Byla e2-976-372/2017
Dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

2sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovėms K. V., advokatei S. B., atsakovui R. Š., advokatei D. R.,

4žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ Radviliškio ligoninės ieškinį atsakovui R. Š. dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerija, ir

Nustatė

5

  1. Ieškovė prašė: 1) panaikinti LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. 56-87 kaip nepagrįstą ir neteisėtą; 2) priteisti iš atsakovo R. Š. turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 75 Eur žyminio mokesčio.
  1. Ieškovė nurodė, kad atsakovo R. Š. motina A. B. VšĮ Radviliškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje dėl psichinių sutrikimų buvo hospitalizuota, slaugoma ir gydoma nuo 2015-05-08 iki 2015-09-04. Pacientė stacionarizavimo metu skundėsi bendru silpnumu, galvos svaigimu, įvairių balsų girdėjimu. Ji nurodė, kad sveikatos būklė pablogėjo prieš daugelį metų. Pacientei buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija su haliucinacijomis, demencija. Be to, diagnozuoti stuburo ir sąnarių degeneraciniai pakitimai, PAH II laipsnio, hipertenzinė kardiomiopatija. A. R. Š. dažnai lankė A. B., teiravosi dėl jos sveikatos būklės. Medikai jam teikė informaciją apie ligonės sveikatos būklę bei paskirtą gydymą. Atsakovas žinojo, kad ligonei buvo paskirtas ir naudojamas antipragulinis čiužinys, kurio ji atsisakė motyvuodama tuo, kad ant jo nepatogu gulėti, jaučia skausmą visame kūne. Jis buvo informuotas apie antipragulinių tepalų naudojimą. A. B. gydymosi stacionare laikotarpiu VšĮ Radviliškio ligoninės administracija nesulaukė jokių nusiskundimų nei iš atsakovo R. Š., nei iš pačios pacientės A. B..
  2. 2015 m. rugpjūčio mėnesį pacientės A. B. kryžmens srityje atsirado paraudimas, rodantis, kad vystosi pragula. Gydymo įstaigos slaugytojos, siekdamos išvengti pragulos vystymosi, panaudojo visas reikalingas pragulos prevencijos ir slaugymo priemones: ligonė buvo maudoma, reguliariai keičiama jos kūno padėtis, keičiamos sauskelnės, patalynė, nesant galimybės išmaudyti, buvo atliekamas kūno apšvarinimas, prausimas, kūnas tepamas kremu, paraudusi vieta – antipraguliniais tepalais. Nepaisant pacientei suteiktų visų būtinų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, pragulos pacientės kryžmens srityje išvengti nepavyko.
  1. 2015 m. rugsėjo 4 d., pasibaigus gydymosi Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje laikotarpiui, atsakovas R. Š. pageidavo savo motiną A. B. išsivežti ir slaugyti namuose. Išrašant pacientę į namus 2015-09-04, VšĮ Radviliškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus l. e. p. vedėja V. K. supažindino atsakovą su galima motinos ligos eiga, nurodė rekomendacijas tolimesniam gydymui. R. Š. pasirašė medicininiuose dokumentuose, savo parašu patvirtindamas tai, kad jam yra suteikta minėta informacija. Medikams R. Š. paaiškino, kad kreipsis į seniūnijos slaugytoją, kuri, esant reikalui, patars, kaip slaugyti motiną.
  1. 2015-09-07 (praėjus trims dienoms po išrašymo iš gydymo įstaigos) pacientė A. B. GMP automobiliu dėl sunkios bendros būklės buvo atvežta į VšĮ Radviliškio ligoninę ir stacionarizuota į II vidaus ligų skyrių. Atlikti visi reikalingi tyrimai. Nustatyti ir pažymėti medicininiuose dokumentuose objektyvūs duomenys: pacientė nerami, nepilnai orientuota, demensiška. Konsultuota chirurgo. Diagnozė: kryžkaulio srities pragula, įvairių kūno vietų pragulos. 2015-09-09 bendrinėje nejautroje pacientei A. B. padaryta pragulos kryžkaulio srityje nekrektomija, paimtas pasėlis. 2015-09-15 pacientė perkelta į Chirurgijos skyrių. Tęstas gydymas, kurį rekomendavo gydytojai terapeutai. ( - ) pacientė A. B. mirė. Atsakovas R. Š. medicininiuose dokumentuose pasirašė, kad pretenzijų dėl jo motinai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nereiškia, autopsijos (skrodimo) atsisako.
