Byla 3K-3-527/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės, sekretoriaujant N. Radevič, dalyvaujant ieškovo atstovui K. Lipeikai, atsakovo Utenos apskrities viršininko administracijos atstovams Z. Černiauskienei, G. Žalai, atsakovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atstovams D. Kimsai, Z. Radzevičienei,

2žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. P. kasacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. P. ieškinį atsakovams Utenos apskrities viršininko administracijai ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas nurodė, kad J. K. nuosavybės teise priklausė 10,70 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Nuosavybės teisė į šį žemės sklypą buvo atkurta pagal Utenos apskrities viršininko 1997 m. lapkričio 28 d. sprendimus J. K. ir jos broliui B. S. Po brolio mirties J. K. 1998 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo broliui priklausiusią žemės sklypo dalį ir tapo viso 10,70 ha žemės sklypo savininke. Nuosavybė į žemės sklypą įregistruota 1998 m. sausio 16 d., viešojo registro pažymėjime nurodyta, kad šiame žemės sklype valstybinės žemės nuomininkų, naudotojų nėra.

6Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija 2000 m. sausio 13 d. įsakymu nusprendė išnuomoti AB „Lietuvos energija“ filialui „Utenos elektros tinklai“ (atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ yra šios bendrovės teisių perėmėjas) 0,1920 ha žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame yra šiai bendrovei priklausančios poilsiavietės pastatai. Šio įsakymo pagrindu 2000 m. sausio 28 d. buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, kuria 0,1920 ha žemės sklypas 99 metams buvo išnuomotas AB „Lietuvos energija“ filialui „Utenos elektros tinklai“.

7Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymas yra neteisėtas, o jo pagrindu sudaryta žemės nuomos sutartis kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų turi būti pripažinta negaliojančia. Atsakovui išnuomotas 0,1920 ha žemės sklypas yra J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 10,70 ha žemės sklypo dalis. Utenos apskrities viršininko administracija, sudarydama nuomos sutartį, nebuvo šio žemės sklypo savininkė, todėl neturėjo teisės nuomoti turto, kuris nepriklauso valstybei. Taip buvo pažeistos savininko teisės, nes draudžiama paimti turtą iš savininko prievarta (1964 m. CK 1421 straipsnis).

8Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 0,1920 ha žemės sklypo, esančio ( - ), 2000 m. sausio 28 d. nuomos sutartį Nr. 62/2000-0002; pripažinti neteisėtu ir panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 13 d. įsakymą Nr. 10-07-07.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos

10teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Molėtų rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Teismas nurodė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei metu (1997 m.) galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą prie valstybės išperkamos žemės buvo priskiriama kaimo vietovėje esanti žemė, jeigu ji užimta fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus 4 straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį – kad kaimo vietovėje esanti žemė, kuri nuomos pagrindais yra suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims jų nuosavybės teise turimų ūkinės–komercinės paskirties pastatų ir statinių (statomų arba pastatytų) eksploatacijai, grąžinama natūra. Byloje nėra įrodymų, kad ginčo žemės sklype esanti atsakovo poilsiavietė yra komercinės–ūkinės paskirties. Ieškovei negalėjo būti grąžinama žemė, kuri atsakovo naudojama po poilsiavietės pastatais. Tik 1999 m. gegužės 13 d. įstatymu Nr. VIII-1181 pakeitus nurodyto įstatymo 4 straipsnio 11 dalį, atsirado galimybė greta kitos žemės kaimo vietovėje grąžinti natūra žemę, užimtą poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Vėlesnis įstatymo pakeitimas negali keisti bylos šalių santykių ir turėti jiems įtakos.

