Byla e2-13711-639/2018
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,

2šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. J., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 989,32 Eur negrąžinto kredito, 121,09 Eur palūkanų, 23,20 proc. mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 989,32 Eur nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 352,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 45,35 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

62.

7Papildomai nurodė, jog tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „BnP Finance“ ir atsakovo 2017 m. gruodžio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ). Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 543,68 Eur palūkanų ir 360,00 Eur administravimo mokesčio. 2018 m. liepos 31 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 pradinis kreditorius BnP Finance“ AB perleido ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal anksčiau minėtą vartojimo kredito sutartį.

83.

92018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo D. J. 989,32 Eur negrąžinto kredito, 121,09 Eur mokėjimo palūkanų, 45,35 Eur delspinigių, 352,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 23,20 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą kredito sumą 989,32 Eur, nuo reikalavimo perleidimo dienos t. y. 2018 m. liepos 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1508,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB “Legal Balance”.

104.

11Atsakovas D. J. nustatytu terminu pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti 2018 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimą, nurodė, kad su priimtu teismo preliminariu sprendimu nesutinka. Savo prieštaravimus atsakovas grindžia tuo, kad visų pirma, pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir naujojo kreditoriaus UAB „Legal Balance“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pateikė teismui ieškinį yra neteisėta ir negaliojanti. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 221straipsnio l dalimi, vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal vartojimo kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui, tuo tarpu ieškovas, t.y. UAB „Legal Balance“ nėra įrašytas į Lietuvos banko administruojamą viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, todėl minėta reikalavimo perleidimo sutartis laikytina neteisėta. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog reikalavimo perleidimo sutartis jam (skolininkui) pateikta nebuvo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnį atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu atliktą reikalavimo teisės perleidimą, todėl atsakovui nekyla prievolė įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus naujajam kreditoriui, nes naujasis kreditorius pilnai neįvykdė įstatymų nustatytų reikalavimų tinkamai informuoti skolininką apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

125.

13Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovas neteisėtai, pažeisdamas VKĮ nuostatas, nutraukė kredito sutartį, kadangi vartojimo kredito sutartis gali būti nutraukta tik esant visų kredito sutarties nutraukimo sąlygų visumai. Tuo tarpu nei ieškovas nei pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ nesilaikė įpareigojimo įteikti atsakovui pranešimą apie sutarties nutraukimą, kadangi iš ieškovo pateikiamų dokumentų matyti, jog visi atsakovui (gyvenančiam adresu ( - ) Klaipėda) siųsti dokumentai ir pranešimai buvo siųsti netiksliu adresu ( - ) Klaipėda, dėl to nebuvo įteikti atsakovui, atsižvelgiant į tai atsakovas laiko, jog tinkamai neinformavus atsakovo apie kredito sutarties su juo nutraukimą, kreditorius neturi teisės reikšti pateiktame ieškinyje nurodytų reikalavimų. Atsakovas taip pat nesutinka su apskaičiuotu administravimo mokesčiu ir nesutinka jo mokėti. Nurodo, jog reikalavimas mokėti sutarties administravimo mokestį po sutarties nutraukimo yra nesąžiningas ir pažeidžiantis atsakovo, kaip vartotojo, teises. Apskritai, atsakovo vertinimu šis mokestis laikytinas užslėptomis palūkanomis. Šis mokestis turėtų būti vieno dydžio ir nepriklausyti nuo paskolos dydžio. Šios konkrečios bylos atveju administravimo mokesčio dydis 360 Eur sudaro 36 %, skaičiuojant nuo 1000 Eur kredito sumos. Atsakovo teigimu, iš pradinio kreditoriaus internetinėje svetainėje skelbiamos naujos vartojimo kredito sutarties redakcijos (bendrųjų sąlygų 8.6. p.) turinio matyti, kad kredito davėjui nutraukus sutartį, kredito gavėjas privalo „<...sumokėti Sutarties administravimo mokestį už visą Vartojimo kredito sutarties terminą... >. Ši naujoji sutarties redakcija rodo pasikeitusią kreditoriaus nuostatą dėl administravimo mokesčio. Atsakovas taip pat pažymi, kad kredito sutarties sudarymo metu paskolą suteikęs kreditorius patikino atsakovui, kad administravimo mokestis nebus skaičiuojamas grąžinus paskolą anksčiau termino arba nutraukus kredito sutartį.

146.

15Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, jog atsakovo nurodomos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos, įstatyme numatyta, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti vartojimo kredito sutartį, įspėjęs vartojimo kredito davėją patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu (VKĮ 19 straipsnis), įstatyme numatytais terminais. Patvariąja laikmena minėto įstatymo prasme be kita ko laikomas ir rašytinis pranešimas, kuriuo atsakovas buvo informuotas apie vartojimo kredito nutraukimą. Taigi pradinis kreditorius, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, pasinaudodamas sutartyje bei VKĮ nustatyta tvarka, šią sutartį nutraukė siųsdamas pranešimus paties atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu Klaipėda, ( - ). Pradinis kreditorius 2018 m. balandžio 24 dieną išsiuntė atsakovui raginimą padengti įsiskolinimą, 2018 m. gegužės 9 dieną – pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą. Pažymima, kad atsakovui buvo suteiktas papildomas terminas, t.y. iki 2018 m. gegužės 25 dienos padengti esamą įsiskolinimą, tačiau atsakovas įsiskolinimo nepasidengė ir nesusisiekė dėl įsiskolinimo padengimo. Atsižvelgiant į tai, su atsakovu sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) buvo nutraukta 2018 m. gegužės 25 dieną. Kadangi sutartis buvo nutraukta, reikalavimo perleidimo sutartis dėl minėtos prievolės galėjo būti sudaryta, o apie jos sudarymą atsakovas buvo tinkamai informuotas elektroniniu paštu bei gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas taip pat pažymi, jog kredito sutarties sąlygos atsakovui buvo pateiktos ir žinomos dar prieš sutarties sudarymą, pasirašydamas sutartį atsakovas prisiėmė kredito sutartyje numatytus įsipareigojimus, todėl savo prievolių nevykdymo atsakovas negali teisinti naudodamasis Vartotojų teisių apsaugos priemonėmis. Ieškovas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas pareigos grąžinti įsiskolinimą neginčija, tačiau pateiktuose prieštaravimuose nenurodo, dėl kokių priežasčių nevykdo prisiimtų įsipareigojimų (įmokų nemoka nei pradiniam kreditoriui nei naujajam kreditoriui), nepateikia duomenų, kad sutartį vykdo, pranešė kreditoriui apie galimus įmokų vėlavimus ar bandė tartis su kreditoriumi dėl įmokų mokėjimo tvarkos pakeitimų.

167.

17Į 2019 m. sausio 14 d. vykusį bylos nagrinėjimą atsakovas D. J. neatvyko, apie teismo posėdį atsakovas informuotas tinkamai 2018 m. gruodžio 19 d. šaukimas išsiųstas per EPP sistemą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

188.

19Ieškovo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

209.

21Byla nagrinėjama šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

22Teismas konstatuoja:

23preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

2410.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „BnP Finance“ ir atsakovo 2017 m. gruodžio 14 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. ( - ) pagrindu atsakovui buvo suteiktas 1000 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Pagal sutartyje numatytus įsipareigojimus atsakovas privalėjo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 543,68 Eur palūkanų ir 360,00 Eur administravimo mokesčio (el. b. l. 16-17). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų 2018 m. gegužės 25 d. vienašališku kreditoriaus AB „BnP Finance“ pranešimu kredito sutartis buvo nutraukta (el. b. l. 39). 2018 m. liepos 31 d. sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2018-08/01 pradinis kreditorius „BnP Finance“ AB perleido ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal anksčiau minėtą vartojimo kredito sutartį (el. b. l. 9-15). 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimtu preliminariu sprendimu, naujojo kreditoriaus – ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinys tenkintas ir ieškovo naudai iš atsakovo D. J. buvo priteista 989,32 Eur negrąžinto kredito, 121,09 Eur mokėjimo palūkanų, 45,35 Eur delspinigių, 352,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 23,20 procentų dydžio mokėjimo palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą kredito sumą 989,32 Eur, nuo reikalavimo perleidimo dienos t. y. 2018 m. liepos 31 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1508,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. spalio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 138,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2611.

27Atsakovas, pateiktuose teismui prieštaravimuose, pripažino, kad, iš tiesų, yra gavęs iš pirminio kreditoriaus paskolą, tačiau nurodė, kad nesutinka su kredito sutartyje numatytu administravimo mokesčio dydžiu, taip pat teigia, kad ieškovas UAB „Legal Balance“ apskritai neturėjo teisės reikšti ieškinį, nes jokių reikalavimo teisių į atsakovą D. J. neturi, kadangi tarp UAB „Legal Balance“ ir „BnP Finance“ AB sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra neteisėta, negalėjo būti sudaryta, nes ieškovas, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis nėra laikomas kredito davėju, ir nėra įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartis su juo nebuvo nutraukta, nes atsakovas tinkamai kaip numatyta Vartojimo kredito įstatyme, informuotas apie sutarties nutraukimą nebuvo (el. b. l. 43-46).

2812.

29Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus ir prašo 2018 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (el. b. l. 85-90).

30Dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir atsakovo įspėjimo apie sutarties nutraukimą

3113.

32Atsakovas teigia, jog kredito sutartis nėra nutraukta, nes sutarties vienašališkas nutraukimas yra neteisėtas, kadangi pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo siunčiamas klaidingu adresu ir atsakovas jo negavo.

3314.

34Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, vienas iš jų - vienašališkas sutarties nutraukimas.

3515.

36Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio (kraštutinė priemonė) priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalis suteikia teisę sutarties šalims nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. net ir tada, kai CK prasme pažeidimas nėra esminis, arba šalys gali susitarti, kokius sutarties pažeidimus laikys esminiais, teikiančiais teisėtą pagrindą jos nutraukimui, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai ir pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Tai yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokia nuostata ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008). Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; teisėjų kolegijos 2014 sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad iš šalių negali būti reikalaujama, jog esminį sutarties pažeidimą sutartyje jos apibrėžtų pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes tokiu atveju šalių laisvė susitarti dėl esminio sutarties pažeidimo turinio taptų fiktyvi, o CK 6.217 straipsnio 5 dalis nereikalinga. Šalims galioja bendrasis reikalavimas sutarties laisve naudotis sąžiningai, teisingai ir protingai, nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir viešosios tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

3716.

38CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą kitai šaliai pranešant per sutartyje nustatytą terminą, o jei toks terminas nenurodytas - prieš trisdešimt dienų. CK 6.217 straipsnio 3 dalis numato, kad kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Tuo atveju, jei skolininkas sistemingai nevykdo kreditavimo sutarties ir nemoka kredito įstaigai kreditavimo sutartimi numatytų įmokų, bankas turi teisę nutraukti sutartį, nes finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Sistemingas prievoles pažeidžiantis skolininkų elgesys duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

3917.

40Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir mokėti palūkanas. Jeigu jis įsipareigojo kreditą grąžinti ir palūkanas mokėti dalimis tam tikrais terminais, tai jų pažeidimas yra sutarties pažeidimas. Tokiu atveju kreditorius turi teisę pagal sutarties, o kiek ja nereglamentuojama, – pagal įstatymo nuostatas įvertinti, ar šios faktinės aplinkybės yra pagrindas pagal sutartį, ar pagal įstatymą vienašališkai nutraukti sutartį. Tarp šalių sudarytos 2017 m. gruodžio 14 d. kredito sutarties bendrosios dalies 8.4. punkte numatyta sąlyga, jog vartojimo kredito davėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą ir išsiųsdamas Vartojimo kredito gavėjui išankstinį raštišką pranešimą, nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos 8.4.1. – 8.4.3. sąlygos: 8.4.1. Vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 8.4.2. Mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos Vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 8.4.3. Pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo Vartojimo kredito gavėjui. Taigi šalys laisva valia, sudarydamos sutartį susitarė, jog įmokų kredito įstaigai nemokėjimas yra esminis kreditavimo sutarties pažeidimas ir kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį prieš jos terminą, apie tai tinkamai ir laiku pranešęs kredito gavėjui. Pažymėtina, jog kredito įmokų grąžinimas laiku yra esminė kredito sutarties sąlyga, kadangi kredito sutartimi skolininkas įsipareigoja grąžinti kreditą, mokėti palūkanas šalių suderintu grafiku ir tai yra kredito sutarties esmė ir tikslas (CK 6.881 straipsnis).

4118.

42Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas nemokėjo sutartyje numatyto dydžio įmokų pradiniam kreditoriui. Iš 2018 m. balandžio 24 d. pirminio kreditoriaus AB “BnP Finance” siųsto raginimo matyti, kad skolininkui buvo pranešta, jog jis vėluoja sumokėti keturias mėnesines įmokas iš eilės (el. b. l. 7). Pradinis kreditorius šalių 2017 m. gruodžio 14 d. sudarytoje kredito sutartyje, atsakovo nurodytu adresu siuntė minėtą raginimą, kuriuo įspėjo atsakovą apie netinkamą sutarties vykdymą, susidariusį įsiskolinimą ir paaiškino, jog nepašalinus pažeidimų, sutartis bus nutraukta ir skola bus išieškoma priverstinai. Ieškovas nurodo, jog pradinis kreditorius pagrįstai, vadovaudamasis Kredito sutartyje numatytais nutraukimo pagrindais (kredito sutarties 8 dalyje „Vartojimo kredito sutarties galiojimas, atsisakymas, nutraukimas, keitimo sąlygos“) (e. b. l. 19-28) nurodytos sutarties nutraukimo sąlygos, vienašališkai nutraukė sutartį po daugiau nei 4 mėnesių iš eilės nuolatinių vėlavimų ir atsakovui papildomai suteikto 14 dienų termino pašalinti mokėjimo prievolės pažeidimus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Ieškovas pažymėjo, kad mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminės reikšmės kredito davėjui ir eilinių įmokų mokėjimo pažeidimas sudaro sąlygas kreditoriui reikalauti grąžinti visą kreditą su palūkanomis ir kitais mokėjimais prieš terminą (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

4319.

44Kredito sutartyje atsakovas nurodė savo adresą ( - ) Klaipėda (el. b. l. 16-17), šį adresą atsakovas nurodė ir 2018 m. lapkričio 14 d. teismui pateiktuose prieštaravimuose (el. b. l. 43-46). Pradinis kreditorius AB “BnP Finance” kreipėsi raštu į atsakovą D. J. adresu ( - ) Klaipėda, primenant, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų, nurodant, kad įsiskolinimas sudaro 160,81 Eur, šios skolos sumokėjimui nustatė 14 dienų terminą, bei įspėjo, kad nesumokėjus įsiskolinimo, kredito įstaiga vienašališkai nutrauks sutartį (el. b. l. 7). Pažymėtina, kad pagal šalių sudarytos kredito sutarties 10.2.3. punktą šalys susitarė, kad gautas pranešimas registruotu laišku laikomas tada, kai po jo išsiuntimo praėjo 5 (penkios) kalendorinės dienos. Iš teismui pateikto raginimo skolininkui bei pranešimo apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, matyti, kad šiuose raštuose nurodomas D. J. adresas ( - ) Klaipėda, tai įrodo, kad minėti dokumentai buvo siunčiami teisingu, atsakovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Tai, kad tarp pirminio kreditoriaus ir ieškovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties priede – perdavimo – priėmimo akte klaidingai nurodytas skolininko į kurio skolą perleidžiamas reikalavimas, nėra pagrindas teigti, kad pradinis kreditorius raginimą ir pranešimą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą siuntė klaidingu adresu, juolab, kad šią aplinkybę paneigia ant minėtų raštų nurodytas tikslus atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pradinis kreditorius atsakovą apie netinkamą sutarties vykdymą, nustatytus papildomus terminus sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, galimą sutarties nutraukimą bei apie sutarties nutraukimą, informavo tinkamai. Kadangi atsakovo padaryti sutarties sąlygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintą vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindą, pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ teisėtai vienašališkai nutraukė Kredito sutartį.

4520.

46Pažymėtina ir tai, kad per visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas galėjo kreiptis į kreditorių, prašyti leisti toliau vykdyti sutartį, tartis dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovas nevykdė šalių bendradarbiamo pareigos ir akivaizdu, jog toliau tęsti sutartinių santykių neketino. Atsakovas sutarties nevykdymo fakto net neginčija, nepateikia jokių duomenų, kad būtų atlikęs kokius nors mėnesinių įmokų mokėjimus kreditoriui.

4721.

48Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, VKĮ 2 straipsnio 22 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu tarp šalių susidarė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai). Pirminis kreditorius tinkamai vykdė savo pareigą – suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, gauto kredito nurodyta tvarka ir terminais negrąžino. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę, nes neįvykdė sutarties (praleido iš sutarties kilusius prievolės įvykdymo terminus) ir tai yra laikoma esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Konstatuotina, jog sutartis teisėtai nutraukta joje numatytais vienašališko nutraukimo pagrindais, kadangi egzistuoja sutarties pažeidimo faktas, be to, įvertinus atsakovo pažeidimo pobūdį, mastą, tęstinumą, ir nustačius visas šias aplinkybes nuspręsta, jog pirminis kreditorius AB „BnP Finance“ pagrįstai nutraukė sutartį joje numatytais pagrindais.

49Dėl reikalavimo perleidimo sutarties

5022.

51Atsakovas nurodo, kad ieškovas UAB „Legal Balance“ nėra įrašytas į Lietuvos banko administruojamą viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, todėl remiantis VKĮ 221 negalėjo perimti reikalavimo teisės iš AB „BnP Finance“ pagal vartojimo kredito sutartį. Taip pat atsakovas nurodo, kad dėl klaidingų adresų apie reikalavimo perleidimą jis nebuvo tinkamai informuotas.

5223.

53CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. VKĮ 221 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal galiojančias vartojimo kredito sutartis tik į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą įrašytam asmeniui. Teisių ir pareigų pagal vartojimo kredito sutartis perleidimo tvarką nustato priežiūros institucija. Ieškovas nėra įrašytas į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Vartojimo kredito teikimo gairių naujos redakcijos, patvirtintos Lietuvos Banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2017-10-02 sprendimu Nr. 241-176, 28.4 punkte nurodyta, kad asmeniui, neįrašytam į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, teisės ir pareigos pagal vartojimo kredito sutartį gali būti perleistos tik tuo atveju, kai vartojimo kredito sutartis yra pasibaigusi teisės aktuose nustatytais atvejais (pavyzdžiui, nutraukta). AB „BnP Finance“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovo skolą, atsiradusią iš nutrauktos vartojimo kredito sutarties, todėl ieškovui ji buvo perleista teisėtai. Analogiška nuostata įtvirtinta 2018 m. rugsėjo 17 d. Nr. 241-207 Lietuvos Banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu „Dėl Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo nr. 241-181 „dėl įsiskolinimų, susidariusių klientams nesilaikant finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartis, valdymo gairių patvirtinimo“ pakeitimo.

5424.

55Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimo būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką. CK 6.109 straipsnio 1 dalies formuluotė, kad pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo fakto įrodymo pateikimas skolininkui, reiškia, kad bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką apie cesiją, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, bylos Nr. 3K-7-168/2010).

5625.

57Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus pažymėjo, kad apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą atsakovui buvo pranešta net keliais būdais – pranešimas siųstas ne tik atsakovo gyvenamosios vietos adresu, bet ir elektroninio pašto adresu. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pranešimas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo išsiųstas D. J. elektroninio pašto adresu darius@memel.eu (el. b. l. 32), kurį atsakovas pats buvo nurodęs sudarytoje kredito sutartyje (el. b. l. 16-17), atsižvelgiant į tai bei į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą, nustatyta, kad ieškovas atsakovui apie reikalavimo perleidimą pranešė tinkamai.

5826.

59Teismui konstatavus, kad atsakovui apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai ir pripažinus, kad kredito sutartis buvo nutraukta teisėtai 2018 m. gegužės 25 d. bei atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta teisėtai, nepažeidžiant VKĮ 221 straipsnio nuostatų, ieškovas yra tinkamas subjektas VKĮ 221 straipsnio prasme, perimti reikalavimo teises pagal pasibaigusias kredito sutartis.

6027.

61Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 2018 m. liepos 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą.

62Dėl administravimo mokesčio

6328.

64Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18. punktą sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į Mėnesinę įmoką. Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui.

6529.

66Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.9. punktą Bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) – tai visos išlaidos, įskaitant Palūkanas ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su Vartojimo kredito davėjo iki tol Vartojimo kredito gavėjui suteiktais Vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima mokėjimo palūkanų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei už pradelstą laikotarpį.

6730.

68Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.18. punktą sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui. Taigi administravimo mokesčio pabaiga nepriklauso nuo prievolės įvykdymo momento (netesybų skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu). Administravimo mokestis įeina į bendrą vartojimo kredito kainą, ir iš esmės nėra mokestis už prievolių vykdymo vėlavimą.

6931.

