Byla e2S-751-656/2017
Dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto, suinteresuoti asmenys antstolis G. P. ir R. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (apeliantės) R. G. ir antstolio (apelianto) G. P. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. G. pareiškimą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto, suinteresuoti asmenys antstolis G. P. ir R. G..

2Teismas

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjas N. G. kreipėsi į teismą, prašydamas neišieškoti iš ½ buto, esančio ( - ). Nurodo, kad tai yra jo vienintelis turtas, kuris gyvybiškai jam būtinas. Po skyrybų su R. G. jų santuokoje įgytas butas buvo padalintas po 1/2. Kadangi pareiškėjas ilgą laiką nedirbo, negalėjo surasti darbo pagal savo specialybę (suvirintojas), todėl susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Be to, pareiškėjas mokėjo išlaikymą, priteistą Ukmergės r. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-30-781/2010. Nuo 2016-03-03 po insulto pareiškėjui yra nustatytas 55 proc. darbingumas, o pareiškėjo dabartinės pajamos - 121,47 Eur - netekto darbingumo pensija. Pažymi, kad skolos suma antstolio patvarkyme dėl turto pardavimo iš varžytynių tik nežymiai viršija įstatymo numatytą - 2 702,52 Eur sumą.
  2. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko. Paaiškino, kad skolos suma daugiau nei du kartus viršija sumą, nuo kurios galima išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto. Atkreipė teismo dėmesį, kad antstolis vykdomuosius dokumentus vykdo tik Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui siekiant įsidarbinti užsienyje, išieškojimą vykdantis antstolis negalėtų duoti privalomo nurodymo užsienio juridiniam asmeniui išskaičiuoti iš darbo užmokesčio konkrečią sumą, kuria galėtų būti mažinamas išieškojimas. Be to, pačiam skolininkui jau seniai yra žinoma, kad jam gražiuoju nemokant įsiskolinimo, nesistengiant susirasti darbo, kad turėtų iš ko padengti susidariusį įsiskolinimą, bus išieškoma iš jo turimo turto. Tik antstoliui priėmus patvarkymą dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, skolininkas staiga tvirtina susiradęs darbą ir per mažiau nei šešis mėnesius padengs susidariusį įsiskolinimą, kurio kreditorei R. G. nepadengia jau 2 metus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino - nustatė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį N. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą - ½ buto. Atmetė prašymą dėl baudos skyrimo.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skola pagal vykdomąją bylą Nr. 0019/10/00454 sudaro 3128,37 Eur skolos (apskaičiuota iki 2016-10-31 d.) ir 564,62 Eurs vykdymo išlaidų, iš viso: 3692,99 Eur; pagal vykdomąją bylą Nr. 0019/15/01004 skolos likutis sudaro 617,26 Eur skolos ir 97,41 Eur vykdymo išlaidų, iš viso: 714,67 Eur; vykdomosios bylos Nr. 0019/15/01005 skolos likutis sudaro 2173,26 Eur skolos ir 240,50 Eur vykdymo išlaidų, iš viso: 2413,76 Eur.
  3. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra neįgalus (nuo 2016-03-03 po insulto nustatytas 55 proc. darbingumas), gauna labai nedideles pajamas (netekto darbingumo pensiją). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ši skola yra susidariusi dėl pareiškėjo gaunamų mažų pajamų ir netekto darbingumo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas susidariusių skolų nemoka piktybiškai ar vengia jas sumokėti, ar būtų asocialus, neatsakingas asmuo. Be to, pareiškėjas nuo 2012-12-02 sudarė darbo sutartį su UAB ( - ) dėl suvirintojo darbo, taip pat ieško papildomų pajamų šaltinių užsienyje. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo įsiskolinimas susidarė dėl sunkios jo materialinės padėties ir neįgalumo. Tai, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra prasta iš esmės patvirtina ir tai, kad pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Teismas taip pat padarė išvadą, kad šioje byloje yra visos būtinosios sąlygos CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytam apribojimui taikyti pagal LAT išaiškintą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007), dėl ko prašymą tenkino ir nustatė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto ½ dalį.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

8

  1. Suinteresuotas asmuo R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skolininko prašymą atmesti, skirti pareiškėjui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atskirojo skundo argumentai:
    1. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuomet skolininkas gali remtis CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytu ribojimu išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje nurodytas penkių sąlygų visetas. Tuo tarpu šiuo atveju neegzistuoja visos penkios sąlygos, leidžiančios taikyti ribojimą. Antstolis išieškojimus iš skolininko vykdo kreditorių R. G. (dėl skyrybų byloje priteistos neturtinės žalos, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų) ir L. S. (dėl išlaikymo įsiskolinimo nesantuokiniam nepilnamečiam vaikui) naudai. Taigi skolos susidarė ne už komunalines paslaugas, dėl ko negali būti taikoma CPK 663 straipsnio 4 dalis.
    2. Todėl neturi prasmės teismo argumentai apie skolininko neįgalumą. Be to, neįgalumas atsirado tik 2016-03-03, tuo tarpu skolos atsiradę nuo 2010 (kreditorei L. S.) ir nuo 2014 m. liepos mėnesio (kreditorei R. G.). Skola susidariusi dėl to, kad pareiškėjas piktybiškai vengė skolų mokėjimo, neieškojo darbo, ilgą laiką niekur nedirbo ir tik prieš kreipdamasi į teismą pateikė dokumentus, kad dalyvaus darbuotojų atrankoje darbui į Švediją.
    3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą. Teismas pernelyg sureikšmino pareiškėjo neįgalumą ir visiškai neatsižvelgė į kreditorių interesus, nors kreditorei R. G. skola susidarė sutuoktiniui buvus neištikimam, turint nesantuokinį vaiką, naudojus smurtą prieš ją, o L. S. – nemokant nesantuokiniam vaikui išlaikymo. Teismas skolininko interesus iškėlė virš nepilnamečio vaiko interesų.
    4. Prašo pareiškėjui skirti baudą, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą remdamasis CPK 663 straipsnio 1 dalies norma, nors puikiai žinojo, kad gaudamas po 400 Eur mėnesinį darbo užmokestį per šešis mėnesius skolos kreditorėms nepadengs.
  1. Antstolis padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties. Atskirojo skundo argumentai:

97.1.Viso išieškojimo metu skolininkas vykdomųjų bylų eiga nesidomėjo, išlaikymo vaikui nemokėjo. Aktyvesnių veiksmų ėmėsi tik nuo antstolio patvarkymo dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo.

107.2. Skolininkas bando susirasti darbą užsienyje, dėl ko bus apsunkinti antstolio vykdymo veiksmai.

117.3. Skolininko skola su vykdymo išlaidomis sudaro 7032,48 Eur, kas viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2030 Eur sumą. Be to, antstolis I. G. vykdo išieškojimą R. G. naudai. Šis antstolis prisijungė prie antstolio G. P. vykdomo išieškojimo, vykdydamas 3692,80 Eur skolos išieškojimą.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13Dėl naujų įrodymų

  1. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo ribojimas, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius duomenis dėl skolų (tarp pareiškėjo ir kreditorės) įskaitymo ir dalies įsiskolinimo apmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai pateikti dėl veiksmų, atliktų po ginčijamos nutarties priėmimo, todėl įrodymai priimtini ir vertintini byloje.

14Atskirieji skundai tenkinti.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
  2. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo procese, išieškant skolas iš skolininko N. G. išieškotojų R. G. ir L. S. naudai, išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko turto dalį - ½ buto, esančio ( - ), kuris yra vienintelis skolininko būstas.
  3. Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ribojimą išieškojimui į vienintelį pareiškėjo gyvenamąjį būstą.
  4. Nagrinėjamu atveju aktuali CPK 663 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2014). Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo visos penkios sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti apribojimą dėl išieškojimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininko skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, nors skolos prigimtis yra viena iš būtinų sąlygų. Išieškojimas iš skolininko vykdomas dėl neturtinės žalos, žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidų ir išlaikymo įsiskolinimo nesantuokiniam nepilnamečiam vaikui. Be to, vadovaujantis bylos duomenimis, nėra pagrindo išvadai, kad skola nepadengta dėl sunkios skolininko materialinės padėties. Nors išieškojimai vykdomi ne vienerius metus, o pareiškėjas dalį darbingumo prarado tik 2016 metais, tačiau byloje nėra duomenų apie aktyvius pareiškėjo veiksmus siekiant susirasti darbą, padengti skolas, juo labiau, kad vienas išieškojimas vykdomas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjo teiktais duomenimis, jis darbą susirado tik antstoliui pradėjus aktyvius veiksmus siekiant iš varžytynių parduoti pareiškėjo būsto dalį. Varžytynės dėl pareiškėjo turto paskelbtos 2016-06-06, o pareiškimą teismui dėl neišieškojimo iš jo būsto jis padavė 2016-06-27, t.y. vykstant varžytynėms. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti apie pareiškėjo nesąžiningus veiksmus kreditorių atžvilgiu, vengimą vykdyti prievoles. Nors pareiškėjui 2016 metais nustatytas dalinis darbingumas, tačiau vien ši aplinkybė negali daryti lemiamos įtakos nagrinėjamam klausimui, nesant kitų privalomų sąlygų. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo teiktų duomenų, jam nustatytas dalinis darbingumas neužkirto galimybės dalyvauti darbo rinkoje, įsidarbinti suvirintoju. Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neatitiko CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymui nustatytų sąlygų, todėl teismas prašymą tenkino nepagrįstai.
  5. Pastebėtina, kad apelianto naujai į bylą pateikti įrodymai dėl dalies mokėjimų bei skolininko ir kreditorės R. G. įsiskolinimų įskaitymo (998,22 Eur) jau po ginčijamos nutarties priėmimo taip pat nepaneigia galimybės nukreipti išieškojimą į pareiškėjo būsto dalį, nes likęs įsiskolinimas kreditorėms (daugiau kaip 4800 Eur) ženkliai viršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2030 Eur sumą, nepateikti įrodymai apie galimybę išieškoti iš jo būsimų pajamų per šešių mėnesių laikotarpį (CPK 663 straipsnio 1, 3 dalys). Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, vykdymo procese varžytynės yra pasibaigę 2016-07-07, jas laimėjus varžytynių dalyviui, pasiūliusiam 21 200 Eur kainą.
  6. Dėl aptartų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai remdamasis CPK 663 straipsnio 4 dalimi pritaikė apribojimą vykdymo procese išieškoti iš skolininko paskutinio būsto.
  7. Atsižvelgiant į aptartą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo N. G. prašymas dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  8. Apeliantė R. G. prašo pareiškėjui taikyti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas šį prašymą atmeta, nes pareiškimo padavimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine padėtimi (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

16Atskiruosius skundus tenkinti.

17Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo N. G. prašymą dėl neišieškojimo iš vienintelio būsto atmesti.

18Netenkinti apeliantės R. G. prašymo dėl baudos pareiškėjui skyrimo.

Ryšiai