13Be to, iš pridėtų prie civilinės bylos žemės tvarkymo bylų medžiagos nustatyta, kad į žemės sklypą 0,17 ha įsiterpusi Utenos elektros tinklų poilsiavietė ir nurodomi keliai reikalingi šiai poilsiavietei naudoti (1996 m. spalio 16 d. žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo akto pastaba). Laikiname žemės sklypo plane yra nurodytos gretimybės su Kuktiškių girininkija ir Utenos elektros tinklų poilsiaviete. Plane yra vienodai pažymėtos koordinuotos ribos su minėta girininkija ir atsakovo poilsiaviete. Plane nerašoma, kad gretimybė yra su girininkijos ar atsakovo žeme, tačiau lingvistiškai aiškinant plane vartojamas sąvokas, darytina išvada, kad sąvoka „Utenos elektros tinklų poilsiavietė“ apima šios poilsiavietės naudojamą žemės sklypą. Utenos elektros tinklų poilsiavietėje yra 1968 m. statyti poilsio namelis, lauko virtuvė ir kiemo rūsys, šis žemės sklypas suteiktas naudotis 1980 m. liepos 25 d. aktu. ŽKNTKR VĮ Utenos filialo 1999 m. sausio 7 d. pažymėjime ir prie jo esančiame kadastriniame plane buvo pažymėti minėti pastatai ir naudojamo sklypo ribos. Atsakovui išnuomotas ginčo žemės sklypas yra suformuotas, pažymėtos gretimybės, jam suteiktas unikalus numeris, jis patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas viešame registre, šio sklypo nuomos sutartis taip pat įregistruota.

14Teismas konstatavo, kad, sistemiškai įvertinus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies ir 12 straipsnio 2 punkto normas su vėlesniais pakeitimais ir byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei metu atsakovo naudojama žemė po poilsiavietės pastatais buvo priskiriama prie valstybės išperkamos, šis žemės sklypas nebuvo įtrauktas į ieškovei grąžinamo sklypo plotą, o buvo suformuotas kaip atskiras sklypas. Utenos apskrities viršininko administracija atsakovui išnuomojo ne ieškovei, o valstybei priklausantį žemės sklypą. Ginčijami įsakymas ir sutartis yra teisėti ir nėra pagrindo jų naikinti.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2006 m. kovo 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvadomis ir motyvacija.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, ieškinį patenkinti.

18Skunde teigiama, kad teismai, atmesdami ieškinį, pažeidė ginčo žemės sklypo nuomos sudarymo metu galiojusias 1964 m. CK 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 47, 96 straipsnius, 1421 straipsnio 2 dalies normas .

19Teismai nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypo dalis buvo paimta teisėtai. Turtas iš savininko prieš jo valią gali būti paimtas tik teismo sprendimu, nuosprendžiu ar specialiu rekvizicijos aktu (1964 m. CK 1421 straipsnio 2 dalis). Tokių duomenų byloje nepateikta. Žemės sklypo dalies paėmimas yra neteisėtas ir dėl to, kad nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais savininko nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai – administracinis aktas atkurti nuosavybės teises (1997 m. lapkričio 28 d. sprendimas) ir vienašalis sandoris (1998 m. sausio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimas). Nėra panaikinti viešo registro 1998 m. sausio 16 d. duomenys, kad ginčo žemės sklype nėra valstybinės žemės nuomininkų ir naudotojų. Utenos apskrities viršininko administracija, sudarydama ginčo nuomos sutartį, nebuvo žemės sklypo savininkė ir neturėjo teisės nuomoti nei jai, nei valstybei nepriklausantį turtą. Nuomos sutartis kaip neatitinkanti įstatymo reikalavimų turi būti pripažinta negaliojančia.

20Teismų motyvas, kad žemės sklypo dalis (0,1920 ha) turėjo būti priskirta prie valstybės išperkamos žemės negalėjo būti pagrindu pažeisti materialinės teisės normas, nustatančias nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, nuosavybės teisės gynimo principus bei apriboti savininko teises bei neturint savininko sutikimo išnuomoti savininkui priklausantį turtą kitiems asmenims.

21Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“ prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Jis nurodė, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos 1997 m., o įstatymo pakeitimas, nustatęs žemės, esančios po poilsiavietės pastatais, grąžinimą natūra, priimtas 1999 m. Teismai pagrįstai nurodė, kad vėlesnis įstatymo pakeitimas negali turėti įtakos bylos šalių santykiams ir jų keisti. Teismai pagrįstai konstatavo, kad 1997–1998 metais nebuvo teisinių prielaidų grąžinti natūra 0,1920 ha žemės sklypą, esantį po atsakovui priklausančia poilsiaviete, ir kad jis nebuvo grąžintas. Ginčo žemės sklypas negalėjo būti grąžintas, nes jis niekada nebuvo įmatuotas į J. K. grąžinamo 5,36 ha žemės sklypo plotą. Be to, byloje yra viešo registro išrašas, patvirtinantis, kad ginčo žemės sklypo savininkas yra valstybė. Šie registro duomenys įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinio skundo argumentai dėl savininko teisių pažeidimo atmetami.

