Byla e2-2413-971/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Odetai Krasauskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atstovei L. P., atsakovui E. D.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovui E. D. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1226,15 Eur materialinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas 2013-09-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl valstybinės socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos (toliau - išankstinė senatvės pensija) skyrimo. 2013-09-24 ieškovas sprendimu Nr. PE_SP1-3158 paskyrė atsakovui išankstinę senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2014-08-26 mokant kas mėnesį 1025,87 Lt (297,11 Eur). Atsakovas ieškovui 2014-01-24 pateikė Telšių rajono apylinkės teismo 2014-01-14 išduotą vykdomąjį raštą, iš kurio ieškovui tapo žinoma, kad nuo 2013-02-04 Telšių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-360-941/2013 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui UAB „T“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimu. Pateikdamas minėtą vykdomąjį raštą atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam yra priteistos pajamos, susijusios su darbo santykiais. 2014-05-27 sprendimu Nr. PE SP3-1744 ieškovas nuo 2014-05-01 nutraukė atsakovui išankstinės senatvės pensijos mokėjimą, kadangi pagal patikslintus duomenis jis dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas iki 2014-01-06. 2014-10-10 sprendimais ieškovas nustatė 4233,65 Lt (1226,15 Eur) išankstinės senatvės pensijos permoką atsakovui už laikotarpį nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06. Ieškovas 2015-02-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš E. D. darbdavio UAB „T.“ priteisti susidariusią išankstinės senatvės pensijos permoką, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-08 nutartimi paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, todėl ieškovas minėtą permoką prašo priteisti iš atsakovo. Teismo sprendimų pagrindu atsakovui atgaline data nuo 2013-09-03 buvo užfiksuotos su darbo santykiais susijusios pajamos (draudžiamosios pajamos), dėl ko atsakovui neteisėtai buvo išmokėta 1226,15 Eur išankstinė senatvės pensija. Atsakovas, pateikdamas 2013-09-03 prašymą dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, privalėjo ieškovą informuoti apie jo paties iniciatyva iškeltą bylą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, tačiau to laiku nepadarė, tokiu būdu neįvykdė įstatyme įtvirtintos pareigos. Atsakovas turėjo galimybę numatyti, kad jo neteisėti veiksmai gali sukelti tam tikrus neigiamus padarinius – žalos, kurią sudaro už laikotarpį nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06 atsakovui išmokėta išankstinė senatvės pensija, atsiradimą, todėl, ieškovo įsitikinimu, konstatuotinas teisinio priežastinio ryšio buvimas taip atsakovo neteisėto neveikimo ir ieškovo patirtos žalos. Kadangi yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, prašo iš atsakovo priteisti patirtą žalą (elektroninės bylos priedo b. l., toliau – tik b. l. 1-3).

5Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jo veiksmuose nėra kaltės, jis neatliko jokių neteisėtų ar žalingų veiksmų, kurie yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Pats ieškovas savo patikslintame ieškinyje UAB „T.“ civilinėje byloje Nr. 2-467-304/2015, taip pat apeliaciniame skunde pasisakė, kad išankstinės senatvės pensijos permoka susidarė ne dėl jo, E. D., kaltės. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis, pateikdamas prašymą dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, turėjo ieškovą informuoti apie iškeltą bylą, kadangi anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje dėl žalos priteisimo iš UAB „T.“ ieškovas tvirtino priešingai – kad jis, E. D., tokios pareigos neturėjo. Be to, atsakovo nuomone, jis ieškovui jokios žalos nepadarė, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę. Taip pat nurodė, kad atgaline data priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką yra ne darbo užmokestis, o kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką. Pats ieškovas ankstesniuose procesiniuose dokumentuose tvirtino, kad civilinės bylos nagrinėjimas ar sprendimo paskelbimas civilinėje byloje nelaikytinos tokiomis aplinkybėmis, apie kurias jis privalėjo pranešti ieškovui. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir atsakovo kaltės dėl susidariusios permokos. Nesant kaltės, negali būti ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir permokos susidarymo, todėl nėra pagrindo ieškovui reikalauti atlyginti tariamai atsiradusią žalą. Be to, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dar ir tuo pagrindu. Vykdomasis raštas ieškovui buvo pateiktas 2014-01-24, o ieškinį teismui ieškovas pateikė 2017-08-14, t. y. praleidęs įstatymo numatytą 3 metų terminą ieškiniui pateikti (b. l. 41-48).

