Byla 2A-656/2013
Dėl Antstolių garbės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-560/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atsakovui Antstolių garbės teismui, atstovaujamam Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo, trečiasis asmuo antstolis R. V., dėl Antstolių garbės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo Antstolių garbės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo nutraukta antstoliui R. V. iškelta drausmės byla, teisėtumo ir pagrįstumo.

5Ieškovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau Teisingumo ministerija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Antstolių garbės teismo, atstovaujamo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo (toliau Antstolių garbės teismas) 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 73/11 (toliau – sprendimas) ir įpareigoti šį iš naujo išnagrinėti bylą bei priimti pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-26 „Dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui R. V.“ (toliau – ir įsakymas) iškėlė antstoliui R. V. drausmės bylą tuo pagrindu, kad jis nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. vilkino grąžinti pinigines lėšas – į antstolio depozitų sąskaitą nurašytą skolininko L. M. invalidumo pensiją, taip apribodamas jo teisę disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau Antstolių įstatymas) 3 straipsnį, Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkte įtvirtintą pareigą sąžiningai vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas, saugoti antstolio profesijos garbę ir prestižą. Teigė, jog atsakovas neteisingai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolis vilkino pinigų grąžinimą skolininkui, ir minėtu sprendimu šią drausmės bylą nutraukė.

6Ieškovo nuomone, šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju netaikytini pagal analogiją Sprendimo vykdymo instrukcijos 672 punktas ir Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalis, nes antstolis, pastebėjęs, kad lėšos yra skolininkui mokėtina invalidumo pensija, privalėjo nedelsdamas grąžinti pinigus į skolininko sąskaitą. Šios aplinkybės trečiajam asmeniui tapo žinomos 2010 m. gruodžio 9 d., tačiau dalis lėšų grąžinta tik 2010 m. gruodžio 23 d., t. y. po 14 dienų. Atkreipė dėmesį, kad antstolis, pažeisdamas CPK 689, 733, 736, 737 straipsnių nuostatas, pats paskirstė skolininkui L. M. iš VSDFV lėšų sumokėtą neįgalumo pensiją, neteisėtai nukreipė išieškojimą ne į VSDFV, o į banką, nors išskaitas iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų vykdo skolininko darbdavys ar kitas pajamas išmokantis asmuo.

7Atsakovas atsiliepimu ir tripliku prašė ieškinį atmesti. Tvirtino, kad iš skolininko nurašytos pensijos buvo atskaityta 20 procentų skolai padengti pagal vykdomąjį dokumentą, likusi suma grąžinta į sąskaitą. Šios aplinkybės rodo, kad antstolis vykdymo išlaidų išieškojimo neatliko ir tai nesudaro pagrindo iškelti drausmės bylą. Išskaitų atlikimas ir išieškotų lėšų paskirstymas priskirtinas procesinių veiksmų kategorijai, tuo tarpu byla gali būti iškelta tik už teisės aktų, reglamentuojančių antstolio neprocesinę veiklą ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, pažeidimus. Pažymėjo, kad minimos aplinkybės nebuvo nurodytos įsakyme, jų atsakovas nenagrinėjo, šios negali būti vertinamos ir teismo. Be kita ko, teigė, kad antstolis pagrįstai rėmėsi Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, nes areštuotų lėšų suma nebuvo didesnė nei skola ir vykdymo išlaidos.

8Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepimu į ieškinį ir paaiškinimuose prašė arba šį ieškinį atmesti, arba civilinę bylą nutraukti, nes skundžiamas sprendimas ieškovui nesukelia jokių teisinių pasekmių (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Reikalavimas dėl įpareigojimo taip pat nenagrinėtinas, nes jis prieštarauja įstatymui (Antstolių įstatymo 13 str., 14 str., 15 str.). Be kita ko, nurodė, kad skolininko L. M. prašymas buvo gautas 2010 m. gruodžio 9 d., o išnagrinėtas iki 2010 m. gruodžio 23 d. įskaitytinai, t. y. per 10 darbo dienų, tuo tarpu įstatymas imperatyviai nustato 14 darbo dienų terminą. Remdamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, prašė ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį atmetė.