  1. 2017-02-24 atsakovas R. Š., praėjus pusantrų metų laikotarpiui po motinos mirties, surašė Prašymą LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kuriame nurodė, kad jo mama A. B. 2015 m. gegužės mėnesį buvo paguldyta į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, tačiau jai nebuvo duotas specialus čiužinys nuo pragulų. Apie atsiradusias pragulas jo niekas neinformavo. Pragulas pamatė tik 2015 m. rugsėjo mėnesį, kai parsivežė mamą namo. Po trijų dienų vėl išvežė motiną į Radviliškio ligoninę, ji buvo operuota. Atsakovo nuomone, mama mirė ( - ) dėl kraujo užkrėtimo. Prašė nustatyti žalos dydį. Nurodė, kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas Slaugos skyrius. Vėliau prašymą patikslino ir nurodė atlygintinos žalos dydį - 2800 Eur.
  1. LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87 įpareigojo VšĮ Radviliškio ligoninę išmokėti atsakovui R. Š. 2800 Eur sumą. Komisija sprendė, kad pacientei A. B. VšĮ Radviliškio ligoninėje buvo teiktos nepakankamai kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos – per mažas dėmesys buvo skiriamas kokybiškam slaugos procesui, adekvačiam pacientės būklės vertinimui bei tinkamų ir efektyvių slaugos priemonių parinkimui, ypač pragulų atsiradimo profilaktikai. Slaugos skyriuje neadekvačiai buvo vertintas pacientės karščiavimas ir kraujo rodiklių blogėjimas: ryškėjant anemijai ir leukocitozei, pacientei karščiuojant iki 38,3 laipsnių, buvo atmesta rentgenologiškai plaučių uždegimo diagnozės galimybė, kitų karščiavimo priežasčių neieškota.
  2. Ieškovė VšĮ Radviliškio ligoninė nurodė, kad nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87, todėl nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl ginčo tarp šalių nagrinėjimo iš esmės.
  1. Teismo posėdyje ieškovės atstovės palaikė savo argumentus, o baigiamųjų kalbų rašytinį paaiškinimą prašė prijungti prie bylos.
  1. A. R. Š. su ieškovės VšĮ Radviliškio ligoninės ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad jo motina A. B. buvo netinkamai slaugoma ir gydoma VšĮ Radviliškio ligoninės Slaugos palaikomojo gydymo skyriuje laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-09-04. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, pacientė, medikams neatsižvelgus į jos sveikatos būklę, buvo išrašyta iš gydymo įstaigos į namus, o ne perkelta į Vidaus ligų skyrių. Nurodė, kad savo motiną ligoninėje lankė kasdien, apie pragulas ant motinos kūno jam medikai nesakė, jis medikais pasitikėjo.
  1. Motiną parsivežė namo 2015 m. rugsėjo 4 d. Namuose apžiūrėjo motiną ir pastebėjo didžiulę žaizdą kryžkaulio srityje, kuri buvo užtepta dvokiančiu tepalu ir užklijuota pleistru. 2015 m. rugsėjo 7 d. greitosios medicinos pagalbos automobiliu motiną atvežė į Radviliškio ligoninės priėmimo skyrių. 2015 m. rugsėjo 9 d. gydytoja O. K. išoperavo pragulą ir pasakė, kad savo motinos atsakovas neteko dėl Radviliškio ligoninės medikų aplaidaus darbo gydant ir slaugant pacientę laikotarpiu nuo 2015-05-08 iki 2015-09-04. Atsakovas teigė, kad ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus medikai neleido jo motinai judėti, atėmė lazdą, liepė nuolat gulėti, nedavė antipragulinio čiužinio, prastai slaugė ir dėl to atsirado pragulos, dėl kurių, atsakovo nuomone, pacientė sukarščiavo ir buvo tiesiog supūdyta. Teigė, kad netinkamą sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą įrodo pacientės mirties liudijime nurodyta priežastis – kraujo užkrėtimas (sepsis). Atsakovas nurodė, kad sutinka su LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87 ir prašė ieškovės VšĮ Radviliškio ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje prašė atmesti ieškovės ieškinį, o baigiamųjų kalbų rašytinį paaiškinimą prašė prijungti prie bylos.
