Byla A-3383-575/2017
Dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. Č.) dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1P-2473 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. Č. (toliau – ir Atsisakymas) (b. l. 1–4).

6Departamentas paaiškino, kad atlikus tarnybinį patikrinimą 2016 m. rugpjūčio 12 d. išvadoje Nr. 7B-2199 konstatuota, jog ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkas A. Č. 2016 m. gegužės 27–28 d., dirbdamas ( - ) kelio posto 3 darbo vietoje, netinkamai planavo, organizavo ir kontroliavo ( - ) kelio posto 2 pamainos darbą: į vadovavimo muitiniam tikrinimui ir lokalios rizikos valdymo darbo barą nepaskyręs vadovaujančio pareigūno 5 darbo vietoje ir muitiniam tikrinimui vadovaudamas pats, posto pamainos viršininkas netinkamai organizavo ir kontroliavo Lokalaus rizikos profilio ir transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos (toliau – ir NAS) pranešimo nurodymų vykdymą, nes 2016 m. gegužės 28 d. apie 7.30 val. gavęs informaciją apie NAS pranešimą dėl atvykstančio automobilio VW PASSAT CC (valstybinis Nr. ( - )) detalaus tikrinimo neužtikrino, kad nurodytai transporto priemonei nebūtų leista išvykti iš muitinės posto, kol nebus įvykdyti NAS pranešimo nurodymai. Šiais veiksmais A. Č. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas pareigūnui A. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Kadangi A. Č. yra Profesinės sąjungos renkamo organo narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Tačiau Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad A. Č. nepadarė tarnybinio nusižengimo, o tarnybinės nuobaudos skyrimas pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus. Departamentas teigė, kad toks Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas. Šiuo aspektu akcentavo, jog pagal teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų praktiką Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje. Tačiau Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio ketinama skirti tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą. Tuo tarpu ginčijamame Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nenurodytos jokios aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys, kad tarnybinė nuobauda A. Č. skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Taigi, toks atsakovo sprendimas prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

7Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b. l. 52–54) prašė jį atmesti.

8Profesinė sąjunga nurodė, kad atsisakydama duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui A. Č. veikė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir PSĮ), taip pat teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą, nuostatomis ir ginčijamą sprendimą priėmė siekdama apginti Profesinės sąjungos narį nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Sprendimas atsisakyti duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą buvo priimtas įvertinus tai, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, nes gavęs informaciją apie ( - ) teritorinės muitinės viršininkės, kuri nėra Profesinės sąjungos narė, neteisėtus veiksmus, tarnybinio patikrinimo nepradėjo. Be to, vertindamas ir priimdamas sprendimą taikyti drausminio poveikio priemones A. Č., Departamentas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas, netinkamai taikė teisės aktus. Taigi, Profesinės sąjungos manymu, nagrinėjamu atveju Departamentas ketina skirti tarnybinę nuobaudą A. Č., Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos nariui, išrinktam Tarptautinių ryšių komiteto nariu, dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Šiame kontekste pažymėjo, kad minėtas pareigūnas aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo teises, todėl tarnybinės nuobaudos jam skyrimas vertintinas kaip poveikio priemonė ir persekiojimas už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas teigė, kad atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. Č. vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų suteikta teise atstovauti bei ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 92–96) pareiškėjo prašymą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 1P-2473 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. Č..

11Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. pavedimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininko A. Č. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo – netinkamo pareigų vykdymo organizuojant ir kontroliuojant NAS pranešimus. Atlikus patikrinimą, buvo surašyta 2016 m. rugpjūčio 12 d. išvada Nr. 7B-2199, kurioje siūloma A. Č. už netinkamą pareigų atlikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkas A. Č. 2016 m. gegužės 27–28 d., dirbdamas ( - ) kelių posto 3 darbo vietoje, netinkamai planavo, organizavo ir kontroliavo ( - ) kelio posto 2 pamainos darbą: nepaskyręs į vadovavimo muitiniam tikrinimui ir lokalios rizikos valdymo darbo barą (5 darbo vietą) vadovaujančio pareigūno ir muitiniam tikrinimui vadovaudamas pats, posto pamainos viršininkas netinkamai organizavo ir kontroliavo NAS pranešimo nurodymų vykdymą, nes 2016 m. gegužės 28 d. apie 7.30 val. gavęs informaciją apie NAS pranešimą dėl atvykstančio automobilio VW PASSAT CC (valstybinis Nr. ( - )) detalaus tikrinimo neužtikrino, kad nurodytai transporto priemonei nebūtų leista išvykti iš muitinės posto, kol nebus įvykdyti NAS pranešimo nurodymai, šiais savo veiksmais (neveikimu) pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ), ( - ) teritorinės muitinės ( - ) kelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų ( - ) teritorinės muitinės viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73, ir ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 113-413, reikalavimus, t. y. padarė tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Šiame kontekste teismas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. yra Muitinės profesinės sąjungos renkamo organo – Tarptautinių ryšių komiteto – narys. Todėl Departamentas 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (5.46)3B-9126 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą už padarytą tarnybinį nusižengimą ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. Č. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tačiau Profesinė sąjunga 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu (sprendimu) Nr. 1P-2473 atsisakė duoti sutikimą skirti A. Č. tarnybinę nuobaudą. Atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga grindė tuo, kad sprendimas dėl nusižengimo ir nuobaudos parinkimo priimtas tinkamai neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgus į nusižengimą tiriančios komisijos išvadas. Profesinės sąjungos nuomone, atsižvelgus į pareigūno tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, sprendimas skirti tokią nuobaudą neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos skyrimą A. Č. vertino kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinėje sąjungoje.

12Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas) nereglamentuoja muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijų dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pagal Statuto 1 straipsnio 3 dalį, VTĮ 5 straipsnį, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti vadovaujamasi PSĮ, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teisės ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus. Atitinkamai PSĮ 21 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad renkamam profesinės sąjungos nariui darbdavys negali skirti drausimės nuobaudos, išskyrus atleidimą iš darbo, negavęs išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimo. Statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams (Statuto 16 str. 3 d.). Taigi, šie muitinės įstaigos profesinės sąjungos veiklos ypatumai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinei sąjungai numato stebėtojo teises. Minėta Statuto nuostata PSĮ 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Atitinkamai Lietuvos Respublikos muitinės 2014 m. spalio 20 d. kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000 27.3 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja nuoseklią praktiką, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindama pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.). Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (rėmėsi LVAT 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-535/2013 ir kt.). Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad šioje byloje reikia įvertinti, ar pareiškėjas įrodė, jog skundžiamas Profesinės sąjungos Atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus, ir ar atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, veikė tinkamai bei nenaudojo savo diskrecijos duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo aiškiai klaidingai. Taigi, spręsdamas kilusį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno veikla profesinėje sąjungoje, todėl 2016 m. rugpjūčio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2199 tarnybinės atsakomybės taikymo prasme negali būti revizuojama.

13Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad iš atsakovo 2016 m. rugsėjo 21 d. rašto turinio matyti, jog Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pateikė argumentus, susijusius su tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, t. y. vertino nusižengimo faktą, tarnybinio patikrinimo išvadą, pareigūno kaltės klausimą bei kitas aplinkybes, kurios iš esmės susijusios su skiriamos tarnybinės nuobaudos teisėtumu ir pagrįstumu. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame Atsisakyme nenurodytos aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys ar leidžiantys manyti, jog tarnybinę nuobaudą A. Č. siekiama skirti būtent dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Teismas pabrėžė, jog vien atsakovo manymas, kad nuobaudą norima skirti dėl A. Č. aktyvaus dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, šio teiginio nepagrindžiant jokiomis aiškiomis ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių būtų galima spręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ryšio su A. Č. veikla Profesinėje sąjungoje, nėra pakankamas. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad A. Č. būtų diskriminuojamas (ar persekiojamas) dėl to, jog priklauso Profesinei sąjungai ar dalyvauja jos atstovaujamojo (renkamojo) valdymo organo veikloje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašyme Profesinei sąjungai akcentavo, jog tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui ketina skirti už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą, o ne diskriminuojant jį, kaip Profesinės sąjungos narį. Tuo tarpu Profesinė sąjunga skundžiamame Atsisakyme nenustatė, kad yra priešingai, ir nepaneigė tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga neturi teisės vertinti nei nuobaudos skyrimo procedūros, nei išvados pagrįstumo, nei kitų tarnybinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir atsisakymą grįsti nesutikimu su išvadoje nustatytomis tarnybinio tyrimo aplinkybėmis. Teismo vertinimu, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą, turėjo teisę vertinti tik tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimo dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos Profesinėje sąjungoje pagrįstumą. Tačiau šioje byloje nevertinamas A. Č. galbūt būsimos tarnybinės nuobaudos skyrimo ir pagrįstumo klausimas, t. y. nevertinamos aplinkybės, nesusijusios su šio pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje.

14Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. Č. atsisakė dėl to, kad nuobaudą jam siekiama skirti dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, o pareiškėjas įrodė, jog toks atsisakymas iš esmės pažeidžia jo interesus. Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2016 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 1P-2473 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. Č. yra pagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

15III.

16Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde (b. l. 103–104) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Departamento prašymą. Atsakovas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių ir netinkamai taikė teisės normas. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismas nevertino Profesinės sąjungos nurodytų aplinkybių dėl jos narių persekiojimo ir darbdavio veiksmų, sprendžiant dėl Profesinės sąjungos nario ir ne jos nario neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovo teigimu, šiuo atveju Departamentas nepateikė įrodymų, kad ginčijamas Profesinės sąjungos Atsisakymas pažeidė jo interesus, ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu.

17Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 106–108) prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą nepakeistą.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV.

20Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą atleisti iš pareigų Profesinės sąjungos renkamojo organo narį pagrįstumo ir teisėtumo.

21Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

22Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Departamentas 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (5.46)3B-9126 (b. l. 13) kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. Č., kuris yra Profesinės sąjungos renkamo organo (Tarptautinių ryšių komiteto) narys (b. l. 63). Minėtame rašte Departamentas, be kita ko, nurodė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininko A. Č., atliekančio pareigas ( - ) kelio poste, veiksmų, buvo nustatyta, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. 2016 m. gegužės 27–28 d., dirbdamas ( - ) kelio posto 3 darbo vietoje, netinkamai planavo, organizavo ir kontroliavo ( - ) kelio posto 2 pamainos darbą: į vadovavimo muitiniam tikrinimui ir lokalios rizikos valdymo darbo barą nepaskyręs vadovaujančio pareigūno 5 darbo vietoje ir muitiniam tikrinimui vadovaudamas pats, posto pamainos viršininkas netinkamai organizavo ir kontroliavo NAS pranešimo nurodymų vykdymą, nes 2016 m. gegužės 28 d. apie 7.30 val. gavęs informaciją apie NAS pranešimą dėl atvykstančio automobilio VW PASSAT CC (valstybinis Nr. ( - )) detalaus tikrinimo neužtikrino, kad nurodytai transporto priemonei nebūtų leista išvykti iš muitinės posto, kol nebus įvykdyti NAS pranešimo nurodymai. Šiame rašte nurodyta, kokius teisės aktų reikalavimus A. Č. kaltinamas pažeidęs, kur galima susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga, taip pat nurodyta, kad buvo priimtas sprendimas jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

23Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo (Tarptautinių ryšių komiteto) narys. Tuo tarpu, vadovaujantis PSĮ 21 straipsnio 1 dalimi, darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Pagal PSĮ 21 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Kaip yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo muitinės pareigūnui, kuris yra veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narys (išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų), taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas (žr., pvz., LVAT 2009 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-386/2009, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3432/2011 ir kt.). Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–2293/2011). Atitinkamai, kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą ( - ) teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. Č.. Tačiau skundžiamu 2016 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 1P-2473 Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą A. Č..

24Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose (žr., pvz., LVAT 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Aptartą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta ir 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000 (b. l. 31–39), kurios 27.3 punkte nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

25Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad draudžiama pirmiau aptartą profesinių sąjungų narių garantijų sistemą įgyvendinti tokiu būdu, kuris, priklausomai nuo aplinkybių, suponuotų piktnaudžiavimą teise ir dėl kurio valstybės institucijos vadovybei kiltų kliūčių įgyvendinti tinkamą valstybės institucijos funkcionavimą. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nusprendęs, kad profesinės sąjungos savo veikloje gindamos savo narių teises taip pat turi laikytis sąžiningumo principo ir šią veiklą vykdyti rūpestingai, nepiktnaudžiaujant jai suteiktomis teisėmis (žr., pvz., LVAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-418/2009, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012 ir kt.). Atitinkamai, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015, 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3738-662/2016 ir kt.).

26Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

27Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Muitinės departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti, kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Muitinės departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą) (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015).

28Taigi, kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos sutikimo davimo, nuo kurios nukrypti šiuo atveju nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

29Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl skundžiamo Profesinės sąjungos Atsisakymo nepagrįstumo ir dėl to, kad šis Atsisakymas iš esmės pažeidžia pareiškėjo Departamento interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu atsakovo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

30Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad iš ginčijamo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rašto matyti, jog atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui iš esmės motyvavo tuo, kad Muitinės departamentas kitų muitinės pareigūnų, kurie nepriklauso Profesinei sąjungai, atžvilgiu tarnybinių patikrinimų neatlieka, todėl taiko dvigubus standartus, be to, šiuo atveju atsižvelgtina į trečiojo suinteresuoto asmens A. Č. tarnybą, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes. Taigi, šiuo raštu pateiktas Profesinės sąjungos subjektyvus A. Č. asmenybės vertinimas, nenurodant jokių argumentų, susijusių su jo persekiojimu dėl veiklos ar narystės Profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė ir byloje iš esmės nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams ar dėl kitos veiklos Profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu Departamento veiksmai, sprendžiant dėl kitų Profesinės sąjungos narių ir ne jos narių atsakomybės dėl jų galbūt padarytų neteisėtų veiksmų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl šių atsakovo teiginių.

31Kartu pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos dalyvavimo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje stebėtojo teisėmis funkcija bei sprendimo duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą funkcija nėra tapačios. Atlikdama pirmąją funkciją, muitinės profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, tačiau priimdama sprendimą duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, kaip minėta, turi įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo Profesinės sąjungos nariams arba dėl darbuotojo veiklos Profesinėje sąjungoje. Tai, kad įstatymų leidėjo profesinėms sąjungoms tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje suteikta stebėtojo teisė nekeičia ir neišplečia Profesinės sąjungos diskrecijos ribų vykdant PSĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatytą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą funkciją, savo praktikoje nuolat akcentuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3737-552/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2207-146/2016 ir kt.).

32Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju Departamentas byloje neįrodė, jog skundžiamas Profesinės sąjungos Atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas Atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui trukdo Muitinės departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Pagrįsdamas šiuos savo teiginius, pareiškėjas, priešingai nei atsakovas, pateikė teismui atitinkamus įrodymus, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai, galintys būti pagrindu skirti muitinės pareigūnui, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir skundžiamą atsakovo Atsisakymą, patvirtinantį, kad Profesinė sąjunga neteisėtai sudaro kliūtis pareiškėjui užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

33Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 6. Departamentas paaiškino, kad atlikus tarnybinį patikrinimą 2016 m.... 7. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo... 8. Profesinė sąjunga nurodė, kad atsisakydama duoti išankstinį sutikimą... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu (b.... 11. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad Muitinės departamento... 12. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos... 13. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas pažymėjo, kad iš atsakovo 2016 m.... 14. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad... 15. III.... 16. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde (b. l.... 17. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV.... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl... 21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Departamentas 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu... 23. Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės... 24. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 25. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad draudžiama pirmiau aptartą profesinių... 26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 27. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės... 28. Taigi, kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra... 29. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, patikrinusi bylą teisės taikymo ir... 30. Šiuo aspektu papildomai pabrėžtina, kad iš ginčijamo Muitinės darbuotojų... 31. Kartu pabrėžtina, kad Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos dalyvavimo... 32. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju Departamentas... 33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 35. Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą... 37. Nutartis neskundžiama....