11Nustatęs, kad pareiškėjas L. M. į antstolio kontorą su prašymu grąžinti neteisėtai nurašytą pensiją – 1 192,63 Lt – kreipėsi 2010 m. gruodžio 9 d. ir tą pačią dieną buvo priimtas patvarkymas panaikinti areštą sąskaitai, o 2010 m. gruodžio 21 d. nurašytos lėšos paskirstytos ir 2010 m. gruodžio 23 d. 951,71 Lt grąžinti į jo sąskaitą, teismas konstatavo, jog antstolis nevilkino prašymo nagrinėjimo, o ginčijamas Antstolių garbės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

12Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ginčo atveju taikytina CPK 689 straipsnio 3 dalis, nurodęs, jog areštuotų lėšų suma nebuvo didesnė nei skola ir vykdymo išlaidos.

13Sutikdamas su atsakovo argumentais, kad nagrinėjant drausmės bylą, negali būti peržengtos šios bylos ribos, tai yra nagrinėjamos įsakyme dėl drausmės bylos iškėlimo nurodytos aplinkybės, teismas sprendė, jog ieškovo nurodytos aplinkybės dėl neteisėtai paskirstytų lėšų, CPK 733, 736, 737 straipsnių nuostatų pažeidimų, etc., nėra teisiškai reikšmingos ir nenagrinėtinos.

14Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti bylą bei priimti pagrįstą sprendimą negali būti tenkinamas, nes, priešingu atveju, atsakovas turėtų iš esmės priimti kitokį sprendimą, nei yra priėmęs.

15Atmetęs ieškinį nurodytais motyvais, teismas nenagrinėjo trečiojo asmens argumentų dėl bylos nutraukimo pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o nenustatęs ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, netenkino trečiojo asmens prašymo skirti šiam baudą.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Ieškovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė Antstolių įstatymo 3 straipsnį ir 27 straipsnio 5 dalį bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punktą, neatsižvelgė į tai, kad socialiai remiamai asmenų grupei priklausančių neteisėtai antstolio perimtų lėšų grąžinimui 14 dienų terminas negali būti taikomas, nes šios, paprastai, yra vienintelis tokių asmenų pragyvenimo šaltinis.
  2. Teismas be pagrindo sprendė, kad nagrinėjamu atveju netaikomos CPK 689 straipsnio 3 dalies nuostatos, nurodęs, jog bendra surastų skolininkui priklausančių pinigų suma nebuvo didesnė nei jo skola bei vykdymo išlaidos.
  3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lėšų paskirstymo klausimas šioje byloje nenagrinėtinas, nes CPK 733, 736 ir 737 straipsnių nuostatų pažeidimas nebuvo nurodytas kaip pagrindas trečiajam asmeniui iškeliant drausmės bylą. Atsakovas privalėjo atsižvelgti į antstolio netinkamai atliekamą neprocesinę veiklą, kuri susijusi su vykdymo išlaidų nuskaičiavimu.
  4. Teismas neatsižvelgė į antstolio veiklos principus ir jo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju antstolis sudarė sąlygas antstolių profesijos atstovo prestižui sumenkinti, nes skolininkas yra neįgalus asmuo.
  5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo įpareigojimas drausmės bylą išnagrinėti iš naujo suponuoja įpareigojimą priimti kitokį sprendimą. Ieškovo manymu, teismas gali savo procesiniu sprendimu įpareigoti iš naujo išnagrinėti bylą, nes atsakovas netinkamai taikė antstolio veiklą reglamentuojančias teisės normas ir neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes.

18Atsakovas Antstolių garbės teismas savo atsiliepime į ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paduotą apeliacinį skundą, pareiškė su juo nesutinkąs ir prašė skundžiamą teismo sprendimą palikti. Atsakovas apsiribojo nurodydamas, kad teismas visapusiškai ištyrė visas aplinkybes, todėl sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas.

19Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrina, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir sprendžia dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė aktualias teisės normas ir atitinkamai neteisingai sprendė, kad yra teisėtas bei pagrįstas ieškovo Teisingumo ministerijos skundžiamas Antstolių garbės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimas, kuriuo nutraukta drausmės byla trečiajam asmeniui antstoliui R. V., ieškovo iškelta tuo pagrindu, kad šis asmuo nuo 2010 m. gruodžio 9 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. vilkino grąžinti pinigines lėšas – į antstolio depozitų sąskaitą nurašytą skolininko L. M. invalidumo pensiją, taip apribodamas jo teisę disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis, ir tuo pažeisdamas Antstolių įstatymo 3 straipsnį, Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkte įtvirtintą pareigą sąžiningai vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas, saugoti antstolio profesijos garbę ir prestižą (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

23Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymi, kad pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, tiek vertindamas faktines bylos aplinkybes, tiek aiškindamas bei taikydamas aktualias teisės normas, be pagrindo neatsižvelgė į antstolio veiklos principus ir jo teisinį statusą reglamentuojančias teisės normas, kurios yra svarbios sprendžiant šį ginčą (CPK 185 str.).

