Byla e2S-1827-560/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VšĮ Lietuvos edukologijos universitetui, UAB „P18“, L. K., VĮ „Turto bankui“, tretieji asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VO „Žvėryno bendruomenė“, VĮ „Registrų centras“, dėl administracinių aktų, sandorių, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiais ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėjas M. K. pateikė prašymą, kuriuo prašė įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad sužinojo, (duomenys neskelbtini), žemės sklype yra pradėtas statyti daugiabutis namas. Kilo abejonės, ar namas (duomenys neskelbtini), išlaiko leistiną trijų metrų atstumą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio bendrasavininku yra pareiškėjas. (duomenys neskelbtini), esančiame sklype pareiškėjas turi garažą, kuris yra visai (duomenys neskelbtini), esančio sklypo. Pagal statybų reglamentus statiniai sklype turi būti išdėstomi taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų interesai. Atstumas gali jis būti sumažintas tik tuo atveju, jei gaunamas gretimo sklypo savininko sutikimas. Pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, niekas neprašė sutikimo.
  2. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, galimi pažeidimai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas laikydamas, kad pastatas (duomenys neskelbtini), sklype pažeidžia jo teises, turi teisę reikšti savarankišką reikalavimą.
  3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo nurodomų pažeidimų nenustatė nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
  4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių pagrįstų įrodymų, kad pradėtas statyti namas neišlaiko leistino atstumo.
  5. Atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais.
  6. Atsakovas VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą spręsti savo nuožiūra.
  7. Atsakovas UAB „P18“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą atmesti. Nurodė, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas neturės jokio įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.
  8. Trečiasis asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“ pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašė prašymą tenkinti. Nurodė, kad prašymas yra pagrįstas, kadangi atstumai tarp statinių neatitinka reglamentavimo, nėra gautas gretimo sklypo savininko sutikimas dėl atstumo sumažinimo. Tokia situacija grubiai pažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų teises ir interesus. Statybos leidimas gali būti pripažintas negaliojančiu dar ir šiuo pagrindu. Taigi, būsimas teismo sprendimas turės įtakos pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams.
  9. Atsakovas L. K., tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į prašymą nepateikė.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-06 nutartimi pareiškėjo M. K. prašymą dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmetė.
  2. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. kad ginčo statinys buvo statomas galimai pažeidžiant statybos techninių reglamentų nuostatas, kad statomas namas (duomenys neskelbtini), esančiame sklype galimai neatitinka minimalių teisės aktuose numatytų atstumų iki pareiškėjo žemės sklypo ir jame esančio statinio ribos, taip pat kad galimai nėra išlaikytas priešgaisrinis atstumas tarp statinių, – nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra administracinių aktų, sandorių, statybos leidimo nuginčijimas kitu faktiniu, teisiniu pagrindu, kitomis, nei pareiškėjo prašyme nurodomomis aplinkybėmis. Ieškovas šioje byloje neginčija pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių, pareiškėjo nurodomos aplinkybės nebus nagrinėjamos šioje byloje. Taigi, nustatyta, kad būsimas teismo sprendimas šioje byloje (tiek tenkinus ieškinį, tiek ir atmetus ieškinį), neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Pareiškėjas M. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
  2. Nurodo, jog yra akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini), sklype statomo namo statybos leidimo teisėtumo klausimas yra tiesiogiai susijęs ir su pareiškėjo, kaip gretimo žemės sklypo bei pastato-garažo savininko, nuosavybės teise ir teisėtais interesais valdyti bei naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi bei garažu. Paaiškėjus, kad (duomenys neskelbtini), naujo namo statytojui buvo išduotas statybos leidimas neišlaikius trijų metrų ar didesnio atstumo reikalavimo ir neturint gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų, išduotas statybos leidimas galimai turėtų būti pripažintas neteisėtu. Vadinasi, nagrinėjamos bylos baigtis turi tiesioginės įtakos pareiškėjo nuosavybės teisėms.
  3. Jei būtų patenkintas prokuroro reikalavimas – panaikinti 2014-11-14 Vilniaus miesto savivaldybės išduotą UAB „P18“ statybą leidžiantį dokumentą – tuomet inter alia pareiškėjo teisės į nuosavybės apsaugą būtų apgintos. Tačiau ir kiti prokuroro reikalavimai dėl žemės sklypo suformavimo, nuomos sutarčių ir t. t. taip pat koreliuoja su pareiškėjo nuosavybės teisės į žemės sklypo ir garažo gynimą nuo neleistino poveikio, nes panaikintus minėtus sandorius, statybos neleistinu atstumu iki žemės sklypo ribos be garažo taip pat turėtų būti nutrauktos.