  1. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas“ Lietuvoje draudimo bendrovė visiškai sutiko su ieškovės pareikštu ieškiniu. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. 56-87 tenkinti R. Š. reikalavimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes minėtame sprendime neįrodyti neteisėti gydytojų veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų ir atsiradusios žalos. Dėl šios priežasties ieškovei negali atsirasti civilinė atsakomybė.
  1. Trečiasis asmuo Lietuvos LR Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo ieškovės ieškinį dėl komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą ir išnagrinėti ginčą tarp ieškovės ir atsakovo dėl žalos sveikatai atlyginimo iš esmės. Atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris su šiuo sprendimu nesutinka, apskundus jį teismui, ginčo objektas yra ne šis sprendimas, o ginčas, kilęs tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl žalos sveikatai atlyginimo. Akcentavo, kad Komisija yra Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaroma ikiteisminė institucija, sprendžianti ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl neturėtų būti proceso dalyviu. Be to, teismas, iš esmės nagrinėdamas ginčą dėl žalos atlyginimo, nebūtinai turi panaikinti Komisijos sprendimą.
Ieškinys atmestinas.
  1. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 24 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją su prašymu įvertinti žalos dydį. 2017 m. kovo 14 d. atsakovas prašė atlyginti 2800 Eur neturtinės žalos. 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 56-87 R. Š. prašymas buvo patenkintas ir VšĮ Radviliškio ligoninė įpareigota jam išmokėti 2800 Eur. VšĮ Radviliškio ligoninė pateikė ieškinį, skųsdama šios komisijos sprendimą.
  1. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl nukentėjusiajam nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
  1. Sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Tai reiškia, kad asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).
  1. Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas daryti išvadą, kad VšĮ Radviliškio ligoninės medikai pažeidė pareigą tinkamai gydyti ir slaugyti A. B., todėl jų veiksmai laikytini neteisėtais. Didelis neatsargumas gali būti konstatuotas, kai asmuo neužtikrina elementarių atsargumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimų laikymosi. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad slaugos skyriaus medikai neužtikrino būtent rūpestingumo ir atidumo reikalavimų. Iš esmės vertindamas klausimą, ar yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas visų pirma analizuoja Komisijai pateiktus įrodymus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija pavedė VšĮ Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės darbuotojams išanalizuoti ir įvertinti ieškovės slaugos ir chirurgijos skyrių atliktus veiksmus, galimas klaidas ir padarytą žalą pacientei.
  1. Nustatyta, kad VšĮ Radviliškio ligoninės gydytojai neįvertino pragulų atsiradimo rizikos, atsižvelgiant į pacientės bendrą būklę guldant ją į ligoninę ir gydymosi slaugos skyriuje metu (pacientė nevaikščiojo, jai buvo sutrikę dubens organų funkcijos). Laikinoji komisija nurodė, kad pragulų profilaktikos priemonių taikymas ir jų efektyvumas buvo abejotinas, nes retas maudymas (dokumentuose nustatyti 4 maudymai per 119 dienų gulėjimo slaugos skyriuje ir sauskelnių keitimo dažnis – vienerios sauskelnės per parą, išskyrus 2015-06-19, kai buvo panaudotos trejos sauskelnės). Niekur neužfiksuotas pacientės vartymo poreikio, jo dažnio būtinumo ir vykdymo faktas. Gydymo stacionare ligos istorijoje nėra jokio medicinos personalo įrašo apie pacientės ar jos artimojo priešpragulinio čiužinio atsisakymą, patvirtinto parašais. Pacientė išrašyta į namus tolesniam ambulatoriniam gydymui, nepakankamai įvertinus pragulos laipsnį, bendrą ligonės būklę, laboratorinių tyrimų duomenis, neįvertinus naujai atsiradusio susirgimo galimybės, nepasitelkus antrinio lygio specialistų konsultacijų diagnostiniam procesui ar perkeliant ją į aktyvaus gydymo paslaugas teikiantį skyrių tolimesniam ištyrimui ir gydymui.
