Byla 2A-937-370/2012
Dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-48-83/2012 pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bei atsakovės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012-01-11 sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad jo su atsakove sudaryta darbo sutartis 2008-09-30 buvo nutraukta ne darbdavio nurodytu teisiniu pagrindu (DK 125 str. 1 d.), o pagal DK 127 str. 2 dalį; iš atsakovės priteisti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (5 060,50 Lt), atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Lt išeitinės išmokos jau sumokėta, šią sumą sumažinti iki 4 060,50 Lt; priteisti 18 047,12 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo darbo sutarties nutraukimo (2008-09-30) iki galutinio atsiskaitymo (2009-04-29); priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad nuo 1996-05-15 dirbo UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ direktoriumi, o nuo 2008-04-30 iki 2008-09-30 – direktoriaus pavaduotoju. 2008-09-30 buvo atleistas iš darbo DK 125 str. 1 dalis pagrindu – šalių susitarimu. Ieškovas pripažino, kad parašė 2008-09-18 prašymą atleisti jį iš darbo šalių susitarimu, prašyme nenurodė priežasčių, tačiau nurodė, kad 2008-06-06 buvo parašęs kitą prašymą atleisti iš darbo dėl ligos. Ieškovas tiksliai neatsimena atsakovės pozicijos dėl pastarojo prašymo, tik pamena, jog sutarė, kad jam bus leista išnaudoti sukauptas atostogas, po kurių jis bus atleistas. Baigiantis paskutinių atostogų laikotarpiui jis buvo paprašytas parašyti naują prašymą, t. y. 2008-09-18, kurio pagrindu ir buvo atleistas iš darbo. Ieškovo teigimu, darbdavys nebuvo sąžiningas ir teisingas, neatsižvelgė į ieškovo, kaip silpnesnės šalies, padėtį, nesiaiškino, kokios tikrosios ieškovo pareiškimo padavimo priežastys, nors darbdavys apie ligą žinojo. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta 2008-09-30, o 3 881,50 Lt įsiskolinimas išmokėtas 2009-04-29, t. y. po 211 kalendorinių dienų. Be to, dėl atsakovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės bendrovės turto iššvaistymo dėl ieškovo veiksmų, iškeltos civilinės bylos pagal Kūno kultūros ir sporto departamento ieškinį dėl žalos atlyginimo. Dėl ilgai užsitęsusių procesų, patirtų išgyvenimų, pablogėjo ieškovo sveikata, buvo reikalinga psichologinė bei gydytojų pagalba, ieškovas patyrė neturtinės žalos.

4Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas jo pageidavimu nuo 2008-09-30 DK 125 str. 1 dalies pagrindu, t. y. šalių susitarimu, išmokant ieškovui 1 000 Lt kompensaciją. Ieškinyje nurodomo ankstesnio 2008-06-06 prašymo atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva, t. y. DK 127 str. 2 dalies pagrindu, nėra. 2008-09-29 atsakovo įsakyme įsivėlusi gramatinė klaida, kuri buvo ištaisyta įsakymo pasirašymo momentu ir apie tai ieškovas žinojo. Ieškovas nepateikė jo sunkią sveikatos būklę patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovė apie tokių aplinkybių buvimą negalėjo žinoti. Ieškovo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką taip pat nepagrįstas, kadangi būdamas atsakovės direktoriumi ieškovas bendrovei neteisėtais veiksmais padarė didelę turtinę žalą, dėl to bendrovės finansinė padėtis tapo prasta, įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nurodo neturtinę žalą patyręs tuomet, kai atsakovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o taip pat inicijuota civilinė byla dėl žalos atlyginimo. Ieškovas neįrodė patirtos neturtinės žalos egzistavimo fakto.

5Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senatį (DK 297 str. 1 d.).