  4. Papildomas aspektas yra tas, kad prokuroras 8 reikalavimu reikalauja nugriauti nelegaliai statomą statinį, o pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą griovimo darbai taip pat yra statyba, ir šiuo aspektu, griovimas taip pat turi būti derinamas su gretimo sklypo bendrasavininkais, jei nėra išlaikoma trijų ir/ar keturių metrų atstumas iki sklypo ribos, nes natūralu, kad griovimo darbai, be kita ko, turės vykti ir iš (duomenys neskelbtini), sklypo.
  5. Statomas daugiabutis gyvenamasis namas nukrypsta nuo detaliojo plano reikalavimų, įskaitant reikalavimų, susijusių su automobilių parkavimu, o tai turi tiesioginės įtakos ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkams bei naudotojams, bei apskritai visiems (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo gyventojams.
  6. UAB “Lotuso būstai” (kuri yra susijusi su L. K. ir/ar UAB “P18”) pradėjo daryti leistiną ir neleistiną spaudimą (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo ir kitų patalpų, taip pat garažų savininkams.
  7. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo dėl atskiro skundo spręsti savo nuožiūra. Nurodo, jog pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės nurodo visiškai naujas aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu nepateikė motyvų, kodėl nauji įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Pareiškėjas vėlgi remiasi aplinkybėmis, kurios nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje prokuroras gina viešąjį interesą, o ne paskirų asmenų tariamai pažeistas teises ar interesus.
  8. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, jog byloje teismui priėmus vienokį ar kitokį sprendimą, pareiškėjo teisė reikšti savarankiškus reikalavimus nepakistų, o tai, kad teismui patenkinus ieškovo, siekiančio apginti viešąjį interesą, ieškinį, pareiškėjo padėtis galimai pagerėtų, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad egzistuoja pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.
  9. Atsakovas VšĮ Lietuvos edukologijos universitetas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas formaliai galėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu šioje byloje, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje tokių, vienaip ar kitaip su pastato statybomis susijusių, asmenų teises ir teisėtus interesus gina visas ieškovo teises turintis prokuroras bei trečiasis asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“, kas sąlygoja, kad pareiškėjo savarankiškas dalyvavimas byloje būtų perteklinis.
  10. Atsakovas UAB „P18“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog atskirasis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis bei įrodymais, kurie nebuvo nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog teismo sprendimas civilinėje byloje ateityje neturės įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai. Akivaizdu, kad vien tos aplinkybės, jog žemės sklypas, kuriame atsakovas UAB “P18” vykdo daugiabučio gyvenamojo namo statybą pagal ginčijamą statybos leidimą, ribojasi su žemės sklypu, kurio bendrasavininkas yra pareiškėjas, bei tai, jog jis abejoja pagal statybos leidimą statomo daugiabučio gyvenamojo namo statybos teisėtumu, nesudaro visiškai jokio pagrindo išvadai, jog teismo sprendimas civilinėje byloje gali turėti kokios nors įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjo nesieja jos materialinis teisinis santykis su ginčo šalimis. Pareiškėjo dalyvavimas civilinėje byloje nėra suderinamas su proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principais.
  11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo dėl atskirojo skundo spręsti atsižvelgus į atsiliepimo į jį motyvus. Nurodo, jog būsimas sprendimas nagrinėjamoje byloje neturėtų jokios įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai. Pareiškėjas turėjo galimybę naujus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl to nepadaręs neturi teisės jų teikti su atskiruoju skundu.
  12. Trečiasis asmuo VO „Žvėryno bendruomenė“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: įtraukti pareiškėją į bylą, suteikiant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Norėdamas apsaugoti savo teisę į tai, kad gretimame žemės sklype vykdomos statybos nepažeistų jo pagrįstų interesų, pareiškėjas siekia, kad neteisėtos statybos būtų sustabdytos, o jų padariniai pašalinti. Tokių pačių tikslų, be kita ko, siekia ir viešą interesą ginantis ieškovas. Viešojo intereso gynimo bylose teismas turi būti aktyvus. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą jį įtraukti trečiuoju asmeniu į vykstančią bylą, jame nurodydamas papildomus argumentus, dėl kurių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), vykstančios daugiabučio statybos gali būti laikomos neteisėtomis. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovas, inicijuodamas nagrinėjamą bylą, pareiškėjo nurodomų aplinkybių neginčija, teismas, kaip viešą interesą aktyviai turinti ginti institucija, turi įvertinti visus jam pateikiamus duomenis, įskaitant ir papildomus ar ieškovo neginčijamus.