25Byloje pareikštas reikalavimas dėl pažeistų savininko teisių gynimo. Tokiu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad jis yra savininkas ir kad jo teisės ar teisėti interesai pažeidžiami. Žemės sklypo savininkas nuosavybės teisę įrodo leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Jais gali būti sprendimas dėl nuosavybės teisės atkūrimo, kurio priedas ir būtina sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, sandoris dėl žemės sklypo įgijimo (pirkimas-pardavimas, mainai, dovanojimas ar kitokia sutartis), kurio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo žemės sklypo nuosavybės teisė iš buvusiojo savininko perėjo paveldėtojams ir kt. Šioje byloje turi būti pateikti įrodymai, kad žemės sklypo, dėl kurio išnuomojimo priimtas administracinis sprendimas ir sudaryta nuomos sutartis, savininkas yra ieškovas.

26Nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos pagal 1991 m. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ su pakeitimais ir pagal 1997 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Šių įstatymų nuostatose nevienodai traktuojamas nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, esančią kaimo vietovėje ir užimtą kitiems asmenims priklausančių statinių.

27Nuosavybės teisės į A. R. nuosavybės teise valdytą žemę J. K. ir B. S. buvo atkurtos apskrities valdytojo 1997 m. lapkričio 28 d. sprendimais. Tuo metu galiojo 1997 m. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Vien šis faktas nereiškia, kad nuosavybės teisė jiems buvo atkuriama pagal minėto įstatymo nuostatas, nes nuosavybės teisių atkūrimas šiems pretendentams vyko po anksčiau galiojusio 1991 m. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ sustabdymo panaikinimo ir buvo specialiai reglamentuotas.

28Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimas 1997 m. sausio 16 d. įstatymu Nr. VIII-76 buvo sustabdytas laikinai, iki bus priimtas naujas įstatymas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas buvo priimtas 1997 m. liepos 1 d. Pagal 1997 m. liepos 2 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį iki įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ galiojimo sustabdymo laikinojo įstatymo įsigaliojimo dienos piliečiams pamatuoti grąžinami natūra žemės ir miško sklypai turėjo būti baigiami forminti pagal galiojusio įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas Vyriausybės nustatyta tvarka.

29Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 2 punktu įpareigojo apskričių viršininkus iki 1997 m. gruodžio 31 d. baigti forminti pamatuotus grąžinamus natūra žemės ir miško sklypus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į juos atkūrimo. Sprendimai turėjo būti priimti pagal įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas.

30Kuri įstatymo nuostata turi būti taikoma, priklauso nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie tai, kada vyko nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Byloje įrodyta, kad šiems pretendentams natūra grąžinamas sklypas buvo pamatuotas 1996 metais.

31Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas J. Kazakevičienei ir B. Sabaliauskui 1997 m. lapkričio 28 d. sprendimais turėjo būti vykdomas pagal įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nuostatas. Šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos sąlygos, dėl kurių nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, ir sprendimo priėmimo metu jis turėjo būti taikomas su 1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-229 ir 1995 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. I-906 pakeitimais. Valstybės išperkami buvo žemės sklypai, kuriuos užėmė juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje. Įstatymo nuostata neapibrėžė juridinių asmenų rūšies, jų valdomų nuosavybės teise pastatų paskirties, todėl vien juridinio asmens pastatų buvimas kaimo vietovėje esančiame sklype sudarė pagrindą žemę priskirti prie valstybės išperkamos.