  1. Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus yra pagrindas daryti išvadą, kad VšĮ Radviliškio ligoninės medikai pažeidė pareigą tinkamai gydyti ir slaugyti A. B., todėl jų veiksmai laikytini neteisėtais. Didelis neatsargumas gali būti konstatuotas, kai asmuo neužtikrina elementarių atsargumo, rūpestingumo bei atidumo reikalavimų laikymosi. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad slaugos skyriaus medikai neužtikrino slaugos intensyvumo reikalavimų. Teismas daro išvadą, kad toks VšĮ Radviliškio ligoninės gydytojų nerūpestingumas, nurodytas sprendimo 19 punkte, yra vertintinas kaip didelis, neabejotinai prieštaraujantis ligonio teisei į normalias gydymo ir priežiūros sąlygas faktorius.
  1. A. B. sirgo ne tik somatinėmis, bet ir psichinėmis ligomis. Laikinoji komisija nustatė, kad ligoninės slaugos skyriuje pagrindinis dėmesys buvo skiriamas pacientės psichinės būklės sekimui ir gydymui, tačiau per mažas dėmesys buvo skiriamas jos kokybiškam slaugos procesui, adekvačiam pacientės būklės vertinimui ir tinkamų ir efektyvių slaugos priemonių pasirinkimui, ypač pragulų atsiradimo profilaktikai. Teismas sprendžia, kad tokios būklės ir amžiaus asmuo gali neadekvačiai reaguoti į tai, kad jai būtinas priešpragulinis čiužinys. Pateiktuose dokumentuose nėra jokių įrašų, iš kurių matytųsi, jog ligonė ar jos sūnus atsisakė šio čiužinio. Jei ligonė būtų nuolat rūpestingai prižiūrima, būtų nedelsiant pastebėti pragulų atsiradimo požymiai. Laikinoji komisija pagal turėtus dokumentus pripažino, kad apie pragulų atsiradimą įrašai atsirado 2015-08-09, o duomenys apie gydymo skyrimą – 2015-08-21 (el. bylos 154-155 lapai, 3 t.). Pateiktuose ligoninės dokumentuose nėra jokių įrašų apie ligonės vartymą lovoje, jos sodinimą bent epizodiškai. L. V. K. nurodė, kad tokie ligoniai jaučia skausmus ir atsisako vartymo. Negalima nuneigti, kad medicininės procedūros gali būti skausmingos, nežiūrint į tai, jos yra būtinos pačiam ligoniui. A. B. sirgo ne tik somatinėmis, bet ir psichinėmis ligomis, todėl teismas sprendžia, kad tokios būklės ir amžiaus asmuo gali neadekvačiai reaguoti į tai, kad jai daromos nemalonios manipuliacijos, tačiau jei ligonė būtų nuolat rūpestingai prižiūrima, būtų nedelsiant pastebėti pragulų atsiradimo požymiai. Taigi, teismas daro išvadą, kad medikų aktyvūs veiksmai turėjo būti atliekami ligonės būklės gerinimui ar bent jau stabilizavimui.
  1. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio egzistavimo, visų pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo). Po to nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. B. padaryta žala atsirado dėl VšĮ Radviliškio ligoninės gydytojų nerūpestingumo. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu į ligoninę patekusi A. B., neturėjusi jokių pragulų, iš jos buvo išrašyta su didele delno dydžio pragula, kurią reikėjo operuoti, bei dar 2 pragulomis kitose kūno vietose. Jai buvo konstatuotas sepsis. Ši aplinkybė buvo nurodyta pačių ligoninės gydytojų dokumentuose. Taigi, teismas sprendžia, kad pacientė buvo netinkamai slaugoma, vėliau iš ligoninės išleista, neperkeliant į vidaus ligų skyrių, nebaigus jos būklės analizės ir galimo gydymo koregavimo, nenustačius jos karščiavimo priežasčių. A. R. Š. nebuvo tinkamai išaiškinta, kaip jis turi prižiūrėti ligoninėje pragulas gavusią motiną. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. B. kada nors turėjo pragulų, todėl R. Š. gydytojai privalėjo detaliai išaiškinti, kaip jos gydomos. Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kad gydytojai skyrė ar pasiūlė mediko išsilavinimo neturinčiam R. Š. nusipirkti konkrečių vaistų ir slaugos priemonių.
  1. Teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, turi ne tik nustatyti, ar gydytojas medicinos paslaugas teikė, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais medicinos paslaugų teikimą, taikydamas esančius gydymo metodus ir vadovaudamasis susiformavusia gydymo praktika, bet ir nustatyti, ar šios paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Ar asmuo (gydytojas) tinkamai suteikė medicinos paslaugas, t. y. ar prievolė pacientui buvo vykdoma dedant maksimalias pastangas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje esančius ir surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-686/2016).
  1. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju.
  1. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.
  1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013), juolab, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės.
  1. Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis). Teismas sprendžia, kad atsakovo reikalaujama 2800 Eur neturtinės žalos suma yra adekvati padarytiems neteisėtiems gydytojų veiksmams (neveikimui). Tai pripažino ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija.
  1. Aiškinant ir taikant CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra formuojama praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs. Byloje yra pateikti įrodymai, kad 2013-05-06 A. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai rūpybą, o rūpintoju paskirti kartu gyvenantį sūnų R. Š.. Jai neterminuotai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, pripažinta negalia su dideliu specialiųjų poreikių lygiu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas ir velionė motina buvo artimi, jų santykiai buvo itin glaudūs, atsakovas net nedirbo, nuolat prižiūrėjo motiną. Būdamas pagyvenęs asmuo, atsakovas nesugebėjo detaliau išdėstyti, kaip jam trūksta motinos, tačiau pats faktas, kad jis dažnai lankė motiną ligoninėje, ja rūpinosi, dėl sveikatos būklės nuolat klausinėjo gydytojų, rodo, kad motina jam buvo labai svarbi. Byloje apklausta liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad atsakovą reguliariai matė ligoninės slaugos skyriuje. Teismas taip pat sprendžia, kad artimo žmogaus netekties skausmas neabejotinai sukėlė R. Š. dvasinius išgyvenimus.
  1. Kaip minėta, A. B. sirgo ne tik somatinėmis, bet ir psichinėmis ligomis. Teismas sprendžia, kad tokios būklės ir amžiaus asmuo gali neadekvačiai reaguoti į tai, kad jai būtinas antipragulinis čiužinys. Jei ligonė būtų nuolat rūpestingai prižiūrima, būtų nedelsiant pastebėti pragulų atsiradimo požymiai. Tuo tarpu pateiktuose ligoninės dokumentuose nėra jokių įrašų apie ligonės vartymą lovoje, jos sodinimą bent epizodiškai. L. V. K. nurodė, kad tokie ligoniai jaučia skausmą ir atsisako vartymo. Negalima nuneigti, kad medicininės procedūros būna skausmingos, bet jos buvo būtinos. Taigi, teismas daro išvadą, kad medikų veiksmai turėjo būti nukreipti į ligonės būklės gerinimą ar bent jau stabilizavimą.
  1. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai.
  1. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausius šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Atmetant ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur advokato pagalbos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

6Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas

Nutarė

7Ieškovės VšĮ Radviliškio ligoninės ieškinį atsakovui R. Š. dėl LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo atmesti.

8Priteisti iš ieškovės VšĮ Radviliškio ligoninės (įstaigos kodas 171448341, ( - ) atsakovui R. Š. (asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) 200 (du šimtus eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai