Byla 2A-1166/2012
Dėl nuostolių atlyginimo atsakovei L. A. , trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Koralita“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos smeltė“ ir atsakovės L. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1559-253/2011 pagal ieškovės Laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovei L. A. , trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Koralita“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo nuostolių įmonei atlyginimo pagal netiesioginį ieškinį.

5Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei ir prašė priteisti iš jos 77 634 Lt nuostolių atlyginimą BUAB „Koralita“ bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Koralita“ bankroto bylą, ieškovo finansinis reikalavimas nėra realiai patenkintas, o atsakovė - vadovas (direktorius) yra padaręs žalos kreditoriams. BUAB „Koralita“ bankroto administratorius negina kreditorių interesų, neginčija neteisėtų sandorių ir taip pažeidžia kreditorių teisėtus interesus.

62006 m. birželio 1 d. UAB „Koralita“ už 4 700 Lt mėnesinį nuomos mokestį iš G. B. išsinuomojo 54,00 kv. m ploto patalpas, esančias Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Pievų take 13–1. UAB „Koralita“ patalpomis naudojosi iki 2008 m. lapkričio 20 d., t. y. iki įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Koralita“. 2011 m. kovo 8 d., nepriklausomiems turto vertintojams UAB „Resolution valuations“ atlikus minėtų nuomotų patalpų nuomos kainos vertinimą, buvo nustatyta, kad šių patalpų vieno mėnesio nuomos rinkos vertė buvo: 2006 m. sausio–gruodžio mėn. nuo 27 Lt iki 31 Lt/kv. m; 2007 m. sausio–gruodžio mėn. nuo 31 iki 35 Lt/kv. m; ir nuo 2008 m. sausio iki gruodžio mėn. nuo 30 iki 34 Lt/kv. m. Tuo tarpu pagal 2006 m. birželio 1 d. nuomos sutartį UAB „Koralita“ per mėnesį mokėjo po 87 Lt/kv. m. Nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. nuomos mokesčio permoka susidarė 3 132 Lt už vieną mėnesį (iš viso už 7 mėn. – 21 924 Lt), nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – vieno mėnesio permoka yra 2 916 Lt (per 12 mėnesių – 34 992 Lt), nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. – permoka yra 2 970 Lt, nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. – permoka už vieną mėnesį 1 836 Lt, už visą šį laikotarpį permoka yra 17 748 Lt. Tokiu būdu kreditoriams padaryta 77 634 Lt žala, kuri išieškotina iš UAB „Koralita“ valdymo organo nario direktoriaus L. A. (CK 2.87 str. 7 d.). Mano, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. ieškinį tenkino iš dalies - priteisė BUAB „Koralita“ iš atsakovės 55 822,40 Lt nuostolius ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 292 Lt bylinėjimosi išlaidas LKAB „Klaipėdos Smeltė“. Nurodė, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai teisme gali reikšti netiesioginį ieškinį. Atsakovė, kaip įmonės vadovė, sudarydama ginčijamą 2006 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartį, privalėjo veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kad jos vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus. Teismas nustatė, kad pagal patalpų nuomos sutartį buvo nustatytas 4 700 Lt nuomos mokestis, o 2008 m. vasario 1 d. patalpų nuomos sutarties pakeitimu šalys susitarė, kad nuomos mokestis nustatomas 3 580 Lt. Nurodė, kad nors atsakovė teigia, jog nuomos sutartimi buvo išnuomotos ne tik patalpos, bet ir vertinga biuro įranga, tačiau nei pagrindinėje nuomos sutartyje, nei jos pakeitime nenurodyta, kad patalpos išnuomojamos kartu su įranga. Teismas konstatavo, jog atsakovė, sudarydama patalpų nuomos sutartį, kurioje buvo nustatyta patalpų nuomos kaina 4 700 Lt per mėnesį (nuo 2008 m. vasario 1 d. – 3 580 Lt/mėn.) arba 86,20 Lt/mėn./kv. m (nuo 2008 m. vasario 1 d. - 65,60 Lt/mėn./kv.m) netinkamai vykdė savo pareigas ir nesivadovavo jos pačios į bylą pateikta turto nuomos rinkos kainos nustatymo 2006 m. kovo 14 d. pažyma, kuri buvo parengta prieš sandorio sudarymą ir apžiūrėjus patalpas, nurodyta patalpų nuomos kaina – 45 Lt/mėn./kv. m Todėl, perskaičiavęs mokėtiną nuomos mokestį po 45 Lt/mėn./kv. m, teismas sprendė, kad įmonė laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. permokėjo 44 932 Lt, o nuo 2008 m. sausio 31 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. permokėjo 10 890,40 Lt. Teismas, nustatęs faktines aplinkybes, jog atsakovė ir patalpų nuomotojas G. B. buvo UAB „Koralita“ akcininkai, juos siejo dar ir giminystės ryšys, atsakovė ginčo patalpose buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, konstatavo, kad atsakovė, sudarydama ir vykdydama bendrovei nuostolingą sandorį, sudarė sąlygas giminystės ryšiais susijusiems asmenims gauti asmeninės naudos, tuo pablogindama įmonės ūkinę finansinę padėtį, nesąžiningais veiksmais pažeidė pareigą veikti įmonės interesiais ir nedaryti jai žalos (ABĮ 19 str. 8 d.). Ieškovas įrodė visas būtinas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, o atsakovė savo kaltės nepaneigė, todėl ieškinį tenkino, tačiau tik iš dalies – teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog atsakovės į bylą pateikta turto nuomos rinkos nustatymo pažyma nėra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis patalpų nuomos kainą, ir dėl to vadovautis ieškovo pateiktais žalos apskaičiavimais pagrindžiančiais įrodymais.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10Ieškovas LKAB „Smeltė“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą ieškovo atmestų reikalavimų dalyje panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo tokius argumentus.

11Ieškovo užsakymu 2011 m. kovo 8 d. nepriklausomiems turto vertintojams UAB „Resolution valuations“ atlikus UAB „Koralita“ nuomotų patalpų nuomos kainos vertinimą, 1 kv. m kaina nuomos laikotarpiu nustatyta 27-35 Lt ribose. Tuo tarpu UAB „Koralita“ mokėjo po 87 Lt/kv. m per mėnesį. Todėl iš atsakovės turėjo būti priteista 77 634 Lt žala. Pažymi, kad žalos apskaičiavimui ieškovas naudojo vidutinę kainos reikšmę. Ta aplinkybė, kad ieškovo turto vertintojas neapžiūrėjo vertinamų patalpų neturi reikšmės kainos nustatymo teisingumui. Tuo tarpu atsakovės pateikta 2006 m. kovo 14 d. turto nuomos rinkos kainos nustatymo pažyma nėra pasirašyta turto vertintojo, nebuvo pateikta pilna turto vertinimo ataskaita, atitinkanti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimus, o tik šio straipsnio reikalavimus atitinkanti turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią.

12Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad UAB „Koralita“ nuomotų patalpų nuomos kaina buvo nustatyta atliekant viso nuomotino turto (patalpų ir jose buvusio inventoriaus) vertinimą. Ji buvo nustatyta žemesnė už turto vertintojo 2006 m. kovo 14 d. nustatytą rinkos kainą, o vėliau dar sumažinta. Nuomos santykiai nedarė įmonei jokios žalos, įmonės veikla buvo pelninga. Tai, kad sandoris UAB „Koralita“ nebuvo nuostolingas, patvirtina teismų padarytos išvados kitoje civilinėje byloje Nr. B2-86-538/2011. UAB „Koralita“ nuostolius lėmė ne ginčo sandoris, o kitų trečiųjų asmenų (tarp jų ir ieškovo) veiksmai. Turto nuomos rinkos kainos nustatymo 2006 m. kovo 14 d. pažyma jos surašymo metu buvo įprasta verslo praktikoje ir tik 2010 m. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas pateikė išaiškinimą, kuriuo uždraudė teikti tokias turto vertinimo pažymas.

13Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo spręsti ginčą teismo nuožiūra. Mano, kad 2006 m. kovo 14 d. pažyma yra tinkamas įrodymas ir juo galima vadovautis sprendžiant ginčą.

14Atsakovė L. A. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo tokius argumentus.

151. Nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad patalpos buvo nuomojamos tuščios, kai faktiškai jos buvo nuomojamos su didelės vertės organizacine, administracine biuro įranga ir technika. Tai, kad ši aplinkybė nenurodyta patalpų nuomos sutartyje, nepaneigia jos egzistavimo ir neįrodo, jog patalpos buvo nuomojamos tuščios. Tai patvirtina nustatyta bendra nuomos kaina, kuri buvo visiškai artima turto vertintojų pažymoje pateiktai patalpų ir jose buvusio kilnojamojo turto bendrai nuomos rinkos kainai. Aplinkybę, kad patalpos buvo nuomojamos su kilnojamuoju turtu patvirtino liudytojai. Lygiagrečiai nagrinėjamai bylai nagrinėjamoje byloje Nr. B2-86-538/2011 dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Klaipėdos apygardos teismas nekonstatavo patalpų nuomos sutarties nenaudingumo.

162. Teismo nurodytas faktas, kad UAB „Koralita“ pati turėjo įrangą iš esmės analogišką išnuomotose patalpose buvusiai įrangai, nepaneigia ir neįrodo, kad įmonei nebuvo reikalinga papildoma įranga. Šios aplinkybės įrodymui teismas nepagrįstai atsisakė priimti papildomus įrodymus, tokiu būdu buvo pažeista teisė į tinkamą ir nešališką teismą. Iš viso UAB „Koralita“ veikloje buvo naudojama 30 kompiuterių, iš kurių 21 priklausė įmonei, o likusius 9 kompiuterius įmonė nuomojo iš patalpų nuomotojo G. B. . Vien tai, kad patalpų nuomos sutarties šalys nepakankamai detaliai surašė nuomos sutarties ir turto perdavimo tekstą, negali lemti atsakovės atsakomybės.

173. Minėti nuomos santykiai nedarė jokios realios žalos bendrovės interesams, 2006 m. bendrovė turėjo beveik 300 000 Lt grynojo pelno. 2007 m. baigus nuostolingai, atsakovė ėmėsi veiksmų, kad patalpų nuomos kaina būtų (ir buvo) sumažinta. Apskritai patalpų nuomos sutartimi nustatyta nuomotino turto kaina buvo per 200 Lt žemesnė negu atitinkamo turto nuomos rinkos kaina. Todėl apeliantės veiksmai buvo teisėti, atitiko protingo, atidaus ir rūpestingo vadovo matą. Būtent paties ieškovo nesąžiningi veiksmai prisidėjo ir galimai nulėmė bendrovės nemokumą, iš ieškovo buvo priteistas nuostolių atlyginimas bendrovei, bet juos išieškant bendrovė jau buvo pripažinta bankrutavusia.

18Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė savo kaltės nepaneigė. Pagal 2006 m. birželio 1 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kuris sudarytas remiantis nuomos sutartimi, nuomininkui (UAB „Koralita“) buvo perduotos naudotis tik patalpos. Net ir vėlesniame 2008 m. vasario 1 d. nuomos sutarties priede Nr. 1 nėra jokių duomenų apie kilnojamojo turto nuomą. Atsakovė ir nepateikė įrodymų, kad kilnojamasis turtas priklausė nuomotojui G. B. .

19Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo spręsti ginčą teismo nuožiūra. Nurodo, kad kartu su patalpomis kai kuris kilnojamais turtas negalėjo būti neišnuomotas (šviestuvas, vonios baldų ir įrangos komplektas, sieninis seifas, signalizacija). Tačiau liudytojos F. T. parodymai nepatvirtina, kad jai buvo žinomos turto nuomos faktinės aplinkybės. Mano, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti įrodymus, kurie byloje jau buvo.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

21CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

23Nustatyta, kad 2006 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartimi (toliau – Nuomos sutartis) UAB „Koralita“ už 4 700 Lt (2008 m. vasario 1 d. - 2008 m. lapkričio 20 d. laikotarpiu – 3 580 Lt/mėn.) mėnesinį nuomos mokestį iš G. B. išsinuomojo biuro patalpoms 54 kv. m ploto patalpas, esančias Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Pievų take 13–1 (t. 1 b.l. 9-10). Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei, nes minėtas patalpų nuomos mokestis neatitiko rinkos kainų (buvo akivaizdžiai per didelis).

24Iš abiejų apeliantų skundų matyti, kad juose nekeliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, susiję su netiesioginio ieškinio pareiškimo galimybe nagrinėjamoje byloje, įmonės vadovo atsakomybės pagrindų aiškinimu, todėl šiais aspektais teisėjų kolegija išsamiau nepasisako. Apeliaciniuose skunduose iš esmės keliami klausimai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo faktines bylos aplinkybes patvirtinančių įrodymų vertinimo ir dėl to padarytų netinkamų išvadų nustatant atsakovės civilinės atsakomybės buvimą (atsakovės apeliacinio skundo motyvai) bei jos apimtį (ieškovo apeliacinio skundo motyvai). Todėl teisėjų kolegija pasisako pastaraisiais bylos aspektais.

25Apeliaciniai skundai netenkintini.

26Dėl atsakovės apeliacinio skundo.

27Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė – buvusi UAB „Koralita“ vadovė, sudarydama Nuomos sutartį, kurioje buvo nustatytas patalpų nuomos mokesčio dydis 4 700 Lt (86,20 Lt/mėn./ kv. m) per mėnesį (nuo 2008 m. vasario 1 d. – 3 580 Lt, t.y. 65,60 Lt/mėn./kv. m) netinkamai vykdė savo pareigas ir nesivadovavo jos pačios į bylą pateikta Turto nuomos rinkos kainos (45 Lt/mėn./kv. m) nustatymo pažyma (toliau- Pažyma) (t. 1 b.l. 79). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad išvada yra pagrįsta.

28Esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar Nuomos sutartis buvo sudaryta ir nuomos mokesčio dydis joje buvo nustatytas vien dėl patalpų nuomos (ieškovo pozicija), ar, nustatant nuomos mokestį, buvo įvertinta ir patalpose esanti techninė įranga bei biuro apstatymo inventorius (apeliantės pozicija) Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalys Nuomos sutartyje buvo nustačiusios nuomos mokestį tik už patalpų nuomą. Taigi, teismas sutiko su ieškovu ir iš esmės konstatavo, jog dėl jokio kito, išskyrus patalpas, turto nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija pagal į bylą pateiktus įrodymus daryti kitokią išvadą neturi pagrindo.

29CK 6.477 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. CK 6.193 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

30Nuomos sutarties 1 punktas nustatė, kad nuomininkui nuomos teise perduodamos patalpos naudoti administracinėms patalpoms ir mokant nuomos mokestį už visą nuomojamą bendrąjį plotą. Be nuomos mokesčio nuomininkas privalo mokėti mokesčius už patalpų eksploatavimą, komunalines, apsaugos, ryšių bei kitas paslaugas, susijusias su patalpų eksploatacija (Nuomos sutarties 2 p.). Pagal priėmimo-perdavimo aktą nuomotojas privalo perduoti nuomininkui patalpas (Nuomos sutarties 4.1 p.).

31Taigi, vertinant Nuomos sutarties pažodinį tekstą, nei iš paminėtų nuostatų, nei iš visų kitų Nuomos sutarties nuostatų nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuomos mokestis nuomotojui nustatomas už kokį nors patalpose esantį kilnojamąjį turtą arba patalpose esančią įrangą. Priešingų argumentų, vertinant pažodinį sutarties tekstą, nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Todėl, vertinant sutartį pažodiniu jos aspektu, sutikti su atsakovės aiškinimu apie kito patalpose esančio turto įtaką nuomos mokesčio dydžiui nebūtų pagrindo.

32Apeliantė nurodo, kad tai, jog sutartyje nėra nurodytas kito turto nuomos faktas, savaime nepaneigia šio turto nuomos, įrodinėja, kad šalys iš tikrųjų buvo susitarusios ir dėl kito patalpose buvusio turto nuomos. Teisėjų kolegija sutinka, kad kito turto nuomos vien nenurodymas sutarties tekste iš esmės dar nepaneigia kito turto nuomos galimybės. Todėl, kaip minėta, turi būti nagrinėjami ir tikrieji šalių ketinimai, o, nesant galimybės juos nustatyti, sutarties nuostatos aiškintinos analogiškų šalims protingų asmenų sutarties prasmės vertinimo standartu pateiktų į bylą įrodymų kontekste. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ir šia prasme vertinant sutarties nuostatas nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuomos mokesčio objekto.

33Iš patalpų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 taip pat matyti, kad šiuo aktu buvo perduotos tik patalpos (t. 1 b.l. 11). Taigi, ne tik, kaip minėta, Nuomos sutartyje, bet ir šiame akte nėra jokių duomenų apie kitokio turto nuomą/perdavimą. Tuo tarpu akivaizdu, kad tiek rūpestingas nuomotojas, tiek nuomininkas, siekiant išvengti Nuomos sutarties vykdymo eigoje galimų neaiškumų bei apibrėžti savo teises ir pareigas dėl šios technikos naudojimo, perduodami/priimdami patalpas su ne tik apstatymo inventoriumi, bet dar ir su 9 kompiuterių technine įranga bent minimaliai dokumentaliai fiksuotų jos buvimo, komplektacijos ir būklės, perdavimo faktus, aptartų abipuses priežiūros, aptarnavimo, reikiamo funkcionalumo užtikrinimo sąlygas, galimų kaštų šiais klausimais padengimą ir pan.

34Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Koralita“ pati turėjo kompiuterinę įrangą, kuri buvo apskaityta buhalterinėje apskaitoje ir nurodyta ilgalaikio turto sąraše (t. 1 b.l 156-159). Sulyginus Pažymos priede (t. 1 b.l. 80) nurodytą kompiuterinę techniką su kompiuterine įranga, kuri buvo apskaityta bendrovės buhalterinėje apskaitoje ir nurodyta ilgalaikio turto sąraše, matyti, kad ji yra tapati pagal markę (kompiuteriai Intel Pentium 4 1025 MB, spausdintuvai HP Lazer Jet 3015, Star 7211, kopijavimo aparatas Canon IR 1530), kas apskritai sukelia pakankamai pagrįstas abejones dėl šio turto priklausomybės nuomotojui, juo labiau, kad šiose patalpose buvo deklaruota pačios apeliantės gyvenamoji vieta. Kiekviena iš šalių turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 str.), o pagal bendrąjį įrodinėjimo principą įrodyti teigiamas aplinkybes visų pirma turi įrodyti tas, kas jas teigia. Tuo tarpu patikimų įrodymų, kad šiose patalpose buvusi kompiuterinė įranga priklausė būtent nuomotojui, į bylą nebuvo ir nėra pateikta.

35Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiu, jog išvadą, kad į nuomos mokestį buvo įskaitytas ir patalpose buvusio turto nuomos mokestis, pakankamai pagrindžia bendras nuomos mokesčio dydis, nurodytas Turto nuomos rinkos kainos nustatymo 2006 m. kovo 14 d. pažymoje Nr. III-03-078 (toliau- Pažyma) (t. 1 b.l. 79-80). Iš tikrųjų, iš Pažymos ir jos priedo turinio matyti, kad joje buvo vertinta bei nustatytas taip pat ir patalpose buvusio kilnojamojo turto nuomos mokesčio dydis (2500 Lt be PVM/mėn.). Tačiau tai per se nepatvirtina, kad į Nuomos sutartyje numatytą nuomos mokestį ir buvo įskaitytas šio turto nuomos mokestis: visų pirma, kaip jau minėta, nėra pateikta patikimų įrodymų apie šio turto priklausymą būtent nuomotojui apskritai, todėl, neįrodžius tokios aplinkybės, šio turto nuomos mokesčio mokėjimas nuomotojui neturėtų jokio teisinio pagrindo; antra, bendras (patalpų ir kito turto) nuomos mokestis pagal Pažymą būtų dar apie 200 Lt didesnis negu nustatyta Nuomos sutartyje (4 700 Lt) ir nėra pateikta įrodymų, kad Pažymoje, kuri bendrovės iniciatyva buvo užsakyta nuomotojo, nurodytas nuomos mokesčio dydis buvo bendrovei nepriimtinas, ji būtų atsisakiusi sudaryti sutartį dėl per didelio nustatyto mokesčio dydžio ir dėl to nuomotojas būtų priverstas sutikti sumažinti jo dydį.

36Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jos nurodomas aplinkybes patvirtino liudytojų parodymai, nes iš esmės tai nėra ir teisinga: kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, liudytoja F. T. nieko konkretaus apie kito turto nuomos ir jo, kaip nuomos mokesčio objekto, aplinkybes nėra nurodžiusi. Tuo tarpu liudytojas V. G. nurodė net nebuvęs susitikęs su Pažymos užsakovu apskritai (t. 2 b.l. 24-26), taigi, apie tikruosius šalių susitarimus dėl nuomotino turto bei nuomos mokesčio dydžio ir žinoti negalėjo. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog įmonei žala nebuvo padaryta, nes įmonė buvo finansiškai pajėgi, dirbo pelningai - šios aplinkybės savaime neeliminuoja žalos padarymo galimybės bei pareigos atlyginti nuostolius, padarytus viršijant įmonės veiklos normalią ūkinę riziką.