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti, kadangi yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Nurodė, kad ieškovo pozicija dėl asmens, kuris turėtų atlyginti žalą, šiuo atveju atsakovo E. D., pasikeitė po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė 2017-03-08 nutartį. Iki tol praktika buvo kitokia. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo kaip precedentu remtis atsakovo atsiliepime nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl žalos, kadangi bylos nėra analogiškos, skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Jeigu ieškovas būtų žinojęs apie paties atsakovo inicijuotą teisminį ginčą, būtų galėjęs svarstyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimo sustabdymą. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką yra draudžiamosios pajamos. Šiuo metu atsakovui yra mokama senatvės pensija, tačiau atsakovas nesutinka su susidariusia permoka, todėl išskaitų iš jo pensijos nedarė. Taip pat nurodė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2014-01-24, kai gavo Telšių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Savo pažeistas teises ieškovas gynė 2015-02-03 pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo iš UAB „T.“, tokiu būdu nutraukė ieškinio senaties skaičiavimą. Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 3 dalimi ieškinio senaties termino skaičiavimas atsinaujino Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017-03-08 priėmus galutinį sprendimą byloje.

7Atsakovas posėdžio metu atsiliepime nurodytais motyvais prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas kardinaliai pakeitė nuomonę dėl to, kas yra kaltas dėl susidariusios permokos. Nagrinėjant bylą dėl žalos priteisimo iš UAB „T.“ ieškovas visą laiką tvirtino, kad nėra jo kaltės ir neteisėtų veiksmų. Mano, kad jis neturėjo pareigos informuoti ieškovo apie prasidėjusi teisminį procesą, nes įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad jis turėjo apie tai pranešti. Ši informacija nieko nebūtų pakeitusi, nes pensija vis tiek būtų buvusi mokama. Nemano, kad tai yra aplinkybė, turinti įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Tą anksčiau patvirtino ir pats ieškovas. Jam priteista kompensacija nėra atlyginimas už darbą, jis tuo metu nedirbo. Jo veiksmuose nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Mano, kad informavo Sodrą laiku. Ieškovo pirmasis ieškinys dėl žalos priteisimo buvo pareikštas ne tam atsakovui, todėl ieškinio senaties terminas pasibaigė.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas 2013-09-03 kreipėsi į ieškovą su prašymu dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo (b. l. 4-5). 2013-09-24 ieškovas sprendimu Nr. PE_SP1-3158 paskyrė E. D. išankstinę senatvės pensiją laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2014-08-26 mokant kas mėnesį 1025,87 Lt (297,11 Eur) (b. l. 6). Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2013-02-04 E. D. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „T.“ dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo. Telšių rajono apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2014-01-06 nutartimi, pripažinta, kad E. D. iš darbo UAB „T.“ nuo 2013-01-11 atleistas neteisėtai ir jam, be kitų išmokų, priteistas 21261,89 Lt (6157,87 Eur) vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-01-12 iki 2013-09-12, ir po 125,81 Lt (36,43 Eur) vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną nuo 2013-09-13 iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (2014-01-06) (b. l. 7-11, 12-23). Atsakovui minėto sprendimo pagrindu 2014-01-14 išduotas vykdomasis raštas, kurį atsakovas 2014-01-24 pateikė ieškovui (b. l. 14). Po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „T.“ prašymu buvo patikslinti E. D. duomenys Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje (b. l. 25, 26). Tikslinamas laikotarpis imtinai nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2014-01-06. Už nurodytą laikotarpį buvo tikslinama: draudžiamosios pajamos - iš buvusių 41,20 Lt patikslinta į 40079,01 Lt, valstybinio socialinio įmokos - vietoj buvusių 16,47 Lt patikslinta į 16023,59 Lt (b. l. 26). 2014-05-27 sprendimu Nr. PE SP3-1744 ieškovas nuo 2014-05-01 nutraukė atsakovui E. D. išankstinės senatvės pensijos mokėjimą (b. l. 27). 2014-10-10 sprendimu Nr. PE-SP4-53 ieškovas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-12-01 iki 2014-01-06 susidarė 1224,43 Lt E. D. išmokėtos išankstinės senatvės pensijos permoka, o 2014-10-10 sprendimu Nr. PE-SP4-54 ieškovas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-09-03 iki 2013-11-30 susidarė 3009,22 Lt E. D. išmokėtos išankstinės senatvės pensijos permoka. Iš viso nustatyta 4233,65 Lt (1226,15 Eur) išankstinės senatvės pensijos permoka už laikotarpį nuo 2013-09-03 iki 2014-01-06. 2014-10-10 sprendimuose nurodyta, kad permoka susidarė dėl juridinio trečio asmens kaltės (b. l. 27, 28). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015-02-05 ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „T.“ dėl 1226,15 Eur žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-467-304/2015). Telšių rajono apylinkės teismas 2015-07-17 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2016-01-07 nutartimi 2015-07-17 sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą (civilinė byla Nr. 2-269-187/2016) Telšių rajono apylinkės teismas 2016-04-01 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui iš UAB „T.“ 1226,15 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo. UAB „T.“ pateikė apeliacinį skundą, kurį Šiaulių apygardos teismas 2016-06-20 sprendimu tenkino – panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2016-04-01 sprendimą ir ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-08 galutine ir neskundžiama nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2016-06-20 sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 30-35). Ieškovas 2017-03-21 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo, prašant iki 2017-04-21 grąžinti 1226,15 Eur išankstinės senatvės pensijos permoką (b. l. 36), į kurią atsakovas atsakė 2017-04-04 raštu, nurodydamas, kad atsisako grąžinti susidariusią permoką (b. l. 37-38).

10Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016-12-31, įstatymo aktualios redakcijos 21 straipsnis), reglamentuojančio atsakomybę už Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlyginimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-687/2017).

11Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2008).

12LR CK 6.248 straipsnis apibrėžia kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus tuos atvejus, kai civilinė atsakomybės atsiranda be kaltės. Civilinėje teisėje kaltė suprantama kaip asmens veiksmų išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.).

13Ieškovas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, pateikdamas 2013-09-03 prašymą dėl išankstinės pensijos skyrimo, neinformavo ieškovo apie jo paties iniciatyva nuo 2013-02-08 teisme iškeltą bylą dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo, o pensijos mokėjimui reikšmingas aplinkybes nurodė tik 2014-01-24, pateikdamas teismo išduotą vykdomąjį raštą.

14Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 12 straipsnis numato, kad išankstinės senatvės pensijos gavėjas privalo pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, kuris moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos šios pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma išieškoma iš gavėjo pensijos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) sprendimu. Jei asmuo pensijos negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.

15Byloje nustatyta, kad atsakovas, pateikdamas 2013-09-03 prašymą (b. l. 4-5) buvo informuotas ir įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ir mokėjimui. Prašyme išvardintame pavyzdinių aplinkybių sąraše nėra nurodyta, kad privalu pranešti apie vykstančius kokius nors teisminius procesus, tačiau sąrašas nėra baigtinis. Visgi nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir kaltės, atsižvelgtina į tai, kad pats ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius beveik trejus metus (nuo 2014-05-27, kai priimtas sprendimas dėl išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo, iki 2017-03-21 pretenzijos atsakovui) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad pensijos permoka susidarė ne dėl atsakovo E. D. kaltės ir kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai, teigė, kad aplinkybės, apie kurias E. D. privalėjo pranešti ieškovui, atsirado tik 2014-01-06, ir kad, net jei E. D. 2013-09-03 pateikdamas prašymą būtų informavęs ieškovą apie vykstantį teismo procesą, išmoka vis tiek būtų buvusi paskirta ir permoka – susidariusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-08 nutarties 24.8., 24.9 punktai, b. l. 30-35). Paties ieškovo 2014-10-10 priimtuose sprendimuose dėl išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo nurodyta, kad permoka susidarė dėl juridinio trečiojo asmens kaltės (b. l. 27, 28). Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiek teisės aktų nuostatas, tiek atsakovo veiksmus traktuoja absoliučiai priešingai nei anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-467-304/2015 ir Nr. 2-269-187/2016 (b. l. 30-35, 49-73). Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Šių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimą savo valstybe ir teise. Pažymėtina, kad toks ieškovo pozicijos atsakovo E. D. atžvilgiu pasikeitimas nėra suderinamas su paminėtais principais.

16Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad dėl susidariusios išankstinės senatvės pensijos permokos ieškovui buvo padaryta žala CK 6.249 straipsnio prasme. Kaip pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-03-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-687/2017,

17žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 32 punktas). Žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014). 2017-03-08 nutartyje kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad ieškovui prievolė mokėti išankstinę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją E. D. atsirado pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo 2 ir 3 straipsnius. Išankstinę valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą.

