyti, tačiau persekiojamas automobilis nesustojo ir toliau važiavo link J. Tumo-Vaižganto gatvės. Automobilis „Renault Espace“ važiavo neatsargiai, sukeldamas pavojų kitoms transporto priemonėms ir žmonėms, per raudoną šviesforo signalą, greitis buvo apie 100 km/h, per vieną posūkį vos neapsivertė, jie per garsiakalbį liepė automobiliui sustoti. Išvažiavus už Tauragės miesto jis iššovė įspėjamuosius šūvius į viršų iš eilės, kas 5 sekundes. Po to, kai automobilis „Renault Espace“ nesustojo, tai jis prieš Šešuvės upės tiltą iššovė į ratus, o pravažiavus Šešuvės tiltą iššovė į ratus dar du ar tris kartus. Kiek mašinoje buvo žmonių jis nežinojo, nes automobilio langai buvo tamsinti. Jis šaudė į automobilio dešinį ratą persisvėręs per automobilio langą, maždaug iš 10 metro atstumo. Jis panaudojo šaunamąjį ginklą todėl, kad buvo išnaudotos visos būtinos priemonės automobiliui sustabdyti, tačiau jis nestojo. Po šūvių persekiojamas automobilis pasuko į žvyrkelį ir sustojo (t. 2, b. l. 49-51).

20Liudytojas Š. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino iš esmės tas pačias automobilio „Renault Espace“ persekiojimo aplinkybes, taip pat nurodė, kad prieš pradedant šaudyti per garsiakalbį buvo pranešta, kad, jeigu automobilis nesustos, bus šaudoma (t. 2, b. l. 46-48).

21Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie su kolega R. Z. įvykio vakarą buvo sustoję J. Tumo Vaižganto g. ir Moksleivių alėjos sankryžoje, per raciją išgirdo, kad kolegos vejasi automobilį ir, pastebėjus artėjantį persekiojamą automobilį, pareigūnas R. Z., išlipęs iš ekipažo, bandė stabdyti „Renault Espace“, tačiau šis nestojo, po ko, jų ekipažas taip pat bandė vytis persekiojamą automobilį, tačiau tuo metu sustabdė kitą automobilį, įtardami, kad jis gali būti susijęs su persekiojamuoju (t. 2, b. l. 48-49).

22Liudytojas R. Z. apeliacinės instancijos posėdyje parodė, kad jo ekipažas gavo pranešimą ir pamatė, kad kiti pareigūnai vejasi automobilį „Renault Espace“, todėl išlipęs iš automobilio bandė stabdyti „Renault Espace“, tačiau šis nesustojo ir pravažiavo pro šalį, vos jo nepartrenkdamas, į sankryžą įvažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui (t. 2, b. l. 137-138).

23Nukentėjusysis T. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad įvykio vakarą, važiuojant iš parduotuvės „Berželis“, pastebėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais, tačiau V. D. nesustojo, nors visi suprato, kad stabdo būtent jų automobilį, vyko chaosas, vieni šaukė „stok“, kiti „spausk“, automobilis važiavo daugiau nei 100 km/h greičiu, girdėjosi šūviai. Už Šešuvio upės tilto, pasukus į žvyrkelį, jis suprato, kad yra peršautas, tada liepė V. D. sustoti ir šis sustojo (t. 2, b. l. 44-45).

24Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja I. D. parodė, kad įvykio vakarą ji buvo persekiojamame automobilyje „Renault Espace“, girdėjo sireną, šaudymus, keleiviai sakė vairuotojui V. D., kad sustotų, bet šis, nors ir buvo neblaivus, važiavo greitai (t. 2, b. l. 119).

25Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K., taip pat važiavęs automobilyje „Renault Espace“, parodė, kad pareigūnai juos stabdė, buvo švyturėliai ir sirenos, tačiau vairuotojas padidino greitį ir nesustojo. Kartu važiavusieji liepė vairuotojui stoti, tačiau jis neklausė. Šaudyti pradėjo po to, kai automobilis „Renault Espace“ nesustojo (t. 2, b. l. 120-121).

26Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. P. taip pat patvirtino, kad pareigūnai automobilį vijosi įjungę švyturėlius, buvo garsiniai signalai, iš galo girdėjo kažkokius šūkius, bet netikėjo, kad gali šaudyti (t. 2, b. l. 136-137).

27Iš šių nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad R. M. veikė aukščiau aptartais teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose – kartu su Š. S. vykdydamas konkrečią užduotį poste Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. prie „Berželio“ parduotuvės ir turėdamas teisę tikrinti transporto priemonę vairuojantį asmenį, įtardamas, jog jis yra apsvaigęs nuo alkoholio, ir neleisti tokiam asmeniui transporto priemonės vairuoti, pastebėjęs, jog į automobilį „Renault Espace“, stovintį prie parduotuvės „Berželis“ Tauragėje, įsėdo pagrįstai įtariant neblaivus asmuo (V. D.) ir pradėjo šiuo automobiliu važiuoti, pagrįstai ėmėsi priemonių sustabdyti galimai administracinį pažeidimą dariusį vairuotoją, t. y. tarnybiniu automobiliu, vairuojamu Š. S., iš paskos pradėjo juos sekti, o vėliau Bernotiškės gatvėje įjungė švyturėlius ir garsinį signalą bei taip pradėjo automobilį stabdyti. Automobilio vairuotojas nepakluso tokiems teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, padidino greitį ir nestojo. Kaip jau minėta, šioje situacijoje R. M. atsirado pareiga (priešingu atveju jam grėstų atsakomybė už tarnybinių pareigų nevykdymą) persekioti transporto priemonę, stengtis ją sustabdyti ir prireikus nustatyta tvarka panaudoti priverstinio stabdymo priemones. Vykdydamas šias pareigas, R. M. kartu su Š. S. įjungę švyturėlius ir garsinį signalą, toliau persekiojo automobilį „Renault Espace“, apie persekiojamą automobilį pranešė budinčiajam, į šį pagalbos prašymą atsiliepė kitas policijos ekipažas, kuris bandė automobilį stabdyti, tačiau persekiojamas automobilis nesustojo ir toliau dideliu greičiu važiavo Tauragės gatvėmis grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir keldamas grėsmę eismo saugumui, nepaisydamas per garsiakalbį sakomo liepimo sustoti. Išvažiavus už Tauragės miesto, R. M. pagal nustatytą tvarką iššovė įspėjamuosius šūvius į viršų ir po to, kai automobilis „Renault Espace“ nesustojo, panaudojo šaunamąjį ginklą prieš automobilį – keletą kartų iššovė į ratus. Taigi R. M. šaunamąjį ginklą panaudojo vykdydamas savo tarnybines pareigas savo kompetencijos ribose, todėl pirmosios instancijos teismas padarė faktines bylos aplinkybes neatitinkančią išvadą, kad R. M. tyčia viršijo savo įgaliojimus ir veikė priešingai tarnybos interesams, ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 228 str.

28Visgi, priešingai nei teigia apeliantai, kolegija konstatuoja, kad R. M., panaudodamas šaunamąjį ginklą prieš automobilį, kuriuo daromi nors ir grubūs, tačiau tik administraciniai teisės pažeidimai, pasielgė neatsargiai, netinkamai įvertindamas susiklosčiusią situaciją, kuriai esant nebuvo neišvengiamo būtinumo panaudoti šaunamąjį ginklą, ir pažeisdamas Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. (išnaudotos ne visos įmanomos priverstinio stabdymo priemonės) bei 25 str. 4 d. (neįsitikino, ar automobilyje nėra pašalinių asmenų) nuostatas.

29Nors, kaip jau patarta, pagal Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. policijos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai būtina užkirsti kelią teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus interesus, bei pasirinkti prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes, tačiau toje pačioje straipsnio dalyje numatyta, kad prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimų ar mirtį, gali būti naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos, įstatymo 25 str., kuriame nurodytos šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos, 4 d. numatytas draudimas panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys. Iš minėtų įstatymo nuostatų darytina išvada, kad šaunamojo ginklo panaudojimas galimas tik tuo atveju, kai jis yra neišvengiamai būtinas.

30Esant panašioms kaip ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms, Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) 2008-04-24 sprendime byloje Juozaitienė ir Bikulčius prieš Lietuvą konstatavo, kad pareiškėjų sūnūs žuvo dėl to, kad buvo panaudota jėga, kuri nebuvo neišvengiamai būtina, siekiant teisėtai suimti asmenį, kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnio 2 dalies b punkte. Kolegijos nuomone, EŽTT minėtame sprendime išdėstė keletą principų, reikšmingų vertinant šaunamojo ginklo panaudojimo neišvengiamumą. EŽTT sprendime nurodė, kad kaip matyti iš paties Konvencijos 2 straipsnio 2 dalies teksto, policijos pareigūnų naudojama mirtiną grėsmę kelianti jėga gali būti pateisinama tam tikromis aplinkybėmis. Tačiau toks jėgos panaudojimas galimas tik tuo atveju, kai tai yra „neišvengiamai būtina“, kitaip tariant, jis turi būti visiškai proporcingas aplinkybėms. Be to, EŽTT ne kartą yra konstatavęs, kad iš esmės tokio būtinumo negali būti, jeigu yra žinoma, kad suimamas asmuo nekelia pavojaus gyvybei arba sveikatai ir nėra įtariamas padaręs smurtinį nusikaltimą, netgi jeigu nepanaudojus mirtiną grėsmę keliančios jėgos bus prarasta galimybė bėglį suimti. EŽTT minimame sprendime taip pat pažymėjo, jog vidaus teismai nustatė, kad pareigūnai pradėjo šaudyti į automobilį tada, kai jis ėmė tolti didindamas greitį ir neprognozuojamai keisdamas trajektoriją. Tikslus automobilio keleivių skaičius nebuvo žinomas, tačiau pareigūnas S.G. žinojo, kad automobilyje buvo dar bent vienas asmuo. Iš maždaug 11,4–27,5 metrų atstumo buvo paleista 11 šūvių. Kulkos pataikė į „Ford Escort“ padangas, ratlankius, sėdynes ir langus, taip pat į nukentėjusiųjų kūnus. Kai kurios kulkos langus kliudė maždaug 45 laipsnių kampu, nors šaudydami pareigūnai neva stovėjo dideliu atstumu nuo automobilio. Tokiomis aplinkybėmis, nukreipę nepertraukiamą ir kiek padriką ugnį į automobilį, pareigūnai labai rizikavo nušauti keleivius ir pagrįstai turėjo numatyti tokį pavojų. Iš tiesų dvi pareigūno S.G. paleistos kulkos buvo mirtinos. Toks didelis pavojus gyvybei gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu šaunamasis ginklas buvo panaudotas kaip kraštutinė priemonė siekiant išvengti labai aiškaus ir neišvengiamo pavojaus, kurį keltų automobilio vairuotojas, jeigu jam būtų leista pabėgti. Todėl Teismas turi įvertinti žalą, kurios stengėsi išvengti pareigūnai. Atsižvelgdamas į tai, Teismas turi įvertinti sprunkančio vairuotojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo keltą grėsmę. EŽTT konstatavo, kad pavojus kitiems žmonėms arba eismo saugumui nebuvo toks akivaizdus ir realiai esantis, kaip teigė Vyriausybė. Šalys sutinka, kad iki tol, kol persekiojimas suintensyvėjo ir buvo partrenktas policininkas, automobilis važiavo taip, lyg jį vairuotų neblaivus ar neapdairus asmuo, kas vėliau pasitvirtino. Tačiau vidaus institucijoms nepavyko neginčijamai įrodyti, kad vidutinio dydžio miesto gatvėse apie vidurnaktį iš tiesų buvo daugybė žmonių, kuriems dėl tokio vairavimo galėjo kilti pavojus. Galimą abejonę sustiprina tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatytas nė vienas persekiojimą matęs liudytojas. Todėl Teismas nenustato jokių akivaizdžių pavojaus, kurį kėlė sprunkantis vairuotojas po to, kai jis bandė pabėgti iš akistatos su policininkais vietos, požymių. Ši byla skiriasi nuo Konvencijos institucijų anksčiau nagrinėtų bylų, kuriose buvo nustatyta, kad rizikingą šaudymą pateisino būtinumas išvengti grėsmės, kurią bendroje vyraujančio nesaugumo aplinkoje kėlė įtariami teroristai. Netgi atsižvelgdamas į tai, kad vairuotojo veiksmai buvo galimai pavojingi, Teismas nemano, kad dėl iškilusios grėsmės buvo būtina jį nedelsiant sustabdyti panaudojant šaunamąjį ginklą. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjų sūnūs žuvo per neplanuotą operaciją, paskatinusią įvykius, į kuriuos policijai teko reaguoti be išankstinio pasirengimo. Jis suvokia, kokį pavojų gali sukelti institucijoms tekusi nelengva našta (ibid.). Tačiau automobilio keleivių gyvybei kilusi grėsmė, vertinama atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas nekėlė tiesioginio pavojaus ir nebuvo būtina nedelsiant sustabdyti automobilio, rodo, kad policijos pareigūnai susidariusioje situacijoje reagavo gana impulsyviai. Teismas mano, kad jų veiksmai, pirmiausia padrikas šaudymas į iš įvykio vietos vis didesniu greičiu sprunkantį ir manevruojantį automobilį, rodo, kad šaunamieji ginklai buvo panaudoti neapdairiai, nors teisėsaugos profesionalai taip elgtis neturėtų.