70Teismas pažymi, kad sutarties administravimo mokestis buvo apskaičiuotas iš anksto ir nurodytas Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose (el. b. 16-17), todėl buvo žinomas vartojimo kredito gavėjui. Remiantis VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 2 straipsnio 3 dalimi, vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma, į kurią įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kurie kiti su vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartyje buvo aiškiai apibrėžta kas yra administravimo mokestis ir už ką jis bendrovei mokamas bei į tai, kad sudarant vartojimo kredito sutartį vartotojui buvo atskleista (žinoma) sutarties administravimo mokesčio suma (kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad administravimo mokestis yra 360,00 Eur mokamas kiekvieną mėnesį po 7,50 Eur), teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovo sutarties administravimo mokestį, kuris sudaro 360,00 Eur yra pagrįstas.

7132.

72Teismas taip pat pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). Bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

7333.

74Matyti, kad atsakovas, teikdama teismui prieštaravimus, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių juose išdėstytas aplinkybes, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nedavė. Tuo tarpu, ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina preliminariame sprendime nustatytas aplinkybes, be to, pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad siuntė atsakovui el. paštu pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

7534.

76Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui (ar pradiniam kreditoriui) skolą ar dalį skolos, byloje nėra.

7735.

78CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.

7936.

80Esant išdėstytų aplinkybių visumai, bylą išnagrinėjus iš esmės, darytina išvada, jog pagrindo naikinti ar keisti 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų šioje byloje priimtą preliminarų sprendimą nėra, todėl jis paliktinas nepakeistu.

81Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi ir 428 straipsniu, teismas,

Nutarė

82Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

83Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius... 2. šalims nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 6. 2.... 7. Papildomai nurodė, jog tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės „BnP... 8. 3.... 9. 2018 m. spalio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai... 10. 4.... 11. Atsakovas D. J. nustatytu terminu pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose... 12. 5.... 13. Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovas neteisėtai, pažeisdamas VKĮ... 14. 6.... 15. Ieškovas pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriame nurodė, jog... 16. 7.... 17. Į 2019 m. sausio 14 d. vykusį bylos nagrinėjimą atsakovas D. J. neatvyko,... 18. 8.... 19. Ieškovo atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti ieškovo atstovui... 20. 9.... 21. Byla nagrinėjama šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.... 22. Teismas konstatuoja:... 23. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.... 24. 10.... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus akcinės bendrovės... 26. 11.... 27. Atsakovas, pateiktuose teismui prieštaravimuose, pripažino, kad, iš tiesų,... 28. 12.... 29. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pateiktus prieštaravimus ir prašo... 30. Dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir atsakovo... 31. 13.... 32. Atsakovas teigia, jog kredito sutartis nėra nutraukta, nes sutarties... 33. 14.... 34. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK... 35. 15.... 36. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK... 37. 16.... 38. CK 6.218 straipsnio 1 dalis numato, kad nukentėjusi šalis gali sutartį... 39. 17.... 40. Kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja kreditą grąžinti ir... 41. 18.... 42. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas nemokėjo... 43. 19.... 44. Kredito sutartyje atsakovas nurodė savo adresą ( - ) Klaipėda (el. b. l.... 45. 20.... 46. Pažymėtina ir tai, kad per visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį... 47. 21.... 48. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja... 49. Dėl reikalavimo perleidimo sutarties ... 50. 22.... 51. Atsakovas nurodo, kad ieškovas UAB „Legal Balance“ nėra įrašytas į... 52. 23.... 53. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be... 54. 24.... 55. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų... 56. 25.... 57. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus pažymėjo, kad apie reikalavimo... 58. 26.... 59. Teismui konstatavus, kad atsakovui apie vienašališką kredito sutarties... 60. 27.... 61. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad 2018 m. liepos 31 d.... 62. Dėl administravimo mokesčio ... 63. 28.... 64. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.18. punktą sutarties administravimo... 65. 29.... 66. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.9. punktą Bendra Vartojimo kredito kaina... 67. 30.... 68. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.18. punktą sutarties administravimo... 69. 31.... 70. Teismas pažymi, kad sutarties administravimo mokestis buvo apskaičiuotas iš... 71. 32.... 72. Teismas taip pat pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas... 73. 33.... 74. Matyti, kad atsakovas, teikdama teismui prieštaravimus, nepateikė jokių... 75. 34.... 76. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui (ar pradiniam... 77. 35.... 78. CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog išnagrinėjęs bylą, teismas byloje... 79. 36.... 80. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, bylą išnagrinėjus iš esmės,... 81. Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi ir 428 straipsniu,... 82. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 16 d.... 83. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...