Byla 2S-1393-516/2010
Dėl skolos priteisimo. Tretysis asmuo - BUAB „Soma gruop“

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Andžej Maciejevski,

2kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DnB NORD lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingas ieškinį atsakovams A.N., U.R. dėl skolos priteisimo. Tretysis asmuo - BUAB „Soma gruop“

3Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4ieškovas UAB DnB NORD lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų A.N., U.R. 8840,58 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 1235,72 Lt delspinigių, 15337,93 Lt baudos, iš viso - 25414,23 Lt, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reiškė turtinį reikalavimą atsakovams kaip trečiojo asmens bankrutuojančios įmonės UAB „Soma gruop“ laiduotojams.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui prijungimui prie bankroto bylos.

6Teismas nurodė, kad ieškovas yra pareiškęs tapatų kreditorinį reikalavimą UAB „Soma gruop“ bankroto byloje, nagrinėjamojoje Kauno apygardos teisme (2009-12-21 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.B2-646-485/2009). 2010-04-08 Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi ieškovo kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai UAB „Soma Gruop“ yra patvirtintas visa apimtimi, t.y. 8840,58 Lt pradelstų lizingo mokėjimų, 1235,72 Lt delspinigių, 15337,93 Lt baudos.

7Teismas konstatavo, kad nors šiuo atveju bankrutuojanti įmonė nėra atsakovu šioje byloje, tačiau įvertinus tai, kad ieškovo reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra patvirtinti visa apimtimi ir teismo nutartis dėl to yra įsiteisėjusi, o šioje byloje atsakovams reiškiami reikalavimai yra tapatūs bankroto byloje patvirtintiems reikalavimams, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimai šioje byloje negali būti nagrinėjami atskirai nuo ieškovo patvirtinto reikalavimo, nes priešingu atveju, būtų pažeidžiamos laiduotojų teisės ir teisėti interesai.

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams A.N., U.R. dėl skolos priteisimo palikti nagrinėti Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme ginčo teisenos tvarka.

9Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101)

11remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 4 p., CPK 34 str. 2 d. 5 p., 163 str. 5 p. teismas sustabdo ir perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui civilinę bylą, kurioje reikalavimai pareikšti atsakovui – bankrutuojančiai bendrovei, o bylą gavęs teismas atnaujina ir prijungia prie bankroto bylos, t.y. tokia byla perduodama tik tuomet, jei pareikštus reikalavimus galima patenkinti įmonės bankroto byloje pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Apelianto teigimu, pagal Įmonių bankroto įstatymo 3, 26 str., įmonės bankroto byloje sprendžiamas tik tų reikalavimų, kurie nukreipti tiesiogiai į bankrutavusią įmonę, patenkinimo klausimas. Teigia, kad šioje byloje atsakovai yra A.N., U.R.. Apelianto nuomone, Įmonių bankroto įstatymas nenumato, jog reikalavimai bankrutuojančios įmonės laiduotojams nagrinėjami bankroto byloje. 2009-05-08 ieškinyje turtiniai reikalavimai nėra pareikšti BUAB „Soma Group“. Vadovaujantis CK 6.81 str., 2008-03-05 Laidavimo sutartimi, 2008-03-05 Laidavimo sutartimi BUAB „Soma Group“, A.N., U.R. atsako Lizingui už 2008-03-05 Laidavimo sutarties tinkamą įvykdymą kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Taigi turtiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei gali būti sprendžiami tik bankroto byloje, tačiau ta aplinkybė, kad skolininkui BUAB „Soma Group“ yra iškelta bankroto byla, nepaikina ir nesustabdo 2008-03-05 Laidavimo sutarties galiojimo. Apelianto teigimu, teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojui turi būti nagrinėjami BUAB „Soma Group“ bankroto byloje, ar kad reikalavimai laiduotojui gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo;

122)

13teisės aktai taip pat nenumato, jog skolos priteisimo iš laiduotojo byla turėtų būti stabdoma, kol bus išnagrinėta pagrindinio skolininko bankroto byla. Priešingai – skolos priteisimas ir išieškojimas gali būti vykdomas iš kiekvieno solidaraus skolininko atskirai. Tuo atveju, jei kreditorius gauna savo reikalavimų patenkinimą iš laiduotojo, jis atitinkamai perduoda kreditorinį reikalavimą bankroto byloje. Klausimas, kurie asmenys atsakingi už prisiimtos prievolės vykdymą, iš kurių asmenų priteistina skola, yra sprendžiamas ginčo teisenos tvarka. Tai, jog Lizingo reikalavimai tokiai pačiai sumai yra patvirtinti BUAB „Soma Group“ bankroto byloje, tik pagrindžia šios sumos teisėtumą, tačiau neužkerta kelio kreditoriui realizuoti savo teisių, kylančių iš laidavimo sutarčių, atsižvelgiant į solidarios prievolės esmę.

14Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė U.R. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Teigia, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra pareikštas kreditorinis reikalavimas BUAB „Soma Group“, todėl būtina ir šią bylą perduoti Kauno apygardos teismui, kadangi dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu procesinis sprendimas negali būti priimtas keliuose teismuose.

16Nurodo, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis atsakovas ir skolininkas dėl pareikšto reikalavimo yra BUAB „Soma Group“, tiek A.N., tiek ir U.R. yra tik laiduotojai, kuriems tam tikri apelianto reikalavimai gali būti pareikšti tik tada, kai pagrindinis kreditorius nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų apeliantui. Esant tokiai situacijai, kyla būtinybė šią bylą perduoti teismui, kurio žinioje yra BUAB „Soma Group“ byla.

17Atsakovė pastebi, jog šiuo atveju ieškovas jau yra pareiškęs reikalavimus BUAB „Soma Group“ ta pačia apimtimi kaip ir atsakovas šiame ieškinyje. Tačiau remiantis CK 6.6 str. 4 d., kreditorius neturi teisės reikalauti, kad prievolę du kartus įvykdytų ir skolininkas ir laiduotojai. Atsižvelgiant į tai, šioje CK nuostatoje kalbama tik apie skolininkus, o ne apie laiduotojus, ir tai, kad apeliantas bando du kartus reikalauti įvykdyti tą pačią prievolę ta pačia apimtimi, darytina išvada, kad šią bylą būtina nagrinėti Kauno apygardos teisme, kad nebūtų priimtas pakartomis teismo sprendimas.

19Atskirasis skundas tenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

21Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

22Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą (CPK 163 straipsnio 5 punktas, 166 straipsnio 2 dalis), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų pareigą (CK 6.6 straipsnis), todėl yra pagrindas tokią nutartį panaikinti.

23Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas. Teismas bylos sustabdymo pagrindus turi taikyti, atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes. Tai reiškia, kad būtina atsižvelgti ir į civilinio proceso tikslus – kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų bylos nagrinėjimą nepagrįstai užtęsti. Sustabdžius bylą, neatsižvelgiant į konkrečias bylos faktines aplinkybes ir ilgus jos nagrinėjimo terminus, galėtų būti pažeista asmens teisė į operatyvų ginčo išsprendimą. Dėl bylos nepagrįsto sustabdymo iš esmės pailgėjus bylos nagrinėjimo terminams, teisingumo vykdymas taptų labiau iliuzinis, nes ginčas tarp šalių per ilgesnį laiko tarpą galimai prarastų tikrąja prasmę, nukentėtų sąžiningos šalies teisėti interesai. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

24Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos, kaip priemonės siekiant proceso efektyvumo. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei Konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2008), tačiau tokia priemonė, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, turi atitikti proporcingumo principą.

25Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo pagrindu bylą būtina sustabdyti tik tada, kai nagrinėjamoje byloje, kurioje pareikšti turtiniai reikalavimai, atsakovu patrauktam asmeniui yra iškelta bankroto byla. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad paminėtu pagrindu byla sustabdoma, kai yra dvi būtinos sąlygos, t.y. pirma – atsakovui (skolininkui) yra pareikšti turtiniai reikalavimai, antra – šiam atsakovui (skolininkui) yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.

26Šioje byloje ieškovas AB DnB NORD lizingas pareiškė ieškinį atsakovams A.Narkevičiui ir U.Rumzienei, trečiuoju asmeniu nurodydamas BUAB “Soma Group” (b.l. 1-4). Ieškovas savo reikalavimą kildino iš 2008-03-05 Lizingo sutarties, sudarytos su UAB “Soma Group” (b.l. 5-9) bei jos tinkamą vykdymą užtikrinančių laidavimo sutarčių Nr. 200803F-3268-G1 (b.l. 10) ir Nr. 200803F-3268-G (b.l. 11), sudarytų su atsakovais A.N., U.R. Kauno apygardos teisme UAB ,, Soma Group “ yra iškelta bankroto byla Nr. B2-646-485/2009, kurioje AB DnB NORD bankas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą ir patvirtintas jo 25 414,23 Lt finansinis reikalavimas (b. l. 113-114, 138-141). Pirmosios instancijos teismas sustabdė nagrinėjamą bylą ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui prijungimui prie bankroto bylos tuo pagrindu, kad ieškovo reikalavimai šioje byloje negali būti nagrinėjami atskirai nuo ieškovo patvirtinto reikalavimo, nes priešingu atveju, būtų pažeidžiamos laiduotojų teisės ir teisėti interesai (CPK 163 str. 5 d.).