37Apeliantė nurodo, jog nuomos sutarties nenaudingumą įmonei paneigia teismų išvados, padarytos nagrinėjant bylą dėl tyčinio įmonės bankroto. Iš tikrųjų, pastarojoje byloje (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-86-538/2011) pirmosios instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad Nuomos sutartyje numatytas patalpų nuomos mokestis nėra per didelis (t. 2 b.l. 84-86). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas toje byloje grindė tuo, kad patalpos yra strategiškai patogiame rajone, palanki vieta administracinei veiklai, patogus susisiekimas, geros automobilių parkavimo aplinkybės. Tačiau, visų pirma, pažymėtina, kad ši nutartis nei nagrinėjamos bylos teismo posėdžio dieną, nei sprendimo priėmimo dieną nebuvo įsiteisėjusi, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog aptariamų aplinkybių nagrinėjamoje byloje įrodinėti nebereikėjo (CPK 182 str. 2 p.). Antra, jau esant nagrinėjamoje byloje priimtam sprendimui, tyčinio bankroto byloje apeliacinės instancijos teismas dėl nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo apskritai ir nepasisakė, tik konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad Nuomos sutartis nulėmė įmonės nemokumą ar bankroto bylos iškėlimą, t.y. vertino sutarties įtaką tik įmonės mokumui (t. 2 b.l. 87-90). Trečia, nagrinėjamoje byloje apeliantė net ir nesiremia minėtais 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties motyvais kaip turinčiais esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui, ji šiuo atveju, kaip minėta, nurodo visai kitokius argumentus - kad nuomos mokesčio dydį lėmė ne tik patalpų, bet ir jame buvusio turto nuoma. Ketvirta, bet kuriuo atveju (net ir tuo, jei nuomos mokesčio dydis apskritai galėjo būti toks kaip numatytas Nuomos sutartyje įvertinant patalpų dislokaciją ar kitus kriterijus) akivaizdu, kad apeliantė, sudarydama Nuomos sutartį, nesivadovavo Pažymoje nurodyta patalpų nuomos kaina, nors, kaip minėta, nėra jokių įrodymų, kad nuomotojas - apeliantės brolis bei įmonės akcininkas - būtų jai prieštaravęs ir nesutikęs nuomoti patalpas už joje nurodytą mokesčio dydį. Taigi, neįrodžius faktinės aplinkybės, kad šalys nuomos mokesčio dydį nustatė įvertindamos ir kito patalpose buvusio turto nuomą, apeliantės civilinės atsakomybės klausimas kyla ir tuo aspektu, kad ji - sąmoningai ar ne – sutiko su vos ne dvigubai didesniu patalpų nuomos mokesčio dydžiu negu tas, kuris patalpoms nustatytas Pažymoje, kuri ir buvo užsakyta būtent nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo patvirtinimui, ir kuriuo vadovaujantis galėjo būti sudaryta sutartis (CK 2.87 str. 1, 3, 7 d. d., ABĮ 19 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydžio klausimą, būtent ir vadovavosi Pažymos duomenimis apie patalpų nuomos mokesčio dydį.

38Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme - iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad papildomus įrodymus priimti iš esmės buvo atsisakyta dėl to, kad jie byloje yra, be to, jie yra pateikti apeliacinės instancijos teismui ir, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nekeičia virš minėtų išvadų.

39Kiti apeliacinio skundo argumentai, neįrodžius, jog nuomos mokestis buvo nustatytas įvertinant ir kito turto, o ne tik patalpų nuomą, ir, juo labiau, neįrodžius, kad patalpose buvęs turtas apskritai priklausė nuomotojui, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

40Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

41Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, vadovavosi Pažymoje nurodytu patalpų nuomos mokesčio dydžiu (45 Lt/kv. m/ mėn.). Ieškovas įrodinėja, kad žalos dydžiui nustatyti Pažyma nėra tinkamas įrodymas, todėl reikia vadovautis jo pateikta turto vertinimo ataskaita, kurioje patalpų nuomos mokesčio dydis nurodomas 27- 35 Lt/mėn/kv. m ribose (t. 1 b.l. 13).

42Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ieškovo argumentais, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus turto vertintojas turi parengti turto vertinimo ataskaitą, o tokia ataskaita atsakovės į bylą pateikta nebuvo. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateikta Pažyma, pasirašyta turto vertintojo įgalioto asmens su turto vertintojo antspaudu, taip pat gali būti pripažinta rašytiniu įrodymu, kuriame nurodyti duomenys vertintini kitų į bylą pateiktų įrodymų kontekste (CPK 177 str. 1 d., 180 str., 185 str., 197 str. 1 d.). Juo labiau, kad iš teismo posėdyje apklausto turto vertintojo įgalioto asmens paaiškinimų matyti, kad tuo metu tokia pažymų teikimo praktika buvo paplitusi. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, ir jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovu dėl to, kad pagrindu žalos dydžiui nustatyti besąlygiškai turi būti vadovaujamasi tik jo pateikta turto vertinimo ataskaita.

43Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir ieškovo pateiktoje ataskaitoje nurodyta, jog 2006 – 2008 m. m. analogiškų patalpų nuomos kainos svyravo 25-40 Lt/ mėn./kv. m ribose, ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 45 Lt/ mėn./kv. m mokesčio dydis yra itin nukrypstantis nuo ataskaitoje nurodytų dydžių. Pažymėtina, kad iš UAB „Koralita“ ir L. Ž. 2007 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutarties matyti, kad šiuo atveju patalpos buvo nuomojamos už 48 Lt/mėn./kv. m mokestį (t. 2 b.l. 2-5), t.y. didesnį, bet taip pat artimą nustatytam Pažymoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pagrindo išvadai apie žalos įmonei padarymą, jei dėl tam tikrų priežasčių (prestižo, kitų priežasčių sąlygoto reikalingumo nuomoti būtent tas konkrečias patalpas ir pan.) geroje finansinėje padėtyje esanti įmonė nuomotų patalpas ir už protingumo ribose didesnį nuomos mokestį negu nustato turto vertintojai (priešingu atveju viršutinė nuomos mokesčio riba apskritai teisėtai negalėtų didėti, nes nuoma už didesnį mokestį būtų vertinama kaip žala). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog vien dėl to, kad nebuvo pateikta Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus atitinkanti ataskaita, negalima vadovautis Pažymos duomenimis, kai jie, vertinant juos kitų įrodymų kontekste, negali būti laikomi akivaizdžiai neteisingais.

44Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės sąlygas, bei nepažeidė procesinių teisės normų įvertinant byloje esančius įrodymus. Dėl to apeliaciniai skundai atmetami, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

45Šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Tačiau iš atsakovės jis nepriteistinas – pareikštas netiesioginis ieškinys bankrutuojančios įmonės naudai, todėl atsakovė neprivalo mokėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

47Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl įmonės vadovo nuostolių įmonei atlyginimo pagal... 5. Ieškovas pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei ir prašė priteisti iš... 6. 2006 m. birželio 1 d. UAB „Koralita“ už 4 700 Lt mėnesinį nuomos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. ieškinį tenkino iš dalies -... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10. Ieškovas LKAB „Smeltė“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos... 11. Ieškovo užsakymu 2011 m. kovo 8 d. nepriklausomiems turto vertintojams UAB... 12. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 13. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo spręsti... 14. Atsakovė L. A. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 15. 1. Nėra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai. Teismas padarė nepagrįstą... 16. 2. Teismo nurodytas faktas, kad UAB „Koralita“ pati turėjo įrangą iš... 17. 3. Minėti nuomos santykiai nedarė jokios realios žalos bendrovės... 18. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė... 19. Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo spręsti... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados... 21. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje... 23. Nustatyta, kad 2006 m. birželio 1 d. patalpų nuomos sutartimi (toliau –... 24. Iš abiejų apeliantų skundų matyti, kad juose nekeliami teisės aiškinimo... 25. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 26. Dėl atsakovės apeliacinio skundo.... 27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad apeliantė – buvusi UAB... 28. Esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar Nuomos sutartis buvo sudaryta ir nuomos... 29. CK 6.477 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuomos sutartyje turi būti nurodytas... 30. Nuomos sutarties 1 punktas nustatė, kad nuomininkui nuomos teise perduodamos... 31. Taigi, vertinant Nuomos sutarties pažodinį tekstą, nei iš paminėtų... 32. Apeliantė nurodo, kad tai, jog sutartyje nėra nurodytas kito turto nuomos... 33. Iš patalpų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 taip pat matyti, kad šiuo aktu... 34. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Koralita“ pati... 35. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo teiginiu, jog... 36. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad jos... 37. Apeliantė nurodo, jog nuomos sutarties nenaudingumą įmonei paneigia teismų... 38. Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl procesinių normų pažeidimo... 39. Kiti apeliacinio skundo argumentai, neįrodžius, jog nuomos mokestis buvo... 40. Dėl ieškovo apeliacinio skundo.... 41. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį,... 42. Teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ieškovo... 43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ir ieškovo pateiktoje... 44. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 45. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 2... 47. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą....