Byla A-3738-662/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 1P-897 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui V. B..

5Pareiškėjas nurodė, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo surašyta 2015 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2412, kurioje konstatuota, jog trečiasis suinteresuotas asmuo V. B. 2015 m. liepos 24 d. neįvykdė nustatyto pavedimo paimti deklaruotų prekių mėginį ir tokiais savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus bei padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Kadangi V. B. yra Profesinės sąjungos valdymo organo narys, Departamentas, prieš skirdamas jam tarnybinę nuobaudą, 2015 m. gruodžio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą V. B., motyvuodama tuo, kad siūloma skirti tarnybinė nuobauda nėra adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Departamento nuomone, Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą, viršijo savo kompetenciją, įvertino skiriamos nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal teisės aktų nuostatas ir nuoseklią administracinių teismų praktiką, Profesinė sąjunga, spręsdama dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, turi įvertinti tik jos kompetencijai priskirtą klausimą, t. y. patikrinti, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje. Atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodytos jokios aplinkybės ar motyvai, pagrindžiantys, kad tarnybinė nuobauda V. B. skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Pareiškėjo teigimu, toks atsakovo sprendimas prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia pareiškėjo teises.

6Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui V. B., veikė vadovaudamasis Profesinių sąjungų įstatymo, taip pat teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinio patikrinimo atlikimą bei tarnybinių nuobaudų skyrimą, nuostatomis. Susipažinusi su pateikta tarnybinio patikrinimo išvada, Profesinė sąjunga nustatė, kad nebuvo ištirtos ir nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, neįvertinti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai, netinkamai nustatyta galimo pažeidimo subjektyvioji pusė, parinkta neadekvati tarnybinė nuobauda. Profesinė sąjunga vadovavosi savo veiklos principais ir ginčijamą sprendimą priėmė siekdama apginti profesinės sąjungos narį nuo neteisėtų darbdavio veiksmų. Sprendimas priimtas įvertinus tai, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, nes, gavęs informaciją apie Kauno teritorinės muitinės viršininkės, kuri nėra profesinės sąjungos narė, neteisėtus veiksmus, tarnybinio patikrinimo nepradėjo. Be to, pareiškėjas nuolat pažeidžia Profesinės sąjungos teises, trukdo jai ginti savo narių interesus, neteisėtais veiksmais didina Profesinės sąjungos narių pažeidžiamumą.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos prašymą tenkino ir panaikino Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. 1P-897 išreikštą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Kauno teritorinės muitinės posto vyresniajam inspektoriui V. B..

10Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – Statutas) profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Ši Statuto nuostata Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies taikymo prasme profesinei sąjungai yra įstatyminė garantija, suteikianti galimybę įsitikinti, ar administracijos ketinimas skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties Nr. 113-1000 27.3 punkte nustatyta, kad spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Tokios pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5; 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, Nr. 23; 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012).

11III.

12Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu.

13Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialines teisės normas, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl priimtas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu, tai įstaigos vadovo įpareigotos komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Atsakovas nurodė sutinkantis, kad Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau ji veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius, todėl ji turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama nuomonę šiuo klausimu, Profesinė sąjunga vadovavosi Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių, patvirtintų finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 (toliau – ir Taisyklės), 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl Profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau pirmosios instancijos teismas į jas nesigilino ir dėl jų nepasisakė. Atsakovo teigimu, Departamentas, ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Šią aplinkybę darbdavys turi įrodyti individualiai, tai negali būti pagrindžiama vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu, nes priešingu atveju profesinių sąjungų teisė duoti ar neduoti sutikimą būtų formali procedūra. Atsakovo teigimu, Departamentas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų dėl jo interesų pažeidimų, o teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, taip suteikdamas darbdaviui nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą.

14Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

15Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog, nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas (žr., pvz., 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, Administracinė jurisprudencija, Nr. 23, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012). Pareiškėjas pažymėjo, kad statutinės įstaigos vadovybė, nepriklausomai nuo pareigūno narystės profesinėje sąjungoje, turi turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės nepagrįstas apribojimas galėtų sutrikdyti tarnybinę drausmę, taip sukeliant pavojų viešajam interesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-853/2004 ir kt.). Pareiškėjo teigimu, atsakovas, neduodamas sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinėje sąjungoje patvirtinančios aplinkybės ir vertino pačios tarnybinės išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydamas savo kompetenciją.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV.

18Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos valdymo organo narys, teisėtumo ir pagrįstumo.

19Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

20Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

21Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Aiškinant ir taikant paminėtą normą teismų praktikoje, pripažįstama, kad, gavus darbdavio prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tarnybinę nuobaudą, profesinės sąjungos įmonėje renkamas organas turi įvertinti tik tai, ar tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra susijęs su darbuotojo (pareigūno) naryste profesinėje sąjungoje ir jo veikla renkamame šios profesinės sąjungos organe. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

22Kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl profesinės sąjungos sutikimo davimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Teismų įstatymo 33 str.).

23Aptartą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000. Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

24Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, kad teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

25Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad lemiamą reikšmę tokio pobūdžio administracinėse bylose turi fakto nustatymo klausimas, t. y. įrodymų įvertinimo klausimas.

26Iš ginčijamo Profesinės sąjungos rašto matyti, kad atsakovas savo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvavo tuo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neobjektyviai, neatsižvelgta į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo veiksmų, žala muitinei nenustatyta, dėl to sprendimas skirti nuobaudą nėra adekvati poveikio priemonė, šiuo atveju būtų pakakę vien drausminės atsakomybės taikymo procedūros. Taigi šiuo raštu pateiktas Profesinės sąjungos vertinimas dėl tarnybiniu nusižengimu įtariamo pareigūno kaltės, asmenybės, inkriminuojamos veikos padarinių ir pobūdžio. Tuo tarpu iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ketina skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje.

27Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atribojo muitinės profesinės sąjungos dalyvavimo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje stebėtojo teisėmis funkciją nuo sprendimo duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą funkcijos, nes šios funkcijos nėra tapačios. Atlikdama pirmąją funkciją, muitinės profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, tačiau priimdama sprendimą duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos pagrįstumą turi įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Tai, kad įstatymų leidėjo profesinėms sąjungoms tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje suteikta stebėtojo teisė nekeičia ir neišplečia profesinės sąjungos diskrecijos ribų vykdant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą funkciją, savo praktikoje nuolat pabrėžia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3737-552/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2207-146/2016, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4120-146/2015, 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1892-552/2015 ir kt.).

28Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas byloje neįrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams trukdo Departamentui operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, įgyvendinti visų pareigūnų lygybės principą ir tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Pagrįsdamas šiuos savo teiginius, pareiškėjas, priešingai nei atsakovas, pateikė teismui įrodymus, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka užfiksuoti tarnybiniai nusižengimai, suteikiantys pagrindą skirti muitinės pareigūnui, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo 2015 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 1P-897, kad Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga neteisėtai jam sudaro kliūtis užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

29Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 straipsnio 2 dalis), kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2483-520/2015).

30Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos (toliau – ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad, atlikus tarnybinį tyrimą, buvo surašyta 2015 m.... 6. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepime į pareiškėjo... 7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad, atsisakydamas duoti išankstinį sutikimą... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos... 11. III.... 12. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga pateikė apeliacinį... 13. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino... 14. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos atsiliepime į... 15. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV.... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės... 19. Byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu,... 20. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime... 22. Kaip matyti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs... 23. Aptartą teismų praktiką atitinkanti nuostata įtvirtinta 2014 m. spalio 20... 24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 25. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad lemiamą... 26. Iš ginčijamo Profesinės sąjungos rašto matyti, kad atsakovas savo... 27. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai atribojo muitinės... 28. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad Departamentas byloje neįrodė, jog... 29. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės... 30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą... 33. Nutartis neskundžiama....