27CK 6.76 straipsnyje yra įtvirtinta laidavimo samprata. Įstatymas nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

28Byloje esančiose 2008-03-05 laidavimo sutartyse, kurių pagrindu ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams, taip pat kaip ir įstatyme nustatyta solidarioji laiduotojų atsakomybė (b.l. 10,11).

29CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius. Taigi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui BUAB „ Soma Group“, kuris su atsakovais yra bendraskoliai, pareiškimas bankroto byloje, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovams, kaip laiduotojams (LAT 2006-10-30 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-428/2006).

30Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog aplinkybė, kad pagrindiniam skolininkui BUAB „Soma Group“ yra iškelta bankroto byla, nepanaikina ir nesustabdo su atsakovais A.N., U.R. sudarytų laidavimo sutarčių galiojimo bei neužkerta kelio kreditoriui realizuoti savo teisių, kylančių iš laidavimo sutarčių. Teisėtai sudarytos ir galiojančios laidavimo sutartys turi jų šalims įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 dalis). Laidavimo sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovų, yra galiojančios ir nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos teigimu, teisės aktai nenumato, kad kreditoriaus reikalavimai laiduotojams turi būti nagrinėjami UAB “Soma Group” bankroto byloje ar kad reikalavimai laiduotojams gali būti reiškiami tik po bankroto bylos išnagrinėjimo.

31Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog teisės aktai nenumato, jog skolos priteisimo iš laiduotojų byla turėtų būti stabdoma, kol bus išnagrinėta pagrindinio skolininko bankroto byla. Priešingai, skolos priteisimas ir išieškojimas gali būti vykdomas iš kiekvieno solidaraus skolininko atskirai. Tuo atveju, jei kreditorius gauna savo reikalavimų patenkinimą iš laiduotojo, jis atitinkamai perduoda kreditorinį reikalavimą bankroto byloje (CK 6.83 str. 1 d.).

32Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti civilinės bylos ir perduoti ją UAB „Soma Group“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes ieškinyje nėra pareikštų reikalavimų šiai bankrutuojančiai įmonei. Teisiėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalavimai šioje byloje negali būti nagrinėjami atskirai nuo ieškovo patvirtinto reikalavimo, todėl yra pagrindas sustabdyti šią bylą ir ją perduoti Kauno apygardos teismui prijungimui prie bankroto bylos.

33Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomą bylos sustabdymą, bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų pareigą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), o civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD lizingas ieškinį atsakovams A.N., U.R., tretysis asmuo BUAB „Soma Group“, dėl skolos priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 p.).

34Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 16,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-05-21 nutarties, iš atsakovų A.N., U.R. priteistina po 8,45 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

39Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti.

40Civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD lizingas ieškinį atsakovams A.N., U.R., tretysis asmuo BUAB „Soma Group“, dėl skolos priteisimo perduoti nagrinėti iš esmės Vilniaus m. 1 apylinkės teismui.

41Priteisti iš atsakovų A.N., U.R. po 8 (aštuonis) litus ir 45 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. ieškovas UAB DnB NORD lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi... 6. Teismas nurodė, kad ieškovas yra pareiškęs tapatų kreditorinį... 7. Teismas konstatavo, kad nors šiuo atveju bankrutuojanti įmonė nėra atsakovu... 8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB DnB NORD lizingas prašo Vilniaus miesto 1... 9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 10. 1)... 11. remiantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 4 p., CPK 34 str. 2 d. 5 p.,... 12. 2)... 13. teisės aktai taip pat nenumato, jog skolos priteisimo iš laiduotojo byla... 14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė U.R. prašo Vilniaus miesto 1... 15. Teigia, kad tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra pareikštas... 16. Nurodo, jog atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindinis atsakovas ir... 17. Atsakovė pastebi, jog šiuo atveju ieškovas jau yra pareiškęs reikalavimus... 19. Atskirasis skundas tenkintinas. ... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 21. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo bei... 23. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais... 24. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog remiantis... 25. Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą, kurio pagrindu pirmosios instancijos... 26. Šioje byloje ieškovas AB DnB NORD lizingas pareiškė ieškinį atsakovams... 27. CK 6.76 straipsnyje yra įtvirtinta laidavimo samprata. Įstatymas nustato, kad... 28. Byloje esančiose 2008-03-05 laidavimo sutartyse, kurių pagrindu ieškovas... 29. CK 6.14 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinio pareiškimas vienam iš... 30. Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro... 31. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog teisės aktai nenumato, jog skolos... 32. Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti... 33. Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 34. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str.,... 39. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartį... 40. Civilinę bylą pagal ieškovo AB DnB NORD lizingas ieškinį atsakovams A.N.,... 41. Priteisti iš atsakovų A.N., U.R. po 8 (aštuonis) litus ir 45 centų pašto...