6Palangos miesto apylinkės teismas 2012-01-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo formuluotę nustatydamas, kad ieškovas atleistas pagal DK 127 str. 2 dalį, t.y. darbuotojo pareiškimu dėl ligos, trukdančios tinkamai atlikti darbą, ieškovui iš atsakovės priteisė 4 060,50 Lt dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, 18 047,12 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką bei 1 377 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 663,03 Lt žyminio mokesčio bei 16,39 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; iš ieškovo valstybės naudai priteisė 7,41 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas serga Parkinsono liga ir jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, apie ieškovo ligą medicininiuose dokumentuose pirmieji įrašai jau buvo 2001–2003 metais, todėl teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovė žinojo apie ieškovo ligą. Atsižvelgęs į ieškovo pareiškimo pateikimo aplinkybes – pareiškimas dėl atleidimo iš darbo buvo paduotas ieškovui ilgai sirgus, pareiškimo turinį (pareiškime nėra konkrečiai nurodyta pagal kurį DK straipsnį ar jo dalį ieškovas nori būti atleistas), į tai, kad bendrovėje buvo konfliktiška aplinka ieškovo atžvilgiu, teismas padarė išvadą, kad darbdavys nebuvo pakankamai sąžiningas ir teisingas, neatsižvelgė į ieškovo, kaip silpnesnės teisinių santykių šalies, padėtį, išprusimą, įstatymo žinojimą, nesiaiškino, kokios yra pareiškimo padavimo tikrosios priežastys. Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą atleisti jį iš darbo, kai prašyme nenurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir įsakmiai nenurodyta, kad darbuotojas pageidauja darbo sutartį nutraukti, bei turėdamas duomenų dėl darbuotojo ligą, turėjo pareigą įvertinti susidariusią situaciją ir tinkamai suformuluoti atleidimo pagrindą, palankesnėmis darbuotojui sąlygomis. Nutraukus darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 dalies pagrindu ieškovui priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kuri mažintina ieškovui atsakovės jau išmokėta 1 000 Lt suma. Kadangi darbo sutartis buvo nutraukta 2008-09-30, o 3 881,50 Lt atsakovės įsiskolinimas ieškovui buvo sumokėtas 2009-04-29, t. y. tik po 211 dienų, už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovui iš atsakovė priteistinas vidutinis darbo užmokestis (DK 141 str. 3 d.), nes atsakovė neįrodė, kad uždelsė atsiskaityti dėl ieškovo kaltės. Ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą teismas atmetė kaip neįrodytą.

7Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškinio reikalavimai, panaikinti ir šiuos reikalavimus atmesti. Nurodo, kad teismas, pakeisdamas ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai nustatė ieškovo valią. Teismas netinkamai įvertino ieškovo prašymus suteikti jam atostogas bei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kokia nors forma išreiškęs savo valią būti atleistu dėl jo ligos ar blogos sveikatos, trukdančios atlikti darbą. Pats ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad savo prašyme atsakovui nenurodė atleidimo iš darbo priežasčių, neginčijo aplinkybės, kad niekuomet neteikė atsakovei prašymo atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 dalį, neteikė ligą ar neįgalumą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovo sveikatos būklė jam neleidžia toliau vykdyti direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir už patį ieškovą negalėjo šios aplinkybės konstatuoti. Vien faktas, kad ieškovas darbo pas atsakovę metu tam tikrą laiką nedirbo, nes sirgo, neįrodo, jog buvo pagrindas atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 127 str. 2 dalį. Joks įstatymas neįpareigoja darbdavio domėtis įstatymų saugoma darbuotojų privataus gyvenimo dalimi. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis darbdaviui išreiškė valią būti atleistas pagal DK 127 str. 2 dalį, kad pateikė darbdaviui ligą ar neįgalumą patvirtinančius įrodymus, kad tokie įrodymai buvo pakankamas pagrindas atleisti ieškovą jo prašomu pagrindu. Ieškovo su ieškiniu pateikti sveikatos būklę patvirtinantys dokumentai išduoti po daugiau nei pusantrų metų nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos, be to, jie nepakankami konstatuoti, jog ieškovas nebegali dirbti dėl sveikatos būklės. Atsakovė neturėjo pagrindo atleisti ieškovo iš darbo kitu pagrindu, nei ieškovas nurodė savo 2008-09-18 prašyme. Bendrovės valdyba būtent šį prašymą svarstė 2008-09-23 posėdyje ir jam pritarė. Ieškovas apie šį sprendimą buvo informuotas, pasirašytinai susipažino su 2008-09-29 įsakymu dėl atleidimo ir tik praėjus beveik trejiems metams pareiškė ieškinį. Teismo išvada, kad ieškovas byloje laikytinas silpnąja šalimi yra nepagrįstas, nes ieškovas apie 12 metų dirbo direktoriumi, dar pusmetį – direktoriaus pavaduotoju. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl DK 141 str. 1 dalies taikymo. Apelianto nuomone, 2008-09-29 įsakymas patvirtina šalių susitarimą dėl kitokios nei DK 141 str. 2 dalyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos. Atsakovė, atsižvelgdama į ekonominę padėtį, gavus pajamas, įsipareigojo pirmiausia atsiskaityti su ieškovu, o ieškovas savo parašu patvirtino sutikimą su tokia atsiskaitymo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, kadangi nevertino liudytojos D. K., kuri ieškovo atleidimo iš darbo momentu dirbo atsakovės direktore, byloje duotų parodymų apie ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybes.

8Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad darbdavys apie ieškovo ligą turėjo neginčijamus įrodymus ir privalėjo aiškintis ir tinkamai įvertinti susidariusią situaciją. Atsakovės pateiktoje 2008-05-29 ūkinės–finansinės veiklos patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog bendrovės vadovas K. P. nuo 2008-01-07 iki 2008-05-26 be pertraukų serga. Be to, bendrovėje dirbdavo ne daugiau kaip 12 darbuotojų, todėl informacija apie darbuotojų sveikatos būklę tikrai buvo žinoma visiems. Prašymą atleisti iš darbo šalių susitarimu ieškovas pateikė paprašytas atsakovės direktorės, tikėdamasis didesnės nei dviejų mėnesių išeitinės išmokos. Be to, atleidimo metu ieškovui buvo 65 metai, tai taip pat yra pagrindas atleisti iš darbo DK 127 str. 2 dalies pagrindu. DK 125 str. įsakmiai reikalauja raštiško susitarimo dėl sutarties nutraukimo. Jo nebuvimą patvirtina 2008-09-30 išgautas ieškovo prierašas 2009-09-18 prašyme, kad ieškovas sutinka su išeitine kompensacija. Sutikimas buvo išgautas pasinaudojus ieškovo ligos paūmėjimu, susiklosčiusia sunkai ekonomine šeimos būkle. Be to, toks sutikimas turėjo būti įformintas per 7 dienas nuo prašymo pateikimo. Apeliantės nurodytas įsipareigojimas atsiskaityti su ieškovu pirmiau yra deklaratyvus, nepaneigiantis darbdavio prievolės atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo dieną. Apelianto argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti. Liudytojos D. K. parodymai yra subjektyvūs, nes visus ginčijamus veiksmus atliko ji, šiuo matu dirba pas trečiąjį asmenį ir tai sudarė teismui pagrindą jos parodymus vertinti kaip nepatikimus.

9Trečiasis asmuo atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1996-05-15 dirbo atsakovės direktoriumi, o nuo 2008-04-30 iki 2008-09-30 – direktoriaus pavaduotoju (b. l. 9, 10). Ieškovas 2008-09-18 pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2008-09-30 šalių susitarimu (b. l. 70). 2008-09-23 valdybos posėdyje nutarta sutikti atleisti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pavaduotojo pareigų šalių susitarimu nuo 2009-09-30, išmokant ieškovui 1 000 Lt (b. l. 11). 2008-09-29 direktorės D. K. įsakymu ieškovas atleistas iš darbo nuo 2008-09-30, buhalterei pavesta išmokėti ieškovui 1 000 Lt išeitinę kompensaciją (b. l. 12).