31Kaip jau aptarta, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje patikimai nustatyta, kad V. D., nors ir įsėdo į automobilį neblaivus, tačiau jo vairuojamas automobilis iki tol, kol jį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, jokios akivaizdžios grėsmės eismo saugumui ar žmonių gyvybei nekėlė. Netgi toliau V. D. vairuojamas automobilis dideliu greičiu lėkdamas Tauragės, Lietuvos mastu nedidelio miesto, gatvėmis, o po to užmiestyje, kur ir buvo panaudotas šaunamasis ginklas, vidurnaktį, nekėlė tokio pavojaus, kuris duotų pakankamai pamatuotą pagrindą nedelsiant panaudoti šaunamąjį ginklą. Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms, netgi atsižvelgiant į tai, kad V. D. veiksmai buvo galimai pavojingi, teigti, kad dėl dėl iškilusios grėsmės buvo būtina jo vairuojamą automobilį nedelsiant sustabdyti panaudojant šaunamąjį ginklą, nėra pagrindo. Nors Policijos patrulių veiklos instrukcijos 78 p. numato, kad sulaikyti transporto priemonei, kurios vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti, gali būti panaudotos priverstinio stabdymo priemonės, byloje nustatyta, kad automobilį bandė stabdyti kitas policijos pareigūnų ekipažas, tačiau daugiau nebuvo imtasi jokių kitų būdų sustabdyti automobilį „Renault Espace“ (pvz., nepanaudotas „ežys“, nebandyta blokuoti kelią sunkiasvorių transporto priemonių pagalba ir pan.). Tokiu būdu buvo pažeisti Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d. reikalavimai prieš panaudojant prievartą, galinčią sukelti kūno sužalojimą ar mirtį, išnaudoti visas įmanomas įtikinimo priemones, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog policijos pareigūnas R. M. susidariusioje situacijoje nesant būtinumui, kaip išimtinę priemonę neadekvačiai panaudojo šaunamąjį ginklą. Be to, R. M. į dideliu greičiu važiuojantį automobilį šovė tamsiu paros metu, nežinodamas tikslaus juo važiuojančiu keleivių skaičiaus (tokiu būdu nesilaikė Policijos veiklos įstatymo 25 str. 4 d. numatyto draudimo naudoti šaunamąjį ginklą, jei nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys), todėl tokiomis aplinkybėmis jis rizikavo ir turėjo numatyti pavojų, jog gali sužeisti kitą asmenį. Iš tiesų viena pareigūno paleista kulka rikošetavusi sunkiai sužalojo keleivio T. K. sveikatą. Toks pavojus sveikatai ir netgi gyvybei gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu šaunamasis ginklas buvo panaudotas kaip kraštutinė priemonė siekiant išvengti labai aiškaus ir neišvengiamo pavojaus, kurį keltų automobilio vairuotojas, jeigu jam būtų leista pabėgti, bet šiuo atveju sprunkantis vairuotojas tokio pavojaus nekėlė.

32BK 229 str. numatyta veika gali būti padaroma bet kuria neatsargios kaltės rūšimi. BK 10 str. išskiria dvi neatsargumo rūšis – nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju asmuo supranta, kad jo pasirinktas tarnybos pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, tačiau savo rizikingo elgesio nekeičia ir lengvabūdiškai tikisi, kad yra aplinkybių, kurios neleis kilti žalingoms pasekmėms. Tuo tarpu nusikalstamas nerūpestingumas yra tada, kai asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų pasekmių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Nusikalstamam nerūpestingumui būtinas intelektualusis kaltės elementas. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka ,,turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka ,,galėjo” reiškia subjektyvias asmens savybes, kurių dėka asmuo turi realią galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius.

33Nuteistasis R. M., siekdamas sustabdyti pažeidėją, veikė tarnybos interesais, tačiau šovė į automobilį „Renault Espace“ važiuojant dideliu greičiu, nesant tam neišvengiamo būtinumo, tamsiu paros metu, taikydamas į galinius ratus, be to, panaudodamas šaunamąjį ginklą, kaip išimtinę prievartos priemonę, neįsitikino, ar automobilyje nėra daugiau keleivių, todėl nenumatydamas pavojingų padarinių, nepakankamai apdairiai vykdė tarnybines ir profesines pareigas, nesilaikė įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų, nors, būdamas policijos pareigūnas bei žinodamas teisės aktų reikalavimus, turėjo ir privalėjo juos numatyti, t. y. veikė nusikalstamai nerūpestingai.

34Kvalifikuojant veiką pagal BK 229 str., būtina nustatyti ir didelę žalą, atsiradusią dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo. Teismų praktikoje didele žala pripažįstama ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, o kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo.

35Iš specialisto išvados Nr. G 466/06(11) matyti, jog nukentėjusiajam T. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs realų pavojų jo gyvybei (t. 1, b. l. 80), todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią sunkiu sveikatos sužalojimu. Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad T. K. sužalojimai padaryti kulkiniu šaunamuoju ginklu, todėl kolegija daro išvadą, jog pareigūnui R. M. šovus į automobilį „Renault Espace“ ir kulkai pataikius į automobilio galinę dalį, buvo sužeistas nukentėjusysis, kas rodo, kad nuteistojo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su T. K. patirta didele žala. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, perkvalifikuojant R. M. veiką iš BK 228 str. 1 d. į 229 str.

36Nustačius, jog R. M. neatsargiai panaudojo šaunamąjį ginklą, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. K. sveikata, nuteistojo veika pagal BK 137 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

37Perkvalifikavus R. M. veiką pagal BK 229 str., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo bei jos bendrinimo su kita skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 137 str. 1 d. klausimas. Remiantis apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais, nesutikti su kuriais apeliantų argumentai neduoda pagrindo, skirdama bausmę R. M. už nusikaltimą, numatytą BK 229 str., kolegija atsižvelgia į tai, jog šiuo nuosprendžiu, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, bausmė skiriama ne už tyčinį, o už neatsargų nusikaltimą, todėl laiko galimu paskirti nuteistajam R. M. už šį nusikaltimą švelnesnę bausmę, negu paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Bausmės bendrinamos apėmimo būdu, paliekant BK 75 str. nuostatų taikymą nuosprendyje nurodytomis sąlygomis.

38Įvertinusi nuteistojo kaltės ir jo veikų kvalifikavimo klausimus, kurie yra tiesiogiai susiję su nusikalstamais nuteistojo veiksmais padarytos žalos dydžiu, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neįvertino visų šio klausimo sprendimui reikšmingų bylos aplinkybių, todėl priteisė nukentėjusiajam per didelį 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

39Nukentėjusysis T. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiajam dėl šautinių sužalojimų buvo sužaloti vidaus organai, daryta operacija, tačiau jam nėra nustatytas nedarbingumo netekimas, o įrodymų, kad šiuo metu jo sveikata nuo padarytų šautinių sužalojimų yra bloga, nukentėjusysis nepateikė, konstatavo, kad nukentėjusysis dėl nusikalstama veika padarytų sužalojimų patyrė fizinį ir moralinį skausmą, emocinį stresą, tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, įvertinant esamą nukentėjusiojo sveikatos padėtį neturtinė žala turi būti mažinama iki 30000 Lt. Sutikdama su pirmosios instancijos nustatytu tipiniu tokios kategorijos byloms neturtinės žalos dydžiu, kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dar vieną svarbų kriterijų - paties nukentėjusiojo neatsargų elgesį, nors pagal CK 6.282 str. 1 d. nuostatas, neturtinės žalos dydį galima sumažinti, atsižvelgiant į paties nukentėjusiojo kaltės dydį. Kolegija sutinka su Policijos departamento apeliacinio skundo argumentais, jog automobilio „Renault Espace“ keleiviai, žinodami jog vairuotojas yra neblaivus, ką teisiamajame posėdyje nurodė ir pats nukentėjusysis, o apeliacinės instancijos posėdyje patvirtino liudytoja I. D. , suvokdami savo elgesio pavojingumą, sėsdami į neblaivaus V. D. vairuojamą automobilį, patys pasirinko rizikingą elgesio būdą ir tuo prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Tačiau keleivių negalima vienareikšmiškai kaltinti dėl vairuotojo veiksmų, kaip tai bandoma traktuoti Policijos departamento apeliaciniame skunde. Nukentėjusysis T. K. , I. D. , P. K. nurodė, jog ragino vairuotoją sustoti, tačiau šis neklausė (t. 2, b. l. 44-45, t. 2, b. l. 119-120). Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, T. K. su V. D. užsiėmė automobilių remontu, vienas kitą pažinojo, T. K. įvykio metu taip pat buvo neblaivus, be to, nors ir žinojo, kad neblaivus yra ir V. D., sutiko kartu važiuoti, tokiu būdu prisiimdamas dalį rizikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes dėl įvykio yra dalis ir nukentėjusiojo kaltės, taip pat dalis teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti nepaklususio vairuotojo V. D. kaltės, todėl proporcingai jų kaltės daliai mažintinas ir apylinkės teismo priteistas iš Policijos departamento neturtinės žalos dydis. Taigi esant išdėstytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistojo R. M. tyčinė nusikalstama veika, betarpiškai susijusi su nukentėjusiojo patirta žala, yra perkvalifikuota į neatsargią, kolegija laiko galimu nukentėjusiajam T. K. priteistą nuteistojo R. M. nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą pamatuotai sumažinti iki 20000 Lt, kas atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir besiformuojančią teismų praktiką (kasacinė byla 2K-132/2007). Minėtoje kasacinėje byloje esant iš esmės analogiškoms kaip ir nagrinėjamoje byloje aplinkybėms, reikšmingoms nustatant neturtinės žalos dydį (išskyrus tai, kad šaunamąjį ginklą neatsargiai panaudojo ne policijos pareigūnas, o medžiotojas medžioklės metu), nukentėjusiajam, kuris patyrė pilvo šautinę žaizdą kirkšnies srityje, daugybinius plonžarnių ir storžarnių sužalojimus, totalinį hemoraginį sterkoralinį pilvaplėvės uždegimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį realų pavojų jo gyvybei, atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes dėl įvykio buvo trečdalis ir nukentėjusiojo kaltės, taip pat buvo priteista 20000 Lt neturtinė žala.

40Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 4 p., 330 str., 331 str.,

Nutarė

41Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

42Nuteistojo R. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 228 str. 1 d. į BK 229 str., ir nubausti R. M. pagal BK 229 str. teisės dirbti teisėsaugos struktūrose atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 137 str. 1 d., ir nustatyti nuteistajam R. M. galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

43Patenkintą nukentėjusiojo T. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį sumažinti iki 20000 litų, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

44Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys,... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. R. M. nuteistas už tai, kad 2006-09-14 apie 23.40 val., vykdydamas Tauragės... 5. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo nuosprendį panaikinti ir jo... 6. Apeliaciniu skundu Policijos departamentas prie LR VRM prašo nuosprendį... 7. Byloje nustatyta, kad Tauragės rajono policijos komisariato Viešosios... 8. Kvalifikuojant pareiginių įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 str., reikėjo... 9. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba... 10. Veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos... 11. BK 137 str. l d. nustato baudžiamąją atsakomybę už sunkų žmogaus kūno... 12. Vertinant faktines aplinkybės, policijos pareigūnų ir vairuotojo veiksmus,... 13. Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas... 14. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 15. BK 228 str. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam... 16. BK 229 str. nustato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam... 17. Iš išdėstytų BK 228 str. ir 229 str. numatytų nusikaltimų sudėties... 18. Bylos duomenimis nustatyta, jog R. M. įvykio metu pagal 2006-09-14 Tarnybos... 19. Teisiamajame posėdyje R. M. parodė, kad jis 2006-09-14 kartu su savo kolega... 20. Liudytojas Š. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino iš esmės... 21. Liudytojas D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jie su kolega R. Z.... 22. Liudytojas R. Z. apeliacinės instancijos posėdyje parodė, kad jo ekipažas... 23. Nukentėjusysis T. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad... 24. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja I. D. parodė,... 25. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K., taip pat... 26. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. P. taip pat... 27. Iš šių nuteistojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad R. M.... 28. Visgi, priešingai nei teigia apeliantai, kolegija konstatuoja, kad R. M.,... 29. Nors, kaip jau patarta, pagal Policijos veiklos įstatymo 23 str. 1 d.... 30. Esant panašioms kaip ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje... 31. Kaip jau aptarta, šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje patikimai... 32. BK 229 str. numatyta veika gali būti padaroma bet kuria neatsargios kaltės... 33. Nuteistasis R. M., siekdamas sustabdyti pažeidėją, veikė tarnybos... 34. Kvalifikuojant veiką pagal BK 229 str., būtina nustatyti ir didelę žalą,... 35. Iš specialisto išvados Nr. G 466/06(11) matyti, jog nukentėjusiajam T. K.... 36. Nustačius, jog R. M. neatsargiai panaudojo šaunamąjį ginklą, dėl ko buvo... 37. Perkvalifikavus R. M. veiką pagal BK 229 str., iš naujo sprendžiamas ir... 38. Įvertinusi nuteistojo kaltės ir jo veikų kvalifikavimo klausimus, kurie yra... 39. Nukentėjusysis T. K. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50000... 40. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,... 41. Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendį... 42. Nuteistojo R. M. veiką perkvalifikuoti iš BK 228 str. 1 d. į BK 229 str., ir... 43. Patenkintą nukentėjusiojo T. K. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos... 44. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....