32Byloje įrodyta, kad, matuojant žemės sklypą vietoje ir rengiant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, juridinio asmens nuosavybės teise valdomų pastatų užimtas žemės sklypas nebuvo įtrauktas į pretendentams grąžinamą sklypą. Teismai tokias išvadas darė iš bylos įrodymų visumos: pretendentų sklypo schemos, kuriame sklypas su pastatais pavaizduotas atskirai, grąžinto natūra sklypo plano, kuriame sklypas su pastatais nurodytas kaip gretimybė, pastatų valdymo faktą patvirtinančių dokumentų ir kt., todėl CPK 185 straipsnio reikalavimų laikėsi. Minėta, kad pretendentams žemė buvo grąžinama natūra ir pamatuota bei pažymėta vietovėje 1996 metais. Su ribų parodymu ir paženklinimu vietoje J. Kazakevičienė ir B. Sabaliauskas buvo supažindinti ir aktą pasirašė. Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje esančią žemę piliečiams atkuriama grąžinant ją natūra, išskyrus žemę, priskirtą valstybės išperkamai žemei (Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsnio 3 dalis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

33Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas sprendimas dėl J. K. ir B. S. nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 10,70 ha sklypą pagal turėtą taikyti 1991 m. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ neapėmė ir negalėjo apimti ginčo sklypo kaip valstybės išperkamos žemės. Pažymėtina, kad sprendimo dėl nuosavybės atkūrimo forminimo metu ir vėliau pretendentai nepareiškė valios dėl sklypo, užimamo juridinio asmens pastatų, įtraukimo į grąžinamą natūra sklypą ar dėl papildomo sprendimo priėmimo. Valią dėl žemės sklypo atkūrimo natūra su kito asmens naudojamo sklypo įsiterpimu pretendentai patvirtino 1996 metais ribų pažymėjimo aktu, sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teismui neskundė. Prie apskrities viršininko sprendimų yra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame atsakovo pastatų užimamas sklypas parodytas kaip gretimybė. Iš šių įstatymo nuostatų ir faktinių duomenų savininkai, kuriems buvo atkurta nuosavybės teisė į sklypą, galėjo spręsti, kokio konkrečiai sklypo savininku jie tapo ir ar jo teisės atkurtos visiškai. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį pilietis turėjo teisę prašyti pakeisti priimtą sprendimą pagal 1997 m. įstatymo sąlygas.

34Byloje neįrodyta, kad toks pretendentų prašymas būtų pareikštas ir sprendžiamas.

35Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nepadarė nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų pažeidimų spręsdami, ar J. Kazakevičienė yra ginčijamo ploto savininkė ir nepažeidė savininko nuosavybės teisių gynimo nuostatų, kurias buvo prašoma taikyti kasaciniame skunde.

36Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų kasacine tvarka panaikinti teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistus.

39Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas nurodė, kad J. K. nuosavybės teise priklausė 10,70 ha žemės... 6. Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija 2000 m. sausio 13 d.... 7. Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymas yra neteisėtas, o jo... 8. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia 0,1920 ha žemės sklypo, esančio... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos... 10. teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Molėtų rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį... 12. Teismas nurodė, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimo ieškovei metu (1997... 13. Be to, iš pridėtų prie civilinės bylos žemės tvarkymo bylų medžiagos... 14. Teismas konstatavo, kad, sistemiškai įvertinus Piliečių nuosavybės teisių... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį,... 18. Skunde teigiama, kad teismai, atmesdami ieškinį, pažeidė ginčo žemės... 19. Teismai nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypo dalis buvo paimta... 20. Teismų motyvas, kad žemės sklypo dalis (0,1920 ha) turėjo būti priskirta... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas AB „Rytų skirstomieji tinklai“... 22. Teisėjų kolegija... 23. VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinio skundo argumentai dėl savininko teisių pažeidimo atmetami.... 25. Byloje pareikštas reikalavimas dėl pažeistų savininko teisių gynimo. Tokiu... 26. Nuosavybės teisės į žemę buvo atkuriamos pagal 1991 m. įstatymą „Dėl... 27. Nuosavybės teisės į A. R. nuosavybės teise valdytą žemę J. K. ir B. S.... 28. Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 2... 30. Kuri įstatymo nuostata turi būti taikoma, priklauso nuo byloje nustatytų... 31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas J.... 32. Byloje įrodyta, kad, matuojant žemės sklypą vietoje ir rengiant sprendimą... 33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimtas sprendimas dėl J. K. ir B. S.... 34. Byloje neįrodyta, kad toks pretendentų prašymas būtų pareikštas ir... 35. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nepadarė nuosavybės teisių... 36. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų kasacine tvarka panaikinti teismų... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Molėtų rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir... 39. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...