12Dėl atleidimo iš darbo pagrindo.

13Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės motyvais šiuo klausimu. Darbuotojas, prašydamas DK 127 str. 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo prašyme, be kita ko, turėtų nurodyti konkrečią priežastį, kuri, jo nuomone, teikia pagrindą nutraukti darbo sutartį, bei ją pagrįsti. Aptariama teisės norma, skirtingai nei DK 127 straipsnio 1 dalis, nenustato, kad įspėjimo terminui pasibaigus darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą, nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimą ir jų svarbą visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (DK 124 straipsnis). Jei kyla darbuotojo ir darbdavio nesutarimų dėl aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas konstatuojamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010, publikuota teismų praktikoje Nr. 34, 2011 m. Dėl DK 127 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo).

14Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašė atsakovę nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 dalies pagrindu dėl savo ligos ar neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti direktoriaus pavaduotojo darbą (CPK 178 str.). Pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai neprisimena prašymo formuluotės, kokį atleidimo pagrindą buvo nurodęs, nuo kada prašė atleisti, kurią dieną su direktore susitiko, ką ji sakė. Taip pat pripažino, jog 2008-09-18 pateikė pakartotinį prašymą atleisti iš darbo, kadangi 2008-06-06 prašymas tapo nebeaktualaus, nes po pastarojo prašymo ieškovas dar tris kartus prašė išleisti jį kasmetinių atostogų, pripažino, jog su 2008-09-18 prašymu nepateikė jokių dokumentų, vadinas, ir jo sveikatos būklę patvirtinančių (CPK 185 str. 5 p., 187 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, atsakovei nebuvo jokio teisėto pagrindo atleisti ieškovą iš darbo DK 127 str. 2 dalies pagrindu dėl ieškovo ligos ar neįgalumo.

15DK 125 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas šalių susitarimu, taip pat reglamentuota darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka. Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus bei pasekmes. Ieškovas prašymą atleisti jį iš darbo šalių susitarimu pateikė prieš tai tris kartus pateikęs prašymus dėl atostogų (b. l. 64–70), t. y. jis turėjo pakankamai laiko savo valiai suformuoti, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo valios trūkumus nei iki minėto prašymo pateikimo, nei po jo, pasirašė įsakymą dėl atleidimo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad byloje nagrinėjamu atveju ieškovas nelaikytinas silpnąja šalimi, nes daugelį metų pats dirbo atsakovės direktoriumi, todėl jo negalima įtarti ir neišprusimu ar darbo santykius reglamentuojančių įstatymų nežinojimu, juo labiau, kad pats ieškovas ieškinyje tokiomis aplinkybėmis ir nesirėmė. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovo pareiškime nenurodytos atleidimo iš darbo priežastys, yra nepagrįstas, kadangi darbuotojas neprivalo darbdaviui atskleisti savo valinio sprendimo priėmimo priežasčių, o darbdavys – reikalauti jas nurodyti. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovo prašyme atleisti jį iš pareigų įsakmiai nenurodyta, kad darbuotojas pageidauja darbo sutartį nutraukti, taip pat yra nepagrįstas, nes pats ieškovas net neteigė, jog prašymu ketino tik pakeisti darbo pareigas, o ne nutraukti darbo sutartį. Dispozityvumo principas darbo teisėje reiškia, kad šalys turi teisę susitarti dėl kompensacijos dydžio ir jos išmokėjimo terminų, tai gali būti pasiekiama derybų metu. Darbdavys gali siūlyti arba nesiūlyti kompensaciją, o darbuotojas gali jos reikalauti arba ne. Darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovas, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu dėl piniginės kompensacijos dydžio, turėjo teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Darbo santykių šalims pasirašius susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo, preziumuojama, kad darbuotojas sutiko su darbdavio išdėstytomis sąlygomis, todėl toks susitarimas šalims įgijo įstatymo galią ir turėjo būti vykdomas (CK 6.189 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2004). Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog raštiško susitarimo nebuvimą patvirtina 2008-09-30 ieškovo prierašas 2009-09-18 prašyme, kad su išeitine kompensacija 1 000 Lt sutinka. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino DK 125 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo procedūras. Netgi atskiro rašytinio pasiūlymo nutraukti darbo sutartį nepateikimas kai kuriais atvejais gali nebūti pakankamu pagrindu pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu dėl DK 125 straipsnyje įtvirtintos procedūrų pažeidimo, pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu gali netgi sutapti viename dokumente, nes svarbiausia yra šalių valia, o ne jos įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-59/2007). Byloje nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginių dėl jo valios trūkumų prašant nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (CPK 185 str.).

16Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė DK 127 str. 2 dalies ir 125 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo naikintina ir šis ieškovo reikalavimas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas šalių susitarimu, naikintina kaip nepagrįsta ir sprendimo dalis dėl 4 060,50 Lt išeitinės išmokos priteisimo (DK 140 str.), atmetant šį ieškovo reikalavimą.

17Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.

18Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, t. y. atsiliepime į ieškinį (b. l. 38–48) ir triplike (b. l. 114–119), atsikirtinėjo į ieškovo reikalavimą įrodinėdama ieškovo kaltę dėl atsiskaitymo uždelsimo, o ne susitarimą su ieškovu – pastaroji versija atsirado tik teismo posėdžio metu (b. l. 146). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad 2008-09-29 atsakovės įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kuriame pasirašė ieškovas, laikytinas susitarimu dėl atsiskaitymo tvarkos DK 141 str. 1 dalies prasme, kadangi nenustatyti konkretūs atsiskaitymo terminai, atsiskaitymas susietas su sąlyga, kurios atsiradimo fakto ieškovas negali žinoti, sąlygos atsiradimo fakto konstatavimas priklauso išimtinai nuo atsakovės subjektyvaus vertinimo (CK 1.68 str. 4 d.). Buvusi atsakovės direktorė D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendrovė pajamų neturėjo nuo rugsėjo iki naujų metų (b. l. 149). Atsakovė net neįrodinėjo, kad nuo 2008-09-29 iki 2009-04-29 (atsiskaitymo dienos) nebuvo gavusi jokių pajamų.

19Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė DK 141 straipsnio nuostatas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų ir pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CK 141 str. 3 d.).

20Pakeitus sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovui priteista 18 047,12 Lt, kurie sudaro ~56 proc. nuo visos ieškiniu reikalautos sumos (32 107,62 Lt), todėl iš atsakovės priteistina 1 120 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, 539 Lt žyminio mokesčio ir 13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.).

21Iš dalies (~18 proc.) tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovei priteistina 120 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 172, CPK 93 str. 2, 3 d.). Ši suma įskaitytina į atsakovės ieškovui mokėtinas bylinėjimosi išlaidas.

22Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

Nutarė

23Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti iš dalies – panaikinti sprendimo dalis dėl ieškovo K. P. atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, 4 060,50 Lt išeitinės išmokos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

24Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

25Iš atsakovės UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ priteisti 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. P. ir 552 Lt valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas ieškiniu teismo prašė nustatyti, kad jo su atsakove sudaryta darbo... 4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo... 5. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senatį (DK 297 str. 1... 6. Palangos miesto apylinkės teismas 2012-01-11 sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo... 8. Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo,... 9. Trečiasis asmuo atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1996-05-15 dirbo atsakovės direktoriumi, o... 12. Dėl atleidimo iš darbo pagrindo.... 13. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantės motyvais šiuo klausimu.... 14. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašė atsakovę nutraukti darbo sutartį... 15. DK 125 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas šalių... 16. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 17. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką.... 18. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, t. y. atsiliepime į ieškinį (b.... 19. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 20. Pakeitus sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.).... 21. Iš dalies (~18 proc.) tenkinus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovei... 22. Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,... 23. Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti iš... 24. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 25. Iš atsakovės UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ priteisti 1 000...