24Kaip žinia, valstybė savo funkcijas, kaip taisyklė, įgyvendinanti per valstybės ir savivaldybių institucijų sistemą, remiasi taip pat ir nevalstybinėmis institucijomis, nagrinėjamu atveju – antstolio institucija, tai yra antstoliais, kurie nėra valstybės (ar savivaldybės) tarnautojai, tačiau jų funkcijas bei įgaliojimus apibrėžia įstatymai. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis antstolį apibūdina kaip valstybės įgaliotą asmenį, kuriam ši suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Apeliaciniame skunde minimame Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, šis teismas nurodė, jog antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai už atlygį daro savarankiška profesine veikla besiverčiantys asmenys, o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos (byla Nr. 44/06).

25Nagrinėjamoje byloje aktualiame Antstolių įstatymo 3 straipsnyje, apibrėžiančiame antstolių veiklos principus, nurodoma, jog šie asmenys, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais, privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Nurodoma, jog atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Nagrinėjamu atveju taip pat aktualiame Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkte vėlgi yra įtvirtinta šio asmens pareiga sąžiningai vykdyti įstatymuose nustatytas funkcijas, saugoti antstolio profesijos garbę ir prestižą.

26Ieškovas taip pat teisingai nurodo, jog šioje byloje yra svarbios ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo procesiniuose sprendimuose suformuluotos nuostatos pasisakant dėl antstolio profesinės atsakomybės. Kasacinis teismas tokiose bylose, be kitų, taip pat ir byloje, kurioje dalyvavo pats antstolis R. V., yra nurodęs, jog tokia profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikytini didesni, griežtesni elgesio standartai, jog šiam asmeniui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas inter alia suponuoja tai, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013; etc.).

27Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra nustatyti ir neginčijami faktai, jog trečiasis asmuo antstolis R. V. 2010 m. gruodžio 9 d. sužinojo apie tai, kad į jo depozitų sąskaitą yra pervesta L. M. (2 grupės neįgalumas) neįgalumo pensija, kurią 2010 m. gruodžio 9 d. jam buvo sumokėjusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV). Taip pat nustatyta, jog tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą panaikinti areštą šio asmens banko sąskaitai, jog paskirstęs nurašytas pinigines lėšas (atskaitęs dalį lėšų skolai bei vykdymo išlaidoms padengti), 2010 m. gruodžio 23 d. šiam asmeniui grąžino dalį lėšų, t. y. 951,71 Lt. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-26 iškeldamas antstoliui R. V. drausmės bylą, laikė, jog jis vilkino grąžinti pinigines lėšas – invalidumo pensiją, skolininkui L. M., taip apribodamas jo teisę disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis ir pažeisdamas Antstolių įstatymo 3 straipsnio bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkto reikalavimus.

28Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Antstolių garbės teismas, pagal analogiją vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 672 punktu, nustatančiu, jog tuo atveju, kai iš skolininko išieškota piniginė suma vienam išieškotojui, o esant keliems tos pačios eilės išieškotojams – kiekvienam šių išieškotojų tenkanti suma viršija 200 Lt, antstolis ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą išmoka išieškotas pinigines lėšas išieškotojams, o taip pat remdamasis Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies norma, nustatančia 14 dienų terminą atsakyti į asmens prašymą arba skundą – neturėjo pagrindo spręsti, kad minėtais veiksmais šis antstolis nepažeidė anksčiau šioje nutartyje nurodytų teisės aktų, kuriais remiantis jam iškelta drausmės byla, reikalavimų (CPK 185 str.).

