Byla e2-3595-566/2017
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priimdama sprendimą už akių

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Č. ieškinį atsakovui VšĮ „Panikos zona“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovė V. Č. ieškinyje nurodo, kad 2012 m. liepos 24 d. bankiniu pavedimu į atsakovo VšĮ „Panikos zona“ sąskaitą pervedė 700,00 Lt sumą, 2012 m. rugpjūčio 23 d. – 300,00 Lt sumą, o 2013 m. liepos 31 d. – 603,00 Lt sumą kaip viešosios įstaigos dalininko įnašą. Nurodo, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankiniu pavedimu atsakovas atliko 600,00 Lt dalininko įnašo grąžinimą. Ieškovė nurodo, kad tokiu atsakovas jai grąžino tik dalį pervesto dalininko įnašo, tuo tarpu 1003,00 Lt suma, nėra grąžinta, taip pat nėra pateikti ir jokie dokumentai, patvirtinantys ieškovės dalininko teisių įgijimą VšĮ „Panikos zona“. Ieškovės manymu, kadangi jai nėra suteiktas VšĮ „Panikos zona“ dalininko statusas ir nėra suteiktos VšĮ „Panikos zona dalininko teisės, laikytina, jog dėl 1003,00 Lt sumos tarp šalių susiklostė skoliniai teisiniai santykiai. Remdamasi Respublikos civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Banko skelbiamomis vidutinėmis palūkanų normomis, buvusiomis lėšų pervedimo metu, ieškovė paskaičiavo atsakovui 359,10 Lt palūkanų. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 312,51 Eur skolos, 104,00 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas (e.b.l. 1-3).

4Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. antrą kartą procesinius dokumentus siunčiant įmonės buveinės adresu ir laikant juos įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. Č. 2012 m. liepos 24 d. bankiniu pavedimu į atsakovo VšĮ „Panikos zona“ sąskaitą pervedė 700,00 Lt sumą (mokėjimo paskirtis – „dalininko indėlis“), 2012 m. rugpjūčio 23 d. – 300,00 Lt sumą (mokėjimo paskirtis – „dalininko indėlis“), 2013 m. liepos 31 d. dviem pavedimais – 603,00 Lt (300,00 Lt ir 303,00 Lt) sumą (mokėjimo paskirtis – „dalininko indėlio papildymas“) (e.b.l. 6-8). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 413, atliktu „Swedbank“, AB, pervedė ieškovei 600,00 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „dalininko indėlio grąžinimas“ (e.b.l. 9). 2016 m. liepos 7 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą raštu su pretenzija, reikalaudama ne vėliau kaip per 30 dienų grąžinti ieškovei 313,04 Eur skolos ir 90,66 Eur palūkanų (e.b.l. 11-12, 30). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

8Ieškovės manymu, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini paskolos teisiniais santykiais, kadangi ji sumokėjo atsakovui pinigines lėšas skirtas dalininko įnašams, tačiau dalininko teisės jai nebuvo suteiktos ir visos piniginės lėšos jai nebuvo grąžintos.

9Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą, todėl tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

10Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. liepos 31 d. bankiniais pavedimais į atsakovo sąskaitą pervedė iš viso 1603,00 Lt sumą, tačiau teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad minėtos lėšos buvo suteiktos atsakovui kaip paskola. Priešingai, ieškovė atlikdama bankinius pavedimus aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė mokėjimų paskirtį, t. y. kad piniginių lėšų pervedimas skirtas dalininko įnašams apmokėti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovės pervestą sumą. Grąžindamas pinigų dalį, atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė „dalininko indėlio grąžinimas“. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai neatitinka esminių paskolos sutarties sąlygų, todėl negali būti kvalifikuotini paskolos teisiniais santykiais. Dėl nurodytos priežasties atsakovo atliktam dalies piniginių lėšų (600,00 Lt) grąžinimui nėra pagrindo taikyti ieškovės nurodomą CK 6.54 straipsnį. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja piniginės vykdymo atvejį, kai skolininko sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos, tuo tarpu nagrinėjamu atveju konstatuotas skolinių santykių tarp šalių nebuvimas, todėl įmokų paskirstymas remiantis šiuo straipsniu netaikytinas.

11Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti konstatuotas faktines aplinkybes. Šiuo klausimu kasacinio teismo praktika yra nuosekli, joje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-969/2015).

12Byloje konstatuota, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nelaikytini paskoliniais, nenustačius esminių paskolos sutarties sąlygų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tarp šalių buvo sudaryta kitos rūšies sutartis (CPK 178 straipsnis), todėl, laikytina, jog atsakovas ieškovės pervestas pinigines lėšas įgijo nesant tam teisinio pagrindo (6.237 straipsnis).

13Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

14Byloje nustačius, kad ginčo šalių sutartiniai santykiai nesiejo, taip pat svarbu nustatyti, ar pinigų gavimas nebuvo susijęs su įstatyme įtvirtinta prievole. Iš ieškovės paaiškinimų bei mokėjimo pavedimuose nurodytos lėšų pervedimo paskirties („dalininko indėlis“, „dalininko indėlio papildymas“) matyti, jog ieškovė, pervesdama atsakovui pinigines lėšas, siekė tapti VšĮ „Panikos zona“ dalininke. Remiantis piniginių lėšų pavedimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo redakcijos 7 straipsnio 1 dalimi, viešosios įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs viešajai įstaigai įnašą ir turi šio įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir VšĮ „Panikos zona“ įstatų 4.1. punkte (e.b.l. 33-44). Remiantis įstatų 4.6. punktu, nauji įstaigos dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu; fiziniai ar juridiniai asmenys, norėdami tapti įstaigos dalininkais, turi pateikti prašymą, kuriame nurodomi duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku, siūlomas dalininko įnašas ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje, taip pat kuo atitinkamas asmuo gali prisidėti prie įstaigos tikslų siekimo bei veiklos plėtojimo; prašymas pateikiamas Įstaigos vadovui. Įstatų 4.9. punkte nustatyta, kad jeigu įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas pritaria naujojo dalininko priėmimui, naujasis dalininkas per vieną mėnesį turi įnešti prašyme nurodytą dalininko įnašą. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė būtų įvykdžiusi įstatų 4.6. punkte nurodytą pareigą pateikti VšĮ „Panikos zona“ vadovui atitinkamo turinio prašymą, taip pat nėra duomenų, kad VšĮ „Panikos zona“ visuotinis dalininkų susirinkimas būtų pritaręs ieškovės kaip dalininkės priėmimui (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad ieškovės pervestų piniginių lėšų gavimas nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Taigi atsakovė atliko piniginių lėšų pavedimą, o atsakovas tokiu būdu jas įgijo, nors šių lėšų negalėjo ir neturėjo gauti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas pinigines lėšas (1603,00 Lt) iš ieškovės įgijo be pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į tai, kad dalį piniginių lėšų (173,77 Eur, kas atitinka 600,00 Lt) atsakovas ieškovei grąžino, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina likusi be pagrindo gautų lėšų dalis – 290,49 Eur (1003,00 Lt).

15Ieškovė, remdamasi CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, bei Lietuvos Banko skelbiamomis vidutinėmis palūkanų normomis, buvusiomis lėšų pervedimo metu (2012 m. liepos 24 d. – 7,45 proc., 2012 m. rugpjūčio 23 d. – 8,70 proc. ir 2013 m. liepos 31 d. – 11,44 proc.), paskaičiavo atsakovui 104,00 (359,10 Lt) palūkanų. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje konstatuota, jog paskolos teisiniai tarp šalių nebuvo susiklostę, teismas sprendžia, kad palūkanų skaičiavimui nagrinėjamu atveju taikytinas ne CK 6.872 straipsnis, reglamentuojantis palūkanų dydžio nustatymą esant paskolos sutarčiai, bet CK 6.240 straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą tvarką. Remiantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Atsižvelgiant į tai, kad pinigines lėšas (1603,00 Lt) ieškovė atsakovui pervedė 2012 m. liepos 24 d., 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. liepos 31 d. bankiniais pavedimais, už laikotarpį iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., t. y. iki atsakovas grąžino ieškovei 600,00 Lt sumą, skaičiuotinos šios palūkanos: 1) už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 35,67 Lt (700,00 Lt x 5 proc. / 365 d. x 372 d.); 2) už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 14,05 Lt (300,00 Lt x 5 proc. / 365 d. x 342 d.); 3) už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. – 0,08 Lt (603,00 Lt x 5 proc. / 365 d. x 1 d.). Taigi iš viso atsakovo ieškovei už laikotarpį iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. mokėtinos palūkanos sudaro 14,42 Eur (49,80 Lt). Atitinkamai už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) mokėtinos palūkanos sudaro 48,19 Eur (166,39 Lt) sumą (1003,00 Lt x 5 proc. / 365 d. x 1211 d. ) (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 62,61 Eur palūkanų.

16Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 290,49 Eur be pagrindo gautų lėšų ir 62,61 Eur palūkanų. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

17Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 353,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

18Ieškovė byloje patyrė 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 85 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 12,75 Eur žyminio mokesčio (15,00 Eur x 85 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nepriteisiamos, nes iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų buvimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

19Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

20Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

21Ieškinį tenkinti iš dalies.

22Priteisti ieškovei V. Č., į.k. ( - ) iš atsakovo VšĮ „Panikos zona“, į.k. 301846166, 290,49 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų ir 49 ct) be pagrindo gautų lėšų, 62,61 Eur (šešiasdešimt du eurus ir 61 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 353,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 12,75 Eur (dvylika eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

23Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

24Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

25Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

26Ieškovė turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio... 2. Teismas... 3. Ieškovė V. Č. ieškinyje nurodo, kad 2012 m. liepos 24 d. bankiniu pavedimu... 4. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų... 7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. Č. 2012... 8. Ieškovės manymu, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini... 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2... 10. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2012 m. liepos 24 d., 2012 m.... 11. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ieškovo... 12. Byloje konstatuota, jog tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai... 13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, turtas... 14. Byloje nustačius, kad ginčo šalių sutartiniai santykiai nesiejo, taip pat... 15. Ieškovė, remdamasi CK 6.872 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią, jeigu... 16. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.240 straipsnio 1 dalimi,... 17. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi,... 18. Ieškovė byloje patyrė 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis... 19. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos,... 20. Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,... 21. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 22. Priteisti ieškovei V. Č., į.k. ( - ) iš atsakovo VšĮ „Panikos zona“,... 23. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 24. Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo... 25. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo... 26. Ieškovė turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...