18Byloje nustatyta, kad atsakovas atitiko Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo sąlygas (Įstatymo 2, 3 str.), todėl jam buvo paskirta išankstinė senatvės pensija. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus, kad UAB „T.“ atsakovą atleido iš darbo neteisėtai, ir nustačius atleidimo iš darbo datą – teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, taip pat teismo sprendimu priteisus iš UAB „T.“ atsakovui E. D. su darbo santykiais susijusias išmokas už laikotarpį iki šio teismo sprendimo, apie tokį įsiteisėjusį teismo sprendimą atsakovo informuotas ieškovas nutraukė E. D. paskirtos išankstinės senatvės pensijos tolesnį mokėjimą. Nėra ginčo, kad išankstinės senatvės pensijos permoka susidarė, tačiau konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pensijos permoka susidarė ne dėl atsakovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų, o dėl kitų objektyvių priežasčių, todėl susidariusi permoka nelaikytina žala, kaip ji apibrėžiama CK 6.249 straipsnyje.

19Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 6.249 str.), nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

20Be to, atsakovas teigia, kad ieškovas pareiškė ieškinį pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl prašo atmesti ieškinį dar ir šiuo pagrindu (CK 1.131 str.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Šalys sutinka, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2014-01-24, kai atsakovas pateikė ieškovui Telšių rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (b. l. 24), tačiau ieškovas teigia, kad 2015-02-03 pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo iš UAB „T.“ jis nutraukė ieškinio senaties skaičiavimą.

21Ieškinio senaties terminas nutrūksta, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.130 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai ieškinio senaties terminą nutraukė ieškinio pareiškimas, ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą. Teismų praktikoje bei teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad tapatus reikalavimas CK 1.130 straipsnio 3 dalies prasme reiškia, kad kreipiamasi į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių (reikalavimas pareiškiamas tam pačiam subjektui), dėl to paties dalyko (ta pati reikalavimo suma, jei reikalavimas piniginio pobūdžio), bet kitu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; CK komentaras, pirmoji knyga, bendrosios nuostatos, p. 262). Šiuo atveju ieškovo pareikštas reikalavimas nėra tapatus pagal nurodytus kriterijus, todėl ieškinio senaties termino eiga reikalavimui prieš atsakovą dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovui 2015-02-05 pareiškus ieškinį UAB „T.“ Telšių rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-467-304/2015 nebuvo nutraukta (CK 1.130 str. 1, 3 d.). Akivaizdu tai, kad ieškovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iš UAB „T.“, pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą, ir dėl nepagrįsto ieškinio pareiškimo nėra atsakovo kaltės, juo labiau, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-269-187/2016 ieškovas nesutiko, kad atsakovas UAB „T.“ būtų pakeistas atsakovu E. D. (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Taigi darytina išvada, kad ieškinio senatis yra praleista be svarbios priežasties. Todėl yra pagrindas atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, jog praleistas senaties terminas (CK 1.131 str.).

22Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatyme (12 str.) yra numatyta susidariusių permokų išieškojimo tvarka, atsakovas šiuo metu gauna senatvės pensiją, todėl dėl susidariusios permokos priteisimo kitais pagrindais teismas nepasisako ir nesprendžia.

23Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Atmetus ieškinį, žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo klausimas nespręstinas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia 3 Eur sumos, todėl jų atlyginimo klausimas taip pat nespręstinas.

24Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

25ieškinį atmesti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo... 3. Teismas... 4. ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1226,15 Eur materialinės... 5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ieškinyje... 7. Atsakovas posėdžio metu atsiliepime nurodytais motyvais prašė ieškinį... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta,... 10. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio (įstatymo redakcija,... 11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas... 12. LR CK 6.248 straipsnis apibrėžia kaltę kaip civilinės atsakomybės... 13. Ieškovas teigia, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis,... 14. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų... 15. Byloje nustatyta, kad atsakovas, pateikdamas 2013-09-03 prašymą (b. l. 4-5)... 16. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad dėl susidariusios... 17. žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas,... 18. Byloje nustatyta, kad atsakovas atitiko Valstybinių socialinio draudimo... 19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, nenustačius... 20. Be to, atsakovas teigia, kad ieškovas pareiškė ieškinį pasibaigus... 21. Ieškinio senaties terminas nutrūksta, kai pareiškiamas ieškinys įstatymų... 22. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo... 23. Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83... 24. Vadovaudamasis LR CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas... 25. ieškinį atmesti.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...