  13. Atsakovas L. K., VĮ „Turto bankas“, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Registrų centras“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas tenkinamas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas pateikė naujus įrodymus – (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo dokumentų kopijas, (duomenys neskelbtini), kiemo nuotraukas, UAB „Lotuso būstas“ pasiūlytos (duomenys neskelbtini), sklypo naudojimosi tvarkos schemos kopiją, o katu su 2016-07-11 prašymu – 2016-07-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Kartu su prašymu dėl įrodymų prijungimo atsakovas UAB „P18“ pateikė naujus įrodymus – susisiekimo komunikacijų ir jų inžinerinių tinklų projektavimo sutarties Nr. A326-46116-(2.9.4.2.-UK4) kopiją, įrengimo sutarties prie susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygų Nr. 16/198 Nr. A326-86116-(2.9.4.1.-UK4) kopiją, automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini) atkarpoje ties sklypu (duomenys neskelbtini) statybos techninio projekto kopiją, rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. RPP-01-160503-00361 kopiją. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Susipažinęs su naujais įrodymais bei jų pateikimo aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodyti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.
  3. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, o pareiškėjas – įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, nes bylos išsprendimas turės įtakos pareiškėjo teisėms, kadangi pareiškėjas yra garažo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkas, o šis sklypas ribojasi su žemės sklypu, esančiu D. (duomenys neskelbtini), kuriame vykdomos statybos pažeidžia pareiškėjo kaip minėto garažo savininko teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas teigti, jog šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; kt.).
  4. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta 1 dalyje nustatytos taisyklės išimtis, nurodant, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Taigi CPK 179 straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjas įpareigojo teismą būti aktyviu bylose, kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nagrinėjamą įstatymo nuostatą yra pažymėjęs, jog byloje esant akivaizdžiam viešojo intereso elementui, teismas privalo būti aktyvus ir savo iniciatyva tirti reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nagrinėjamoje byloje yra ginamas viešasis interesas, todėl teismas šioje byloje turi būti aktyvus, o rungtyniškumo ir dispozityvumo principai veikti ne pilna apimtimi.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus kartu su pareiškėjo prašymu dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, pateiktus įrodymus, galima daryti išvadą, jog yra pakankamai tikėtina, kad statinys žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių statybų procesą, reikalavimus bei pareiškėjo kaip garažo, esančio (duomenys neskelbtini), savininko teises (iš fotonuotraukos matyti, kad ginčo statinys yra pastatytas visai šalia ginčo garažo, tikėtina, kad statiniai stovi šalia vienas kito mažesniu nei leistinas atstumu). Tuo atveju, jei pareiškėjo teisės jo nurodomu būdu, nesilaikant leistino atstumo tarp statinių reikalavimo, yra pažeidžiamos, kas, kaip minėta, yra tikėtina, tai implikuoja, kad ši aplinkybė turi potencialą prisidėti prie ieškovui palankaus sprendimo priėmimo, kas savo ruožtu reikštų ir tai, kad būtų pašalintas tikėtinas pareiškėjo teisių pažeidimas. Tuo tarpu ši pažeidimo pašalinimo galimybė turėtų būti traktuojama pareiškėjo tiesioginiu teisiniu suinteresuotumu šios bylos baigtimi, kuris yra pagrindas įtraukti asmenį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
  6. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad jei šioje byloje pilna apimtimi veiktų rungtyniškumo ir dispozityvumo principai, minėtas tikėtinas pareiškėjo teisių pažeidimas nebūtų pakankamas tam, kad juo remiantis pareiškėjui galėtų būti suteiktas ginčo procesinis statusas, tačiau teismas šios kategorijos bylose privalo būti aktyvus. Nagrinėjamu atveju aktyvus teismo vaidmuo turėtų pasireikšti savo iniciatyva tiriant reikšmingas bylos aplinkybes, viena iš kurių pagrįstai turi būti pripažintas galimas pareiškėjo teisių pažeidimas.
  7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį bylose, kurios apima akivaizdų viešojo intereso elementą, bei trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į procesą, kas sąlygojo, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, todėl turi būti panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės –pareiškėjo prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  8. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

10Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą tenkinti.

12Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje, tenkinti ir įtraukti pareiškėją M. K. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros pusėje.

Proceso dalyviai
Ryšiai