29Visų pirma, Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 672 punktas reglamentuoja antstolio depozitų sąskaitoje teisėtai esančių lėšų išmokėjimo išieškotojui terminą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl be teisėto pagrindo nurašytų lėšų grąžinimo. Todėl, turint omenyje anksčiau šioje nutartyje atskleistą antstolio statusą, funkcijas, pareigas, tai, kad antstolis, kaip jau minėta, žinojo, jog šios lėšos – L. M. neįgalumo pensija, kuri, kaip nurodė pareiškėjas, yra vienintelis jo turimas pragyvenimo šaltinis, kad jis neabejotinai žinojo/privalėjo žinoti, kokia tvarka iš viso gali būti nukreipiamas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų atitinkamų pajamų (neįgalumo pensija) (CPK 733 str., 736 str., 737 str.), todėl sprendžiant dėl antstolio veiksmų, minėtos Instrukcijos 67 2 punktas taikytas neteisėtai (CPK 3 str. 6 d.). Tuo labiau, kad šių lėšų grąžinimas pareiškėjui priklausė vien tik nuo antstolio valios. Pažymėtina, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde teisingai nurodo, jog šiuo aspektu taikytina CPK 689 straipsnio 3 dalies norma, nustatanti antstolio pareigą nedelsiant panaikinti neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą nustačius, kad bendra surastų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kolegija laiko, jog šia norma iš esmės siekiama, kad nedelsiant turi būti panaikinta kliūtis naudotis turtu (lėšomis), tai yra atstatyta teisė, kurią antstolis be pagrindo suvaržė, kaip tai ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tokį analizuojamos normos aiškinimą patvirtina taip pat ir galiojanti jos redakcija – CPK 689 straipsnio 6 dalis, pagal kurią antstolis, nustatęs, kad pagal inkasinį debeto nurodymą į antstolio depozitinę sąskaitą yra pervestos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba pervestos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos šio Kodekso nustatyta tvarka, – privalo per tris darbo dienas nuo sužinojimo apie šių lėšų kilmę visas jas grąžinti skolininkui. Laiku negrąžinus šioje dalyje nurodytų lėšų, antstoliui gali būti skiriama iki vieno tūkstančio litų dydžio bauda (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio 2011 m. spalio 1 d. (Žinios, 2011, Nr. 85-4126 redakcija). Beje, antstolis R. V., nedelsiant panaikindamas skolininko L. M. banko sąskaitos areštą bei po 14 dienų grąžindamas į šią sąskaitą 951,71 Lt, iš esmės pats pripažino neteisėtai apribojęs šio asmens teises į šį turtą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 24 d. posėdžio protokolo, antstolis taip pat neneigė, jog minimos lėšos privalėjo būti grąžintos, teigė, jog anksčiau tai padaryti fiziškai nebuvo įmanoma, jog jo veiksmai be pagrindo traktuojami, kaip vilkinimas. Taigi teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju CPK 689 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma, dėl to, kad areštuotų lėšų suma nebuvo didesnė nei pareiškėjo skola ir vykdymo išlaidos, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra nepagrįsta (CPK 185 str.).

30Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat be pagrindo laikė, jog Antstolių garbės teismas, nutraukdamas antstoliui R. V. iškeltą drausmės bylą, teisingai rėmėsi taip pat ir Antstolių įstatymo 27 straipsnio 5 dalies norma. Šioje situacijoje, kaip minėta, keliamas klausimas, kad antstolis, nedelsiant panaikinęs areštą, neįvykdė pareigos taip pat nedelsiant grąžinti neįgalumo pensiją pareiškėjui, o tai padarė praėjus 14 dienų.

31Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiais, susijusiais su faktinių duomenų, jo nuomone, įrodančių, kad antstolis R. V. sistemingai delsia grąžinti neteisėtai sulaikytas lėšas, vertinimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pagal Antstolių įstatymo, tiek pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių bei Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų normas (pakeitimai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1R-118), Antstolių garbės teismas, nagrinėdamas tokias bylas bei priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo principu, įvertinti antstolio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pasekmes, galiojančias antstoliui (antstolio padėjėjui) paskirtas drausmines nuobaudas, etc. Taigi, priešingai, nei nurodė teismas, nagrinėjamu atveju, kai keliamas klausimas dėl antstolio R. V. atsakomybės už Antstolių įstatymo 3 straipsnio bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 punkto reikalavimų pažeidimą, Antstolių garbės teismui yra aktualios taip pat ir kitos ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nurodytos faktinės aplinkybės, charakterizuojančios šio antstolio veiksmus, kurių pagrindu teigiama, kad šis asmuo sistemingai pažeidinėja antstolių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (CPK 185 str.).

32Taigi, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nepagrįsta bylos medžiaga, taip pat prieštarauja anksčiau išanalizuotų teisės normų reikalavimas, todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas, nurodyta jo dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas – šis ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinio reikalavimas tenkinamas, panaikinant Antstolių garbės teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str., Antstolių įstatymo 3 str., Antstolių profesinės etikos kodekso 4 p., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 29 p.).

33Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškininį reikalavimą įpareigoti Antstolių garbės teismą iš naujo išnagrinėti bylą ir priimti pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nes panaikinus skundžiamą Antstolių garbės teismo sprendimą, šis pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio, 14 straipsnio, 15 straipsnio, o taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295 (pakeitimai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 1R-118) patvirtintų Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 26 punkto, 29 punkto bei Antstolių garbės teismo veiklos nuostatų 2 punkto, 3 punkto reikalavimus, privalo išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1R-26 antstoliui R. V. iškeltą drausmės bylą, ir, vadovaudamasis minėtų bei kitų teisės aktų reikalavimais, nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvaus ir visapusiško drausmės bylos aplinkybių ištyrimo, operatyvumo principais, įvertinęs antstolio kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pasekmes, galiojančias drausmines nuobaudas bei drausmės bylų svarstymus, priimti vieną iš Antstolių įstatymo 14 straipsnyje nurodytų sprendimų, kurie pagal šio straipsnio 4 dalį gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Taigi teismas iš esmės teisingai sprendė, kad nurodytas ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas (CPK 185 str.), todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

34Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai kaip nepagrįstus atmetė trečiojo asmens antstolio R. V. atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus dėl bylos nutraukimo, kadangi, jo žodžiais tariant, skundžiamas Antstolių garbės teismo sprendimas jam nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarimo nuostatomis (byla Nr. 44/06), pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad antstoliui valstybės funkcijas vykdyti perdavusi valstybė privalo kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Taigi trečiasis asmuo be pagrindo tvirtina, kad Antstolių įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nesant nurodymo, jog tokį sprendimą teismui gali skųsti drausmės bylą iškėlusi valstybės institucija, suteikia pagrindą taikyti CPK 5 straipsnio bei 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas. Be to, teismas teisingai sprendė, jog byloje nenustatyta ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir atmetė trečiojo asmens antstolio R. V. prašymą paskirti jam baudą (CPK 95 str.).

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

36Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti.

37Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškininis reikalavimas panaikinti Antstolių garbės teismo, atstovaujamo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą drausmės byloje Nr. 73/11, ir į valstybės biudžetą iš ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteista 17,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

38Iš dalies patenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955, Gedimino pr. 30/1, Vilnius) ieškinį ir panaikinti Antstolių garbės teismo, atstovaujamo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo (juridinio asmens kodas 126198978, Konstitucijos pr. 15/5, Vilnius) 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriuo nutraukta drausmės byla antstoliui R. V..

39Priteisti į valstybės biudžetą iš Antstolių garbės teismo, atstovaujamo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo (juridinio asmens kodas 126198978, Konstitucijos pr. 15/5, Vilnius) 17,65 Lt (septyniolika litų 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

40Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo Antstolių garbės teismo 2011 m. balandžio 20 d.... 5. Ieškovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau Teisingumo... 6. Ieškovo nuomone, šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes... 7. Atsakovas atsiliepimu ir tripliku prašė ieškinį atmesti. Tvirtino, kad iš... 8. Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepimu į ieškinį ir paaiškinimuose... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią civilinę bylą, Lietuvos... 11. Nustatęs, kad pareiškėjas L. M. į antstolio kontorą su prašymu grąžinti... 12. Teismas nesutiko su ieškovo argumentu, kad ginčo atveju taikytina CPK 689... 13. Sutikdamas su atsakovo argumentais, kad nagrinėjant drausmės bylą, negali... 14. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo... 15. Atmetęs ieškinį nurodytais motyvais, teismas nenagrinėjo trečiojo asmens... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Ieškovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nesutikdamas su... 18. Atsakovas Antstolių garbės teismas savo atsiliepime į ieškovo Lietuvos... 19. Trečiasis asmuo antstolis R. V. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios... 23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo apeliacinio skundo argumentus, visų... 24. Kaip žinia, valstybė savo funkcijas, kaip taisyklė, įgyvendinanti per... 25. Nagrinėjamoje byloje aktualiame Antstolių įstatymo 3 straipsnyje,... 26. Ieškovas taip pat teisingai nurodo, jog šioje byloje yra svarbios ir Lietuvos... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra nustatyti ir neginčijami faktai,... 28. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko, jog... 29. Visų pirma, Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 672... 30. Dėl pirmiau paminėtų aplinkybių, spręstina, kad pirmosios instancijos... 31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto teiginiais, susijusiais su... 32. Taigi, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 33. Kartu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš... 34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas teisingai kaip nepagrįstus atmetė... 35. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 36. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti.... 37. Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo Lietuvos Respublikos... 38. Iš dalies patenkinti ieškovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 39. Priteisti į valstybės biudžetą iš Antstolių garbės teismo, atstovaujamo... 40. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....